2018-04-11 Nr. AB-7368-3-61-3-05500-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-171-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05500-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 62-503 (toliau – ir direktoriaus nutarimas Nr. 62-503), 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 62-519 (toliau – ir direktoriaus nutarimas Nr. 62-519), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2S-4994 (toliau – ir departamento sprendimas Nr. 2S-4994), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 2 000 Eur už kiekvieną paskirtą nuobaudą neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 31 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl informacijos slėpimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. po rytinio patikrinimo, pareigūnė R. R. paklausė pareiškėjo ar šis eis į dušą, vėliau perklausė dar du kartus. Pareiškėjo nuomone, pareigūnė bandė piktybiškai jį išprovokuoti. 2015 m. rugsėjo 16 d. rytinio patikrinimo metu, pareigūnė paklausė, kodėl rankšluostis guli ant lovos. Pareiškėjas paaiškino, kad jis šlapias, o kameroje nėra sąlygų jo pakabinti. Dėl šio įvykio pareiškėjui buvo skirta nuobauda. 2015 m. rugsėjo 25 d., pareiškėjui gulint lovoje su drabužiais, užėjęs pareigūnas paklausė kodėl guli, į ką pareiškėjas atsakovė, kad neturi kas veikia. Dėl šio įvykio pareiškėjui buvo skirta nuobauda.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad reikalavo, jog svarstymas dėl nuobaudų skyrimo vyktų jam dalyvaujant ir jis galėtų teikti paaiškinimus žodžiu, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Taip pat nurodo, kad pateikus skundus Kalėjimų departamentui nebuvo atliktas joks tyrimas ir pateiktas šablono tipo turinio atsakymas, kad skundas yra nepagrįstas.

4. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, už kurių pažeidimus skirtos ginčijamos nuobaudos. Pareiškėjas neneigė, kad pasirašė žurnale, tačiau nežinojo kodėl pasirašo, su taisyklėmis supažindintas nebuvo. 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas parašė prašymą leisti susipažinti su žurnale esančiais duomenimis, nes norėjo įsitikinti savo parašo autentiškumu, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

5. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ) 9 straipsnyje įtvirtintos bendrosios suimtųjų pareigos, t. y. suimtieji privalo vykdyti įstatymų nustatytus reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti suėmimo vykdymo institucijos pareigūnų nurodymus ir įsakymus.

7. Nurodė, jog suimtieji ar nuteistieji, atvykstantys į įstaigą, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas A. K. 2014 m. spalio 24 d. buvo supažindintas su įstatymais ir taisyklėmis, taip pat pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. buvo supažindintas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110, patvirtintomis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų elgesio taisyklėmis (toliau – Suimtųjų elgesio taisyklės).

8. Atsakovas nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 8 val. 15 min. suimtasis, būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 337 uždengė rankšluosčiu savo miego vietą, į reikalavimus ją atidengti nereagavo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei Suimtųjų elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-503 pareiškėjui paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas. 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 10 val. 20 min. suimtasis, būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 337, miegojo nepaklotoje lovoje, miegamoji vieta buvo nesutvarkyta, į reikalavimus atsikelti ir ją susitvarkyti nereagavo, elgėsi nemandagiai, įžūliai. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkto, 8.1 punkto reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 62-519 pareiškėjui paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas penkiolikai dienų.

9. Atsakovas teigė, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą, liudytojų paaiškinimus, į pareiškėjo elgesį bei charakteristiką. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs, skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnioji prižiūrėtoja R. R. 2015 m. rugsėjo 16 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 8 val. 15 min. pareiškėjas kameroje Nr. 337 padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – atsisakė vykdyti daugkartinius reikalavimus nuimti rankšluostį nuo gulto ir pakeltu tonu pradėjo aiškinti, kad rankšluostis jam netrukdo, o jo atžvilgiu yra daromas psichologinis spaudimas. Apie tai pranešė korpuso vyresniajam. 2015 m. rugsėjo 16 d. protokole dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 57-319 užfiksuota, kad pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad nieko draudžiamo nedarė.

13. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis J. Š. (J. Š.) 2016 m. rugsėjo 16 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė R. R. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją ir papildomai informavo, kad suimtasis atsisakė pateikti pasiaiškinimą raštu. 2015 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą. Jame nurodė, kad ant lovos krašto pakabino rankšluostį, nes buvo šlapias, todėl nesutiko jo nukabinti. 2015 m. rugsėjo 22 d. Lukiškių TI-K nutarimu Nr. 62-503 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – papeikimas, kadangi pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei Suimtųjų elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimus.

14. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas F. K. (F. K.) 2015 m. rugsėjo 25 d. Lukiškių TI-K direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 10 val. 20 min. pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, nes būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 337 miegojo nepaklotoje lovoje, miegamoji vieta buvo nesutvarkyta, į reikalavimus atsikelti ir ją susitvarkyti nereagavo, elgėsi nemandagiai, įžūliai. Suimtasis raštu pasiaiškinti atsisakė. 2015 m. rugsėjo 25 d. suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu protokole Nr. 57-329 nurodyta, kad pareiškėjas dėl įvykusio pažeidimo raštu pasiaiškinti atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad „nemiegojau, man neįdomu“. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 30 d. Lukiškių TI-K nutarimu Nr. 62-519 buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas penkiolikai dienų, nes pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 ir 8.1 punktų reikalavimus.

15. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas įteikė rašytinį paaiškinimą, kad Suimtųjų elgesio taisyklių 8.1 punkto nepažeidė. Prašė sudaryti galimybę dalyvauti svarstant nuobaudos klausimą. Pareiškėjas paskirtas nuobaudas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 2S-4994 skundą atmetė.

16. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3) tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; 4) tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą; 5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.

17. Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkte nustatyta, kad suimtieji turi būti mandagūs su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų, o 8.1 punkte nurodyta, kad suimtieji turi laikytis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintos dienotvarkės, dienotvarkėje numatytu ne miegui skirtu laiku pasikloti lovą. Tų pačių taisyklių 13 punkte yra nurodyta, kad suimtieji turi neuždengti miego vietos, stebėjimo langelio bei kitaip netrukdyti juos stebėti.

18. Pareiškėjas skunde neigė, kad buvo supažindintas su Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-110 patvirtintomis Suimtųjų elgesio taisyklėmis, tačiau neneigė to, kad pasirašė, jog susipažino su taisyklėmis. Iš suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo 111 p. matyti, kad pareiškėjas su taisyklėmis supažindintas 2015 m. liepos 8 d. Pareiškėjas rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 8.1 punkto nepažeidė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie naujos redakcijos taisykles, nes nurodė konkretų jų punktą.

19. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis reikalavo, jog svarstymas dėl nuobaudų skyrimo vyktų jam dalyvaujant ir jis galėtų teikti paaiškinimus žodžiu, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, teismas nustatė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas tokį prašymą pateikė tik 2015 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame pasiaiškinime, kai jam jau buvo paskirta nuobauda. Teismas pažymėjo, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnis nenumato pareigos įgaliotam pareigūnui kviesti suimtąjį, kad jis galėtų teikti paaiškinimus žodžiu. Priešingai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, kad svarstymai dėl nuobaudų skyrimo vyktų jam dalyvaujant, kadangi pareiškėjui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus raštu.

20. Teismas, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas, uždengdamas rankšluosčiu savo miego vietą ir nereaguodamas į reikalavimus ją atidengti, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, taip pat 2 punkte nustatytą pareigą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus bei Suimtųjų elgesio taisyklių 13 punkte nustatytą pareigą neuždengti miego vietos, stebėjimo langelio bei kitaip netrukdyti stebėti suimtuosius. Taigi Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-503 paskirta nuobauda (papeikimas) yra teisėta ir pagrįsta, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

21. Taip pat teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesutvarkydamas miegamosios vietos, nereaguodamas į reikalavimus atsikelti ir ją susitvarkyti, elgdamasis nemandagiai ir įžūliai, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, taip pat 2 punkte nustatytą pareigą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus bei Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkte nustatytą pareigą būti mandagiam su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, 8.1 punkte nustatytą pareigą dienotvarkėje numatytu ne miegui skirtu laiku pasikloti lovą. Taigi, Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 62-519 paskirta nuobauda teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas penkiolikai dienų, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

22. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime ikiteismine tvarka nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl paskirtų nuobaudų tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą, pažymėjo, jog reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šioje byloje nenustatyti Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai. Taigi nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

III. 24. Pareiškėjai A. K. 2016 m. liepos 4 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą bei tenkinti pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, kad nuobaudos paskirtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tai, jog kiekvienam į kalėjimą atvykstančiam suimtajam-nuteistajam asmeniui turi būti pateikta informacija raštu apie suimtųjų asmenų elgesio taisykles, drausmės reikalavimus. Turi būti supažindinama su įstaigoje leistinais informacijos gavimo būdais bei skundų, prašymų, pareiškimų pateikimo būdais, taip pat visa kita smulkesnė informacija, kuri leistų suprasti savo teises ir pareigas ir prisitaikyti prie įstaigos gyvenimo.

26. Pareiškėjas pažymi, jog kreipdamasis į teismą, visai neprašė remtis Lietuvos teise, kadangi ji prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.

27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, vertina, jog sprendimas yra nemotyvuotas, todėl atmestinas.

28. Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnis režimą apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje imperatyviai suimtiesiems nustatytas pareigas, t. y. pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei pareigą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta norma yra principinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, ir taikoma kartu su vidaus tvarką nustatančiu norminiu aktu – Lukiškių TIK direktoriaus patvirtintomis Suimtųjų elgesio taisyklėmis.

30. Nurodo, jog nenustačius Lukiškių TI-K administracijos ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuobaudų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-503 paskirta nuobauda – papeikimas ir 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 62-519 paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) yra teisėtos ir pagrįstos, atitinkančios padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Taip pat, atsižvelgdamas į Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio nuostatą, kuriame nustatyta nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka, teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog svarstymas dėl nuobaudų skyrimo vyktų pareiškėjui dalyvaujant ir jis galėtų teikti paaiškinimus žodžiu, atmestini, kadangi pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus raštu. Be to, pareiškėjo teiginius, kad jis nėra supažindintas su Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintomis Suimtųjų elgesio taisyklėmis, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas yra pasirašęs, kad su taisyklėmis susipažino, be to 2015 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame pasiaiškinime A. K. rėmėsi Suimtųjų elgesio taisyklių 8.1 punkto nuostata. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog nebuvo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas skiriant nuobaudas, taip pat, į tai, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems neteikiama informacija raštu apie suimtųjų elgesio taisykles, nėra supažindinami su informacijos gavimo būdais bei skundų, prašymų, pareiškimų pateikimo būdais. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog kreipdamasis į teismą, visai neprašė remtis Lietuvos teise, kadangi ji prieštarauja EŽTT praktikai.

34. Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali būti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų. Pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymą, minimos teisės negali būti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei šių teisių realizavimo būdų ją ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedūrų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2017).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1968 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Belgian Linguistic prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 1474/62 ir kt.). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka Susitariančioms Šalims vertinimo nuožiūros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo institucijoms (tarp jų ir teismams). EŽTT paskirtis įvertinti Susitariančių Šalių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi (Konvencijos 19 str.), tačiau nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5493/72), 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04). Taigi, EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai būtų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., pvz., EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Kemmache prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 17621/91), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju būtina vadovautis ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie, anot pareiškėjo, prieštarauja EŽTT praktikai, o tik Konvencija ir EŽTT praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1888-520/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1235-858/2017 ir kt.).

37. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako, o šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 2 000 Eur už kiekvieną paskirtą nuobaudą neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 31 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl informacijos slėpimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog nuobaudos paskirtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kad suimtiesiems-nuteistiesiems asmenims turi būti pateiktos jų elgesio taisyklės raštu, asmenys turi būti supažindinami su informacijos gavimo būdais bei skundų, prašymų, pareiškimų pateikimo būdais.

40. Suėmimo vykdymo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) reglamentuoja suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 str. 1 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatos bei pažymima, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai įtvirtinti Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje.

41. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3) tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; 4) tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, – ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą; 5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Pagal SVĮ 34 straipsnio 1 dalį už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. SVĮ 36 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.

42. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 5 punkte nurodyta, kad suimtieji turi būti mandagūs su įstaigos darbuotojais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų, o 8.1 punkte nurodyta, kad suimtieji turi laikytis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintos dienotvarkės, dienotvarkėje numatytu ne miegui skirtu laiku pasikloti lovą. Tų pačių taisyklių 13 punkte yra nurodyta, kad suimtieji turi neuždengti miego vietos, stebėjimo langelio bei kitaip netrukdyti juos stebėti.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir motyvus, sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) 2015 m. rugsėjo 16 d. pažeidė Suimtųjų elgesio taisyklių 13 punkto reikalavimus bei Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas, bei 2015 m. rugsėjo 25 d. pažeidė Suimtųjų elgesio taisyklių 5 ir 8.1 punktų reikalavimus bei Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

44. Taip pat, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato pareigos pareigūnams, turintiems teisę skirti nuobaudas suimtiesiems, svarstant klausimą dėl nuobaudos skyrimo privalomai išklausyti žodžiu pažeidimą padariusį asmenį, juo labiau, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus raštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. pasirašė Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo 111 punkte, jog yra supažindintas su Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-110, be to, 2015 m. rugsėjo 30 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, jog Suimtųjų elgesio taisyklių 8.1 punkto nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo supažindintas su įstaigos Suimtųjų elgesio taisyklėmis.

46. Kartu pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad turi būti supažindinama su informacijos gavimo būdais, skundų, prašymų pateikimo būdais bei kita informacija, teisėjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokiais įrodymais. Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti informaciją apie savo teises ar pareigas, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini.

47. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirtos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, byloje nenustatyta, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai ar skiriant nuobaudas nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, ar kad buvo pažeista įstatyme įtvirtinta nuobaudų skyrimo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui.

49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė