a9c1e3a3-bcad-4fa7-a19f-3fe65cbe64dd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                 Â

Civilinė byla Nr. 2S-301-516/2010

                                                                  Procesinio

sprendimo kategorija: 106.4; 122.2; 122.3; 122.4

                                                                                                               Â

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 29 d.

                                                                        Â

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

           kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo

U. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo U. P. ieÅ¡kinį atsakovui IÄ® „AukÅ¡taitijos nekilnojamojo turto fondas“ dėl vartojimo sutarties sÄ lygos pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir sumokėto avanso bei palÅ«kanų priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas U. P. 2009-10-02 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti nesÄ Å¾ininga 2008-03-30 sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo dėl avanso sumokėjimo, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo IÄ® „AukÅ¡taitijos nekilnojamojo turto fondas“ sÄ lygÄ , numatytÄ 4 punkte toje dalyje, kuri numato atsakovo teisę negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėto avanso, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 13 000 Lt sumokto avanso, 163,84 Lt ir 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip neteismingÄ tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.)

Teismas konstatavo, kad teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygos negaliojimo ir žino, kad nekilnojamam turtui mažmeninės taisyklės negalioja. Teismo teigimu, tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavimo sÄ lygų, todėl vartotojo teises ginančios procesinės normos (CK 6.350 str. 1 d.) dėl alternatyvaus teismingumo netaikomos. Sutarties punkto pripažinimas nesÄ Å¾iningu teisinių pasekmių ieÅ¡kovui nesukurs. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi kreiptis į teismÄ pagal atsakovo buveinę, nurodytÄ juridinių

asmenų registre. Kadangi juridinių asmenų registre atsakovo buveinė yra (duomenys neskelbtini), tai ieškovas turi kreiptis į

Ukmergės rajono apylinkės teismÄ .

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas U. P. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas netinkami kvalifikavo sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kinyje jis nurodė, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis negali bÅ«ti laikoma preliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi Å¡alių sudarytoje sutartyje nėra esminių preliminariosios sutarties sÄ lygų, t.y. Å¡alių susitarimo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį bei esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo Å¡alis siejo tarpininkavimo sutartiniai santykiai. Å i aplinkybė leidžia teigti, jog Å¡alys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes Å¡ios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobÅ«džio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu, Å¡alys susitarė tik dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008-03-30 sudaryta sutartis tarpininkavimo paslaugų sutartis;

2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vartojimo sutarties dalyku gali bÅ«ti tik kilnojamieji daiktai. Apeliantas, remdamasis CK 1.39 str. 1 d., vartotojo teisių apsaugos 2 str. 14 p., bei LAT praktika pažymi, kad jog tarp Å¡alių 2008-03-30 sudaryta sutartis pasižymi visais vartojimo sutarčiai bÅ«dingais požymiais: tarpininkavimo paslaugas perka fizinis asmuo, paslaugos perkamos asmeniniams, bei Å¡eimos poreikiams tenkinti, o paslaugas parduoda profesionalus verslininkas. Apeliantas, remdamasis LAT Senato apžvalga, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis yra tarpininkavimo paslaugų vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas ir dėl Å¡ios priežasties nepagrįstai nusprendė, jog vartotojo teises ginančios procesinės normos dėl alternatyvaus teismingumo netaikomos;

3) dėl civilinės bylos teismingumo apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo bÅ«tent vartojimo sutartiniai santykiai. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas turi teisę pasinaudoti vartotojo teises ginančiomis procesinėmis teisės normomis, tame tarpe ir galimybe pasirinkti, kuriam teismui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vartojimo sutarties sÄ lygos pripažinimo negaliojančia.

Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-06 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad

pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo U. P. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovui IÄ® “AukÅ¡taitiijos nekilnojamojo turto fondas” dėl

sutarties sÄ lygos pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir sumokėto avanso bei palÅ«kanų priteisimo. SkundžiamÄ nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

 Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i teisė nereiÅ¡kia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

IeÅ¡kinio priėmimas (tai reiÅ¡kia civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ) sukelia tam tikrus materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, todėl Å¡i proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir jÄ reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas.

Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK

137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ

teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK

30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Vienas tokių atvejų- Å¡io straipsnio 11 d. numatyta galimybė ieÅ¡kinį dėl vartojimo sutarčių pareikÅ¡ti taip pat ir pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Remiantis bylos medžiaga, matyti kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ juridiniam asmeniui, kurio juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau spręsdamas, kad ginčo dalykas yra susijęs su vartojimo sutartimi, pasirinkęs alternatyvųjį bylos teismingumÄ , ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagal savo – vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Tačiau

pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškovas

turi kreiptis į Ukmergės rajono apylinkės teismÄ .

Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami kvalifikavo sutartinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo. Tačiau su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar armuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2003). Â

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje pagrįstai nustatė tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, bei patikrino, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į tÄ teismÄ , kadangi sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, teismas negali tinkamai nustatyti, kokie sutartiniai santykiai sieja ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog vartojimo sutarties dalyku iÅ¡ principo gali bÅ«ti ir nekilnojamieji daiktai, kaip antai, verslininkui pastačius gyvenamÄ jį namÄ ir pardavus jį fiziniam asmeniui, jo Å¡eimos poreikių tenkinimui, tokia sutartis aiÅ¡kiai bÅ«tų kvalifikuojama kaip vartojimo. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje sutarties vertinimas iÅ¡eina už procesinio pobÅ«džio aplinkybių konsdtatvimo ribų, kadangi vienas iÅ¡ argumentų,, ginčijant sutarties sÄ lygÄ dėl avanso, bÅ«tent ir yra tai, jog sutartis yra vartojimo. Taigi, Å¡i aplinkybė sudaro įrodinėjimo dalykÄ byloje, sutarties pobÅ«dis ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nėra akivaizdus, nes iÅ¡ sutarties sÄ lygų matyti, jog atsakovas sutartį sudarė su ieÅ¡kovu kaip buto savininko (pardavėjo) atstovas (agentas), sutartimi neprisiimti įsipareigojimai iÅ¡ atsakovo pusės atstovauti ieÅ¡kovÄ , t.y. pagal sutarties tekstÄ atsakovas netapo ieÅ¡kovo tarpininku. Vadinasi, aplinkybė, ar tokiÄ sutartį galima kvalifikuoti kaip vartojimo, nėra akivaizdi ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, jÄ reikia įrodinėti ir nustatinėti byloje, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas dėl sutarčių aiÅ¡kinimo bei jų kvalifikavimo, todėl apeliantas nepagrįstai siekia, jog tokia aplinkybė bÅ«tų konstatuota jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, teismas gali iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, turi galimybę vertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pagal suformuluotus reikalavimus ir ieÅ¡kinio ribas ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ tam teismui, nes konstatuoti, jog egzistuoja Civilinio proceso kodekso 30 str. 11 d. numatyta alternatyvaus teismingumo sÄ lyga, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nėra pakankamai duomenų.

Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.

1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš ieškovo U. P. priteistina 4,15 Lt pašto išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo U. P. 4 (keturis) litus 15 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkė                                                                            Â

Rasa Gudžiūnienė

          Teisėjai                                                                                                  Â

Romualda Janovičienė                                                             Â

                                                                                                             Â

Algirdas Auruškevičius