a9c06627-3da7-4d75-bccb-0bcf76ff2a60 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-1228-777/2017             Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01534-2016-3             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.2.4.7; 3.1.14.10; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.1.7.6 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M.

L., V. L. ieÅ¡kinį atsakovei E. R. dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai 2016-08-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur baudÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016-06-17 tarp ieÅ¡kovų (kaip pirkėjų) ir atsakovės (kaip pardavėjos) buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo nupirkti 2,6 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus                                         (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), o atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypÄ , priklausantį jai nuosavybės teise.

IeÅ¡kovai nurodė, kad Å¡alių susitarimu buvo nustatyta pardavimo kaina 6 000 Eur plius pelno mokesčio suma, kuriÄ atsakovei reikės sumokėti VMI už žemės sklypo pardavimÄ .IeÅ¡kovai nurodė, kad preliminariosios sutarties 4 punkte buvo sutarta sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį iki 2016-08-30, o pagal preliminariosios sutarties 5 punktÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 1 000 Eur avansÄ , kuris pagal sutartį yra nekilnojamojo turto kainos dalis. IeÅ¡kovai avansÄ atsakovei sumokėjo.

IeÅ¡kovai nurodė, kad 2016-07-04 ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovės gavo praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ , kuriuo atsakovė prašė nutraukti preliminariÄ jÄ sutartį, grÄ Å¾ino 1 000 Eur avansinę įmokÄ Ä¯ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovai nurodė, kad preliminariosios sutarties 12.1 punktas numatė, jog jei                                    pirkimo–pardavimo sutartis nepasiraÅ¡oma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grÄ Å¾ina gautÄ 1 000 Eur avansÄ pirkėjui ir per 10 kalendorinių dienų sumoka pirkėjui 1 000 Eur baudÄ .

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė nesumokėjo 1 000 Eur baudos per 10 dienų, todėl ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir paragino sumokėti baudÄ per papildomas 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, tačiau atsakovė baudos, numatytos preliminariojoje sutartyje, nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės 600 Eur netesybų,      5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos                      2016-08-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo lygiomis dalimis ieÅ¡kovams M.

L. ir V. L. ir 115 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui M. L.. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių 2016-06-17 sudarytoje preliminariojoje sutartyje numatyta pardavėjo pareiga mokėti netesybas yra siejama su pardavėjo kalte                           (12 punktas), taigi, pagrindinė reikalavimo sumokėti netesybas sÄ lyga yra nepagrįstas prieÅ¡ingos Å¡alies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva 2016-07-04 apie sutarties nutraukimÄ informavus ieÅ¡kovus, nepaaiÅ¡kinus sutarties nutraukimo priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė 2016-07-04, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovus informavo apie preliminariosios sutarties nutraukimÄ , žemės sklypÄ , dėl kurio pirkimo–pardavimo buvo susitarta preliminariÄ ja sutartimi, padovanojo                                        J. K., Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sprendimÄ nutraukti preliminariÄ jÄ sutartį priėmė po to, kai atsirado ir kitų pretendentų, pageidaujančių įsigyti atsakovės parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ , apie kuriuos atsakovė pasiraÅ¡ydama preliminariÄ jÄ sutartį galbÅ«t nežinojo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje (toliau – NŽT) gautas atsakovės praneÅ¡imas apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties 2,60 ha žemės sklypÄ Ä¯rodo, kad atsakovei apie žemės Å«kio paskirties žemės sklypo pardavimo tvarkÄ buvo žinoma.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ NŽT 2016-02-22 praneÅ¡imo, skirto ieÅ¡kovams, matyti, kad ieÅ¡kovai yra asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti atsakovės E. R. parduodamÄ 2,6 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , todėl atsakovės atstovo argumentai, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį galbÅ«t buvo pažeista žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo tvarka, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neabejotinai turėjo teisę rinktis ir nuspręsti, kuriam iÅ¡ pirmumo teisę turinčių asmenų žemės sklypÄ parduoti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovė sprendimÄ parduoti žemės sklypÄ pakeitė jau po preliminariosios sutarties sudarymo, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡alys 2016-06-17 preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl kokių nors papildomų sÄ lygų, susijusių su ieÅ¡kovo vykdytina veikla perkamame sklype, Å¡alys susitarė dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo, todėl atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsisakymÄ siejant su ieÅ¡kovo ketinimais vykdyti vienokiÄ ar kitokiÄ Â veiklÄ vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl atsakovės kaltės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie konfliktinius ieÅ¡kovo ir gretimų sklypų valdytojų santykius nevertintinos kaip svarbi priežastis dėl kurios atsakovę bÅ«tų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus Å¡alių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobÅ«dį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir byloje duomenų apie ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį nebuvimÄ , tai, kad avansas nedelsiant grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, netesybų (baudos) dydis nagrinėjamu mažintinas iki 600 Eur.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ieÅ¡kovams, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-04-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso normų pažeidimÄ , parengiamajame teismo posėdyje apeliantės dalyvavimÄ pripažinus bÅ«tinu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant, taip suvaržydamas teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai ir teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ .

Apeliantė nurodė, kad tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo turėti iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , manydamas, jog apeliantės paaiÅ¡kinimai jau negalės iÅ¡ esmės pakeisti teismo įsitikinimo dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo ar jų reikÅ¡mingumo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų (spręsdamas, jog ieÅ¡kovai atitinka reikalavimus pirkti žemės Å«kio paskirties sklypÄ ) ir padarė iÅ¡vadÄ ne pagal savo kompetencijÄ ir bylos duomenis, kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ gali priimti tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įvertinusi visus reikalingus dokumentus ir duomenis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

Apeliantė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pažeisti specialaus įstatymo reikalavimai, nes Lietuvos Respublikos žemės Å«kio įsigijimo įstatyme nustatyti saugikliai yra orientuoti į žemės racionalųjį naudojimÄ , kadangi žemės Å«kio paskirties žemės plotai dažnai buvo naudojami ne pagal paskirtį arba apskritai nenaudojami. Apeliantė nurodė, kad nesilaikant įstatyme numatytos procedÅ«ros, buvo pažeistos kitų asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti minėtÄ Å¾emės sklypÄ , teisės bei interesai, tačiau tas faktas nepagrįstai liko neįvertintas pirmosios instancijos teismo.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, neatsižvelgė į tikruosius Å¡alių ketinimus, elgesį iki sutarties ir po sutarties sudarymo, neįvertino reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumos, taip pat netinkamai aiÅ¡kino sutarties sudarymo aplinkybes.

Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovai ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesÄ Å¾iningai, neatskleidė savo ketinimų (asmeninių konfliktinių santykių iÅ¡sprendimas su trečiaisiais asmenimis, apeliantės nuomone, buvo tikrasis ieÅ¡kovo ketinimas), kurie turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę atsakovės apsisprendimui, taip pat suklaidino apeliantę dėl svarbių sandorio aplinkybių ir sÄ lygų. Apeliantė nurodė, kad preliminariosios sutarties nuostatos buvo primestos ieÅ¡kovų, sÄ lygos aptartos fragmentiÅ¡kai ir skubotai, apeliantė neturėjo realios galimybės įvertinti sudaromÄ sandorį ir galimas pasekmes.

Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirkimo dokumentuose buvo nenurodytos svarbios pardavimo sÄ lygos, padaryta specialaus įstatymo pažeidimų, kas iÅ¡ anksto nulėmė trečiųjų asmenų teisių pažeidimÄ ir sudarė prielaidas vėliau atsirasti teisiniams ginčams su kitais pretendentais, turinčiais pirmumo teisę įsigyti ketinamÄ parduoti žemės sklypÄ . Apeliantė nurodė, kad anksčiau paminėtų aplinkybių kontekste ji tapo padėties įkaitė ir buvo priversta pasirinkti sau mažiausiai naudingÄ , tačiau, jos supratimu, saugiausiÄ teisinio elgesio variantÄ , kuris mažiausiai pažeistų ar turėtų neigiamos įtakos kitų asmenų teisėms ir padėtų iÅ¡vengti ginčų ateityje.Apeliantė nurodė, kad nepaisydami egzistuojančių aplinkybių, ieÅ¡kovai savo rizika inicijavo preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymÄ , kuri iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įstatyme nustatytai tvarkai.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės Å«kio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytÄ tvarkÄ rizikÄ .Apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja abiejų Å¡alių kaltės požymiai, pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų dydis neatitinka proporcingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nepatyrė jokių realių nuostolių, avansas jiems buvo sugrÄ Å¾intas nedelsiant, jokių realių neigiamų padarinių nebuvo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad apeliantės nuomonė, jog asmeninių konfliktinių santykių iÅ¡sprendimas su trečiaisiais asmenimis buvo tikrasis ieÅ¡kovo ketinimas, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

IeÅ¡kovai nurodė, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo vardu 2009-03-20 įregistruotas Å«kininko Å«kis, 2013-05-31 įregistruota žemės Å«kio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas, o jos valdytojas yra ieÅ¡kovas (VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-05-31 praneÅ¡imas SDŽ Nr. 2640389), 2017-07-29 ieÅ¡kovas deklaravo tariamÄ Å«kinių gyvÅ«nų bandÄ . IeÅ¡kovai pažymėjo, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas Å«kininkauja ir Å«kininkavo dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl niekuo nepagrįstos apeliantės abejonės, kad ieÅ¡kovas neketina žemės sklype, dėl kurio pirkimo ir pardavimo Å¡alys susitarė preliminariÄ ja sutartimi, vykdyti Å«kinės veiklos.

Faktas, kad ieÅ¡kovas tik po preliminariosios sutarties sudarymo deklaravo Å«kinių gyvÅ«nų bandÄ , nepatvirtina atsakovės abejonių, kadangi ieÅ¡kovas Å«kininko Å«kį yra įregistravęs dar                             2013 merais.IeÅ¡kovai nurodė, kad apeliantės skundo argumentas, jog ieÅ¡kovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės Å«kio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytÄ tvarkÄ rizikÄ , yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos faktinėms aplinkybėms ir logikai, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių, ieÅ¡kovai laikėsi visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimÄ , nuostatų, kadangi po preliminariosios sutarties buvo nurodyta apeliantei kreiptis į NŽT ir tik po NŽT leidimo parduoti žemės sklypÄ suteikimo bÅ«tų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.IeÅ¡kovai pažymėjo, jog bÅ«tent apeliantė norėjo kuo skubiau ir kuo greičiau sudaryti preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir parduoti žemės sklypÄ kuo brangiau.

IeÅ¡kovai nurodė, kad logiÅ¡ka, jog gavusi didesnės kainos pasiÅ«lymÄ , apeliantė persigalvojo ir atsisakė parduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovams, o siekdama iÅ¡vengti formalumų pildant dokumentus dėl NŽT leidimo iÅ¡davimo, 2016-07-04 sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovai mano, jog dovanojimo sandoris iÅ¡ esmės laikytinas apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant nuslėpti brangesnį pirkimo–pardavimo sandorį.IeÅ¡kovai nurodė, kad Å¡alių sutartas netesybų dydis procentiÅ¡kai pagal sandorio sumÄ yra                   14,97 proc. (1000/6680), kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstama kaip teisingas ir protingas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje                              Nr. 3K-3-303/2012).

IeÅ¡kovai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintos netesybos ir priteista tik 10 proc., t. y. 600 Eur, netesybų dalis yra minimali priteistina suma esant nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms. IeÅ¡kovai nurodė, kad apeliantės praÅ¡ymas netaikyti sutartinių netesybų yra prieÅ¡taraujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl naujų įrodymų priėmimo IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – apeliantės praneÅ¡imÄ apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir NŽT 2016-04-26 praneÅ¡imÄ dėl parduodamo žemės sklypo.

IeÅ¡kovai nurodė, kad yra bÅ«tinybė pridėti prie bylos naujus įrodymus (Å¡i bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar), kurie paneigia apeliantės nepagrįstus teiginius. IeÅ¡kovai nurodė, kad iÅ¡                            2016-06-20 praneÅ¡imo apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir                                        2016-07-25 NŽT pažymos akivaizdžiai matyti, kad praneÅ¡imÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ pildė pati apeliantė ir kad praneÅ¡imÄ teikiantis asmuo nenurodė žemės sklypo naudotojų, taip pat tai, kad pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo įsigyti žemės sklypo.

Apeliantė prašė nepriimti ieškovų pateiktų papildomų įrodymų, nes ieškovai juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, o motyvų, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau, nenurodė.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šalių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

IeÅ¡kovų pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, į skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, nepriimami ir nevertinami, nes galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (CPK 314 straipsnis). Dėl procesinių pažeidimų Apeliantė nurodė, kad teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ parengiamajame teismo posėdyje apeliantės dalyvavimÄ pripažinęs bÅ«tinu, tačiau bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant, taip suvaržydamas teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai ir teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ .

Å ie apeliantės argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Taigi, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė į teismo posėdį buvo kviečiama ne kartÄ (2016-12-02; 2017-01-16; 2017-02-10; 2017-03-27, apie posėdžius praneÅ¡ta tinkamai), jos praÅ¡ymu teismo posėdžiai buvo atidėti net 4 kartus, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovei neatvykus į 2017-03-27 teismo posėdį, vadovaudamasis anksčiau paminėtais civilinio proceso principais, pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės apeliantei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantei buvo suteikta ne viena galimybė (4 kartus) bÅ«ti iÅ¡klausytai, tačiau apeliantė pati nesirÅ«pino tinkamu dalyvavimu procese ir savo teisių įgyvendinimu, nevykdė kitų CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog buvo suvaržyta apeliantės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, juolab nepagrįsti ir argumentai, jog teismas neiÅ¡klausęs apeliantės buvo Å¡aliÅ¡kas ir neteisingas.

Svarbu pažymėti, jog apeliantė bylos nagrinėjimo metu turėjo atstovÄ , per kurį galėjo įgyvendinti visas savo procesines teises (CPK 51 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų spręsdamas, jog ieÅ¡kovai atitinka reikalavimus pirkti žemės Å«kio paskirties sklypÄ . Å ie apeliantės argumentai nepagrįsti.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė tiek ieÅ¡kovų, tiek apeliantės pateiktus įrodymus, juos įvertino pagrįsdamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, o ieÅ¡kovų reikalavimų pirkti žemės Å«kio paskirties sklypÄ atitikimÄ tyrė apeliantės atsikirtime nurodytomis aplinkybėmis.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti teisiniai pagrindai pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , peržengė ieÅ¡kinio ribas (CPK 135 straipsnis). Dėl sandorio sudarymo aplinkybių ir civilinės atsakomybės sÄ lygų PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (elgiasi nesÄ Å¾iningai).Bylos duomenimis nustatyta, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta apeliantės iniciatyva 2016-07-04 apie sutarties nutraukimÄ informavus ieÅ¡kovus, nepaaiÅ¡kinus jokių sutarties nutraukimo priežasčių.

Apeliantė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieÅ¡kovai, sudarydami preliminariÄ jÄ sutartį, neatskleidė visos informacijos apie savo tikruosius ketinimus, prieÅ¡taraujančius apeliantės interesams. Apeliantė nurodė, kad ji tik po preliminariosios sutarties sudarymo sužinojo, kad ieÅ¡kovas neketina žemės sklype vykdyti Å«kinės veiklos, o siekia panaudoti sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo sudarymo faktÄ kaip spaudimo priemonę, spręsdamas savo asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklÄ vykdančiais Å«kininkais.Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų, Å¡alys preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarusios dėl kokių nors papildomų sÄ lygų, susijusių su ieÅ¡kovo vykdytina veikla perkamame sklype.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡alys susitarė dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo, todėl apeliantės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį siejant jÄ su ieÅ¡kovo ketinimais vykdyti vienokiÄ ar kitokiÄ veiklÄ vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovas (nors tai ir nebuvo preliminariosios sutarties papildoma sÄ lyga apie vykdytinÄ veiklÄ sklype) pateikė pakankamai duomenų apie jo galimybę vykdyti Å«kinę veiklÄ busimame žemės Å«kio paskirties sklype: ieÅ¡kovas yra įregistruotas Å«kininkas (Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0126277), turi įregistruotÄ Å¾emės Å«kio valdÄ (VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-05-31 praneÅ¡imas SDŽ Nr. 2640389), 2017-07-29 deklaravo turimÄ Å«kinių gyvÅ«nų bandÄ .

Tuo tarpu apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, jog ieÅ¡kovas neketina žemės sklype vykdyti Å«kinės veiklos ir juolab apie tai, kad jis nusipirkęs žemės sklypÄ siekia spręsti asmeninius ginčus su gretimuose žemės sklypuose veiklÄ vykdančiais Å«kininkais. Tokie apeliantės argumentai laikytini prielaidomis ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįstais pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 straipsnis), juolab nevertintinais svarbia priežastimi, dėl kurios apeliantę bÅ«tų galima atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

Apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovai savo rizika inicijavo preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymÄ , kuri iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja įstatyme nustatytai tvarkai, ir esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovai tam tikra dalimi prisiėmė ir galimų nuostolių dėl žemės Å«kio paskirties sklypo įsigijimo ne pagal nustatytÄ tvarkÄ rizikÄ , nepagrįsti pateiktais ieÅ¡kovų įrodymais, be to, bÅ«simos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantės atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės, ir pagrįstai priteisė netesybas (CK 6.73 straipsnis).

Dėl netesybų dydžio Apeliantė skunde nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja abiejų Å¡alių kaltės požymiai, pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų dydis neatitinka proporcingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų. Å ie apeliantės argumentai nepagrįsti.Anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį vertintinas kaip sutarties nesudarymas dėl apeliantės kaltės, kitos Å¡alies – ieÅ¡kovų kaltės, sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nenustatyta.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                            2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, iÅ¡dėstytus įvertinus Å¡alių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobÅ«dį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį ir nebuvimÄ byloje duomenų apie ieÅ¡kovų patirtų nuostolių dydį, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybų (baudos) dydį sumažino iki 600 Eur. Tokias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio, 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų formuojama praktika tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                           2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                    2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-303/2012). Apeliantės argumentai, jog augina keturis vaikus, negali bÅ«ti pagrindu dar kartÄ mažinti netesybų dydį, juolab kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie Å¡eimos finansinę padėtį.Dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos                                (CPK 93 straipsnio 1 dalis). RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos                                   (8.11 punktas), todėl apeliacinį skundÄ atmetus Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovams priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui M. L. iÅ¡ apeliantės E. R. 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai                                                                 ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                  Irma Čuchraj             Jolanta Gailevičienė