a9c2c64c-9ffa-49e2-8c35-9bbc3530b8e8 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-82-544/2020 teisėja Diana Butrimienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29746-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1554-566/2019 pagal ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 890,60 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. tarp ieÅ¡kovės ir R. S. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis Land Rover Ranger Rover Sport. 2017 m. birželio 14 d. apie 9.00 val. Vilniuje, Antakalnio g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), R. S., vairuodama nurodytÄ automobilį, įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio deÅ¡inės pusės ratus. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojos kaltės nėra.

Dėl automobilio apgadinimo ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 890,60 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykis įvyko dėl to, kad eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėtas, nebuvo pastatyti įspėjamieji ir greitį ribojantys ženklai, duobė buvo neaptverta, todėl eismo įvykį ir žalÄ sÄ lygojo atsakovės neteisėtas neveikimas. Atsakovės atsakomybė kyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalies ir CK 6.266 straipsnio pagrindais.

Trečiasis asmuo nelaikytinas kelio valdytoju, nes pagal sutartį valdymas nebuvo jam perleistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. tarp ieÅ¡kovės ir R. S. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo apdraustas automobilis Land Rover Ranger Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 14 d. apie 9.00 val. Vilniuje, Antakalnio g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), R. S., vairuodama nurodytÄ automobilį, įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio deÅ¡inės pusės ratus. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės valdytojos kaltės nėra.

Byloje pateikta UAB „Mautoras“ remonto sÄ mata ir PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 9151 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Skaičiuojant žalos atlyginimo dydį, iÅ¡ remonto sumos 3 415 Eur (be PVM) buvo iÅ¡minusuota 524,40 Eur dėl keičiamų dalių nusidėvėjimo. IeÅ¡kovė dėl automobilio apgadinimo 2017 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡mokėjo UAB „Mautoras“ 2 890,60 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

5. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiÅ«ros, todėl ginčo kelio savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Å iuo atveju vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga juos prižiÅ«rėti bei remontuoti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Sprendė, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, todėl trečiasis asmuo pagal Sutartį, sudaryta su atsakove, neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus. Ä®vertinęs tai, teismas konstatavo, jog atsakovė, kaip kelio Antakalnio gatvės, Vilniuje, savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalÄ , padarytÄ dėl Å¡io kelio trÅ«kumų.

6. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Teismui nusprendus netenkinti praÅ¡ymo, praÅ¡o sumažinti priteistų nuostolių dydį.

8. Nurodo, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio savininkė, tačiau mano, kad negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Svarbu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 7 d. su UAB „Lemminkainen Lietuva“ (kuri Å¡iuo metu pakeitusi pavadinimÄ Ä¯ UAB „YIT Lietuva“) sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria UAB „Lemminkainen Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (Sutarties 1.1 punktas, toliau – ir Sutartis).

Teismas neatsižvelgė į Sutarties 3.3.6 punktÄ , kuriame nustatyta, jog rangovas (UAB „YIT Lietuva“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Å¡iuo Sutarties punktu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki jos galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Vadinasi, bÅ«tent UAB „YIT Lietuva“ Sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį ir bÅ«tent ji laikytina faktiniu gatvių valdytojų CK 6.266 straipsnio prasme.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, tinkamai vykdė visus įsipareigojimus.

9. PraÅ¡o atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alos dydį, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti kliÅ«ties ir sustoti ar kitaip jos iÅ¡vengti.

10. Nurodo, kad teismas sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 565 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau teismai, nagrinėdami turtinius ginčus, kuriuose viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybė ar savivaldybė, sprendimus turi priimti itin atsakingai ir rÅ«pestingai, kadangi neteisingai priteisus žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybės neabejotinai nukenčia vieÅ¡asis interesas. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o atleisti atsakovę nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo.

11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

12. Nurodo, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino Sutarties nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad gatvių valdymas trečiajam asmeniui perduotas nebuvo. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ ir žalos kilimo aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog tiek žala, tiek priežastinis ryÅ¡ys tarp savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos yra įrodytas.

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalis ir ginčijamÄ teismo sprendimo dalį pakeisti, sumažinant priteistų nuostolių dydį.

14. Nurodo, kad teismas, įvertinęs Sutarties turinį ir sÄ lygas, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas gatvės valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi jis pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo gatvei, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus.

15. Teigia, jog vairuotojos parodymai, duoti teisminio proceso metu, turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo, siekiantis gauti kuo didesnę draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudimo bendrovės. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų fotonuotraukų, duobė nebuvo visiÅ¡kai apsemta vandeniu, todėl važiuojant 30 km/h greičiu ir esant Å¡viesiam paros metui buvo įmanoma duobę pastebėti ir jos iÅ¡vengti. Vertinant faktiÅ¡kai patirtos žalos dydį, reikėtų vadovautis policijos pareigÅ«nų iÅ¡vada dėl 2 padangų sugadinimo ir atitinkamai priteisti 2 padangų įsigijimo, įvertinant jų nusidėvėjimÄ , bei jų montavimo darbų kaÅ¡tus.

Visi kiti tiek autoserviso darbai, tiek įgytos papildomos detalės (ratlankiai, spyruoklė, stebulė, 2 papildomos padangos) yra vertintini kaip automobilio pagerinimas, todėl neturėjo būti priteisti iš gatvės valdytojo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Apeliacinis skundas atmetamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kas yra tinkamas subjektas atlyginti žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims kelio konstrukciniais defektais (CK 6.266 straipsnis), bei ar yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį dėl didelio transporto priemonės vairuotojo neatsargumo. 19.Teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡ios kategorijos bylose suformuotos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

20. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar – UAB „YIT Lietuva“, rangovo) buvo sudaryta Sutartis. Sutarties 1.1. punktu trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, taip pat savo sÄ skaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 3.3.3 punktas).

Sutarties 2.3. punkte numatyta, jog už savavaliÅ¡kai atliktus ir/arba su užsakovu nesuderintus darbus rangovui nebus apmokama. Sutarties 3.3.1 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus užsakovo raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (užsakymas nebÅ«tinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui). Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus kiekius (Sutarties 3.3.7 punktas).

Pagal Sutarties 3.3.6 punktÄ , rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; rangovas privalo defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ ; rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 straipsnį, nes Sutartimi Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Lemminkainen Lietuva“ (UAB „YIT Lietuva“). Anot apeliantės, bÅ«tent trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas bei turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

22. CK 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taigi atsakomybės subjektu pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir jo valdytojas, valdantis daiktÄ kitais teisėtais pagrindais.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre. Å i prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs – įrodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Å ios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra vieÅ¡ame registre nurodytas asmuo, taigi žalÄ patyrusiam asmeniui Å¡io fakto nereikia įrodinėti.

Jeigu asmuo, vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieÅ¡kinio teigia, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iÅ¡ tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

23. Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018).

Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 22, 23 punktuose suformuotÄ teismų praktikÄ bei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, vien tik Sutarties nuostatos, kad trečiasis asmuo yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės (Sutarties 3.3.6 punktas), savaime neįrodo, jog ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas.

Å alių sudarytos Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos ne pavieniui, o kompleksiÅ¡kai, ir visos Sutarties sÄ lygų kontekste turi bÅ«ti vertinama, ar trečiajam asmeniui yra suteikta teisė savarankiÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra valdyti kelius, daryti jiems fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiÅ«ros funkcija (CK 6.193 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog, įvertinus Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ bei yra gatvės (kelio) valdytojas. Todėl trečiasis asmuo pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus. Nors trečiasis asmuo Sutartimi prisiėmė vykdyti priskirtų kelių stebėsenos pareigÄ , tačiau, kaip minėta, pagal Sutarties sÄ lygas jų remonto darbai gali bÅ«ti atlikti tik savivaldybės raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo pagrindu, o už savarankiÅ¡kai atliktus ir su atsakove nesuderintus darbus trečiajam asmeniui nėra mokama.

Trečiasis asmuo su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiÅ«ra. Darbai, kuriuos trečiasis asmuo gali atlikti be atsakovės sutikimo, yra susiję tik su eismo dalyvių, transporto priemonių saugumu, trečiojo asmens savarankiÅ¡kumas Å¡ioje srityje apsiriboja tik skubių defektų Å¡alinimu, reikalavimu nedelsiant pažymėti, aptverti defektus ir apie juos informuoti atsakovę. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, jog realiÄ , savarankiÅ¡kÄ kelio valdymo teisę ir iÅ¡ jos kylančiÄ sprendimų priėmimo teisę turėjo apeliantė, o ne trečiasis asmuo, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

26. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto Å¡iaurinės dalies gatvių priežiÅ«ros ir remonto bÅ«tų buvus sudaryta savivaldybės tarybos nurodymu nusprendus gatvių/jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Apeliantė vieÅ¡Ä jį konkursÄ organizavo gatvių ir kiemų priežiÅ«ros paslaugoms įsigyti, o ne turimo turto valdymo perdavimui. Vadinasi, tarp Å¡alių buvo sudaryta ne valdymo teisės perdavimo, o rangos sutartis. Tokio pobÅ«džio sutartims nėra bÅ«dingas daikto, kurio atžvilgiu atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo gatvės valdytoja yra apeliantė, kuriai ir tenka pareiga CK 6.266 straipsnio pagrindu atlyginti kelio konstrukciniais defektais padarytÄ Å¾alÄ .

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime teismas pagrįstai rėmėsi ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika. Tai, jog, apeliantės nurodymu, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018 priėmė kitokį sprendimÄ , pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimÄ , nepaneigia skundžiamame sprendime pateikiamų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

28. Padarius iÅ¡vadÄ , jog byloje nagrinėjamu atveju padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas turi pareigÄ atlyginti apeliantė ir teisėjų kolegijai pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, iÅ¡samiau Å¡iuo aspektu nepasisakoma.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgdamas į tai, jog žala iÅ¡ dalies kilo dėl transporto priemonės vairuotojos neatidumo (bÅ«dama atidi tiek, kiek toje situacijoje reikėjo, bÅ«tų pastebėjusi kliÅ«tį arba jos iÅ¡vengusi). Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindÄ , tačiau ji patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotoja buvo neatsargi ir tuo prisidėjo prie žalos padarymo ar padidėjimo, nepateikė, o savo argumentus apie didelį vairuotojos neatsargumÄ grindžia prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad nėra faktinių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindo spręsti apie vairuotojos didelį neatsargumÄ , nes įrodymų apie tai, kad vairuotoja bÅ«tų galėjusi iÅ¡ anksto numatyti, jog važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga duobė, ir kliÅ«tį apvažiuoti ar pasirinkti tokį greitį, kad spėtų automobilį sustabdyti, byloje nėra. Kadangi atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, jos dydį mažinti pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

30. Apeliantė skunde prašo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ir taip sumažinti priteistų nuostolių dydį. CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalis, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas (1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Å¡alių procesinis elgesys buvo netinkamas, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių iÅ¡ esmės bÅ«tų galima nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė tinkamai. Vien tai, kad atsakovei, kuri tam tikrais CPK numatytais atvejais atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės pajamas, proporcingai paskirsčius bylinėjimosi iÅ¡laidas tenka atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ laimėjusiai Å¡aliai, nėra pagrindas teismui nukrypti nuo bendrųjų CPK numatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuojant trečiojo asmens teisei skųsti jam nepalankų teismo sprendimÄ , o pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog civilinės atsakomybės sÄ lyga – žalos dydis, įrodytas, trečiojo asmens teisė pakeisti ar paneigti teismo sprendimo iÅ¡vadas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo galėjo bÅ«ti įgyvendinta tik CPK numatytu bÅ«du - nustatytu terminu paduodant įstatymų reikalavimus atitinkantį, žyminiu mokesčiu apmokėtÄ apeliacinį skundÄ .

Tik įgyvendinus Å¡ias sÄ lygas, ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusi suteikta teisė atsiliepti į trečiojo asmens pateiktus argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies. Trečiasis asmuo apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o sumažinti priteistų nuostolių dydį dėl jų neįrodytinumo, t. y. dėsto tokius argumentus, kuriais atsakovė savo apeliaciniame skunde nesiremia. Todėl Å¡alys neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į trečiojo asmens atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡alis, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , privalo raÅ¡tu iÅ¡dėstyti savo nuomonę tik dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir nurodyti byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, teisinius argumentus, taip siekdama užtikrinti tinkamÄ ginčo Å¡alių keitimÄ si informacija. Trečiojo asmens atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundÄ teisėjų kolegijos nagrinėjamas tik tiek, kiek atsiliepimu pateikiami motyvai ir argumentai dėl apeliacinio skundo pagrįstumo ir teisėtumo, nes pagal apeliacinį skundÄ , o ne pagal atsiliepimÄ Ä¯ jį nustatomos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde apeliantė žalos atlyginimo dydį praÅ¡o sumažinti dėl didelio nukentėjusios neatsargumo ir neįrodinėja, kad žalos dydis nepagrįstas, per didelis ir pan., todėl teisėjų kolegija dėl trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamo sprendimo motyvų apie žalos dydį plačiau nepasisako.

32. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ sumokėjo 400 Eur, trečiasis asmuo – 300 Eur. Minėtas iÅ¡laidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos (400 Eur) ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovės, kurios apeliacinis skundas atmetamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Kolegijos manymu, įvertinant tai, kad trečiasis asmuo yra atsakovės pusėje, kurios nenaudai priimamas procesinis sprendimas, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“, veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje (juridinio asmens kodas 302279548), naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Laimutė Sankauskaitė