2016-11-28 Nr. AB-22353-3-65-3-00378-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-913-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00378-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtų veiksmų, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami: pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimais spręsti darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) 2016 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl grąžintino žemės sklypo ribų formavimo“; pripažinti negaliojančiais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus veiksmus, nurodytus 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. 19-1669(4.5.); įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti ir patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio skyrių, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus ir patvirtinus sklypą pagal ginčo teritorijos schemą grąžinimui pretendentams natūra, atkurti į jį nuosavybės teises natūra pretendentams L. J., G. J. M., E. P..

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimais spręsti darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl grąžintino žemės sklypo ribų formavimo“ kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka; įpareigojo pareiškėjus vėliausiai iki 2016 m. rugsėjo 23 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus; išaiškino pareiškėjams, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas gali būti laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su pridėtais dokumentais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimą „Dėl grąžintino žemės sklypo ribų formavimo“ kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas darė išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybėje veikianti Teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimais spręsti darbo grupė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl aukščiau paminėtos darbo grupės priimami sprendimai Administracijos įgaliotiems subjektams turi rekomendacinį pobūdį ir vertintini kaip šių subjektų priimamų administracinių sprendimų motyvuojamoji dalis.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad pagal ABTĮ įtvirtintas nuostatas, asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Išanalizavęs pareiškėjų skunde pateiktus paaiškinimus, susijusius su reikalavimu pripažinti negaliojančiais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus, nurodytus 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. 19-1669(4.5.), teismas darė išvadą, kad minėtas raštas vertintinas kaip vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas pareiškėjų nurodytoje teritorijoje atsisakyti formuoti žemės sklypą, grąžintiną natūra pareiškėjams. Vadovaudamasis ABTĮ 88 ir 91 straipsnių nuostatomis, teismas konstatavo, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti, kad toks individualus administracinis aktas būtų panaikintas kaip neteisėtas.

Teismas sprendė, kad skundo reikalavimas pripažinti negaliojančiais Administracijos direktoriaus veiksmus, nurodytus 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. 19-1669(4.5.), suformuluotas netinkamai ir negali būti priimamas nagrinėti teisme. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjus įpareigojo patikslinti nurodytą reikalavimą, suformuluojant reikalavimą panaikinti vietos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą administracinį sprendimą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsniu, kuris užtikrina kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pabrėžė, kad ši teisė nėra absoliuti, ją suinteresuotas asmuo įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ir laikydamasis nustatytų terminų skundui paduoti. Pateikti duomenys teismui leido teigti, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. raštas Nr. 19-1669(4.5.) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo ribų formavimo“ R. J. buvo įteiktas 2016 m. liepos 16 dieną. R. J. skundą parengė 2016 m. rugpjūčio 16 d., teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 dieną. Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad R. J. praleido ABTĮ nustatytą terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir pareiškėjų atstovas R. J. skunde nurodė, jog dėl didėjančių ginčų su atsakovais teismuose apimties jam ir jo atstovaujamiems asmenims darosi sunkiau įstatymo nustatyta tvarka, laiku ir tinkamai ginti teisėtus interesus, todėl prašė nežymiai praleistą terminą atnaujinti. Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, įvertino R. J. nurodytas priežastis ir darė išvadą, kad jos yra abstrakčios ir nekonkrečios, tiesiogiai nesusijusios su 2016 m. rugpjūčio 16 d. parengto skundo pateikimu. Teismas įpareigojo R. J. nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios sutrukdė per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą paduoti skundą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis (įrodymus).

Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 34 straipsnis nustato, jog skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas nustatytas žyminis mokestis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad prie pateikto skundo žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nepridėti. Atsižvelgęs į skunde suformuluotus reikalavimus, teismas darė išvadą, kad R. J. pateiktas skundas neapmokestinamų skundų kategorijai nepriskirtinas. Dėl šios priežasties pareiškėjai įpareigoti sumokėti ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 eurų žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba pateikti motyvuotą ir tinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio. Konstatavęs, kad skundo dalis neatitinka visų ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, teismas nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.

II. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjams laiškas buvo įteiktas 2016 m. liepos 16 d., nurodo, kad R. J. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. sirgo ir buvo nedarbingas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. raštas buvo priimtas Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimo pagrindu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kitą atskirojo skundo dalį teismas atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą pareiškėjų skundo dalį konstatavęs, kad Darbo grupė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimami sprendimai Administracijos įgaliotiems subjektams turi rekomendacinį pobūdį ir vertintini kaip šių subjektų priimamų administracinių sprendimų motyvuojamoji dalis.

Pareiškėjai atskirajame skunde pabrėžia, kad Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. raštas priimtas Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimo pagrindu, todėl toks Darbo grupės sprendimas turi būti priimtas nagrinėti teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. J. 2016 m. birželio 23 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas atlikti reikalingas procedūras bei suformuoti L. J. turto paveldėtojams ginčo teritorijos schemoje nurodytą teritoriją Nr. 1 detaliuoju planu numatytą automobilių parkavimo aikštelei prie sklypo (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 15 d. raštu atsakė į šį pareiškėjo prašymą informuodamas, kad jo prašymas buvo nagrinėtas Darbo grupės posėdyje, kuriame 2016 m. birželio 28 d. buvo priimtas sprendimas nesiūlyti grąžinti natūra buvusiems žemės savininkams teritorijos, esančios į pietus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 15 d. rašte nurodė, kad ginčo teritorijai yra visuomenės poreikis, ir joje formuoti grąžinamo natūra žemės sklypo nėra pagrindo, t.y. atsisakė atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamas Darbo grupės 2016 m. birželio 28 d. sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, susijęs su Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 15 d. raštu, kuriuo pareiškėjų prašymas formuoti grąžinamą natūra žemės sklypą nebuvo tenkintas. Jokių privalomo pobūdžio sprendimų skundžiamu Darbo grupės sprendimu nei pareiškėjų, nei kitų asmenų atžvilgiu nėra priimta, darbo grupės sprendimas pats savaime pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Darbo grupės 2016 m. birelio 28 d. sprendimą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė