Legislator Case Law & Legislation
a9b93666-e1bd-46e3-a100-bd0fcf24e1e6 AI generated

a9b93666-e1bd-46e3-a100-bd0fcf24e1e6 · Kauno apylinkės teismas

Case Number a9b93666-e1bd-46e3-a100-bd0fcf24e1e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : T. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji T. V., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui N. V., priėmė palikimÄ , pradėjus visÄ paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime T. V. ir pareiÅ¡kėjos atstovas advokatė Gintarė Dmukauskienė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis N. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

a9b93666-e1bd-46e3-a100-bd0fcf24e1e6 · Kauno apylinkės teismas: Ji prižiÅ«ri turtÄ , juo naudojasi, moka mokesčius. Ji pati nepretenduoja į palikimÄ po tėvo mirties, palikimo nepriėmė ir jo atsisako. Esant Å¡alių praÅ¡ymui byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2YT-7713-359-2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00208-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Gintautas Kaulakis, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai T. V., nedalyvaujant jos atstovui advokatei Gintarei Dmukauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : T. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji T. V., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui N. V., priėmė palikimÄ , pradėjus visÄ paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime T. V. ir pareiÅ¡kėjos atstovas advokatė Gintarė Dmukauskienė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis N. V. mirė (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja yra pirmosios eilės paveldėtoja pagal įstatymÄ . Ji nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji pas notarÄ nesikreipė dėl nežinojimo. Jie dar turį pilnametę dukrÄ J. M., kuri nepretenduoja į palikimÄ ir į notarÄ nesikreipė, gyvena atskirai. Po sutuoktinio mirties likęs turtas: ½ dalis 0,0650 ha žemės sklypo, ½ dalis sodo pastato, ½ dalis kitų inžinierinių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 0,0670 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ automobilio Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) Jokių kitų įpėdinių nėra.

Po vyro mirties ji aktyviais veiksmais perėmė visÄ likusį ir jų užgyventÄ turtÄ : perėmė sodo sklypus su statiniu, moka mokesčius, prižiÅ«ri palikta turtÄ , perėmė namų apyvokos daiktus, asmeninius sutuoktinio daiktus, baldus. Ji visÄ turtÄ tvarkė ir tvarko kaip savo. Savo lėšomis palaidojo vyrÄ , prižiÅ«rėjo jo kapÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja priėmė visÄ mirusiam sutuoktiniui priklausančiÄ palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Miręs sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs. Kitų paveldėtojų nėra.

Dukra J. M. į palikimÄ nepretenduoja. PareiÅ¡kėja mano, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turi bÅ«ti nustatytas plikimo priėmimo tikslu. PareiÅ¡kėja T. V. ir jos atstovė advokatė Gintarė Dmukauskienė raÅ¡tu praÅ¡o nagrinėti bylÄ joms nedalyvaujant, savo pareiÅ¡kimÄ palaiko, praÅ¡o nustatyti palikimo priėmimo faktÄ paveldėjimo tikslu. Suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime pateiktame teismui nurodo, kad neprieÅ¡tarauja tokio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymui bei nurodo, kad visÄ turtÄ po tėvo N. V. mirties perėmė ir valdo bei prižiÅ«ri mama- T.

V. Ji prižiÅ«ri turtÄ , juo naudojasi, moka mokesčius. Ji pati nepretenduoja į palikimÄ po tėvo mirties, palikimo nepriėmė ir jo atsisako. Esant Å¡alių praÅ¡ymui byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnis). Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja T. V. yra N. V. sutuoktinė (santuokos liudijimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjos sutuoktinis N. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), e.b.l. 10 ).

Iš Valstybės įmonės registrų centras duomenų bazės informacijos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-07 (e. b.l. 2-4) matyti, kad pareiškėjos T. V. vardu yra registruotas turtas: : 0,0650 ha žemės sklypas, sodo pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,0670 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o N. V. yra savininkas automobilio Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro ištaro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po N. V. mirties testamentas nėra sudarytas ir įregistruotas (e. b.l. 8 ).

Taigi byloje nustatyta, kad po N. V. mirties yra likęs turtas: : 0,0650 ha žemės sklypas, sodo pastatas, kiti inžinieriniai statiniai, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0670 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei automobilis Volvo XC90, Nr. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡is turtas įgytas esant santuokoje iki jo mirties. Taigi, po pareiÅ¡kėjos sutuoktinio N. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko.

Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė ir vaikai. PareiÅ¡kėja ir mirusysis turi vienÄ vaikÄ - J. M., kuri atsisakė palikimo ir jo nepriėmė. Po mirties pareiÅ¡kėja, jos pačios bei trečiojo asmens- J. M. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktÄ turtÄ : prižiÅ«rėjo namus, žemės sklypu, perėmė namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus, mokėjo ir moka mokesčius bei įmokas už- komunalines paslaugas.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių pareiÅ¡kėjos T. M. ir jos atstovės advokatės G. Dmukauskienės paaiÅ¡kinimų, trečiojo asmens- J. M. raÅ¡ytinio atsiliepimo ir paaiÅ¡kinimo, esančių kitų raÅ¡ytinių įrodymų bei kitų duomenų nustatyta, kad po N. V. mirties jo sutuoktinė T.

V. - iÅ¡ karto priėmė palikimÄ aktyviais veiksmais – faktiÅ¡kai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi likusiu sodo pastatu, žemės sklypais, naudojosi automobiliu Volvo XC90 Nr. (duomenys neskelbtini) moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt. Ä®vertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, darytina iÅ¡vada, jog T. V. po savo sutuoktinio N. V. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytÄ terminÄ (tris mėnesius) priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ .

Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto byloje nėra. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos T.

V. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Å is sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis