a9b8067f-a405-4e32-99ff-00d256c3233a · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-495/2016   Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00108-2014-1     Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 1.1.5.1.; 2.1.7.4.; 2.1.7.3.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam V.

E., nuteistojo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. E. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡i paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir V.

E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ V. E. P. Ž. ir J. Ž. priteista 2862,21 Eur turtinei žalai atlyginti, P. Ž., J. Ž., G. Ž. - po 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. E. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. balandžio 9 d. apie 5 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su M.

Ž. metu, dÅ«rė peiliu pastarajam į veidÄ , padarydamas pjautinę žaizdÄ veido kairėje pusėje ant apatinės lÅ«pos ir žando su kiauriniu žando sužalojimu, bei smogė peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, padarydamas kiaurinį durtinį-pjautinį krÅ«tinės lÄ stos ertmės sužalojimÄ ir vidaus organų pažeidimÄ , kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ . Nuo patirtų sužalojimų M. Ž. 2014 m. balandžio 9 d. apie 6 val. 05 min. mirė, taip V. E. tyčia nužudė M.

Ž..             Nuteistojo V. E. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendį, kuriuo V. E. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį – V. E. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad V. E. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti M. Ž. provokuojantį ir rizikingÄ elgesį bei ženkliai sumažinti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinės žalos dydį.             Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo ginamojo kaltę grindė liudytojo Č.

P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Mano, jog Å¡iam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai darė psichologinį spaudimÄ . Nors liudytojui Č. P. ir nebuvo taikomos jokios apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, į teismo posėdį jis buvo atvežtas (duomenys neskelbtini) Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininko D. B., be to, Å¡is pareigÅ«nas dalyvavo ir liudytojo apklausoje, tuo apklausos metu darydamas apklausiamajam psichologinį poveikį.

Nurodo, jog Å¡is vienintelis tiesioginis galimai matytos situacijos liudytojas, susidariusios konfliktinės situacijos kurstytojas ir iniciatorius, įvairiais bÅ«dais vengė atvykti į teismÄ , nors ir žinojo apie nagrinėjamos bylos laikÄ ir vietÄ , dėl ko ne tik teismui, bet ir kitiems proceso dalyviams, gynybai nepavyko jam užduoti klausimų, kurie bÅ«tų padėję teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti ir objektyviai įvertinti jo parodymų patikimumÄ bei teisingumÄ .             Atkreipia dėmesį į tai, jog jo ginamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tai yra jis neneigė, kad įdÅ«rė M.

Ž. peiliu į krÅ«tinės sritį, bet tai jis padarė ne tikslu jį sužaloti ar nužudyti, bet pats gindamasis nuo netikėto ir staigaus M. Ž. užpuolimo. IÅ¡ V. E. duotų parodymų matyti, kad 2014-04-09 nakties metu po vidurnakčio jis apie porÄ valandų buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ kartu su M. Ž. ir Č. P., su kuriais kartu leido laikÄ ir gėrė alų. Bare jį Č. P. apkaltino mobiliojo telefono vagyste, todėl tarp jų kilo konfliktas. KonfliktÄ norėjęs nuraminti M.

Ž., pasikvietė jį į tualetÄ ir prašė jo nekonfliktuoti. M. Ž. tualete iÅ¡ jo pasiskolino ir 50 litų. Kadangi konflikto vis tik nepavyko iÅ¡spręsti, barmenas jo paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ baro, kÄ jis neprieÅ¡taraudamas ir padarė. Išėjus, netoli baro esančio gyvenamojo namo, jis kartu su L. R. rÅ«kė. Nespėjus surÅ«kyti cigaretės, iÅ¡ baro išėjo M. Ž. ir Č. P. bei priėjo prie jų. Nieko nesakydamas, M. Ž., kuris pagal sudėjimÄ už jį fiziÅ¡kai žymiai stipresnis, pradėjo jam kumščiais daužyti į veidÄ , galvÄ , pargriovęs ant žemės, pradėjo spardyti jam į Å¡onkaulius.

Å io muÅ¡imo metu M. Ž. jam už kaklo sugriebęs nebuvo ir jo nesmaugė, buvo sugriebęs tik už striukės krÅ«tinės pusėje. M. Ž. nustojus jį muÅ¡ti, jis su L. R. nuėjo pas pastarÄ jį į butÄ , o po valandos ar pusantros grįžo namo. Ryte, tėvams iÅ¡važiavus į darbÄ , jis pabudo ir iÅ¡girdo kažkÄ po langais Å¡vilpiant. Praskleidęs žaliuzes, lauke po langais pamatė stovintį M. Ž.. Tik išėjęs į laukÄ , jis pamatė, kad už maždaug 30 metrų nuo namo ant takelio stovi ir Č.

P.. M. Ž. numetęs cigaretę ir nieko nesakydamas, palipęs laipteliais prie įėjimo į namÄ , kumščiu trenkė jam į galvÄ , po ko jis atsitrenkė galva į laiptinės sienÄ . Kadangi jis kiÅ¡enėje savigynai turėjo peilį, jį iÅ¡sitraukė ir pradėjo juo mosikuoti prieÅ¡ M. Ž., kad Å¡is atsitrauktų. Tačiau M. Ž. neatsitraukė, o čiupo jį viena ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. Kadangi jam pradėjo svaigti galva, trÅ«kti oro, aptemo akyse, jis peiliu kažkur įdÅ«rė jį puolančiam M.

Ž.. Nuo to smūgio M. Ž. kelis žingsnius paėjo atbulas ir nugriuvo ant šaligatvio. Tik tada jis pamatė priėjusį ir šalia esantį Č. P.. Jis ir Č. P. buvo pasimetę. Tuo metu į namus grįžo jo tėvas R. E. ir jie jo mašina nuvežė M. Ž. į ligoninę. Prieš tai Č. P. telefonu paskambino specialiosioms tarnyboms ir pranešė, kad sužalotam žmogui reikalinga greitoji pagalba.Byloje yra tiksliai nustatyta, kad tos nakties metu V. E. jokio mobilaus ryšio telefono neturėjo, todėl M.

Ž. ir Č. P. telefonu prie savo gyvenamojo namo išsikviesti negalėjo. Kas paneigia liudytojo Č. P. parodymus, kad tai jo ginamasis kvietė M. Ž. ateiti prie jo namo išsiaiškinti, ir patvirtina aukščiau išdėstytus V. E. parodymus. Apeliantas pažymi ir tai, jog M. Ž. prie V. E. namų atėjo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dėl girtumo jo elgesys ir veiksmai galėjo būti ir buvo neprognozuojami (jo kraujyje rasta 2,00 promilės, o šlapime 2,47 promilės alkoholio).Iš 2014-04-15 specialisto išvados matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) II laiptinės yra 195 cm ilgio ir 162 cm pločio laiptų aikštelė, ant kurios nuo šaligatvio pasikeliama dviejų betoninių laiptų pakopomis.

Dėl namo konstrukcijos ypatybių laiptų aikÅ¡telės ir įėjimo į laiptinę iÅ¡ tos vietos, kuriÄ parodymų patikrinimo metu parodė liudytojas Č. P., negalima matyti. Todėl akivaizdu, kad liudytojas Č. P. nakties metu neapÅ¡viestoje vietoje ir bÅ«damas apie 30 metrų nuo namo, negalėjo matyti kas vyksta ant II laiptinės aikÅ¡telės prie įėjimo į laiptinę, t. y. negalėjo matyti, kokius veiksmus M. Ž. atliko prieÅ¡ V. E. laiptinės aikÅ¡telėje. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, o taip pat paminėtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , aptikta ant Å¡aligatvio 58 cm atstumu nuo pirmosios laiptinės pakopos, kas atitinka V.

E. parodymus, kad po smÅ«gio peiliu M. Ž. kelis žingsnius atsitraukė ir tik tada susmuko ant Å¡aligatvio.Bylos medžiaga kategoriÅ¡kai paneigiama ir liudytojo Č. P. nurodytÄ aplinkybę, kad tai jo ginamasis M. Ž. vadino „duchu“, kad jis V. nekaltino telefono vagyste, kivirčo dėl telefono nebuvo.Byloje nustatyta, kad mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui Č. P. ir kad bÅ«tent iÅ¡ Å¡io telefono numerio 2014-04-09 5.48 val. buvo skambinta į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau - BPC).

Apie tai, kad tai jis skambino į BPC, parodė ir pats Č. P.. IÅ¡ BPC pateikto garso įraÅ¡o iÅ¡klotinės matyti, kad skambinusysis asmuo, tai yra Č. P., jau siekė sukurti sau palankiÄ versijÄ dėl Å¡io įvykio, tarnybai nurodydamas, kad „... ar girdi, V., sakom prie (duomenys neskelbtini)“, o vėliau, perskambinus BPC darbuotojams, patikslino vietÄ prie (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pasakė „ ... daÅ¡oko ir dabėgo iki mÅ«sų“, taip norėdamas sukurti versijÄ , kad jie su V.

E. prie M. Ž. sužalojimo niekuo neprisidėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas Č. P., ligoninėje sužinojęs, kad M. Ž. pristatytas į ligoninę mirė, žinodamas įvykio aplinkybes, iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ ir nepranešė apie jam žinomas įvykio aplinkybes. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jis tik apie 19 val. atvyko į 2-Ä jį policijos komisariatÄ praneÅ¡ti, kad turi naudingos informacijos apie M. Ž. sužalojimÄ , kas leidžia daryti prielaidÄ , kad jis apie susidariusiÄ situacijÄ pranešė savo tėvui ir visÄ dienÄ buvo svarstoma, kÄ jam Å¡ioje situacijoje praneÅ¡ti policijai (apklausiamas teisme jis parodė, kad „... tėvas paporino, kad sakyčiau visÄ tiesÄ â€œ).Paminėtos aplinkybės, gynėjo nuomone, leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas be pagrindo laikė Å¡io liudytojo parodymus patikimais ir jais iÅ¡ dalies pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Nuosprendyje teismas, remdamasis liudytojų A.

V. ir L. R., mačiusių tarpusavio konfliktÄ bei muÅ¡tynes prie baro „(duomenys neskelbtini)“, parodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tada M. Ž. buvo prispaudęs bei laikė V. E. už kaklo ir sužalojimai kakle V. E. buvo padaryti bÅ«tent prie baro „(duomenys neskelbtini)“, o ne V. E. nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas L. R. parodė, kad „... ar laikė prispaudęs neatsimenu, gali bÅ«ti, nes visko daug buvo.“. Tokie liudytojo parodymai rodo, jog jis neteigia, kad V.

E. buvo M. Ž. smaugiamas, o tik neatmeta galimybės, kad galėjo bÅ«ti prispaudęs prie žemės, kas aiÅ¡kiai netolygu kaklo smaugimui. Liudytojas A. V. į kaltinamojo klausimÄ dėl smaugimo atsakė: „... tamsu buvo labai, nemačiau tiksliai kaip laikė, ar tik už kaklo, ar ir už striukės, matėsi, kaip stumdėsi, mušėsi.“. IÅ¡ tokių liudytojų parodymų, gynėjo įsitikinimu, teismas negalėjo padaryti aukščiau nurodytos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados. Be to, gynyba, įvertindama Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mę, šį klausimÄ teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ uždavė ir apklausiamam liudytojui Č.

P., kuris kategoriÅ¡kai atsakė, kad nematė, jog V. E. bÅ«tų smaugiamas prie baro. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Č. P. V. E. muÅ¡imo metu visÄ laikÄ buvo Å¡alia, inicijavo ir palaikė šį muÅ¡imÄ , todėl tokiÄ aplinkybę, kaip smaugimÄ , tikrai bÅ«tų įsidėmėjęs ir nurodęs. Teismas nuosprendyje Å¡ių Č. P. parodymų neanalizavo ir nevertino. Tokiu bÅ«du teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.Be kita ko, apeliantas nurodo ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje pernelyg sureikÅ¡mintas jo ginamojo elgesys iki Å¡io įvykio, nors tai jokios esmės pačiam įvykiui ar jo aplinkybėms neturi.

Konstatuota (liudytojos E. Č. parodymai), kad prieÅ¡ įvykį kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nes eidamas daužė automobilių veidrodėlius. Tačiau tai yra nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, padaužiÅ¡kumo, o ne kokio tai agresyvumo požymiai, nes iÅ¡ tos pačios liudytojos parodymų matyti, kad V. E. su niekuo nekonfliktavo ir nebuvo prieÅ¡ kÄ nors konkrečiai agresyviai nusiteikęs. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad apie tokias aplinkybes bylos tyrimo metu niekas daugiau neparodė, o pati liudytoja, kaip M.

Ž. draugė, yra ir suinteresuotas asmuo. Pernelyg akcentuojamas agresyvus V. E. elgesys bare „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ baro, tačiau tai įtakojo bÅ«tent liudytojo Č. P. elgesys, kai jis V. E. nepagrįstai apkaltino brangaus mobiliojo telefono vagyste, iÅ¡vadino jį „žiurke“ ir tai rodė ne V. E. agresyvumÄ , o pagrįstÄ pasipiktinimÄ nepagrįstai jam mestu kaltinimu ir asmenybės įžeidimu. Taigi teismo iÅ¡vada, kad jo ginamasis prieÅ¡ įvykį buvo agresyviai nusiteikęs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje yra prielaidų, kurios nėra vertinamos nuteistojo naudai, jos neatmestos, neobjektyviai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai interpretuotos, ir jomis vadovautasi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pažeidžiant baudžiamojo proceso normas.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad V.

E. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai veido kairėje, poodinė kraujosruva nosie nugarėlėje, grupės poodinių kraujosruvų kako abiejuose Å¡onuose, poodinės kraujosruvos kairio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairės alkÅ«nės pavirÅ¡iuje, kairio dilbio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio dilbio priekiniame deÅ¡iniame pavirÅ¡iuose. Sužalojimai įgauti dėl bukos traumos paveikus nurodytas kÅ«no vietas bukais kietais daiktais - sumuÅ¡ant, atsitrenkiant, smulkesnės poodinės kraujosruvos rankose galėjo atsirasti nuo stipraus spaudimo pirÅ¡tų galais, grupės poodinių kraujosruvų kakalo Å¡onuose - stipriai užspaudus kaklÄ smaugimo metu.

Taigi išvadoje nurodyta, kad V. E. smaugimo metu buvo stipriai užspaustas kaklas, kas leidžia tikėti jo ginamojo parodymais, kad dėl smaugimo jam pradėjo trūkti oro, aptemo akyse.Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatyta situacija, gynėjo manymu, patvirtina, kad V. E. veiksmai nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinami kaip atlikti būtinosios ginties būklėje (BK 28 straipsnis). Peilio jis nebuvo iš anksto pasiruošęs ir neplanavo juo sužaloti ar nužudyti M. Ž., juo pasinaudojo tik neturėdamas kitos išeities bei gelbėdamas savo gyvybę.Jeigu kolegija nuspręstų, kad V.

E. veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, mano, kad paskirta už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ V. E. bausmė yra pernelyg griežta. Skirdamas bausmę virÅ¡ įstatyme numatytos bausmės vidurkio, teismas neatsižvelgė į tai, kad M. Ž. be jokio realaus pagrindo, kitų asmenų akivaizdoje, tÄ pačiÄ naktį sumušė už save fiziÅ¡kai silpnesnį V. E., pats, bÅ«damas stipriai girtas, atėjo prie V. E. namų, pats iÅ¡sikvietė jį į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti bei iÅ¡provokavo konfliktÄ .

Tokie nukentėjusiojo veiksmai, gynėjo manymu, laikytini provokuojančiais ir rizikingais bei Å¡velnina V. E. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Be to, V. E. yra jauno amžiaus, jokių darbinių pajamų, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi bei artimiausiu metu neturės, todėl kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų priteista po 28 962 Eur neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė ir turėtų bÅ«ti ženkliai sumažinta, atsižvelgus ir į provokuojantį bei rizikingÄ M. Ž. elgesį.Teismo posėdžio metu nuteistasis V.

E. ir jo gynėjas prašė gynėjo skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo Nuteistojo V. E. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo ginamojo veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami, kaip padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai, yra nepagrįsti ir atmetami.Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų ginties teisėtumo sÄ lygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie bÅ«tinÄ jÄ gintį. Byloje nustatyta, kad V. E. 2014 m. balandžio 9 d. apie 5 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su M. Ž. metu dÅ«rė peiliu pastarajam į veidÄ , padarydamas pjautinę žaizdÄ veido kairėje pusėje ant apatinės lÅ«pos ir žando su kiauriniu žando sužalojimu, bei smogė peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, padarydamas kiaurinį durtinį - pjautinį krÅ«tinės lÄ stos ertmės sužalojimÄ ir vidaus organų pažeidimÄ , kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ .

Nuo patirtų sužalojimų M. Ž. 2014 m. balandžio 9 d. apie 6 val. 5 min. mirė.Sprendžiant iš byloje užfiksuotų nuteistojo V. E., beje, gana nenuoseklių, parodymų, pastarasis pripažįsta peiliu sužalojęs M. Ž., tačiau teigia, jog tai padarė gindamasis nuo pastarojo prieš jį panaudoto smurto - smaugimo. Tačiau, tokia nuteistojo gynybos versija objektyviai paneigta bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta. Analizuojant byloje esančius duomenis – nuteistojo V.

E., liudytojų Č. P., E. Č. parodymus, matyti, jog nagrinėjamo įvykio vakarÄ , apie 23 val. nakties, (duomenys neskelbtini) rajone V. E. ir Č. P. susitiko su M. Ž. bei jo mergina E. Č., nuėjo pas M. Ž. į namus, kur vartojo alkoholinius gėrimus, kÄ patvirtina ir nukentėjusiojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu ant stalo aptiktas alkoholinio gėrimo beveik tuščias butelis (1 t., b.l. 31-37). Baigus gerti alkoholį, V. E., Č. P. ir M. Ž. apie 1 val. nakties išėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini).

E. Č. išvyko namo. Ši liudytoja parodė, jog jai išvykstant namo, V. E. buvo ne tik apgirtęs, bet ir agresyviai nusiteikęs, eidamas gatve daužė mašinų veidrodėlius. V. E., Č. P., M. Ž. būnant minėtam bare prie jų prisijungė ir liudytojas L. R., visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Iš paties nuteistojo, liudytojų L. R., P. R. parodymų matyti, jog jiems besėdint bare tarp Č. P. ir V. E. prasidėjo konfliktas dėl telefono, jie ginčijosi, triukšmavo, vienas kitam grasino.

Liudytojai P. R., L. R. patvirtino, jog V. E. buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, grasino „užnugariu“ iÅ¡ savo rajono. Tuo tarpu M. Ž. į Č. P. ir V. E. konfliktÄ nesikiÅ¡o. Tik vėliau, pasak liudytojo P. R., nukentėjusysis bandė nutraukti konfliktÄ , liepė nurimti, tačiau V. E. ir toliau neaprimo. M. Ž. buvo nusivedęs V. E. į tualetÄ apsiraminti, tačiau jiems sugrįžus, pastarasis ir toliau Å¡Å«kavo, nenurimo, todėl jis (liudytojas P. R.) liepė V. E. iÅ¡eiti iÅ¡ baro. V.

E. jo klausė ir iš baro išėjo, netrukus išėjo ir L. R., kiek draugiškai pabendravę iš baro išėjo ir Č. P. su M. Ž.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo kamerų, esančių bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įrašų matyti, jog V. E. ir L. R. iš baro išėjo apie 2.23 val., tuo tarpu M. Ž. su Č. P. - praėjus dar 3 minutėms. Sprendžiant iš liudytojų Č. P., L. R. parodymų, išėjus iš baro, kitoje gatvės pusėje Č.

P. ir M. Ž. priėjus prie V. E. ir L. R., įvyko žodinis konfliktas. Liudytojai L. R., A. V. patvirtino, jog M. Ž. klausė V. E., kas čia „duchas“. Tuo tarpu Č. P. kurstė konfliktÄ , vis kartojo, jog V. E. iÅ¡vadino M. Ž. „duchu“, „gaidžiu“. V. E. gynėsi, kad taip nesakė, o M. Ž. puolė jį muÅ¡ti.  Apeliantas skunde kategoriÅ¡kai teigia, jog byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, kad bÅ«tent muÅ¡tynių kitoje baro „(duomenys neskelbtini)“ gatvės pusėje metu V.

E. buvo M. Ž. suimtas už kaklo, kuomet ir buvo padarytos jam specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos grupinės poodinės kraujosruvos kaklo abiejuose Å¡onuose, tačiau bylos medžiaga tvirtina prieÅ¡ingai. FaktÄ , jog bÅ«tent paminėtoje vietoje, o ne mirtino smÅ«gio peiliu sudavimo vietoje, V. E. buvo M. Ž. suimtas už kaklo ir smaugiamas, patvirtina liudytojų L. R., A. V., kurie, beje, yra nuteistojo pažįstami, parodymai. PrieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, minėtų liudytojų parodymai leido pirmosios instancijos teismui padaryti neabejotinÄ bei kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

Ž. sužalojimus V. E. kakle padarė muÅ¡tynių Å¡alia baro „(duomenys neskelbtini)“ metu. Liudytojas L. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog M. Ž. mušė V. E. kojomis ir rankomis, V. E. buvo nukritęs, jį spardė. Liudytojas paklaustas teisėjo apie V. E. kaklo suspaudimÄ , patvirtino, jog taip galėjo bÅ«ti, nurodė, jog aplinkybes apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio geriau prisiminė. IÅ¡ BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų L. R. parodymų matyti, jog M.

Ž. mušė V. E. gulintį ant žolynėlio, laikė prispaudęs prie žemės V. E. kaklÄ . Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog muÅ¡tynių metu M. Ž. buvo pargriovęs V. E. ant žemės ir jam suėmęs už kaklo. Beje, analogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas A. V. parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Paminėtų liudytojų parodymus teismas vertina kaip patikimus įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie liudytojai bÅ«tų suinteresuoti V. E. nepalankia bylos baigtimi, siektų jam pakenkti.

PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, iÅ¡ paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog Å¡ie asmenys buvo bÅ«tent V. E. pažįstami, tuo tarpu M. Ž. ir Č. P. įvykio dienÄ L. R. matė pirmÄ kartÄ , A. V. M. Ž., Č. P. pažinojo tik iÅ¡ matymo. Liudytojų L. R., A. V. parodymų nepaneigia, o tuo pačiu ir V. E. iÅ¡keltos versijos, jog jis M. Ž. buvo smaugiamas ne prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, o prieÅ¡ suduodant smÅ«gius peiliu prie jo namo laiptinės, nepatvirtina ir Č. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti parodymai, jog Å¡is nematė, kad V.

E. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ būtų smaugiamas. Pažymėtina tai, jog tos pačios apklausos metu liudytojas Č. P. patvirtino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės davė teisingus parodymus. Tuo tarpu 2014-04-10 apklausos metu liudytojas Č. P., kaip ir liudytojai L. R., A. V., patvirtino, jog matė kaip M. Ž. suspaudęs už kaklo V. E. spaudė prie žemės. Be to, Č. P. parodė ir tai, jog V. E. taip pat laikė M. Ž. už kaklo, tuo tarpu specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), be kitų M.

Ž. padarytų sužalojimų, nustatytos ir skersos juostos plote iÅ¡sidėsčiusios daugybinės smulkios taÅ¡kinės poodinės kraujosruvos kaklo priekinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, trys viena žemiau kitos iÅ¡sidėsčiusios skersų juostų formos poodinės kraujosruvos kaklo vidurinės dalies deÅ¡inėje pusėje deÅ¡inio galvos sukamojo raumens projekcijos srityje. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog kaklo sužalojimai gavosi tiesiogiai trauminiu spaudžiamuoju bÅ«du paveikus kaklÄ kietu buku pailgu daiktu bei tiesiogiai trauminiu spaudžiamuoju – slystamuoju bÅ«du deÅ¡inę kaklo pusę paveikus trimis vienas žemiau kito iÅ¡sidėsčiusiais kietais smulkiais bukabriauniais daiktais, tikėtina spaudžiant suėmus už kaklo ranka.

Atlikto tyrimo metu konstatuota, jog kaip ir kiti, taip ir pirmiau paminėti sužalojimai kaklo srityje M. Ž. buvo padaryti šviežiai, neužilgo prieš mirtį. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) V. E. nustatytos grupinės poodinės kraujosruvos kaklo abiejuose šonuose atsirado ne apelianto apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis prie nuteistojo namo laiptinės, o būtent muštynių, vykusių šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ metu.

Juolab, kad pats nuteistasis atliekant medicininį tyrimÄ teismo medicinos ekspertui papildomai nurodė, jog 2014-04-09 naktį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M. Ž. jį mušė kumščiais, spardė kojomis, smaugė, o tos pačios dienos paryčiais apie 6 val. vėl buvo sumuÅ¡tas M. Ž. į kairiÄ jÄ veido pusę.Liudytojai L. R., A. V., Č. P. bei pats nuteistasis apklausų metu patvirtino, jog pasibaigus muÅ¡tynėms Å¡alia baro „(duomenys neskelbtini)“, kurios truko apie 15-20 minučių, L.

R., A. V. ir V. E. nuėjo pas L. R. į namus, (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Č. P. su M. Ž. nuėjo į naktinę alkoholinių gėrimų parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Taigi žodinis konfliktas, prasidėjęs bare „(duomenys neskelbtini)“ ir tęsęsis muštynėmis lauke šalia baro tuo metu (apie 3 val. nakties) ir pasibaigė. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kieno iniciatyva įvyko V. E., M. Ž. ir Č. P. susitikimas prie nuteistojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kokiomis aplinkybėmis buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis M.

Ž..             Sprendžiant iÅ¡ liudytojų L. R., A. V. parodymų, V. E. iÅ¡ L. R. namų išėjo apie 4 val. ryto. Liudytoju apklaustas nuteistojo tėvas R. E. taip pat patvirtino, jog sÅ«nus (V. E.) namo grįžo apie 4 val. ryte, kai tuo tarpu pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad namo grįžo apie antrÄ -trečiÄ valandÄ nakties ir nuėjo miegoti. Liudytojas Č. P. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ patvirtino, jog apie 5 val. V. E. pradėjo M.

Ž. raÅ¡yti grasinančias žinutes, kvietė MantÄ ateiti į alėjÄ , susitikti. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad įvykio naktį V. E. grasinančias žinutes siuntė ir į jo „Facebook“ profilį, kur jis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, o V. E. „(duomenys neskelbtini)“, pateikė socialiniame tinkle įvykio naktį V. E. jam raÅ¡ytas žinutes. IÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, jog asmeniui, pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, asmuo, vardu „(duomenys neskelbtini)“, grasinančio ir įžeidžiančio pobÅ«džio žinutes siuntė 2014-04-09 4.56 val. (1 t., b.l. 183-185).

Teisiamojo posėdžio metu V. E. patvirtino, jog minėtame socialiniame tinkle vardu „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs bÅ«tent jis. Beje, tai, kad įvykio naktį apie 5 val. ryte socialiniame tinkle „Facebook“ V. E. rašė žinutes, patvirtino ir liudytojas A. V.. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės, liudytojas Č. P. nuosekliai parodė, jog jam su M. Ž. einant (duomenys neskelbtini) taku link nuteistojo namų, bÅ«tent V. E., stovėdamas prie namo laiptinės, suÅ¡vilpė juos kviesdamas.

M. Ž. pribėgus prie V. E., pastarasis iš karto rankoje turėtu blizgančiu daiktu sumojavo M. Ž. prie veido, M. susiėmė iš pradžių už veido, po to V. E. dūrė į krūtinę ir M. sukniubo. Liudytojas Č. P. nuosekliai visų apklausų metu parodė, jog M. Ž. pribėgus prie V. E., jokių grumtynių, muštynių nebuvo, V. E. iš karto nukentėjusįjį sužalojo. Be to, liudytojas parodė, jog V. E. M. Ž. sužalojo šalia laiptinės, M. nebuvo užlipęs ant laiptų.

Tuo tarpu jis stovėjo 5 metrų atstumu. Paminėtus nuoseklius savo parodymus liudytojas Č. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti Å¡iais, tiesiogiai įvykį mačiusio, liudytojo parodymais, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismui nebuvo pagrindo. PrieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių Å¡io liudytojo parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. BÅ«tent liudytojo Č. P. nurodytoje M. Ž. sužalojimo vietoje ir buvo aptiktos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmelės įvykio vietos apžiÅ«ros metu (0,58 m nuo laiptų pirmos pakopos, 1,10 m pločio ir 1,58 m ilgio plote), tuo tarpu ant betoninės aikÅ¡telės prie įėjimo į laiptinę durų dėmių panaÅ¡ių į kraujÄ nebuvo rasta.Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog apelianto skundo argumentai, jog liudytojui Č.

P. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Vien tai, kad liudytojas buvo atvežtas į apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvavo jį apklausiant, beje dėl ko nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas neprieÅ¡taravo, nesuteikia pagrindo teigti, kad Å¡iam liudytojui buvo daromas psichologinis poveikis. Pažymėtina, kad tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių liudytojÄ ÄŒ.

P. apklausti teisme, tačiau iÅ¡naudojus visas galimybes to padaryti nepavyko. V. E. teisė užduoti liudytojui klausimus nebuvo suvaržyta, Å¡ia teise nuteistasis ne tik galėjo, bet ir pasinaudojo liudytojo Č. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu. Taigi dėl paminėtų aplinkybių liudytojo Č. P. duotus parodymus pripažinti nepatikimais ir jais nesivadovauti, grindžiant V. E. kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.             PrieÅ¡ingai liudytojo Č.

P. parodymams, paties nuteistojo parodymai dalyje dėl iniciatyvos susitikti prie jo namų, M. Ž. prieÅ¡ jį panaudoto smurto, sužalojimo vietos, sužalojimo metu panaudoto peilio nebuvo nuoseklÅ«s. IÅ¡ pradžių nuteistasis parodė, jog M. Ž. rašė jam į socialinį tinklapį „Facebook“ grasinančias žinutes, siÅ«lė susitikti ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti gražiuoju, po ko jis išėjo į laiptinę ir stovėdamas ant lauko laiptų, pamatė M. Ž. ir Č. P. einančius dviračio taku link jo namų.

M. Ž., priėjęs prie jo ir nieko nesakęs, kumščiu jam sudavė į kairės pusės skruostÄ , tuo tarpu jis kiÅ¡enėje turėtu peiliu įpjovė M. Ž. skruostÄ . M. Ž. jį čiupo už kaklo ir pradėjo smaugti, tuomet jis dÅ«rė M. peiliu iÅ¡ priekio. Kai smaugė, jis nebuvo priremtas prie sienos, bet jį stipriai smaugė, jam pradėjo trÅ«kti oro. Tuo metu Č. P. stovėjo Å¡alia 1,5-2 metrų atstumu. Kai jis M. Ž. įdÅ«rė peiliu, pastarasis jį iÅ¡ karto paleido, kažkÄ pasakė ir susmuko.

Peilis buvo kiÅ¡eninis, jis jį visada neÅ¡iojosi su savimi savigynai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, atliekant medicininį tyrimÄ , teismo medicinos ekspertui papildomai nurodė, jog 2014-04-09 naktį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ M. Ž. jį mušė kumščiais, spardė kojomis, smaugė, o tos pačios dienos paryčiais apie 6 val. vėl buvo sumuÅ¡tas M. Ž. į kairiÄ jÄ veido pusę. Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis, be pirmiau nurodytų aplinkybių parodė, jog M.

Ž. jį užpuolė ant laiptinės lauko laiptų aikÅ¡telės, nurodė, jog abu sužalojimus peiliu padarė tuo metu, kai jį M. Ž. smaugė. Po dÅ«rio peiliu į krÅ«tinę, M. Ž. paleido jo kaklÄ ir paėjęs kelis žingsnius laiptais, prie laiptų – 1,10 m atstumu, nukrito. Iki sužalojimo peilį jis laikė deÅ¡inėje kelnių kiÅ¡enėje. Apklausiamas teisme V. E. parodė, kad apie antrÄ , trečiÄ valandÄ grįžęs namo, kompiuteriu parašė Č. P., kad rytoj susitiks pasikalbėti, M.

Ž. žinučių nerašė, pavalgė ir nuėjo miegoti. Apie pusę penkių tėvai kėlėsi į darbÄ , jis prabudo, įsijungė kompiuterį. IÅ¡girdo po langais Å¡vilpiant, tėvai tuo metu jau buvo iÅ¡važiavę. Pravėręs žaliuzes pamatė prie lango, 2-3 metrų atstumu, stovintį vienÄ M. Ž.. Išėjo į laukÄ ir pamatė maždaug 30 m atstumu nuo laiptinės aikÅ¡telės ant takelio stovintį Č. P.. M. Ž. metė nuorÅ«kÄ ir trenkė jam į galvÄ , nuo ko jis trenkėsi galva į sienÄ ir jam apsvaigo galva.

Tuomet jis iÅ¡sitraukė peilį ir pradėjo mosikuoti, kad M. Ž. nuo jo atsitrauktų. Tuomet M. Ž. pradėjo jį smaugti, jis buvo užspeistas į kampÄ , jam svaigo galva, trÅ«ko oro, todėl jis M. Ž. dÅ«rė dar kartÄ . Peilį jis visada su savimi neÅ¡iojosi striukės neužsegamoje kiÅ¡enėje. Peilis sulenkiamas, geležtė mažojo pirÅ¡to ilgio. V. E. tik teisme parodė ir aplinkybę, kad į laukÄ , paÅ¡vilpus M. Ž., išėjo, galvodamas, kad Å¡is atnešė bare „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jo pasiskolintus 50 litų.Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tikėti Å¡iais nuteistojo nenuosekliais ir kitiems bylos įrodymams prieÅ¡taraujančiais V.

E. parodymais, kaip ir jo pateikta versija, kad nukentėjusįjį M. Ž. jis mirtinai sužalojo gindamasis nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad V. E. veiksmuose nėra nustatyta bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, dėl to nėra ir pagrindo V. E. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad M. Ž. už V. E. buvo fiziÅ¡kai stipresnis. Vien tai, kad tam tikras asmuo ar asmenys dėl savo fizinio pajėgumo gali bÅ«ti vertinami kaip pavojingi, dar nesudaro situacijos, kurioje galima bÅ«tinoji gintis, nes Å¡is baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).

Toks pavojingas kėsinimasis, kaip jau aukščiau konstatuota, Å¡ioje byloje nenustatytas. Be to, nukentėjusiojo M. Ž. asmenybė, vien dėl to, kad jis daugiau nei penkeriais metais vyresnis už nuteistÄ jį, aukÅ¡tesnis, iÅ¡ viso negali bÅ«ti vertinama, kaip pavojingesnė. Tuo tarpu V. E., sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, jau buvo patekęs į teisėsaugos pareigÅ«nų akiratį, buvo kartÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, du kartus teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu, padarymÄ .

             Dėl paskirtos bausmės              Kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra ir apelianto skundo argumentai, susiję su aiÅ¡kiai per griežtos bausmės jo ginamajam paskyrimu.Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ privalo laikytis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paminėtų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų nepažeidė. Teismas, skirdamas V. E. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 6 dalies nuostatas yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baigtas nusikaltimas žmogaus gyvybei buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tikslu atkerÅ¡yti M. Ž. už tai, kad Å¡is jį sumušė. Nusikalstamos veikos pasekmės neatstatomos, dėl nuteistojo veiksmų mirė jauno (24 metų) amžiaus žmogus.

Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo V. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).Å ioje nutartyje jau minėta, jog konfliktas ir muÅ¡tynės, kurių metu M.

Ž. padarė V. E. nežymų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė įvykio vakarÄ apie 3 val. nakties (Å¡iame kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, kad muÅ¡tynių prie baro metu tam tikrus kÅ«no sužalojimus, kurie taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , M. Ž. padarė ir V. E.). Tuo tarpu M. Ž. prie nuteistojo namų buvo sužalotas tÄ pačiÄ naktį apie 5 val. ryto. Byloje nustatyta, jog, bÅ«tent, pats V.

E. pasikvietė prie savo namų M. Ž. su Č. P.. Iš nuoseklių betarpiško įvykio liudytojo Č. P. parodymų matyti, kad tuo metu jokių muštynių, grumtynių tarp M. Ž. ir V. E. neįvyko. Nuteistasis M. Ž. peiliu sužalojo vos pastarajam prie jo priėjus. Tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo neteisėtus, nukentėjusiojo mirtį įtakojusius veiksmus nulėmė provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio elgesys. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad nukentėjusysis prie V.

E. namų atėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.Skirdamas V. E. bausmę, pirmosios instancijos teismas, kaip ir privalu, įvertino pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo du kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu (2 t., b.l. 160-164, 3 t., b.l. 30-37), taip pat jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (2 t., b.l. 156-159).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nutartimi V. E. paminėtu 2012-10-11 nuosprendžiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, už netinkamÄ Ä¯pareigojimų vykdymÄ (patikrinimų metu nerastas namuose, nesimokė, neįsidarbino) pakeista į kitÄ auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobÅ«džio darbus. Be to, labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei nuteistasis padarė praėjus nepilnai keturiems mėnesiams po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi už piktybiÅ¡kÄ teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymÄ (neįsidarbino, nesimokė, padarė administracinės teisės pažeidimÄ , kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyko į probacijos tarnybÄ ), V. E. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės (3 t., b.l. 38-39). Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų, iÅ¡ savo ankstesnių teistumų nedaro teigiamų iÅ¡vadų.

Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu ne kartÄ buvo baustas ir administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo (2 t., b.l. 166-168). Be to, V. E. niekur nedirbo, nesimokė. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo V. E. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu tik nežymiai virÅ¡ija straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkį.

Nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir jÄ Å¡velninti, apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo              Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su iÅ¡ jo ginamojo nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog V.

E. yra jauno amžiaus, pajamų, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi bei artimiausiu metu neturės, todėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteista po 28 962 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir turėtų būti ženkliai sumažinta.Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiesiems P. Ž., J. Ž., G. Ž. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra per didelis, kad jis nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis netinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems V. E. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų.

Teismas įvertino, jog nusikaltimo pasekmės neatstatomos, buvo nužudytas jauno amžiaus vaikinas, kurio savarankiÅ¡kas gyvenimas iÅ¡ esmės tik prasidėjo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, jog dėl sÅ«naus, brolio netikėtos, staigios smurtinės mirties P. ir J. Ž., G. Ž. patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusieji su M. Ž. artimai bendravo, nuolat palaikė ryÅ¡ius (dažnai susitikdavo, bendravo telefonu).

G. Ž. su nužudytuoju nuo pat vaikystės buvo labai artimi, iki pastarojo iÅ¡sikraustymo iÅ¡ tėvų namų prieÅ¡ pusmetį gyveno viename kambaryje, kartu lankė sporto klubÄ , lenktyniavo dėl geresnių rezultatų. P. ir J. Ž. su sÅ«numi siejo savo ateitį, kad Å¡is senatvėje jiems padės ir jais kartu su broliu pasirÅ«pins. G. Ž. teigimu, netikėtai dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų netekus brolio, jam teko keisti savo ateities planus, nutraukti darbinę veiklÄ Anglijoje ir grįžti į LietuvÄ , kad pasirÅ«pintų savo palūžusiais tėvais, kartu iÅ¡gyventų netekties skausmÄ .

Be kita ko, apygardos teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio V. E. teisėtų interesų, atsižvelgė į nuteistojo materialinę padėtį, formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, dėl ko perpus sumažino nukentėjusiųjų P. ir J. Ž. praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, V. E. niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų Å¡altinio.

Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų santaupų ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galimybė nukreipti priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Kita vertus, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl tiek atlikdamas jam paskirtÄ bausmę, tiek išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti, gauti pajamas ir tuo pačiu įvykdyti pareigÄ - atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog kaltininko turtinė padėtis, jo mokumas gyvybės atėmimo bylose negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Tokios pozicijos, formuodamas teismų praktikÄ , laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo apeliantas, apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems P. Ž., J. Ž., G. Ž. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Todėl nukentėjusiesiems priteista po 28 962 Eur neturtinė žala negali bÅ«ti vertinama pernelyg dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu ir dėl to mažinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                      n u t a r i a: nuteistojo V. E. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                  Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                                               Viktoras Kažys                                                                                                                                                                                          RÅ«ta Mickevičienė