2025-03-12 Nr. AB-4189-3-61-3-05592-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-96-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05592-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SVOA-107 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta, kad viešasis objektas – (duomenys neskelbtini), turi būti pašalintas.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, 2024 m. spalio 16 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2024 m. spalio 30 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sukonkretinti, kaip Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir (ar) teisėtus interesus.

Pareiškėjas, šalindamas teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, 2024 m. spalio 29 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Centro Sprendimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Centro Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 44 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 10 straipsnyje, pažeidžiant pareiškėjo teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalyje ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje draudžiama cenzūra.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 30 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo L. R. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Palyginęs pareiškėjo pirminiame ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo patikslintas skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais pirminio skundo argumentais, nesukonkretinus teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytų aplinkybių.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nėra subjektas, įpareigotas užtikrinti Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalies ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą draudimą, o pareiškėjo skundo argumentai išimtinai susiję su viešojo intereso gynimu. Teismas pažymėjo, jog Centro Sprendimą pagal Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalį gali skųsti tik viešąjį interesą ginantis prokuroras.

Teismas, apibendrinęs nurodytus argumentus, nusprendė, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nesukonkretino, kaip Sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai, todėl laikė nepaduotu pareiškėjo skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas L. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde, pakartodamas bylos aplinkybes, tvirtina, jog jis pašalino Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslino pirminį skundą ir sukonkretino pareiškėjo pažeidžiamas subjektines teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, teismas skundo priėmimo stadijoje turėtų tikrinti tik formaliuosius skundo reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas peržengė šias ribas ir vertino aplinkybes, kurios turėtų būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Teismas, be kita ko, nepagrindė savo išvados, kad asmuo, manantis, jog viešo objekto pašalinimas pažeidžia jo teises, neturi teisės savo pažeistų teisių ginti teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja eilę nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, užtikrinančių teisę į veiksmingą teisminę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą teismo procesą, teismo nešališkumą ir nepriklausomumą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė šių nuostatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog nebuvo pašalinti teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai, t. y. pareiškėjas nesukonkretino, kaip Centro Sprendimu pažeidžiamos pastarojo teisės ir (ar) teisėti interesai. Tuo tarpu pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos, tvirtindamas, kad jis pašalino teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus trūkumus, sukonkretindamas, kokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti Centro Sprendimu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų.

Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020 ir kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Taigi, pagal LVAT praktiką, skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjas pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 10 dalį turi teisę skųsti teismui Centro Sprendimą, o tai, ar materialiuoju teisiniu aspektu šis Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises bei įstatymo saugomus interesus turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės. Tokios pozicijos, be kita ko, buvo laikomasi ir LVAT 2025 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-89-442/2025.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis