a9c8ed4f-3464-4e9b-aa3a-db68d93dddb9 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                          Civilinė byla Nr.2-128-802/2011Proceso Nr.2-28-3-00753-2010-3Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.; 116.1.; 116.4.(S) MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 14 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovui adv. padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovės antstolės Astos Lukšienės atstovui, adv.

Vidmantui Raviniui, atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ atstovui J. K., trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - LR VDI) Marijampolės skyriaus atstovui G. D., nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - LR VMI) atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo K. K. ieškinį atsakovams antstolei Astai Lukšienei ir UAB ,,BTA draudimas“, tretiesiems asmenims LR VDI ir LR VMI, dėl antstolės procesinių veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos išieškojimo, n u s t a t ė:

                        IeÅ¡kovas, patikslinęs reikalavimÄ , teismo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui padarytÄ 12870,45 Lt žalÄ bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l.87-90).                     IeÅ¡kovas K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui paaiÅ¡kino, kad jo nuomone antstolė priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus atliko neteisėtai, suėjus senačiai.

Nurodo, kad buvo įspėjęs antstolę, kad kreipsis į teismÄ , prašė, kad ji vykdomÄ jį raÅ¡tÄ grÄ Å¾intų teismui. Antstolė apie tai žinodama, nusprendė pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir jį įvykdė. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ ji pradėjo nuo Administracinio teismo sprendimo priėmimo praėjus 13 mėnesių. Ä®statymas numato, kad tokius veiksmus galima atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius. PareiÅ¡kėjo nuomone antstolė supainiojo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo sÄ vokas, kurios savo esme yra skirtingos.

IÅ¡dėstymas reiÅ¡kia, kad pirma įmoka jo turėjo bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip 2008-12-23 (t.y. praėjus 40-čiai dienų po to, kai įsiteisėjo nutarimas), todėl pareiÅ¡kėjui jos nesumokėjus antstolė turėjo pradėti nesumokėto 1000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Ir taip 12 kartų. Nors tokiu atveju paskutinėms dviem įmokoms senaties terminas bÅ«tų nesuėjęs, tačiau jos taip pat neturi bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡komos, nes iÅ¡ieÅ¡kojo 10 mėn. pavėluotai, visÄ sumÄ , tuo tarpu kai buvo iÅ¡dėstyta kas mėnesį dalimis.

IÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjo praėjus 13 mėnesių.                     PareiÅ¡kėjo atstovas, adv. padėjėjas V.Ražukas, patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui paaiÅ¡kino, kad antstolė priėmė dokumentÄ vykdymui kai jau buvo praleisti terminai jam pateikti vykdyti. Negali bÅ«ti vykdomas nutarimas, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėn. nuo nutarimo priėmimo dienos. ATPK 308 str. senaties termino pradžiÄ sieja su nutarimo priėmimu.

Todėl terminas pasibaigė 2009-03-23. Kai pasibaigė terminas pirmai įmokai sumokėti, nutarimas turėjo bÅ«ti pradėtas vykdyti per 40 dienų (ATPK 313 str. 1 d.). Todėl 2008-12-23 prasidėjo 3 mėn. senaties termino eiga. Kitaip bÅ«tų paneigta 308 str. esmė. Dėl Å¡io negalima interpretuoti, kad senaties eigos pradžia – 12000 Lt nesumokėjimas. Nesumokėjus pirmos įmokos iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo galimybę pateikti nutarimÄ vykdyti antstolei, kuri nesumokėtÄ Ä¯moka turėjo iÅ¡ieÅ¡koti ir jį pateikus nutarimo nebereikia atsiimti.

Jis lieka vykdomojoje byloje. 308 str. yra nustatyta tik viena iÅ¡imtis, bet ji siejama su vykdymo sustabdymu. Mes neturime tokios aplinkybės, kad vykdymas bÅ«tų sustabdytas. Baudos sumokėjimas buvo iÅ¡dėstytas. Ä®statymas su iÅ¡dėstymu nesieja senaties termino sustabdymo. Antstolė neturėjo vykdyti dokumento, kuriam buvo pasibaigęs senaties terminas. Priėmusi vykdyti atliko neteisėtus veiksmus. Atlikus neteisėtus veiksmus turime žalÄ , nes dėl neteisėto iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovo turtas sumažėjo 12 870,45 Lt.

Å is turto sumažėjimas laikytinas žala. Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. Antstolei yra taikomi aukÅ¡ti, griežti, kvalifikacinei reikalavimai. Antstolė privalo žinoti vykdymo procesÄ , todėl jos kaltė akivaizdi. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkintinas.Antstolė Asta LukÅ¡ienė į teismo posėdį neatvyko, jos interesus byloje atstovavo advokatas. Antstolės dalyvavimas nepripažintas bÅ«tinu, todėl dalyvaujantiems asmenims dėl to sutinkant, byla nagrinėta antstolei nedalyvaujant.

Å iÄ bylÄ nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka antstolė posėdyje dalyvavo, su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teismui ji paaiÅ¡kino, kad gavusi iÅ¡ teismo nutarimÄ ji patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių dėl ko jis neturėtų bÅ«ti pradedamas vykdyti ir jų nenustačiusi priėmė patvarkymÄ vykdyti jai pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Antstolės nuomone pateikimo vykdymui senaties terminas, esant priteistų sumų mokėjimo iÅ¡dėstymui, gali prasidėti tik po to, kai pasibaigia nustatytas terminas, t.y. nuo iÅ¡dėstymo pabaigos.

Dėl Å¡io mano, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui nebuvo praleistas.     Atsakovės, Antstolės Astos LukÅ¡iÅ«enės atstovas, adv. Vidmantas Ravinis su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytais motyvais bei nurodė, kad ieÅ¡kovas netinkamai skaičiuoja 3 mėn. terminÄ neatsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, kad tai buvo nebuvo paprastas vykdymas kur butų priimtas nutarimas baudÄ sumokėti per 40 dienų, Å¡iuo atveju nutarimo vykdymas buvo atidėtas 1 metų terminui, numatant mokėjimo tvarkÄ , t.y. kiekvienÄ mėnesį po 1000 Lt.

Ä®statymas suteikia teisę iÅ¡dėstyti ir atidėti baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ terminui iki 2 metų. Tokiu atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas galėjo bÅ«ti vykdomas ne anksčiau kai pasibaigia baudos sumokėjimo termino atidėjimas, t.y. praėjus vienerių metų terminui, nes tik tokiu atveju dokumentas gali bÅ«ti vykdomas. Priimtas nutarimas pats yra vykdomasis dokumentas, atskiras vykdomasis raÅ¡tas Å¡io nutarimo pagrindu nėra iÅ¡duodamas. Todėl jis gali bÅ«ti vykdomas tada, kada pasibaigia baudos sumokėjimo atidėjimo terminas, tik tada jis tampa kaip vykdomasis dokumentas.

Tokios nuostatos iÅ¡plaukia iÅ¡ ATPK 314 str. 1 d. ir 313 str. 4 d., kuris numato tik pasibaigus nustatytam terminui institucija gali pateikti antstoliui nutarimÄ vykdyti. Tik ATPK aiÅ¡kiai nereglamentuoja tos tvarkos kaip turėtų bÅ«ti vykdoma tuo atveju kai yra iÅ¡dėstomas baudos sumokėjimas. Å iuo atveju baudos sumokėjimas buvo iÅ¡dėstytas paties ieÅ¡kovo naudai, todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad pritaikius pažeidėjui nuostatÄ kuri Å¡velnina jo padėtį bÅ«tų prarasta galimybė iÅ¡ieÅ¡koti pačiÄ baudÄ .

Mano, kad teismas, jei nėra teisės normos kuri reglamentuotų konkrečiai tÄ situacijÄ , turėtų remtis pagal analogijÄ artimiausiÄ tai situacijai. Todėl Å¡iuo atveju galima bÅ«tų remtis pagal analogijÄ bÅ«tent tuo atveju kai nutarties vykdymas sustabdomas, laikant kad iÅ¡dėsčius baudos mokėjimÄ jos vykdymas buvo sustabdytas. Mano, kad ATPK 313str. 4 d. reglamentuoja vykdymo atidėjimÄ .Atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ atstovas J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė antstolės atstovo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ ir nurodė, kad perdavimo vykdymui terminas nėra pažeistas, Å¡iuo atveju vadovaujantis ATPK 314str. 1d. bei 4 d. terminas buvo iÅ¡dėstytas vieneriems metams.

Kas mėnesį po 1000 Lt - tai nustatyta tvarka, kuri ir buvo pažeista. Nutartis vykdymui galėjo bÅ«ti pateikta ne anksčiau kaip buvo pasibaigęs nutarime numatytas baudos sumokėjimo terminas. Patenkinus šį ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeisti pagrindiniai sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijai, nes antstolės sÄ skaita arba draudimo bendrovės sÄ skaita bÅ«tų sumokėta bauda, kuri buvo paskirta ieÅ¡kovui.Trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje LR VDI Marijampolės skyriaus atstovas G.

D. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teismui jis paaiÅ¡kino, kad ATPK 313str. 4 d. redakcija yra nauja, lyginant jÄ su kitomis to paties įstatymo normomis, ir ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne tik gramatiÅ¡kai, tačiau viso ATPK kontekste. Teismas, vadovaudamasis nurodytÄ ja norma, priteisė mokėti baudÄ ir jos mokėjimÄ iÅ¡dėstė. Antstolė pradėjo vykdymo veiksmus gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ . Jis pateiktas laiku, po to, kai suėjo nutarime nustatytas mokėjimo terminas ir ieÅ¡kovas baudos nesumokėjo, todėl atstovas mano, kad antstolė pradėdama vykdymo veiksmus, jokių pažeidimų nepadarė.

IeÅ¡kovo atstovas neginčijo ATPK 309 str. tvarka dėl vykdymo nukreipimo. Nutarimas vykdyti pateiktas 2009-12-16. Å itas procesinis veiksmas nėra ginčytas, o ieÅ¡kovas skundžia tuos antstolės veiksmus, kad iÅ¡ieÅ¡kojo gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ . Dėl nurodyto ieÅ¡kinys atmestinas.Trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje LR VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, Å¡aukimas įteiktas (T.2, b.l.8), praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas, todėl dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu byla nagrinėta nedalyvaujant Å¡io asmens atstovui.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ (T.1, b.l.66).IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos, prie bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr.0140/09/03289 turinio matyti, kad antstolės Astos LukÅ¡ienės kontoroje buvo atliekami vykdymo veiksmai pagal 2007-09-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A1-8-564/2007 dėl 12 000 Lt baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko K. K., kurios mokėjimas to paties teismo nutarimu buvo iÅ¡dėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.

Pirmos instancijos teismo priimtas nutarimas įsiteisėjo 2008-11-13, po to kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutarė netenkinti pažeidėjo K.K. skundo ir 2007-09-11 priimto Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo nenaikinti. Vykdomasis raÅ¡tas antstolės kontoroje gautas 2009-12-16 ir pagal jį užvesta vykdomoji byla. 2009-12-17 antstolė A.LukÅ¡ienė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. 2010-01-06 priimtais patvarkymais ji areÅ¡tavo ieÅ¡kovo banko sÄ skaitose esančias lėšas 12000 Lt iÅ¡ieÅ¡komai sumai. 2010-01-20 iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, esančios AB ,,Å iaulių bankas“ į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯plaukus 12000 Lt sumai, 2010-01-22 antstolė priėmė patvarkymÄ dėl gautų lėšų paskirstymo ir 2010-01-25 Å¡iÄ pinigų sumÄ pervedė iÅ¡ieÅ¡kotojui. 2010-01-22 iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, esančios AB ,,Snoro bankas“ į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ taip pat buvo pervesta 870,45Lt. 2010-01-25 antstolė priėmė patvarkymus panaikinti ieÅ¡kovo sÄ skaitoms taikytÄ areÅ¡tÄ , atliko jos turėtų vykdymo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui (skolininkui) siÅ«lymÄ Å¡ias iÅ¡laidas sumokėti geruoju.

IeÅ¡kovui to nepadarius, 2010-02-18 pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl jų priteisimo. Vykdomoji byla buvo užbaigta (LR CPK 632 str. 1 d. 1p.).                  Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK, arba ATPK) 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimÄ skirti baudÄ vykdo antstolis Å¡io kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK, arba CPK) 587 str. 1 d. 3 p. ir 584 straipsnio 1 d. 3 p., teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

Tačiau nutarimo perdavimo vykdyti bei jo vykdymo senaties terminų CPK nereglamentuoja ir reglamentuoti negali. Ginčas kyla dėl administracinės teisės normų taikymo, kurios priklauso vieÅ¡osios teisės Å¡akai. O vieÅ¡oji teisė bÅ«do užpildyti spragÄ taikant analogijÄ , netoleruoja. LR ATPK 304 str., reglamentuodamas bendrÄ sias nutarimų vykdymo nuostatas, nustato, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato Å¡is kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai.

Apskundus tokį nutarimÄ jis turi bÅ«ti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (...) (1 ir 2 straipsnio dalys). To paties straipsnio 3 dalis taip pat nustato, jog nutarimas skirti  baudÄ Â turi  bÅ«ti priverstinai  įvykdomas pasibaigus Å¡io kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Pagal LR ATPK 313str. 1 d. toks terminas yra keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimÄ - keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Teismas sprendžia, jog Å¡ios nuostatos taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjo atžvilgiu nėra sprendžiamas nei baudos vykdymo atidėjimas nei iÅ¡dėstymas. Tai yra bendrasis terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju, suteikiant jam galimybę iÅ¡vengti didesnių nuostolių (vykdymo iÅ¡laidų). Å itokia iÅ¡vada seka iÅ¡ sisteminės ATPK normų analizės, t.y. LR ATPK 314 str. 1d. nustato, jog jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimÄ skirti baudÄ priėmęs organas (pareigÅ«nas) šį nutarimÄ siunčia antstoliui vykdyti.

Todėl logiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai analizuojant LR ATPK 313str. ir 314str. nuostatas seka, jog esant baudos vykdymo iÅ¡dėstymui, nutarimas priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti baudÄ antstoliui gali bÅ«ti siunčiamas tik po to, kai pažeidėjas jos nesumoka per iÅ¡dėstymo laikotarpį. IÅ¡ esmės tokios praktikos nuosekliai buvo laikomÄ si beveik visose administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose baudos vykdymas pažeidėjams buvo iÅ¡dėstytas. IeÅ¡kovas nurodo, kad tokiu atveju jam nesumokėjus eilinės įmokos, dėl jos turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas ir pateikiama vykdyti antstoliui, kadangi pareiÅ¡kėjui skirta 12000 Lt bauda buvo iÅ¡dėstyta vienerių metų laikotarpiui, ieÅ¡kovo nuomone tokių vykdomųjų raÅ¡tų turėjo bÅ«ti 12 (kiekvienai mėnesinei 1000 Lt įmokai po vienÄ ).

Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka, tai seka iÅ¡ loginio taikytinos teisės normų aiÅ¡kinimo. Jau minėta, jog teismo priimtas nutarimas yra vykdytinas dokumentas (LR CPK 584 str. 1 d. 3 p.), todėl atskiras vykdomasis raÅ¡tas dėl jo nėra iÅ¡duodamas. Å ios aplinkybės sÄ lygoja, kad nutarimas, nepaisant tos aplinkybės, kad jo vykdymas buvo iÅ¡dėstytas, turi bÅ«ti vykdomas kaip vienas vientisas dokumentas. Nes juo yra skiriama viena nuobauda ir jos iÅ¡dėstymas savaime nesÄ lygoja nuobaudų kiekio pasikeitimo.

Kita vertus nutarimo vykdymas dalimis (kaip teigia ieÅ¡kovas,- kiekviena iÅ¡dėstyta dalis atskirai) kartu reikÅ¡tų pažeidėjo padėties apsunkinimÄ , kadangi pagal kiekvienÄ antstoliui pateikiamÄ vykdomÄ jį dokumentÄ jis turėtų užvesti atskirÄ vykdomÄ jÄ bylÄ , kuriai skaičiuojamos atskiros vykdymo iÅ¡laidos ir Å¡io skaičiavimo nepakeičia faktas, jog antstolis kelias vykdomÄ sias bylas vieno skolininko atžvilgiu sujungia. Esant tokiai praktikai gali susiklostyti situacija, kai iÅ¡ pažeidėjo iÅ¡ieÅ¡kotinos vykdymo iÅ¡laidos keletÄ , keliolika ar net Å¡imtÄ kartų virÅ¡ytų paskirtos baudos dydį (įstatymas nenumato minimalios baudos dydžio, kurios mokėjimas pažeidėjui gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas, kadangi Å¡i įstatymo norma atlieka nuobaudos individualizavimo funkcijÄ , todėl neatmestina galimybė iÅ¡dėstyti pažeidėjui ir 200 Lt paskirtos baudos mokėjimÄ , jeigu teismas nustatytų esant LR ATPK 313 str. 4 d. numatytas sÄ lygas), o tai prieÅ¡tarautų elementariems teisingumo ir protingumo kriterijams bei pamatiniam proceso ekonomiÅ¡kumo principui.

IeÅ¡kovo atstovas nurodo, kad pažeidėjui nesumokėjus pirmos įmokos visas nutarimas turi bÅ«ti perduodamas antstoliui vykdyti, kur iÅ¡ieÅ¡kojus pirmÄ Ä¯mokÄ nutarimas atgal negrÄ Å¾inamas ir kas mėnesį yra sekama ar pažeidėjas moka geruoju ar ne. Teismas su Å¡iais argumentais iÅ¡ dalies sutinka. Tai yra, paskirtos baudos vykdymo iÅ¡dėstymas yra padėties palengvinimas pažeidėjui, o tai, kad jis laikosi iÅ¡dėstymo sÄ lygų, gali rodyti, kad yra pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti LR ATPK 20 str.

Todėl pažeidėjui be svarbių priežasčių nesilaikant baudos iÅ¡dėstymo mokėjimo terminų, teismo nuomone, jokios lengvatos jam nebeturėtų bÅ«ti taikomos. Tai reiÅ¡kia, kad suėjus įmokos mokėjimo terminui ir pažeidėjui tokios įmokos nesumokėjus, jam taikytas baudos iÅ¡dėstymas turėtų netekti savo galios (t.y. teismas turėtų teisę panaikinti pažeidėjui taikytÄ baudos mokėjimo iÅ¡dėstymÄ ) ir visas nutarimas, kaip vientisas vykdomasis dokumentas turėtų bÅ«ti perduotas priverstiniam vykdymui, kur iÅ¡ pažeidėjo iÅ¡ karto turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota visa jam skirta bauda.

Tokia iÅ¡vada, teismo nuomone galėtų sekti iÅ¡ sisteminės LR ATPK 314 str. 3 ir 4 d. dalių nuostatų analizės. Tačiau negalima sutikti su ieÅ¡kovo atstovo argumentais, kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas, perdavus antstoliui vykdyti turėtų bÅ«ti atliekamas dalimis, t.y. iÅ¡ieÅ¡kant tik konkretų mėnesį nesumokėtÄ Ä¯mokÄ ir pažeidėjui iÅ¡saugant teisę į kitų įmokų, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs, mokėjimÄ geruoju, ir dėl to jam nepatiriant jokių papildomų neigiamų pasekmių.

Å itai sÄ lygoja keletas teismo jau anksčiau iÅ¡vardytų aplinkybių (nutarimo, kaip vientiso vykdomojo dokumento vykdytinumas, vykdymo iÅ¡laidų dydžiai; antstolio teisėtų lÅ«kesčių gauti atlygį už darbÄ principas) bei tai, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymo kontrolė pavedama nutarimÄ priėmusiai institucijai (Å¡iuo atveju teismui, LR ATPK 309 str. 2 d.), todėl antstolis negali bÅ«ti įpareigotas sekti ir veikti ultra viries, ar pažeidėjai laiku moka jiems paskirtas baudas.                    IÅ¡ teisės normų analizės kartu seka, kad baudos mokėjimo iÅ¡dėstymas LR ATPK 313 str. prasme yra terminas pažeidėjui skirtai baudai sumokėti geruoju.

Tai kartu reiÅ¡kia, jog nepasibaigus Å¡iam terminui priverstinis nuobaudos vykdymas iÅ¡ esmės yra negalimas. Nebent, minėta, teismas priimtų sprendimÄ panaikinti baudos iÅ¡dėstymÄ ir baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti priverstinai. Kartu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡dėsčius baudos vykdymÄ , nutarimo perdavimo vykdymui 3 mėnesių senatis, nustatyta LR ATPK 308 str. 1 d. negali bÅ«ti taikoma, kadangi Å¡i teisės norma, kaip ir aukščiau minėtos LR ATPK 304 str. 3 d., 313 str. 1 d. taikytinos tiems atvejams, kai pažeidėjui skirtos baudos vykdymas nebuvo iÅ¡dėstytas.

Be to, LR ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma (kurios hipotezė nusako, kad norma reglamentuoja vykdymo senaties terminus, o ne perdavimo vykdyti senaties terminus) yra bendra, reglamentuojanti pagrindines nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo sÄ lygas. Tuo tarpu LR ATPK 314 str. 1 d. ir 313 str. 4 d. yra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – baudos vykdymo ypatumus tais atvejais, kai baudos mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas. Visiems be iÅ¡imties atvejams taikius ATPK 308 str. 1 d., LR ATPK 313str. 4 d. taikymas visa apimtimi taptų neįmanomas, kadangi tokia teisė (teisinės padėties palengvinimas) pažeidėjui numatyta iki 24 mėnesių, o tas pats įstatymas numato, kad antstoliui vykdyti nutarimas gali bÅ«ti perduodamas tik jo neįvykdžius geruoju per 313 str. 1 arba 4 dalyse nustatytus terminus.

Be to, Å¡iÄ normÄ taikant ieÅ¡kovo nurodoma tvarka, pažeidėjui pakaktų sumokėti pirmÄ sias tris įmokas, o kitų jis galėtų nebemokėti, nes jau bÅ«tų suėjusi nutarimo perduoti priverstiniam vykdymui senatis. Senaties terminų per kuriuos turi bÅ«ti perduotas vykdyti vykdytinas dokumentas, esant pažeidėjui skirtos baudos vykdymo iÅ¡dėstymui, komentuojama teisės norma nereglamentuoja. Be to, skirtingai nei LR CPK, ATPK nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant senatis sustoja ir tam taikyti CPK straipsnių analogijÄ , jau minėta, negalima.

Å itai sÄ lygoja taikytinos teisės ypatumas, kurios teisės normos yra vieÅ¡osios teisės sudėtinė dalis, o Å¡ios esminis bruožas - imperatyvumo principas. Tuo tarpu CPK reguliuoja privatinius teisinius santykius, kurie bemaž absoliučioje daugumoje yra reglamentuoti dispozityviomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra procesinės administracinės teisės normos bei vertinant panaÅ¡iais atvejais formuojamÄ teismų praktikÄ (aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės normų aiÅ¡kinimas dėl paskirtų administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminų, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis admin. byloje Nr.N3-1256-07; 2010 m. balandžio 9 d. nutartis admin. byloje Nr. N-63-503-10;

Kauno apygardos 2008 m. gruodžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr.2S-1476-436/2008 ir kt.) Å¡ios nuobaudos vykdymo ypatumai gali bÅ«ti aiÅ¡kinami vertinant juos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) normų nuostatas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties BK 96 str. 1d. 1 p., bausmės vykdymo atidėjimo BK 75 str. 1 d. ir 4 d. 3 p. ir priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo BVK 24 str. 1 d. taikymo tvarkÄ . AiÅ¡kinant ginčo sprendimui taikytinos teisės normų turinį pasitelktinas ir istorinis aiÅ¡kinimo metodas, kurį taikius matyti, jog LR ATPK 313 straipsnio 4 dalis kodekse atsirado tik 2000-02-17 įstatymu Nr. VIII-1543 (skelbta Valstybės žiniose, 2000, Nr. 22-552 (00.03.15)).

Tuo tarpu kitos, su Å¡ios teisės normos pakeitimu susijusiosios kodekso nuostatos, kurios teismo nuomone taip pat turėjo kisti (pvz., 304 str. 3 d. ir pan.), pakeistos nebuvo. Tačiau Å¡iuo atveju LR ATPK 314 str. 1 d. jokių abejonių dėl paskirtos ir iÅ¡dėstytos nuobaudos - baudos vykdymo tvarkos nekelia, jos nuostatos visiÅ¡kai aiÅ¡kios. Dėl Å¡io darytina iÅ¡vada, kad esant baudos vykdymo iÅ¡dėstymui, pažeidėjui nesumokėjus baudos geruoju per LR ATPK 313 str. 4 dalyje nustatytÄ terminÄ nutarimas vykdymui turi bÅ«ti perduotas antstoliui.

Tokia iÅ¡vada seka ir vadovaujantis pamatiniu nuobaudos už padarytÄ pažeidimÄ neiÅ¡vengiamumo principu, siekiant LR ATPK įtvirtintų uždavinių (LR ATPK 1 str.) bei nuobaudos skyrimo tikslų (LR ATPK 20 str.). Dėl Å¡io spręstina, kad senaties terminas nutarimui vykdyti pateikti nebuvo praleistas. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, priimdama patvarkymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lėšų, esančių jo banko sÄ skaitose ji areÅ¡tavo ir nuskaitė lėšas, kurios taip pat yra jam, kaip tarybos nariui, skirtos iÅ¡mokos.

Teismui nurodo, kad po to, kai antstolė nuskaitė nuo Å¡ios sÄ skaitos 870,45 Lt, jis į antstolę dėl to nesikreipė, kad buvo nuskaitytos bÅ«tent tokio pobÅ«džio lėšos jai nenurodė, dėl to grÄ Å¾inti pinigų neprašė, nes turėjo kitų pinigų iÅ¡ kurių galėjo veiklÄ vykdyti. Teismas sprendžia, kad antstolė teisės normų reikalavimų nepažeidė, nes priimdama patvarkymus ir iÅ¡siųsdama juos vykdymui bankams, kuriuose ieÅ¡kovas turėjo sÄ skaitas, dėl 12000 Lt sumos areÅ¡to ji Å¡iose sÄ skaitose esančių pinigų paskirties nežinojo ir neprivalėjo žinoti, tokiais veiksmais LR CPK 668 str. reikalavimų nepažeidė, ieÅ¡kovas nurodo, kad dėl to nuostolio nepatyrė, nes turėjo pakankamai kitų lėšų nario veiklai vykdyti, nurodytos lėšos Å¡iuo metu yra antstolės depozitinėje sÄ skaitoje (LR CPK 611 str.), o antstolės reikalavimas dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo nesprendžiamas, nes 2010-03-22 teismo nutartimi civ. bylos Nr. E2-1584-399/2010 nagrinėjimas sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir žalos atlyginimo.

Dėl nurodyto spręstina, kad atlikdama vykdymo veiksmus, priimdama vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, o vėliau ir priimdama kitus patvarkymus, antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl Å¡io nėra pagrindų atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kinys atmestinas (LR CK 6.245 str. - 6.249 str.; 6.263 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2010-03-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-79/2010; 2006-06-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-389/2006).                    IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų jam nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d.).                     Atsakovė atsiliepime prašė priteisti jos turėtas iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jų dydį tvirtinančių įrodymų, todėl tokių iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas (LR CPK 98 str. 1d.).IeÅ¡kinį atmetus bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, t.y. 59 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1d., iÅ¡laidų paskaičiavimas, 1T, b.l.1).

                   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 270str., 275 str. 1 d., 279 str. 1 d. ir 307 str. 1 d.,                   n u t a r i a: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 59 Lt (penkiasdeÅ¡imt devynis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sÄ skaitÄ Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Sprendimo nuoraÅ¡Ä , ne vėliau kaip per 5 dienas nuo paskelbimo, iÅ¡siųsti neatvykusiam į teismo posėdį trečiajam asmeniui – LR VMI.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismui.

                     Teisėja                                                                                 Eridana Paltanavičienė