2025-03-26 Nr. CB-1900-2-68-3-01055-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1059

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01055-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 14 d. paduotu ieškovo V. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. G. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš valstybės 19 158,27 Eur turtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 išteisino V. G. ir iš dalies patenkino V. G. gynėjo advokato prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo – priteisė proceso išlaidas tik už gynėjo dalyvavimą kasacinės instancijos teisme. Civilinėje byloje pareikštu reikalavimu ieškovas siekia, kad jam būtų atlyginta likusi turtinė žala – iki šiol neatlygintos patirtos proceso išlaidos, kurias ieškovas patyrė ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurių apkaltinamieji nuosprendžiai buvo panaikinti minėta kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje, konstatavus, kad V. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, neteisingai taikė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą res judicata principą ir CPK 293 straipsnio 1, 3 punktų reikalavimus, todėl neišnagrinėjo bylos dalies dėl pareikšto turtinės žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Skundžiamuose nutartyje ir sprendime atliktas ieškinio dalies tapatumo teisinis vertinimas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią „ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022).

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą (bylinėjimosi išlaidas) jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 ir dėl to ieškovo reikalavimas dėl tų pačių išlaidų atlyginimo kaip turtinės žalos yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, neteisingai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 išnagrinėto ir atmesto V. G. gynėjo prašymo dėl proceso išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose rezultatą, kaip galutinį bei tapatų pareikštam ieškinio reikalavimui civilinėje byloje. 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 prašymo atmetimas reiškė tik procedūrinių teisės taikymo taisyklių išaiškinimo nustatymą ir jų taikymą teismų praktikoje, kol įstatymo leidėjas nebuvo nustatęs naujo BPK 106 straipsnio teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime padarytas išvadas dėl įstatymo spragos ir ankstesnio BPK 106 straipsnio teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai. Todėl nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 nebuvo panaikinta ar kitaip suvaržyta ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl likusių neatlygintų proceso išlaidų atlyginimo, kurių atlyginimo klausimas galutinai nebuvo išspręstas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022.

4. Apeliacinės instancijos teismas, tik atkartodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo nesutinkama su skundžiamo sprendimo išvadomis dėl ieškinio reikalavimo tapatumo ir nepagrįsto civilinės bylos nutraukimo, taip pat nepasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 pateikto teisės aiškinimo ir taikymo sąlygų vertinimo dėl išnagrinėto V. G. gynėjo prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo rezultatų, o tai sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui. Todėl teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

5. Atmesdami ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylą išnagrinėję teismai neįvertino ieškovo išteisinimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, tai nulėmė neteisingos išvados padarymą, jog ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Tai nulėmė bylą išnagrinėjusių teismų sprendimuose padarytą neteisingą išvadą, jog ieškovas buvo išteisintas ne dėl esminės ikiteisminio tyrimo ir baudžiamąją nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo klaidos baudžiamajame procese, o dėl to, kad kasacinis teismas kitaip vertino byloje surinktus įrodymus. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-43-387/2022 padarytoms išvadoms, kurios patvirtina priešingas aplinkybes, kad kaltinamasis aktas ir apkaltinamieji nuosprendžiai buvo grindžiami prielaidomis, o įrodymų, pagrindžiančių ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, byloje nesurinkta. Būtent tai laikytina šiurkščia valstybės vardu veikiančių pareigūnų klaida, patvirtinanti pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, tai nulėmė neteisėtų veiksmų atlikimą ir iš to kylančią civilinę atsakomybę – pareigą atlyginti asmeniui padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas