2020-06-03 Nr. AB-11167-3-63-3-00482-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-790-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00482-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3;18.12; 43.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Editai Rutkauskaitei,

atsakovo V. A. atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. A. (tretieji suinteresuoti asmenys – notarė A. B., D. L., J. P.) dėl administracinio akto dalies panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti negaliojančiu Palangos m. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini).; 3) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ir 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises M. P., mirusiam 2017 m. rugpjūčio 16 d., į buvusios savininkės K. V. valdytą žemę Palangos mieste, pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. parengtą Išvadą Nr. 16IP-19.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad M. P. žemę, jam grąžinamą pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. išvadą Nr. 16IP-19 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-19), 2012 m. birželio 29 d. išvadą Nr. 16IP-41 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-41) bei pagal 2012 m. birželio 29 d. išvadą Nr. 16IP-42 (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-42), 2015 m. lapkričio 9 d. testamentu paliko V. A. Pareiškėjas pažymėjo, jog NŽT sprendimų, kuriais J. V. ir O. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę, priimtų Išvados Nr. 16IP-41 bei Išvados Nr. 16IP-42 pagrindu, teisėtumas nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-3682-243/2018 bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-2668-561/2018.

4. Pareiškėjas nurodė, kad M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – ir KAVA) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdo. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje pažymoje Nr. 924 nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 2,9933 ha žemės plotą.

5. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1937, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1970, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2685 M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,3881 ha žemės dalį, grąžinant natūra; NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 16S-44 M. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2830 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 16S-44-(14.16.3.) M. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0891 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje.

6. M. P. 2012 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu už jam tenkančią neatkurtą žemės dalį – 1,1222 ha parengti išvadą dėl žemės iškėlimo į Vilniaus apskr. Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 29 d. patvirtino Išvadą Nr. 16IP-19, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią žemės dalį – 1,1222 ha, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Išvadoje Nr. 16IP-19 pažymėta, kad M. P. pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskr., Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

7. Išvada Nr. 16IP-19 M. P. atstovo prašymu buvo persiųsta NŽT Šilutės skyriui, kurio vedėjas 2017 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-1-(14.17.2), kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai M. P. (projektiniai Nr. 956, Nr. 956-1 ir Nr. 221). NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-(14.17.3) M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha bendro ploto 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Šilutės r., (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 956, Nr. 221) bei (duomenys neskelbtini) k. (skl. Nr. 956-1). Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre M. P. nuosavybės teise buvo įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,0488 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 2) 1,5022 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 3) 0,5095 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini).

8. Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas) 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Nutarimas) 3 punktu, teigė, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius – per nustatytą terminą, Nutarimo 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT. Nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir nebenumatyta NŽT teisė parinkti nuosavybės atkūrimo būdo. Taigi būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, NŽT galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d.

9. Pareiškėjas nurodė, jog kadangi M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. prašyme nebuvo išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei KAVA, nei NŽT, nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. M. P. 2012 m. kovo 23 d. prašymas gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateiktas pasibaigus naikinamajam terminui, todėl Išvada Nr. 16IP-19 parengta ir patvirtinta pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) reikalavimus. Kadangi M. P. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais, NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6- (14.17.3) turi būti panaikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

10. Atsakovas NŽT atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.

11. NŽT nurodė, kad iki 2012 m. vasario 1 d. M. P. nepasirinko būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės M. P. į jam tenkančią žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

12. NŽT teigė, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 45VĮ-53-(14.45.2.) „Dėl laisvos žemės fondo žemės plotų suvestinių duomenų ir laisvos žemės fondo žemės plano (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajono savivaldybėje patvirtinimo” buvo patvirtinti laisvos žemės fondo žemės plotai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose galima projektuoti perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, todėl persiųsdamas Išvadą Nr. 16IP-19 į kitą kadastro vietovę, NŽT Švenčionių skyrius nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 punkto nuostatomis. Gavęs Išvadą Nr. 16IP-19, NŽT Šilutės skyrius turėjo įsitikinti, kad minėtoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės plotų, ir tik tokiu atveju toliau vykdyti nuosavybės teisiu atkūrimo procedūras.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Prokuroro prašymą tenkino: 1) panaikino NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3); 2) pripažino negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1, 9 ir 10 dalis; 3) taikė restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini) k. ir 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini); 4) įpareigojo NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą.

14. Teismas nurodė, kad Prokuroro įvardytas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

15. Teismas nustatė, kad duomenys, sudarę pagrindą Prokurorui nustatyti galimus teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d., Prokuroras į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 14 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nėra praleistas.

16. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytais terminais M. P. valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į K. V. valdytą žemę Palangos mieste ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, nepareiškė, todėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3.) laikytinas neteisėtu, priimtas, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių normas, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos netinkamai parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Sprendimas pripažintinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. A. ginčo žemės sklypus paveldėjo iš M. P., t. y. įgijo neatlygintinai. 2012 m. kovo 23 d. prašymas M. P. vardu paruošti išvadą dėl žemės iškėlimo į Vilniaus apskr., Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas po to, kai NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-471 M. P. buvo informuotas, kad iki 2012 m. birželio 1 d. jis gali pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog žinodamas, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių nuostatos, numatančios papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, būdą pinigais, M. P. aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie to, kad atsakingos valstybinės valdžios institucijos priimtų teisės aktų nuostatoms prieštaraujančius sprendimus. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad įgydamas teisę iš valstybės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 1,1222 ha žemės sklypui, M. P. veikė sąžiningai. Visa tai lemia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo nuostatų, skirtų sąžiningų įgijėjų teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti.

18. Atsižvelgęs į tai, kad panaikinus Sprendimą lieka neatkurtos nuosavybės teisės į M. P. tenkančius 1,1222 ha valstybės išperkamos buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės, teismas įpareigojo NŽT įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą.

III. 19. Atsakovas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą, arba, nusprendus, kad teismo sprendimas taikyti restituciją yra pagrįstas, pakeisti restitucijos būdą, priteisiant piniginę kompensaciją.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas, V. A. apie šios bylos procesą formaliai informuodamas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), pažeidė jo teisę būti išklausytam teisme ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. V. A. neturi teisinio išsilavinimo, jo informacinių technologijų žinios ribotos. V. A., gavęs pranešimą, kad 2016 m. Prokuroras inicijavo bylą (pirma byla) dėl restitucijos taikymo, susikūrė prieigą prie EPP, kad gautų pranešimus būtent šioje byloje. 2018 m. per EPP jam buvo pateikti dokumentai, kad teisme pradėta antra byla. Šioje byloje V. A. atstovu paskirtas advokatas Paulius Alšauskas. Apie tai, kad Prokuroras inicijavo dar vieną (trečią, t. ,y. šią bylą) bylą, advokatui žinoma nebuvo, nes jam buvo suteikta prieiga prie EPP tik vienoje byloje, o V. A. dėl specialių žinių trūkumo ir pranešimų gausos jo EPP paskyroje nesuprato, jog teisme vedama ir trečia byla. Apie šią administracinę bylą V. A. sužinojo, kai per EPP pamatė naujus gaunamus dokumentus ir žinodamas, kad kitoje administracinėje byloje (antroje) sprendimas priimtas dar 2018 m. rugsėjo 24 d., apie tai informavo advokatą. Advokatui išsiaiškinus, kad 2018 m. spalio 3 d. teisme buvo išnagrinėta trečia byla dėl restitucijos taikymo ir sprendimo paskelbimas atidėtas 2018 m. spalio 23 d., teismui buvo pateiktas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę V. A. pasisakyti ir dalyvauti teismo procese (II t, b. l. 81). Šio prašymo teismas nesprendė ir dėl jo nepasisakė.

20.2. Pareiškimo pateikimą teismui inicijavo politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys A. S. N., kuris, galbūt naudodamasis savo užimama padėtimi, ne kartą kreipėsi į pareiškėją ir NŽT, be to, siekiant sustiprinti poveikį V. A., buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šios aplinkybės patvirtina, kad institucijos veikė gindamos ne viešąjį interesą, o politikų ar privačių interesus. Minėtas Seimo narys valdo žemės ūkio paskirties žemes tose pačiose apylinkėse, kaip ir atsakovas, tad padidintas interesas atsakovo žemėmis galbūt susijęs su asmeniniais Seimo nario ar jam artimų asmenų interesais. Teismas, neturėdamas visos informacijos, byloje negalėjo tinkamai patikrinti, ar egzistuoja gintinas viešasis interesas. Visi įpėdiniai vienodais pareiškimais ir „pavėluotai“ atkūrė nuosavybės teises, tačiau restitucija taikoma išimtinai V. A. valdomam turtui.

20.3. Nukentėjusiųjų interesas yra pripažįstamas viešuoju interesu, kurio gynimas turėtų būti prioritetinis. M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į K. V. valdytą žemę Palangos mieste. Kadangi iki nustatytų terminų pabaigos NŽT taip pat neatliko savo pareigos, M. P. teisės atkurti nuosavybę įgyvendinimas, net ir pavėluotai, nesudaro pagrindo to vertinti kaip viešojo intereso pažeidimą. Prokuroras ir NŽT pripažįsta, kad prašymą nagrinėjančios institucijos iki 2003 m. kovo 1 d. privalėjo raštu pasiūlyti piliečiams patikslinti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, o vėliau privalėjo pačios parinkti teisių atkūrimo būdą. Šios pareigos viešo administravimo subjektai nustatytais terminais neįvykdė, tačiau šią klaidą ištaisė įgyvendindami M. P. ir kitų įpėdinių prašymus.

20.4. Nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į turtą, kurį pagal Atkūrimo įstatymą draudžiama atkurti, tad atkūrus nuosavybę pretendentui neatlygintinai perduodant kitą lygiavertį nekilnojamąjį turtą, nors ir buvo pasibaigęs terminas atkūrimo būdo patikslinimui, tai nėra viešojo intereso pažeidimas. Teismas nepateikė svarių argumentų, kad formalūs nuosavybės atkūrimo proceso pažeidimai, už kuriuos atsakinga NŽT, buvo tokio pobūdžio, kad jais būtų pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjo reikalavimai peržengia viešo intereso gynimo ribas, pažeidžia teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

20.5. Teismas nevertino, kada iš tikrųjų pareiškėjas gavo duomenis, pakankamus kreiptis į teismą, bei nesiaiškino, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroras dar 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas iki 2018 m. sausio 30 d. pateikti atlikto patikrinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus medžiagą. Informaciją apie nuosavybės atkūrimo procesų teisėtumą Prokuratūra ir NŽT turėjo ir anksčiau. 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą yra praleistas.

20.6. Kadangi teismas sprendė dėl NŽT sprendimų pripažinimo negaliojančiais, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti atitinkamus veiksmus atlikę, sprendimus priėmę tarnautojai.

20.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakinga institucija neišaiškino piliečiams, kad prašymuose turi būti nurodytas atkūrimo būdas, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad piliečiai savo prašymuose nurodytų pasirinktą būdą. Būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, NŽT galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d. tačiau to nepadarė. V. A. neturėtų kilti neigiamų pasekmių dėl NŽT formalių klaidų.

20.8. Iš V. A. paėmus paveldėtą turtą būtų sukelta neproporcingai didelė žala. V. A. yra ūkininkas. Pritaikius restituciją grąžinant žemės sklypus, kuriuose V. A. augina ekologiškas kultūras, valstybei, teismas nesprendė atlyginimo už derlių klausimo bei nevertino bendrų pasekmių V. A. ūkiui. Pritaikius restituciją žlugdomas V. A. ūkis, kuris yra pagrindinis jo pajamų šaltinis, jo investicijos į ūkio techniką tampa beprasmės.

20.9. Teismui įpareigojus NŽT atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą reiškia, kad V. A., kuris ginčo sklypus paveldėjo pagal testamentą, neįgis jokių turtinių teisių į atsiradusį M. P. palikimą (pvz. piniginę išmoką už žemę), o šios išmokos paveldėtojos galimai bus ir J. P. ir D. L., nors M. P. valia buvo visai kitokia. Tokia situacija lems papildomus konfliktus, teisminius ginčus. Net ir teismui sprendus, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos atkuriant nuosavybės teises, yra racionaliau restitucijos natūra netaikyti. V. A. yra pasirengęs atlyginti valstybei ginčo žemės sklypų vertę (2820 Eur).

21. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

22. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. V. A. turi prieigą prie EPP ir visose kitose bylose tinkamai ja naudojasi. Todėl teiginiai, jog atsakovui trūksta išsilavinimo ir žinių naudotis šia sistema, yra nepagrįsti. V. A. prisijungimai prie šios administracinės bylos EPP sistemoje patvirtina, jog jis žinojo apie bylą ir procesiniai dokumentai bei pranešimai apie bylos nagrinėjimą jam buvo pateikti tinkamai.

22.2. Viešojo intereso pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų priimtų administracinių aktų neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Teismas pagrįstai nurodė, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t. y. viešuoju interesu.

22.3. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitiems pretendentams buvo išsamiai išnagrinėtas teismo posėdžio metu ir konstatuota, jog teisės aktų pažeidimo, atkuriant nuosavybės teises kitiems pretendentams, nustatyta nebuvo. Kitiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant jiems naujus žemės sklypus pagal iki 2012 m. vasario 1 d. sudarytas eiles, į kurių sąrašus jie buvo įtraukti.

22.4. Šioje byloje nustatyti faktai dėl teisės aktų pažeidimo nebuvo nustatyti anksčiau, todėl apelianto teiginiai dėl anksčiau atliktų tyrimų, apie kuriuos žinojo Prokuroras, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl sąsajų su Seimo nario ar jam artimų asmenų interesais.

22.5. Duomenys, sudarę pagrindą Prokurorui nustatyti teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d., terminas prašymui paduoti nepraleistas (prašymas teismui paduotas 2018 m. gegužės 11 d.).

22.6. Nuosavybės teisių atkūrimo į K. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę teisėtumas ir Išvados Nr. 16IP-19 teisėtumas NŽT buvo pradėtas tikrinti tik po to, kai į šią instituciją 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 4-S-2060 kreipėsi Prokuroras, anksčiau šis faktas nei NŽT, nei Prokuroro nebuvo tikrintas ar jiems žinomas.

22.7. Kadangi valstybė dėl neteisėto Sprendimo neteko nuosavybės teisės į žemę, nenustačius priežasčių, dėl kurių ginčo žemės sklypai negalėtų būti sugrąžinti natūra, taikytina restitucija ir ginčo žemės sklypai turi būti grąžinti valstybės nuosavybėn. Prokuroras nepritaria, kad V. A. sumokėtų valstybei ginčo žemės sklypų vertę pinigais.

23. Teismo posėdyje Prokuroras palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Nurodė, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl patvirtinus neteisėtą Išvadą ir jos pagrindu priėmus neteisėtus administracinius aktus, negalėjo būti sudaryti susiję vėlesni sandoriai.

24. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Apie administracinės bylos posėdį atsakovas V. A. buvo informuotas nustatyta tvarka.

24.2. Prokuroras siekia apginti viešąjį interesą, kuris pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtą NŽT Sprendimą, kuriuo M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas.

24.3. Sutiktina su teismo išvada, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, turinčiam teises į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, netinkamai parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualią taikytiną teisę (išskyrus teisinius argumentus dėl restitucijos taikymo), todėl teisėjų kolegija nesikartodama pasisako tik dėl apelianto nurodomų apeliacinio skundo argumentų.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio nuostatas, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2014;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-65/2009; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad nurodyto termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus ir tai atitinkamai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą, ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019).

28. Byloje nustatyta, kad duomenys dėl teisės aktų, reguliuojančių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pažeidimų Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d., į teismą kreiptasi 2018 m. gegužės 11 d., taigi terminas prašymui paduoti nepraleistas.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

30. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai, remdamasis nuosekliai vystoma tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad pats nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas pasižymi specifika, o jo tinkamas įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant visuomenės pasitikėjimo valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese susiformuojantys teisiniai santykiai ir jų teisėtumo gynimas yra viešasis interesas nepaisant to, kas – politikai ar bet kuris visuomenės atstovas, teikia duomenis apie galimus teisės šiame procese pažeidimus.

31. Dėl šios Nutarties 20.3, 20.4 ir 20.7 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai nuosavybės teisių atkūrimo procese privalo veikti taip, kaip nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, todėl teigti, kad viešojo administravimo subjektai tam tikru metu neveikdami įstatymų nustatyta tvarka šį neveikimą galėtų „kompensuoti“ veiksmais (teisės aktais), nenumatytais įstatymų, dėl ko teisė kiltų be teisėto pagrindo, nėra teisinių pagrindų.

32. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad į bylą administracinės bylos proceso šalimis turi būti įtraukti atitinkamus veiksmus atlikę, sprendimus priėmę valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojams jokie reikalavimai byloje nereiškiami, todėl konstatuoti, kad byloje sprendžiama dėl jų teisių ar teisėjų interesų, nėra pagrindo.

33. Dėl Nutarties 20.8 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

33.1. Administraciniai aktai, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės, prieštaraujantys Atkūrimo įstatymo nuostatoms, yra neteisėti nuo jų priėmimo momento.

33.2. Tačiau šiame kontekste aptartini civiliniai teisiniai sąžiningo turto įgijėjo teisių gynimo instrumentai ir jų taikymo sąlygos, tik kurioms esant yra teisinis pagrindas paneigti turto įgijimo teisėtumą ir ginti savininko teises turtą grąžinant savininkui.

33.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika.

33.4. Nagrinėjamai bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismų praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, kuria teisėjų kolegija ir vadovaujasi dėstydama procesinio sprendimo argumentus.

33.5. Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

33.6. Atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

33.7. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Nutarties 33.6 punkte nurodytos teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p., 6.1 ir 6.2 straipsniai).

33.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, dėl ko šiuo atveju taikė prievolinį pažeistų savininko teisių gynimo būdą – restituciją, tuo pačiu nepasisakydamas dėl sąlygų, kurioms esant taikytinas daiktinis savininko teisių gynimo būdas – vindikacija (CK 4.96 str.).

33.9. Pažymėtina, kad taikant vindikaciją, turi būti paneigiamas įgijėjo sąžiningumas, konstatuotas nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų įgyjant nekilnojamąjį turtą arba neatlygintinio turto įgijimo faktas. Šioje byloje svarbu pateikti faktinius ir teisinius argumentus, kuriais remiantis turto įgijimas paveldėjimu (testamentinis įpėdinis) konkrečių faktinių aplinkybių kontekste pripažįstamas neatlygintiniu turto įgijimu, nes tam tikrais atvejais turto įgijimas paveldėjimu, atsižvelgiant į atsirandančių teisių ir pareigų turinį, gali būti vertinamas ir kaip neatitinkantis neatlygintinumo teisinės sampratos (pvz., kai paveldimi ir skoliniai įsipareigojimai), arba paneigiamas įgijėjo sąžiningumas, jei turto įgijimas paveldėjimu nepripažįstamas neatlygintiniu.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams uždavė klausimų dėl byloje taikytinų savininko teisių gynimo būdų ir jų taikymo sąlygų, tačiau aiškių ir faktiniais bei teisiniais argumentais pagrįstų paaiškinimų nesulaukė. Tokia situacija vertintina, kaip materialinio teisinio pobūdžio staigmena proceso dalyviams.

35. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3), paliekama nepakeista, o kita sprendimo dalis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

36. Dėl šios Nutarties 20.9 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad esant pagrindui turtą grąžinti savininkui, paveldėjimo teisinių santykių vertinimas nėra šio ginčo dalykas, todėl nustatyti ar pripažinti tam tikras teises, kilsiančias atkūrus nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės pinigais, šioje byloje nėra teisinių pagrindų.

37. Nutarties 20.8 punkte nurodytų argumentų kontekste pažymėtina, kad derliaus nuėmimo aplinkybės gali būti vertinamos sprendimo vykdymo procese, kur taip pat svarbu, kad nebūtų neproporcingo skolininko teisių netekimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”, palikti nepakeistą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys