a9baed2d-9500-4be6-8e84-871cd8bbbc4d · Å iaulių apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr.: I-940-621/2013  Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00715-2013-5        Procesinio sprendimo kategorija: 6.8.; 74 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,kolegijos teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiškėjui V.

B.,nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ ir patikslintus skundus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ ir patikslintus skundus, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu ir patikslintais skundais praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Å iaulių skyrius) 2013 m. vasario 28 d. sprendimÄ Nr. PN 13-442 „Dėl V. B. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. (11.1)I-2710; įpareigoti atsakovÄ VSDFV Å iaulių skyrių skirti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui V.

B. ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 38). 2013 m. rugsėjo 23 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant ir jo pateiktÄ skundÄ patenkinti (b.l. 54). Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad VSDFV 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (11.1)1-2710 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė ir nurodė, kad šį sprendimÄ bei VSDFV Å iaulių skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimÄ Nr. PN13-442 „Dėl V.

B. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ pareiÅ¡kėjas turi teisę apskųsti Å iaulių apygardos administraciniam teismui. PareiÅ¡kėjo nuomone, tiek VSDFV Å iaulių skyrius, tiek VSDFV klaidingai iÅ¡aiÅ¡kino teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdami skundžiamus sprendimus, nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, ligos paÅ¡alpos skiriamos apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ir dėl to praradusiems darbo pajamas.

Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui, kuris yra laikinai nedarbingas dėl ligos, turi bÅ«ti skiriama ligos paÅ¡alpa. PareiÅ¡kėjas buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08. Dėl to akivaizdu, kad jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės gauti ligos paÅ¡alpÄ , kadangi vien nuÅ¡alinimas nuo pareigų nereiÅ¡kia asmens atleidimo iÅ¡ darbo.

NuÅ¡alinus pareiÅ¡kėjÄ nuo darbo jo darbo santykiai nenutrÅ«ko, o tai reiÅ¡kia, kad valstybė privalo ir toliau užtikrinti visas pareiÅ¡kėjo socialines garantijas įskaitant ir teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ laikino nedarbingumo atveju. Dėl to atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikinai nedarbingas, yra socialiai neteisingas, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikinai nedarbingas.Atsakovo VSDFV Å iaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b.l. 39).

Atsiliepime su pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo reikalavimais ir jame iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 41-42). Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo13 straipsnio 2 dalį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 31 punktÄ , kai apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsiranda asmens nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) metu, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ , laikotarpiu, ligos paÅ¡alpa pradedama mokėti tik nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradėjo dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis visos socialinio draudimo iÅ¡mokos skaičiuojamos pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenis. Remiantis Registro nuostatų (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 4350) 25 punktu, duomenis apie apdraustuosius registrui teikia draudėjai. Vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243) 4.5 punktu, draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui teikia praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (forma 12-SD), iÅ¡ jų nuÅ¡alinimo nuo darbo (kai nemokamas darbo užmokestis) laikotarpius (Taisyklių 37, 8 punktas).

PareiÅ¡kėjo draudėjas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas nustatyta tvarka pateikė duomenis apie apdraustojo V. B. nedraudiminius laikotarpius, kurie sutapo su pareiÅ¡kėjo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis norminių aktų nuostatomis bei Å¡ių duomenų pagrindu 2013 m. vasario 28 d. VSDFV Å iaulių skyrius priėmė sprendimÄ Nr. PN 13-442, kuriuo neskyrė pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpos už šį laikotarpį. VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimÄ norminių aktų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas apskundė Fondo valdybai, kaip privalomai ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai.

Fondo valdyba 2013-04-25 raÅ¡tu Nr. (11.1) I- 2710 pareiÅ¡kėjui atsakė, kad VSDFV Å iaulių skyrius priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kartu iÅ¡aiÅ¡kino jo apskundimo tvarkÄ ir terminus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundo ir patikslintų skundų reikalavimais ir juose iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 48-49). Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ Å iaulių apygardos administraciniam teismui grindžia Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ligos paÅ¡alpos skiriamos apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ir dėl to praradusiems darbo pajamas.

Vadovaudamasis minėta nuostata pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad asmeniui, kuris yra laikinai nedarbingas dėl ligos, turi bÅ«ti skiriama ligos paÅ¡alpa. Tačiau Fondo valdyba mano, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai interpretuoja minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , kadangi įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad ligos paÅ¡alpa skiriama „<...> apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų <...>“. Ä®statymo 8 straipsnio, reglamentuojančio teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ , 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ turi apdraustieji asmenys, jeigu jie tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 19.1 punkte. Taigi Fondo valdyba atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas darbo pajamas prarado jau nuo 2012-09-08 nuÅ¡alinus jį nuo darbo (pareigų) sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ , o ne dėl ligos. Kadangi pareiÅ¡kėjas tapo laikinai nedarbingas nedraudiminiu laikotarpiu, t. y. nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ laikotarpiu, Fondo valdybos Å iaulių skyrius priimdamas 2013-02-28 sprendimÄ Nr. PN13-442 pagrįstai vadovavosi įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi bei Nuostatų 31 punktu, kur nustatyta, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsiranda to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nuÅ¡alintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis turėjo pradėti dirbti.

Taigi, laikotarpiu, kol asmuo yra nuÅ¡alintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpa nemokama. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nuÅ¡alinimas nuo pareigų nepaneigia jo teisės gauti ligos paÅ¡alpÄ , kadangi vien nuÅ¡alinimas nuo pareigų nereiÅ¡kia asmens atleidimo iÅ¡ darbo. Tačiau Fondo valdyba pabrėžia, kad ligos paÅ¡alpos nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjas nepagrįstai sieja su darbo santykių pasibaigimu (atleidimu iÅ¡ darbo (pareigų) ir vadovaudamasis bendrÄ ja įstatymo norma (5 straipsnio 2 dalimi), reglamentuojančia atvejus, kai ligos paÅ¡alpos skiriamos asmenims, turintiems teisę jÄ gauti, tačiau visiÅ¡kai nesivadovauja įstatymo specialiosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis ligos paÅ¡alpos skyrimÄ konkrečiais atvejais.

Å iuo atveju aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjui neskirti ligos paÅ¡alpos, patenka į įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, todėl Fondo valdybos Å iaulių skyrius, vadovaudamasis minėtu įstatymo straipsniu bei Nuostatų 31 punktu, pagrįstai priėmė sprendimÄ neskirti pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08.PareiÅ¡kėjo V. B. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Å iaulių skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. PN13-442, kuriuo atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08, nes laikinas nedarbingumas sutampa su asmens nedraudiminiu laikotarpiu – nuÅ¡alinimu nuo darbo (pareigų).Nors pareiÅ¡kėjas apskundė teismui ir VSDFV valdybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr.(11.1)I-2710, tačiau Å¡is sprendimas buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir palikus teritorinio skyriaus sprendimÄ nepakeistÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjui tiesiogines teisines pasekmes sukelia VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai.Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir LMSDÄ®) (byloje taikytina LMSDÄ® redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-07-01) yra specialusis įstatymas. Jo paskirtis – nustatyti asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, teisę į Å¡io draudimo paÅ¡alpas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sÄ lygas (LMSDÄ® 1 str.).

Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Atvejai, kuriais numatytas ligos pašalpų skyrimas, turintiems teisę jas gauti asmenims, išvardyti aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, tarp jų numatytas atvejis – apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos paÅ¡alpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ;

2) prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo dienÄ turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse. Å io įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja Ligos paÅ¡alpos mokėjimÄ atostogų metu, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nuÅ¡alintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpa pradedama mokėti Å¡io įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

Tokia pat tvarka paÅ¡alpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nuÅ¡alinamas nuo darbo ligos metu.Be to, įstatymų leidėjas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje nustatė sÄ lygas, kuriomis ligos paÅ¡alpa nemokama. Å ios įstatymo normos 1 dalyje nurodyta, kad ligos paÅ¡alpa nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kuriÄ gavo darydamas nusikalstamÄ veikÄ ;

2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatÄ arba apsimetė sergančiu;

3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichikÄ veikiančiomis medžiagomis. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytÄ gydymo ir slaugos režimÄ , paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytojÄ arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos paÅ¡alpa gali bÅ«ti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nustatyta tvarka.IÅ¡ minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo darytinos iÅ¡vados, kad ligos paÅ¡alpÄ pagal šį įstatymÄ gali gauti asmuo, kuris atitinka Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) apdraustasis tampa laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu negauna ligos paÅ¡alpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ ;

2) prieÅ¡ laikinojo nedarbingumo nustatymo dienÄ turi įstatymu nustatytÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä (iÅ¡skyrus LMSDÄ® 8 str. 2 ir 3 d. numatytas iÅ¡imtis);

3) kompetentingos institucijos nenustato, jog yra sÄ lygos (LMSDÄ® 15 str.), kuriomis ligos paÅ¡alpa nemokama. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ligos paÅ¡alpos skyrimui ir mokėjimui nenustato jokių kitų sÄ lygų.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad socialinės garantijos nustatomos įstatymais. Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai) yra skirti reglamentuoti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytÄ paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ .SkundžiamÄ sprendimÄ atsakovas motyvavo ir Nuostatų (byloje taikytina Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-05-05) 31 ir 58 punktais.

Pagal nuostatų 31 punktÄ , atsiradus laikinajam nedarbingumui nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų), sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ , laikotarpiu, iÅ¡skyrus Å¡ių nuostatų 25 punkte numatytus atvejus, ligos paÅ¡alpa mokama Å¡ių nuostatų 20–28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kuriÄ darbuotojas turėjo pradėti dirbti. Nuostatų 58 punkte inter alia nustatyta, kad teritoriniame skyriuje mokamos ligos paÅ¡alpos skiriamos Å¡io skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.Pažymėtina, kad pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės paÅ¡alpas yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, iÅ¡duotas ir tęsiamas laikantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių (Nuostatų 50 p.).

Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimÄ ir/ar jo tęsinį pateikia darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po pateikimo privalo apskaičiuoti ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡ darbdavio lėšų Å¡ių Nuostatų 32 punkte nustatytais atvejais ir užpildyti Å¡io pažymėjimo antrÄ jÄ pusę (Nuostatų 51 p.). Ligos paÅ¡alpai gauti teritoriniam skyriui turi bÅ«ti pateiktas praÅ¡ymas ir nedarbingumo pažymėjimas (Nuostatų 55 p.). Ligos paÅ¡alpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota paÅ¡alpa iÅ¡ darbdavio lėšų už 2 pirmÄ sias ligos dienas (Nuostatų 57 p.).

Atsisakęs skirti paÅ¡alpÄ , teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi iÅ¡siųsti (įteikti) pareiÅ¡kėjui sprendimo nuoraÅ¡Ä . Sprendime turi bÅ«ti nurodyta atsisakymo skirti paÅ¡alpÄ priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarkÄ bei terminus (Nuostatų 60 p.).Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu nuo 2013-02-01 iki 2013-02-08. Pagal registro duomenis minėtas laikotarpis dėl pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) buvo nedraudiminis.

VSDFV Å iaulių skyrius 2013-02-28 sprendimu Nr. PN13-442 nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui ligos paÅ¡alpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08, nes laikinas nedarbingumas sutampa su asmens nedraudiminiu laikotarpiu – nuÅ¡alinimu nuo darbo (pareigų). Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Fondo valdybai, kuri 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2710 konstatavo, kad VSDFV Å iaulių skyrius pagrįstai neskyrė ligos paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08.PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad pagal LMSD įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, ligos paÅ¡alpos skiriamos apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ir dėl to praradusiems darbo pajamas.

Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad asmeniui, kuris yra laikinai nedarbingas dėl ligos, turi bÅ«ti skiriama ligos paÅ¡alpa. PareiÅ¡kėjas buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08. Dėl to akivaizdu, kad jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės gauti ligos paÅ¡alpÄ , kadangi vien nuÅ¡alinimas nuo pareigų nereiÅ¡kia asmens atleidimo iÅ¡ darbo.

NuÅ¡alinus pareiÅ¡kėjÄ nuo darbo jo darbo santykiai nenutrÅ«ko, o tai reiÅ¡kia, kad valstybė privalo ir toliau užtikrinti visas pareiÅ¡kėjo socialines garantijas įskaitant ir teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ laikino nedarbingumo atveju.Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tapo laikinai nedarbingas nedraudiminiu laikotarpiu, t. y. nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ . LR darbo kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys nuÅ¡alina darbuotojÄ nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigÅ«nų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nuÅ¡alinimo teisę, raÅ¡ytinį reikalavimÄ .

Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Iš valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų (b.l.28-29) matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08 nedraudiminiu laikotarpiu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų), teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu. Taip pat iš LR Seimo duomenų bazės http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=431128&p_tr2=2 matyti, kad LR Prezidentės 2012 m. rugpjūčio 3 d. dekretu Nr. 1K-1169 „Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo V.

B. įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“ pareiÅ¡kėjo V. B. įgaliojimai yra sustabdyti iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Šiaulių skyrius priimdamas 2013-02-28 sprendimÄ Nr. PN13-442 pagrįstai vadovavosi LMSD įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nuÅ¡alintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpa pradedama mokėti Å¡io įstatymo 9–12 straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti, bei Nuostatų 31 punktu, kuriame nustatyta, kad atsiradus laikinajam nedarbingumui nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų), sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ , laikotarpiu, iÅ¡skyrus Å¡ių nuostatų 25 punkte numatytus atvejus, ligos paÅ¡alpa mokama Å¡ių nuostatų 20–28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kuriÄ darbuotojas turėjo pradėti dirbti.

Ä®statymų leidėjas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte visiÅ¡kai aiÅ¡kiai nustatė, kad ligos paÅ¡alpÄ turi teisę gauti ir ji skiriama apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Minėtose įstatymo normose žodžiai „ir dėl to“ pabrėžia darbo pajamų praradimo priežastį – apdraustojo laikinasis nedarbingumas dėl ligos ar traumos.

PareiÅ¡kėjas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2013-02-01 iki 2013-02-08) darbo pajamas prarado nuÅ¡alinus jį nuo darbo (pareigų) sustabdant darbo užmokesčio mokėjimÄ , o ne dėl ligos. Taigi darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu, kol asmuo yra nuÅ¡alintas nuo darbo (pareigų) be teisės gauti darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpa nemokama.Teismas, atsižvelgdamas į pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apdraustajam asmeniui ligos paÅ¡alpa dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų) gali bÅ«ti mokama tik dėl jo paties ligos ar traumos, o ne dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo (pareigų).Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui neskyrė ligos paÅ¡alpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08, nes laikinas nedarbingumas sutampa su asmens nedraudiminiu laikotarpiu – nuÅ¡alinimu nuo darbo (pareigų).

Esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui skirti ligos paÅ¡alpÄ .Ä®vertinus visumÄ nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiamas VSDFV Å iaulių skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. PN 13-442 „Dėl V. B. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ; VSDFV 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (11.1)I-2710 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti bei įpareigoti atsakovÄ VSDFV Å iaulių skyrių skirti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui V.

B. ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ ir patikslintus skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. PN 13-442 „Dėl V. B. teisės į ligos paÅ¡alpÄ â€œ; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2710 panaikinimo;

įpareigojimo atsakovÄ VSDFV Å iaulių skyrių skirti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui V. B. ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-01-03 iki 2013-02-08 atmesti kaip nepagrįstus.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                 Žanas Kubeckas                                                                  Marytė Å važienė                                                                  Virginijus Stankevičius