2019-11-13 Nr. AB-21604-3-61-3-02708-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-950-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02708-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) direktoriaus 2017 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. AP-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir šiuo Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, kaip Agentūros direktoriaus pavaduotojas ir valstybės tarnautojas, kuruojantis atliekų sektorių, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir Seimo narių kvietimu 2017 m. kovo 28 d. po pietų dalyvavo konsultaciniame susitikime Seime. Apie išvykimą į Seimą pareiškėjas Agentūros direktorių informavo 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku. Apie 16 val. grįžęs iš Seimo dirbo su dokumentais, pamatė direktoriaus elektroninį laišką, kuriuo buvo kaltinamas, kad 2017 m. kovo 28 d. po pietų nebuvo darbe ir jo reikalaujama pasiaiškinti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. ryte elektroniniu laišku pareiškėjas direktoriui paaiškino, kad nurodytu laiku Seimo narių kvietimu buvo išvykęs į Seimą, apie tai buvo informavęs direktorių prieš išvykdamas bei pateikė tai patvirtinantį leidimą į Seimą. Pareiškėjas gavo 2017 m. kovo 29 d. pavedimą dėl paaiškinimo pateikimo Nr. A13-15, kuriuo vėl buvo reikalaujama pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2017 m. kovo 28 d. nuo pietų iki darbo dienos pabaigos. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29–31 d. nebuvo darbe dėl ligos, grįžęs į darbą nedelsiant pateikė pasiaiškinimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-77 buvo sudaryta komisija atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, inicijuotą pagal viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Gamtos ateitis“ (toliau – ir organizacija) 2017 m. kovo 30 d. raštą bei turimą informaciją, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. kovo 30 d. buvo Seime. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas komisijos pasirašytas 2017 m. balandžio 4 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-8, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nurodyto pranešime.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. jis buvo atleistas iš pareigų, apie jokius sprendimus (įskaitant ir motyvuotą išvadą) dėl atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo, pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 3 d. komisijos motyvuotą išvadą, konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakyme konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas – kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 val. iki 17 val. buvo Seime ne tarnybos tikslais, neturėdamas tiesioginio vadovo Agentūros direktoriaus sutikimo, todėl nesilaikė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AV-104 (toliau – Agentūros vidaus tvarkos taisyklės) 7 ir 8 punktų nuostatų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 punkte, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.

5. Pareiškėjas manė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Skiriant komisiją, kuri konstatavo galimą tarnybinį nusižengimą, nebuvo garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas. Pareiškėjas savo pasiaiškinime pareiškė nušalinimą trims komisijos nariams – A. M., R. I. ir G. S., ir prašė sudaryti naują komisiją jo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad apie pareikštą nušalinimą komisijos pirmininkė informavo Agentūros direktorių, kuris pareikšto nušalinimo klausimą išsprendė rezoliucija, kad pagrindo nušalinti komisijos narius nėra. Pareiškėjui nepateikta nei pati rezoliucija, nei jo prašymo nušalinti komisijos narius atmetimo motyvai. Pareiškėjas teigė, jog minėti komisijos nariai jau turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu, jie jau svarstė vieną organizacijos, kuri inicijavo tyrimą, skundą ir pareiškėjo veiksmus. Be to, šie komisijos nariai dalyvavo kitų galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus tyrusių komisijų veikloje, jie pareiškėjo veiksmus vertino neigiamai. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus: komisija visiškai nevertino pareiškėjo pasiaiškinimo, kad į Seimą jis vyko kviečiamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir Seimo narių, kurie tiesiogiai kuruoja sritis, už kurias Agentūroje buvo atsakingas pareiškėjas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis į Seimą vyko ne tarnybos tikslais. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nesvarstė pareiškėjo paaiškinime išreikšto prašymo apklausti Seimo narius, kurių prašymu jis vyko į Seimą, netyrė, kokiais klausimais pareiškėjas bendravo su Seimo nariais.

6. Pareiškėjas teigė, jog Agentūroje nuo 2016 m. rudens po konflikto tarp jo ir Agentūros direktoriaus prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Per trumpą laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.) anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 7 tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtos 6 tarnybinės nuobaudos, buvo imtasi bloginti pareiškėjo darbo ir apmokėjimo sąlygas. Pareiškėjas manė, jog jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes pagal Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 8 punktą valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Kadangi pareiškėjas buvo išvykęs darbo reikalais, jis neturėjo gauti direktoriaus sutikimo išvykti, užteko tik informuoti. Pareiškėjas nurodė, jog nei tarnybinio tyrimo išvadoje, nei Įsakyme nėra konstatuoti jokie neigiami tarnybinio nusižengimo padariniai, pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos, juo labiau vienos iš griežčiausių – griežto papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas.

7. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda Įsakymu buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas pasiaiškinimą, reiškė nušalinimą trims komisijos nariams, tačiau Agentūros direktorius, įvertinęs teisės aktų reikalavimus dėl nušalinimo nuo atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo, priėmė rezoliuciją nenušalinti komisijos narių, nes nenustatyta nušalinimo pagrindų. Atsakovas teigė, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių A. M., R. I., G. S. šališkumą, tokie teiginiai pagrįsti pareiškėjo įsitikinimais ir subjektyvia nuomone. Atsakovas vertino, jog aplinkybė, kad nurodyti komisijos nariai buvo kelių pareiškėjo atžvilgiu atliktų tarnybinių nusižengimų tyrimų komisijų nariais, savaime neįrodo jų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu.

9. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo nesutikimo su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada argumentai grindžiami tik prielaidomis ir subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu. Išvadoje aptariamos visos tarnybinei nuobaudai paskirti reikšmingos aplinkybės, nustatytos VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje. Išvados konstatuojamoje dalyje tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Agentūroje nustatyto darbo laiko režimo, 2017 m. kovo 28 d. išvyko iš darbo, neturėdamas Agentūros direktoriaus sutikimo išvykti iš Agentūros ne darbo tikslais, todėl nesilaikė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7, 8 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkto reikalavimų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Atsakovas nurodė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, todėl pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas ir nors padarinių dėl šio pareiškėjo netinkamo veikimo nekilo, tačiau pareiškėjo veikimas kenkia tiek visos valstybės tarnybos, tiek Agentūros autoritetui, jas diskredituoja.

10. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas plečiamai aiškina jo pareigybės aprašymo nuostatas, nes jo funkcijos neapima Agentūros atstovavimo Seime. Pareigybės aprašyme nėra nustatyta funkcija dalyvauti pažintiniuose konsultaciniuose susitikimuose, konsultaciniuose pažintiniuose pokalbiuose Seime. Atsakovas teigė, jog nustatyta, kad pavedimo atstovauti Agentūrą Seime pareiškėjui Agentūros direktorius nedavė, o Agentūra oficialaus Seimo pakvietimo negavo, Agentūros direktorius, pareiškėjui nepateikus pakvietimą į Seimą patvirtinančių įrodymų, pareiškėjui išvykti į Seimą neleido. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas dėl Seimo narių pakvietimo nepasisakė nei 2017 m. kovo 29 d. paaiškinime el. paštu, nei 2017 m. balandžio 12 d. paaiškinime, tik pateikė el. laiško, siųsto Agentūros direktoriui, kopiją, nenurodydamas, kokia forma pakvietimas buvo gautas ir kokiu tikslu jis yra kviečiamas į Seimą. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu komisija svarstė klausimą apklausti Seimo narius, kurių pakvietimu į Seimą vyko pareiškėjas, tačiau tokia apklausa objektyviai nebuvo tikslinga. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija objektyviai ir nešališkai surinko ir įvertino su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įrodymus. Tyrimo metu įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjui jau yra paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos, kurių skyrimas neturėjo prevencinio ir auklėjamojo poveikio. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl asmeninio persekiojimo ir nusistatymo prieš jį Agentūroje yra nepagrįsti, deklaratyvūs, vertintini kaip jo gynybinė pozicija byloje.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, eidamas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas, 2017 m. kovo 28 d. 12.06 val. elektroniniu laišku informavo Agentūros direktorių apie išvykimą į Seimą, t. y. kad jis 14 val. yra asmeniškai pakviestas į Seimą Aplinkos komiteto pirmininko ir dviejų Seimo narių kvietimu. Agentūros direktorius 2017 m. kovo 28 d. 12.51 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške nepateikus kvietimo išvykti neleido. Agentūros direktorius 2017 m. kovo 28 d. 15.12 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške konstatavo, kad pareiškėjo nėra darbe ir klausė, kodėl pareiškėjas nesilaiko darbo drausmės ir galimai savavališkai išvyko iš darbo, bei paprašė pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. 8.36 val. išsiuntė Agentūros direktoriui elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad savavališko išvykimo nebuvo, vyko į Seimą darbo klausimais Seimo narių kvietimu. Agentūros direktorius 2017 m. kovo 29 d. pavedimu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Nr. A13-15 pavedė pareiškėjui iki 2017 m. kovo 30 d. pateikti paaiškinimą, kodėl 2017 m. kovo 28 d. nuo pietų iki darbo dienos pabaigos nebuvo darbo vietoje, apie išvykimą informavo tik prieš 1 valandą ir negavo sutikimo išvykti.

13. Teismas nustatė, kad Agentūroje 2017 m. kovo 30 d. buvo gautas VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymas informuoti, ar Agentūros direktoriaus pavaduotojas pareiškėjas buvo įgaliotas Agentūros vardu dalyvauti 2017 m. kovo 28 d. susitikime Seime ir pateikti pastabas dėl Seimo narės V. V. parengto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto ir kitais klausimais. Šiame rašte organizacija teigė, kad pareiškėjas nurodė nepritariantis minėtam įstatymo projektui, taip pat savo iniciatyva išdėstė itin neigiamą nuomonę apie organizaciją bei nurodė apie būsimą įspėjimą apie galimą licencijos sustabdymą ir licencijos panaikinimą. Agentūra 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. (27)-A4-3422, atsakydama VšĮ „Gamtos ateitis“, nurodė, kad Agentūra nebuvo įgaliojusi pareiškėjo dalyvauti 2017 m. kovo 28 d. vykusiame susitikime su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku ir Seimo nare V. V..

14. Teismas nustatė, kad Agentūros direktorius, gavęs VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymą ir turimą informaciją, jog pareiškėjas buvo Seime 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AV-77 sudarė komisiją tirti galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą ir pavedė šiai komisijai atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą. Pareiškėjas, vykdydamas Agentūros direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. pavedimą Nr. A13-15 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, 2017 m. balandžio 3 d. pateikė Agentūros direktoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad savavališko išvykimo nebuvo, kadangi vyko darbo tikslais, nurodė, kur ir kokiu tikslu vyksta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjui pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-8, kuriame nurodė, kad yra duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2017 m. kovo 28 d. 14–17 val. nebuvo darbe be Agentūros direktoriaus sutikimo, ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkei A. M. ir komisijos nariams R. I. bei G. S., jį motyvuodamas aplinkybėmis, kad A. M. buvo ir komisijos, tyrusios jo tarybinį nusižengimą dėl tos pačios VšĮ „Gamtos ateitis“ skundo, o kiti komisijos nariai taip pat dalyvavo kituose jo tarnybinių nusižengimų tyrimuose, kurių pasėkoje jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateiktame paaiškinime taip pat nurodė, kad į Seimą vyko darbo tikslais, apie išvykimą informavo Agentūros direktorių, o direktoriaus sutikimo tokiu atveju nėra reikalaujama. Pareiškėjas nurodė, kad vyko darbinis susitikimas ir jis oficialios Agentūros pozicijos konkrečiais klausimais susitikimo metu neteikė.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjas komisijos prašė apklausti asmenis, su kuriais jis buvo susitikęs Seime. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininkė 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Agentūros direktorių, prašydama priimti sprendimą dėl pareiškėjo paaiškinime išdėstyto nušalinimo komisijos nariams. Agentūros direktorius rezoliucija tarnybiniame pranešime komisijos narių nenušalino, nurodydamas, kad tam nėra pagrindo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. gegužės 3 d. išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo Nr. 12P-14 pateikė siūlymą pripažinti, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo Seime, konsultaciniame pažintiniame susitikime neturėdamas Agentūros direktoriaus sutikimo išvykti iš Agentūros ne darbo tikslais, todėl nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 7, 8 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkto reikalavimų, pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Agentūros direktorius 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. AP-144 pripažino, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo Seime ne tarnybos tikslais, neturėdamas tiesioginio vadovo Agentūros direktoriaus sutikimo, todėl nesilaikė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų, nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkte, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo nesutikimą su Įsakymu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) nebuvo garantuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumas; 2) tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus, nes nebuvo apklausti Seimo nariai, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, pareiškėjo paaiškinimai nemotyvuotai atmesti; 3) pareiškėjas nepažeidė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų, nes į Seimą vyko darbo tikslais, todėl Agentūros direktoriaus sutikimas išvykimui nebuvo būtinas; 4) paskirta nuobauda neproporcinga.

17. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (redakcija nuo 2010 m. liepos 23 d.) (toliau – Taisyklės) tikslą bei jų 9 punkte įtvirtintą teisę valstybės tarnautojui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariams, nustatė, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2017 m. balandžio 12 d. pateikė paaiškinimą, kuriame pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkei A. M. ir komisijos nariams R. I. bei G. S., jį motyvuodamas aplinkybėmis, kad A. M. buvo ir komisijos, tyrusios jo tarybinį nusižengimą dėl tos pačios VšĮ „Gamtos ateitis“ skundo, o kiti komisijos nariai taip pat dalyvavo kituose jo tarnybinių nusižengimų tyrimuose, kurių pasėkoje jam buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Agentūros direktorius nenušalino komisijos narių, nurodydamas, kad tam nėra pagrindo. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl negarantuoto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumo nepagrįsti. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad minėti komisijos nariai anksčiau tyrė kitus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus ir juos nustatė, savaime nereiškia, jog jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pareiškėją ir šiuo tiriamuoju atveju. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šie komisijos nariai buvo išsakę savo išankstinę nuomonę dėl tiriamojo įvykio aplinkybių ar buvo kitų priežasčių rinkti tik pareiškėją kaltinančius įrodymus ar pan. teismas nurodė, jog iš tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių matyti, kad komisija siekė išsiaiškinti visas, jos požiūriu, reikšmingas įvykio aplinkybes, vertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nusprendė, kad Agentūros direktorius pagrįstai netenkino pareiškėjo pareikšto nušalinimo komisijos nariams ir pareiškėjo argumentus, kad nebuvo garantuotas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nešališkumas, atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas pareiškėjo argumentą dėl neobjektyvaus tarnybinio nusižengimo tyrimo vertino kartu analizuodamas, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai yra pakankami tam, kad patvirtinti komisijos išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Teismas nustatė, jog Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas numato, kad Agentūroje darbas pradedamas 8 val. ir baigiamas 17 val. (penktadienį 15.45 val.), 7 punktas įtvirtina, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo, o 8 punktas – kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę, o norėdami išvykti ne darbo tikslais, turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Teismas pažymėjo, kad Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte numatytas reikalavimas apie ketinimą palikti įstaigą tarnybos tikslais informuoti tiesioginį vadovą nėra savitikslis, nes tokiu informavimu siekiama, kad tiesioginis vadovas turėtų informaciją apie tai, kur ir kokias tarnybines funkcijas vykdo valstybės tarnautojai už įstaigos ribų. Tokiu informavimu taip pat siekiama, kad tiesioginis vadovas turėtų galimybę įvertinti, ar valstybės tarnautojo deklaruojamas išvykimo iš įstaigos tikslas iš tiesų susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir yra reikalingas įstaigos funkcijoms vykdyti, be to, esant reikalui, tiesioginiam vadovui būtų galimybė duoti pavaldiniui privalomus nurodymus dėl funkcijų vykdymo už įstaigos ribų.

19. Teismas nustatė, jog nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. nuo 14 iki 17 val. buvo išvykęs iš Agentūros į Seimą. Apie numatomą išvykimą, t. y. kad pareiškėjas 14 val. yra asmeniškai pakviestas į Seimą Aplinkos komiteto pirmininko ir dviejų Seimo narių kvietimu, pareiškėjas informavo tiesioginį vadovą Agentūros direktorių 2017 m. kovo 28 d. 12.06 val. išsiųstu elektroniniu laišku. Teismas pažymėjo, kad šiame pranešime pareiškėjas nenurodė, su kokiais konkrečiais tarnybiniais tikslais jo išvykimas siejamas, t. y. nebuvo nurodyta, nei kokių konkrečių Seimo narių kvietimu jis išvyksta, nei kokie su pareiškėjo tarnybine veikla siejami klausimai bus numatyti svarstyti. Teismas vertino, jog Agentūros direktoriui iš šio pranešimo turinio nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo deklaruojamas išvykimas iš tiesų yra susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir yra reikalingas šio įstaigos funkcijoms vykdyti. Todėl teismas sprendė, kad Agentūros direktorius, iš gauto pareiškėjo pranešimo nenustatęs, kad pareiškėjo numatomas išvykimas į Seimą tikrai būtinas tarnybos tikslais, pagrįstai neleido pareiškėjui iš įstaigos išvykti bei apie tai aiškiai informavo pareiškėją 2017 m. kovo 28 d. 12.51 val. išsiųstame pareiškėjui elektroniniame laiške. Teismas nurodė, kad iš Agentūros direktoriaus elektroninio laiško turinio matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti duomenis, kad jis išvyksta tarnybos tikslais (pateikti kvietimą). Nepaisant to, pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo Agentūros direktoriaus draudimą išvykti ir, nepateikęs daugiau jokios informacijos direktoriui, išvyko iš įstaigos į Seimą. Teismas vertino, kad pagal tokias analizuojamoje situacijoje nustatytas aplinkybes pareiškėjo išvykimas į Seimą negali būti vertinamas kaip palikimas įstaigos tarnybos tikslais.

20. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas akcentuoja, kad jam Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.6 punkte buvo nustatyta funkcija pagal kompetenciją atstovauti Agentūros kompetencijai priskirtais klausimais institucijose, įstaigose ir organizacijose, kad būtų įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas neatsižvelgė į Agentūros darbo reglamento 4 punktą, kuriame numatyta speciali nuostata dėl Agentūros atstovavimo Seime – Seime Agentūrai atstovauja Agentūros direktorius arba pagal kompetenciją, jo pavedimu – Agentūros direktoriaus pavaduotojas ar kitas Agentūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Teismas nusprendė, kad pagal šią specialią nuostatą pareiškėjas, būdamas Agentūros direktoriaus pavaduotoju, galėjo atstovauti Agentūrą Seime tik turėdamas Agentūros direktoriaus pavedimą. Pareiškėjas kaip Agentūros direktoriaus pavaduotojas ir valstybės tarnautojas, kuruojantis atliekų sektorių, dalyvaudamas Seime, kaip pats nurodo „konsultaciniame susitikime“, neturėjo Agentūros direktoriaus pavedimo, todėl jo išvykimas į Seimą iš tiesų negali būti pripažintas kaip išvykimas tarnybos tikslais, kuris buvo susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir reikalingas įstaigos funkcijoms vykdyti.

21. Teismas pripažino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkti visi reikiami įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas padarė Agentūros vidaus tvarkos taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatų pažeidimą, atitinkamai, kad pareiškėjas nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, įtvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkte, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas vertino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo objektyvus, buvo išsiaiškintos visos pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, o Seimo narių, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, apklausa nebuvo reikalinga. Teismas nusprendė, kad kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo išvados, pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atmesti motyvuotai.

22. Teismas analizavo VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkina, jei per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas ir vertino, jog pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismo laikė reikšminga aplinkybe tai, kad pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo tiesioginio vadovo draudimą išvykti iš įstaigos, pažeidė įstaigoje nustatytą vidaus darbo tvarką, padarytas tarnybinis nusižengimas lėmė tai, kad kitiems asmenims (VšĮ „Gamtos ateitis“) kilo abejonių, ar pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. susitikime Seime dalyvavo Agentūros vardu ir reiškė šios institucijos nuomonę, ir sprendė, kad kaip teisingai konstatavo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, toks pareiškėjo elgesys pakenkė tiek valstybės tarnybos, tiek Agentūros autoritetui ir jas diskreditavo. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo atsakomybę sunkina tai, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė jau būdamas ne kartą baustas tarnybinėmis nuobaudomis už kitus tarnybinius nusižengimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltę, sukeltas neigiamas pasekmes, sunkinančios atsakomybę aplinkybės buvimą, aplinkybę, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2016 m. buvo įvertinta gerai, nusprendė, kad pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta proporcinga tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindo panaikinti Įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 24. Pareiškėjas R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Įsakymą ir šiuo Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. išvykdamas iš Agentūros į Seimą padarė tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas nurodytu laiku Seime susitiko su Seimo nariais, skiriasi tik vertinimas, ar toks susitikimas laikytinas išvykimu iš Agentūros darbo tikslais. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas sprendime nepagrįstai pritarė Agentūros pozicijai, kad pareiškėjas buvo išvykęs ne darbo tikslais ir akcentuoja, kad jis į Seimą vyko Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir jo narių iniciatyva. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą Seimo komiteto įgaliojimus jų kompetencijai priskirtais klausimais (pareiškėjui nekyla abejonių, kad Agentūros veikla yra tiesiogiai susijusi su Aplinkos apsaugos komitetui suteikta kompetencija) sudaro parlamentinė kontrolė <...> (Seimo statuto 49 str. 1 d. 5 p.), o jis vyko tarnybiniais reikalais kviečiamas aplinkos komiteto narių (pirmininko) (Seimo statuto 52 str. 1 d. 8 p.), kaip valstybės tarnautojas, kuruojantis atliekų sektorių.

26. Pareiškėjas teigia, jog teismas, vertindamas pareiškėjo 2017 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku siųstą pranešimą apie išvykimą į Seimą, nepagrįstai konstatavo, kad pranešimas buvo netinkamos formos, t. y. vien ta aplinkybė, kad pranešimas apie išvykimą į Seimą, nebuvo pakankamai detalus, negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas išvyko į Seimą ne darbo reikalais. Pareiškėjas pabrėžia, kad išvykos tikslai turėjo būti nustatomi vertinant pareiškėjo susitikimus su Seimo nariais ir šių susitikimo metu aptariamus klausimus. Pareiškėjas teigia, jog Agentūros vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta jokių reikalavimų, kaip turi būti informuojama ir kokio turinio pranešimas turi būti teikiamas, todėl elektroniniame laiške pateikta informacija buvo visiškai pakankama.

27. Pareiškėjas teigia, jog iki susitikimo su Seimo nariais pareiškėjas neturėjo konkrečios informacijos apie tai, kokie konkretūs klausimai domina Seimo narius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog buvo nurodęs, kad grįžęs apie susitikimą, pokalbį, jo turinį informuos papildomai. Tokio turinio informavimas, pareiškėjo vertinimu, yra tikrai pakankamas (buvo pateikta daugiau informacijos nei buvo būtina pagal Agentūros vidaus tvarkos taisykles). Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta ne už tai, kad jis netinkamai informavo Agentūros vadovą apie išvyką į Seimą (pateikė netinkamą ir / ar nepilną informaciją, dėl ko, atsakovo požiūriu, nepakako informacijos prieš išvykstant į Seimą įvertinti tokios išvykos tikslus), o dėl to, kad iš Agentūros pareiškėjas darbo laiku išvyko ne darbo reikalais negavęs Agentūros direktoriaus sutikimo.

28. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad „pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo Agentūros direktoriaus draudimą išvykti ir, nepateikęs daugiau jokios informacijos direktoriui, išvyko iš įstaigos į Seimą“ ir nurodo, kad Agentūros direktoriaus laiškas, siųstas pareiškėjui 2017 m. kovo 28 d. 12:51 nebuvo pateiktas į bylą, pareiškėjas su juo nesusipažinęs, nes yra atleistas iš Agentūros, o į Seimą pareiškėjas išvyko anksčiau nei jam buvo išsiųstas minimas laiškas. Pareiškėjas pabrėžia, kad apie draudimą vykti į Seimą, nepateikus papildomos informacijos direktoriui, pareiškėjas net nežinojo, o teismas šios faktinės aplinkybės teismas išvis nevertino bei akcentuoja, kadangi pareiškėjas buvo išvykęs darbo reikalais, jis neturėjo gauti direktoriaus sutikimo išvykti (užtenka tik informuoti). Pareiškėjas nurodo, jog akivaizdu, kad Agentūros direktorius pats net neabejojo, kad išvyka į Seimą yra darbo klausimais – pagal išvadoje nurodytą laiško turinį buvo draudžiama išvykti pareiškėjui į Seimą ne dėl to, kad tai nesusiję su jo atliekamomis funkcijomis, o todėl, kad nepateiktas konkretus Seimo narių kvietimas.

29. Pareiškėjas pabrėžia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į Seimą darbo klausimais galėjo vykti tik jei būtų gavęs Agentūros direktoriaus pavedimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo Agentūros darbo reglamento 5 punktą, pagal kurį oficialią Agentūros poziciją gali ir turi teisę išdėstyti ne tik direktorius, bet ir jo pavaduotojas bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo darbo funkcijas apibrėžia ne Agentūros darbo reglamentas, o jo pareigybės aprašymas, kuriame nėra atskirai išskirtas Seimas kaip atskira institucija. Pareiškėjo įsitikinimu, atstovavimas Seime, kai nėra dėstoma oficiali Agentūros pozicija, patenka į pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 punkte nustatytą funkciją.

30. Pareiškėjas pažymi, kad jis buvo kaltinamas ne tuo, kad į Seimą išvyko ne darbo reikalais, o dėl to, kad susitikime netinkamai atstovavo Agentūrą (dėstė poziciją, kuri nesutapo su Agentūros oficialia pozicija). Pareiškėjas teigia, jog teismas, neįvertinęs aplinkybių, su kuo Seime buvo susitikęs pareiškėjas, kokiais klausimais buvo bendraujama, ar iki išvykimo į Seimą pareiškėjas gavo elektroninį laišką, draudžiantį išvykti, padarė nepagrįstą išvadą, kad „Seimo narių, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, apklausa nebuvo reikalinga“.

31. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad paskirta nuobauda yra dalis pareiškėjo atžvilgiu vykdyto persekiojimo. Per trumpą laikotarpį (nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. kovo 9 d.) anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 6 tarnybinius nusižengimus ir už juos jam paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos (du griežti papeikimai ir 3 pastabos).

32. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginį, kad nebuvo garantuotas komisijos nešališkumas ir nepriklausomumas. Pareiškėjas teigia, jog savo prašymą nušalinti komisijos narius A. M. ir R. I., pareiškėjas motyvavo tuo, kad šie asmenys jau svarstė vieną organizacijos skundą ir pareiškėjo veiksmus organizacijos atžvilgiu nepagrįstai (nustatyta administracinėje byloje Nr. eI-2838-629/2017) vertino neigiamai, t. y. šie komisijos nariai jau turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu, dalyvavo kituose pareiškėjo tarnybinių nusižengimų tyrimuose. Pareiškėjas teigia, kad teismas nurodė, jog nenustatyta aplinkybių, kad komisijos nariai buvo išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo veiksmų ir akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą suabejoti komisijos narių nešališkumu, o ne vertinti, ar yra konkretūs tokio nešališkumo patvirtinimai.

33. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda, nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad pareiškėjas „pakenkė tiek valstybės tarnybos, tiek Agentūros autoritetui ir jas diskreditavo“. Pareiškėjas nesupranta, kaip jo, kaip valstybės tarnautojo, kuruojančio tam tikrą sritį, pozicijos išdėstymas Seimo nariams tam tikrais jo kompetencijai priskirtais klausimais gali būti vertinamas kaip Agentūros ir valstybės tarnybos diskreditavimas. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai vertino organizacijos raštus Agentūrai, kaip įrodymus, kad pareiškėjo susitikimai Seime darė neigiamą įtaką Agentūros įvaizdžiui ir atkreipia dėmesį, kad būtent organizacijos raštai vertintini kaip siekis diskredituoti pareiškėją, siekiant išvengti galimo licencijos, galimai nepagrįstai išduotos šiai organizacijai, panaikinimo.

34. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo atsikirtimus, kad visos atsakovo paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjo yra ginčijamos teisme (trys iš jų pirmosios instancijos teismų pripažintos nepagrįstomis) ir šiam momentui dar nėra įsigaliojęs nei vienas teismo sprendimas administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas ginčijo jam paskirtas administracines nuobaudas (šiuo metu visos bylos yra nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka). Pareiškėjas akcentuoja, jog jeigu jis ir padarė tarnybinį nusižengimą išvykdamas į Seimą, tai toks pažeidimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių atsakovui, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą ir turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas.

35. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo prijungti teikiamus įrodymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dėl jo išvykimo į Seimą vertinimo pateikia tuos pačius argumentus, kuriuos buvo pateikęs skunde teismui, naujų įrodymų pagrindžiančių apeliacinio skundo teiginius nepateikė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos Agentūros direktoriaus pietų pertraukos metu parašė elektroninį laišką, kad išvyksta į Seimą Seimo narių kvietimu, nes buvo pakviestas asmeniškai, tačiau teismui nepateikė jokio Seimo nario (-ių) kvietimo.

37. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas daro nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kad Agentūros veikla yra tiesiogiai susijusi su Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Seimo statuto 49 punkto nuostatomis suteiktais įgaliojimais, o pareiškėjas į susitikimą Seime vyko Seimo narių iniciatyva pareiškėjo kuruojamais klausimais, tarnybos tikslais. Atsakovas nurodo, kad Agentūra Seimo teisėkūros procese nedalyvauja, o Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nesikreipė į Agentūrą dėl duomenų, dokumentų ir kitokios informacijos pateikimo, kuri reikalinga atliekant parlamentinę kontrolę. Atsakovas pabrėžia, kad Seimo statuto 53 straipsnio 6 punktas nustato, kad komitetai gali kviesti į posėdžius <...> kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais. Atsakovas pabrėžia, kad Agentūra iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nėra gavusi prašymo skirti atstovą atvykti į 2017 m. kovo 28 d. vykusį susitikimą.

38. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, ar pareiškėjas vyko tarnybos tikslais į Seimą ar ne, įrodinėtina remiantis jo pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis ir nurodo, kad pareiškėjas plečiamai aiškina pareigybės aprašymo 7.6 punkte nurodytas funkcijas. Atsakovas nurodo, kad Agentūros nuostatų 4 punkte yra nurodytos institucijos, kuriose Agentūrai atstovauja Agentūros direktorius arba pagal kompetenciją, jo pavedimu – Agentūros direktoriaus pavaduotojas ar kitas Agentūros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, o pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 punkte nurodyta funkcija yra nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnį bei Agentūros nuostatus. Atsakovas pažymi, kad nesant pareigybės aprašyme įtvirtintos kompetencijos atstovauti Agentūros kompetencijai priskirtais klausimais Seime, pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, kad jis vyko į Seimą tarnybos tikslais.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog jokia Agentūros nuomonė ar oficiali pozicija nebuvo teikiama, taigi jis dalyvaudamas 2017 m. kovo 28 d. susitikime nevykdė nei vienos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos.

40. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su kreipimusi į Seimo narius akcentavo, kad teismas tyrė į bylą pateiktus įrodymus ir sprendime konstatavo, kad „<...> Seimo narių, kurių prašymu pareiškėjas vyko į Seimą, apklausa nebuvo reikalinga“.

41. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto asmeninio persekiojimo aplinkybės pažymi, kad šie teiginiai nepagrįsti, deklaratyvūs ir perdėti, persekiojimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomas, o tarnybinės nuobaudos skiriamos turint pakankamą teisinį pagrindą ir yra motyvuotos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

42. Atsakovas nurodo, jog sudarydamas komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti nepažeidė VTĮ ir Taisyklių nuostatų, užtikrino komisijos nešališkumą ir nepriklausomumą, nes nebuvo nustatyta nušalinimo pagrindų, o komisijos narių nesiejo tiesioginiai pavaldumo ryšiai. Atsakovas nurodo, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių komisijos narių šališkumą, tik pareiškėjo įsitikinimas, subjektyvi nuomonė dėl nurodytų komisijos narių galimo šališkumo.

43. Atsakovas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo pažymi, jog Agentūros direktorius pareiškėjui skyrė lengvesnę tarnybinę nuobaudą nei komisijos motyvuotoje išvadoje buvo teiktas pasiūlymas, ją skiriant nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teisinių ir faktinių pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamo ginčo dalykas Agentūros direktoriaus Įsakymas ir šiuo Įsakymu pareiškėjui paskirtos tarnybines nuobaudos – griežto papeikimo teisėtumas bei pagrįstumas.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytam nusižengimui, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

46. Atsakovas prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą bei pateikė prašymą prie bylos pridėti papildomus įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Pažymėtina ir tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

49. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų dėl ko turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, o atsižvelgiant į šios nutarties 48 punkte išdėstytas nuostatas, atmeta nutarties 46 punkte įvardytą prašymą (dėl dokumentų pridėjimo prie bylos).

50. Apeliaciniame skunde, visų pirma, yra neigiama padaryta teisei priešinga veika, suponavusi Įsakymo priėmimą. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

51. Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl pareiškėjo padarytos teisei priešingos veikos (nutarties 18–20 p.). Nekartoja jau išdėstytos argumentacijos, tik pabrėžia, kad pareiškėjas (apeliantas) iš tikro nesilaikė nurodyto teisinio reguliavimo. Apeliacija į Agentūros darbo reglamento 5 punktą nepagrįsta, kadangi ši nuostata reguliuoja ne Agentūros atstovavimą Seime. Pastarasis aspektas aiškiai apibrėžtas specialia norma Agentūros darbo reglamento 4 punkte, kurio, pagal faktinius bylos duomenis, ginčo situacijoje, nebuvo paisoma. Neturėdamas aiškiai išreikšto Agentūros direktoriaus sutikimo dėl išvykimo, pareiškėjas pastarojo veiksmo turėjo atsisakyti, bet taip nepadarė.

53. Įsakyme yra nurodyta, jog pareiškėjas (apeliantas) buvo Lietuvos Respublikos Seime ne tarnybos reikalais, neturėdamas tiesioginio vadovo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus sutikimo, todėl šio baigiamojo akto 30 punkte nurodyta apeliacija pripažintina nepagrįsta taip pat.

54. Darytina išvada, kad surinkti administracinėje byloje įrodymai buvo pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 str.).

55. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė pareiškėjo persekiojimo bei Komisijos šališkumo. Apeliaciniame skunde dėl šių aplinkybių nėra visiškai jokio konkretumo. Apsiribojama bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, neleidžiančiais apeliacinės instancijos teismui užimti kitokios pozicijos nei Vilniaus apygardos administracinis teismas išdėstė skundžiamame sprendime.

56. Apeliaciniame skunde keliamas ir nuobaudos proporcingumo klausimas, kuris pirmosios instancijos teismo buvo aptartas, tačiau sprendimas šiuo klausimu priimtas vis dėlto neatsižvelgus į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

57. Įsakyme nurodoma, jog tarnybinis nusižengimas formalaus pobūdžio, tai reiškia, kad neigiamų padarinių nustatyta nebuvo. Teismų praktika leidžia teigti, jog dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pvz., sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2489/2011); žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt. Nagrinėjamu atveju jokių neigiamų pasekmių nebuvo nustatyta, todėl sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovas į tai turėjo atsižvelgti.

58. Įsakyme, skiriant tarnybinę nuobaudą, pažymima, jog R. Š. jau yra paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos, tačiau nepatikrinta bei nenurodyta, ar visos iš jų yra įgijusios teisinę galią (pvz., viena iš skirtų tarnybinių nuobaudų buvo panaikinta; žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-474-492/2019), kas taip pat negalėjo būti pagrindu lemiančiu griežtesnės nuobaudos skyrimą.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra anksčiau pažymėjęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).

60. Nutarties 57–59 punktuose išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo lemti Įsakymo pakeitimą tarnybinės nuobaudos nustatymo klausimu, apsiribojant už padarytą teisei priešingą veiką pastaba, kaip švelniausia tarnybine nuobauda (VTĮ 29 str. 3 d., redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), skirtina valstybės tarnautojui, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra taisytinas šioje dalyje.

61. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Byloje esanti 2016 m. lapkričio 30 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra serija VV Nr. 00685, 2019 m. lapkričio 11 d. kvitas Nr. 206846 patvirtina, kad pareiškėjas patyrė realių išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.10 punkte įtvirtinta, jog už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas. Pareiškėjo apeliacinis skundas pateiktas 2017 m. gruodžio 21 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 838,8 Eur (2017 m. II ketvirtis). Maksimali galima suma už apeliacinio skundo parengimą yra 1 425,96 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1210 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistina 400 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjui R. Š. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Priteisti pareiškėjui R. Š. iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius