a9b7d3c2-391b-41ef-af38-c85cd7dc580d · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3033-1144/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10573-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Ignas Podlipskas, sekretoriaujant S. G., dalyvaujant ieÅ¡kovams G. K. ir A. V., jų atstovei advokatei S. Ž., atsakovės J. K. atstovui advokatui M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

K. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi 0,1576 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , pagal (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui A. V. paskirti naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieÅ¡kovei G.

K. paskirti naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 74 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 657 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“; ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 364 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (A. V. dalis – 84 kv. m., G.

K. dalis – 60 kv. m., J. K. dalis – 220 kv. m.). IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka jų turimas nuosavybės dalis, taip pat yra atsižvelgta į Å¡alių turimus statinius, jų vietÄ , sudarant sÄ lygas į juos patekti. Žemės sklypo deÅ¡inėje pusėje esanti žemė yra pati naudingiausia, ja naudojasi visi bendraturčiai.

Raudona linija plane pažymėtas Å¡laitas, žemiau jo esanti žemė taip pat padalinta proporcingai tarp bendraturčių. Atsakovės planas yra netinkamas, kadangi nėra paliktas priėjimas prie gyvenamojo namo. Dėl to ieÅ¡kovai negalėtų eksploatuoti pastato, remontuoti jį. Atsakovo atstovo nurodoma ankstesnė tvarka pagal pateiktÄ projektÄ nėra registruota vieÅ¡ajame registre. IeÅ¡kovas A. V. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai tvarko visÄ sklypÄ , pjauna žolę, sugrebia lapus, taiso bortelius prie kelio, statė tvorÄ .

Atsakovė žemės sklypo netvarko. Tarp bendraturčių kylančius klausimus ieÅ¡kovas sprendžia su atsakovės sÅ«numi, kuris dažnai lankosi pas atsakovę. IeÅ¡kovai nori nusistatyti tvarka, kad kiekvienas iÅ¡ jų turėtų ir žinotų savo dalį, kuriÄ galėtų prižiÅ«rėti, leisti laisvalaikį, sutvarkyti aplinkÄ . IeÅ¡kovas nesinaudoja nei vienu statiniu žemės sklypo plane pažymėtu indeksais „N“. Anksčiau buvo vienas jam priklausantis statinys, tačiau ieÅ¡kovas jį nugriovė dėl pavojingos statinio bÅ«klės. Statinio vietoje likusių lentų ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino, nes jo manymu, paÅ¡alinus lentas, gali nuslinkti žemyn nuo Å¡laito Å¡alia esantis atsakovei priklausantis statinys.

Atsakovės siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame ieÅ¡kovui priskirta žemės sklypo dalis pažymėta B, ieÅ¡kovo netenkina, nes praktiÅ¡kai visa paskirta žemės sklypo dalis patenka į stačiausiÄ Å¡laitÄ , o naudingos žemės lieka apie 1 metrÄ pločio. Atsakovės plane ieÅ¡kovui taip pat priskiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „E“, kurioje yra atsakovės garažas. IeÅ¡kovė G. K. paaiÅ¡kino, kad butÄ gyvenamajame, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo jos tėvai, jiems mirus, Å¡is turtas atiteko ieÅ¡kovei pagal rentos sutartį.

VisÄ Å¾emės sklypÄ dengia medžiai, kuriuos reikia genėti, yra seni vaismedžiai. VisÄ Å¾emės sklypÄ ji tvarko kartu su ieÅ¡kovu A. V. grėbia lapus, Å¡luoja kiemÄ . Pageidauja nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių galėtų tvarkytis savo dalį, įsirengti poilsio zonÄ . Atsakovė naudojasi statiniais, kurie yra ieÅ¡kovų pateikto žemės sklypo plano, pažymėto geltona spalva ir indeksu „E“. Å ioje vietoje yra ieÅ¡kovės garažas ir malkinė.

Atsakovės teikiamame plane ieÅ¡kovei priskirta sklypo dalis pažymėta indeksu „A“ nenaudinga, didelė dalis sklypo yra Å¡laite. Atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , pagal 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui A. V. paskirti naudotis 261 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 40 kv. m.

žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; ieškovei G. K. paskirti naudotis 219 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 764 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 27 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, ieškovams ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 265 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“ (A. V. dalis – 61 kv. m., G. K. dalis – 44 kv. m., J.

K. dalis – 160 kv. m.). Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ sieja su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pasidalijimo projektu, kuris yra VÄ® „Registrų centre“ archyvinėje byloje. Pagal šį projektÄ â€žA“ dalimi buvo naudojamasi bendrai, „B“ dalimi naudojosi L., „C“ dalimi N., „D“ dalimi Å .. Atsakovė žemės sklypo dalis įsigijo iÅ¡ Å . ir L.. Atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės statinys pažymėtas „N“, t. y.

į deÅ¡inę nuo gyvenamojo namo sulig tvora iki žemės sklypo ribos ir dalimi, kurioje yra atsakovės statinys pažymėtas „N“ iki raidės „D“ atsakovės pateiktame plane.. IeÅ¡kovų planas netinkamas dėl to, kad atsakovė turėdama maždaug 1,5 karto didesnį žemės sklypo plotÄ , turėtų naudotis neracionaliai plane iÅ¡dėstyta sklypo dalimi su daug besisukančių kampų. Atsakovės pateiktame plane atsakovei priskirta vientisa žemės sklypo dalis. Kitiems bendraturčiams Å¡is planas racionalesnis, nes jiems priskirtos sklypo dalys su daugiau naudingos žemės esančios iki Å¡laito nei ieÅ¡kovų plane.

Atstovas patvirtino, kad ieškovų pateiktame plane atsakovei priskirtinose žemės sklypo dalyse esančiais statiniais pažymėtais indeksu „N“ naudojasi atsakovė. Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkinamas visiškai. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. V. dalinės nuosavybės teise priklauso 181/788 dalys žemės sklypo, ieškovei G.

K. dalinės nuosavybės teise priklauso 263/1576 dalys žemės sklypo, atsakovei J. K. dalinės nuosavybės teise priklausė 131/1576 ir 315/788 dalių žemės sklypo, Lietuvos Respublikai dalinės nuosavybės teise priklausė 95/788 dalys, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pardavė atsakovei J. K. žemės sklypo dalį 0,0190 ha ploto, esančiÄ (duomenys neskelbtini), už 1 001,13 Eur kainÄ .

Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 23/100 dalys priklauso ieÅ¡kovui A. V., 1/6 dalis ieÅ¡kovei G. K., 43/300 ir 23/50 dalys atsakovei J. K. bei atitinkamomis dalimis pastato priklausiniai inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telė, stoginė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei registre nurodyti sunaikinti pastatai – Å«kiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovui A. V. nuosavybės teise priklauso pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei G. K. nuosavybės teise priklauso pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Ä®statyme nustatyta, kad viena iÅ¡ bendrosios nuosavybės rÅ«Å¡ių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iÅ¡ anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kadangi gali bÅ«ti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti.

Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi bÅ«ti naudojama racionaliai, iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ . Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Å iame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ Ä¯rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu plano Pagal atsakovės siÅ«lomÄ 2022 m. kovo 18 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planÄ , ieÅ¡kovui A. V. paskirta naudotis 261 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 40 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“, plane mėlyna spalva. Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“, yra statinys, pažymėtas indeksu „N“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad Å¡iuo statiniu naudojasi atsakovė (2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 36 min. 00 sek.).

IeÅ¡kovai taip pat patvirtino, Å¡iÄ aplinkybę, todėl ginčo dėl to nėra. Taigi teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ planÄ , atsakovės naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“ patektų į ieÅ¡kovui A. V. paskirtÄ atskirai naudoti žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „E“. Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu bendraturčių faktiÅ¡kai naudojamame sklype yra vieno iÅ¡ jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad Å¡ie statiniai, įrenginiai liktų Å¡iam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Nagrinėjamu atveju ieškovui A. V. paskyrus žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „E“, ant kurios stovi atsakovės naudojamas statinys, pažymėtas indeksu „N“, būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės tinkamai naudotis šia žemės sklypo dalimi, tai neatitiktų racionalaus daikto naudojimo kriterijaus bei nurodytos teismų praktikos suformuluotų išaiškinimų. Ta aplinkybė, kad atsakovė atstovas siūlo ieškovui A. V. perleisti šį statinį nėra reikšminga, nes ieškovas su atsakove nėra sudarę jokio susitarimo dėl šio statinio perleidimo.

Kita vertus ieškovas nepageidauja priimti ir naudoti šį statinį. Dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 23/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovui A.

V., 1/6 dalis ieÅ¡kovei G. K., 43/300 ir 23/50 dalys atsakovei J. K.. Pagal atsakovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ atsakovei paskiriama naudotis 764 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėtina indeksu „D“, plane Å¡viesiai žalia spalva. IÅ¡ plano matyti, kad paskirta naudotis žemės sklypo dalis ribojasi su gyvenamuoju namu, plane pažymėtame indeksu „G“, koordinačių taÅ¡kuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ planÄ , kiti gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje, netektų galimybės patekti prie gyvenamojo namo (pastato) bendrųjų konstrukcijų (pamatų, iÅ¡orinių sienų).

Tokiu bÅ«du bÅ«tų suvaržyta bendraturčių teisė vykdyti įstatyme nustatytÄ pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (pastato konstrukcijas) (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę, kad tarp žemės sklypo bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri iÅ¡ esmės atitinka byloje pateiktÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pasidalijimo projektÄ , paneigia ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad jie prižiÅ«ri, tvarko iÅ¡ esmės visÄ bendraturčiams priklausantį žemės sklypÄ , o ne tik kuriÄ nors konkrečiÄ Å¾emė sklypo dalį.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, įstatymų nuostatas bei nurodytÄ teismų praktikÄ , atsakovės pateiktas 2022 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko D. V. parengtas naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planas, negali bÅ«ti tvirtinamas, todėl atmetamas. Dėl ieÅ¡kovų pateikto naudojimosi žemės sklypu plano IeÅ¡kovai prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkÄ , pagal (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės matininko A.

P. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ . Pateiktame plane tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiÅ¡kus bendraturčiui tenkančios dalies dydis, iÅ¡sidėstymas ir ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, todėl planas atitinka teisėtumo kriterijų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei J. K. dalinės nuosavybės teise priklauso 951 kv. m. žemės sklypo, ieÅ¡kovui A. V. – 362 kv. m. žemės sklypo, ieÅ¡kovei G.

K. – 263 kv. m. žemės sklypo. Pagal planÄ ieÅ¡kovui A. V. paskirta atskirai naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, kas sudaro 76,80 proc. jam priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui), ieÅ¡kovei G. K. paskirta atskirai naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, iÅ¡ viso 203 kv. m., kas sudaro 77,19 proc. jai priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui) o atsakovei J. K. – 74 kv. m. žemės sklypo dalimi ir 657 kv. m.

žemės sklypo dalimi, iÅ¡ viso 731 kv. m., kas sudaro 76,87 proc. jai priklausančios sklypo dalies (likusi dalis lieka bendram naudojimui). Taigi, pagal planÄ paskirtos atskirai naudotis daikto dalys, atitinka dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovams sukuriama ženkliai palankesnės naudojimosi tvarka, ignoruojant kito bendraturčio – atsakovės interesus. Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , atsakovei paskiriama atskirai naudotis plane indeksais „B“ ir „C“ pažymėtos žemės sklypo dalys (chaki spalva).

Bylos Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡iose žemės sklypo dalyse esančiais iÅ¡likusiais statiniais, pažymėtais indeksais „N“, naudojasi atsakovė. Nors žemės sklypo plane dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, ties Å¡laito virÅ¡aus briaunÄ Å¾yminčia linija buvo ieÅ¡kovo A. V. naudojamas statinys pažymėtas indeksu „N“, tačiau ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir į bylÄ foto nuotraukos pavirtina, kad Å¡is statinys nugriautas, o likusių medinių lentų ieÅ¡kovas neÅ¡alino siekdamas iÅ¡vengti Å¡alia esančio atsakovės naudojamo statinio griÅ«ties.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jokių reikalavimų į likusias medines lentas nereiÅ¡kia. Taigi pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ visi atsakovės naudojami statiniai plane pažymėti indeksais „N“ yra atsakovei paskirtose žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais „B“ ir „C“. IeÅ¡kovės G. K. naudojami statiniai, pažymėti indeksais „N“ ir „MN“, yra Å¡iai ieÅ¡kovei paskirtoje atskirai naudoti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „E“ (geltona spalva).

Tokiu būdu ieškovei G. K. ir atsakovei J. K. yra užtikrinamas tiek tinkamas patekimas į šiuos statinius iš bendrai naudojamos dalies plane, pažymėtos indeksu „A“, tiek galimumas statinius naudoti, juos prižiūrėti. Be to, iš ieškovų siūlomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad ant bendraturčiams bendrai paskiriamos naudotis žemės sklypo dalies „A“ (žalia spalva) yra bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas pažymėtas indeksu „2G“.

Šioje žemės sklypo dalyje koordinačių taškuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) yra palikta bendrai naudojama žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo namo dešinės pusės sienos, todėl gyvenamojo namo bendraturčiai turės galimybę laisvai patekti prie gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, išorinių sienų) ir įgyvendinti įstatyme numatytas bendraturčių pareigas, susijusias su statinio priežiūra bei remontu. Šiuo atveju sprendžiama, kad ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka patogumo ir efektyvumo kriterijus.

IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad deÅ¡inėje pusėje esanti žemė yra naudingiausia, nes žemės sklypÄ dalina Å¡laitas, kurio virÅ¡aus briauna plane pažymėta raudona linija su vertikaliais brÅ«kÅ¡niais. IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, žemiau Å¡laito virÅ¡aus esančios žemės sklypo dalies, naudoti pagal paskirtį iÅ¡ esmės negalima. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ , teismo vertinimu, bendraturčiams bus proporcingai jų turimai nuosavybės daliai paskiriama atskirai naudotis naudingiausia žemės sklypo dalimi bus įgyvendintas proporcingumo kriterijus.

Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės klypo naudojimosi tvarkos planÄ atsakovei paskiriama žemės sklypo dalis turi daug sukimosi kampų nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kovų pateiktÄ naudojimosi tvarkos planÄ , kadangi tokį atsakovei paskiriamos naudotis žemės sklypo formÄ plane lemia atsakovės naudojamų statinių iÅ¡sidėstymas žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrins visų bendraturčių interesų proporcingumo principÄ , užkirs keliÄ galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali (patogi) ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas visiÅ¡kai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteisiamos ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, 1 694,00 Eur advokatės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, 341,50 Eur iÅ¡laidos už žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų parengimÄ , iÅ¡ viso 2 110,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių pagal (duomenys neskelbtini)A.

P. individualios įmonės matininko A. P. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ : ieÅ¡kovui A. V. paskirti naudotis 278 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieÅ¡kovei G. K. paskirti naudotis 158 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir 45 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“; atsakovei J. K. paskirti naudotis 657 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir 74 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; ieÅ¡kovams A.

V., G. K. ir atsakovei J. K. paskirti bendrai naudotis 364 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 110,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėjas Ignas Podlipskas