a9b77f76-c898-448d-a116-5ea167bcf330 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-334/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17916-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Å vitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, gynėjai advokatei Eligijai Norkienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal V.

P., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. P., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir taikyta priverčiamoji medicininė priemonė – stacionarinis stebėjimas VÅ Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“ bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. P., 2018 m. balandžio 17 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimÄ A. S. priklausantį turtÄ , bendros 540 eurų vertės, o bÅ«tent: mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung J7“, 150 eurų vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žS. E.“, 20 eurų vertės, 2 vnt. plačiajuosčių fotoaparatų „Kijev“, bendros 100 eurų vertės, kurių vieneto vertė yra 50 eurų, 2 vnt. fotoaparatų „Polaroid“, bendros 100 eurų vertės, kurių vieneto vertė yra 50 eurų, skaitmeninį fotoaparatÄ , 150 eurų vertės, buteliukÄ duÅ¡o gelio „Amway“, 10 eurų vertės, vyriÅ¡kus kvepalus, 10 eurų vertės“.

2. Be to, 2018 m. balandžio 24 d. apie 7.20 val. prie spaudos kiosko, (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajai L. K. į veidÄ , ir taip muÅ¡dama padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus nosies nugarėlės kairėje pusėje – nežymiai sužalojo L. K. bei sukėlė jai fizinį skausmÄ .

3. Apeliaciniu skundu V. P. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti, netaikant priverčiamųjų medicinos priemonių.

4. Nurodo, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Teigia, kad A. S. turtÄ ji paėmė tik dėl to, kad pastarasis buvo jai skolingas 80 Eur., tačiau vėliau A. S. jai grÄ Å¾ino skolÄ ir jie susitaikė, ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, jokių pretenzijų jai neturėjo.

5. Skunde taip pat nurodo, kad ne ji užsipuolė L. K., o bÅ«tent L. K. jÄ iÅ¡vadino „valkata“, trenkė jai su kastuvu per galvÄ , ko pasėkoje jos galvoje liko gumbas. Mano, kad turi bÅ«ti atnaujintas įrodymų tyrimas apklausiant jÄ pačiÄ bei suteikiant galimybę teikti įrodymus ir užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams.

6. Nurodo, kad ji yra neteista, prižiÅ«ri mamÄ , kuri yra namuose po sudėtingos operacijos, pati pastoviai lankosi pas gydytojus (psichiatrus), geria vaistus, už invalidumÄ gauna pinigus, taip pat papildomai padirbėja pas Å«kininkus ir mano, kad ji pati gali gydytis ambulatoriÅ¡kai, tačiau teismas net nesvarstė tokios galimybės. Pažymi, kad jai niekada nebuvo atlikta ekspertizė ir teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto K. M. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kurios, jos tvirtinimu, neatitinka realios situacijos. Teigia, kad 2018 m. ji nepagrįstai buvo gydoma RokiÅ¡kio ligoninėje, todėl nemano, kad turėtų antrÄ kartÄ ten grįžti.

7. Teismo posėdyje asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

8. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliaciniu skundu ginčijami baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių nustatymas ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡nagrinėjusi asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nutartyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad V.

P. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«dama nepakaltinamumo bÅ«senoje ir pagrįstai nutarė paskirti jai stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje“, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti V.

P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų (BK 178 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) 11. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nustatė faktines V. P. padarytos veikos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde V.

P. teigia paėmusi nukentėjusiajam A. S. priklausančius daiktus tik todėl, kad pastarasis buvo jai skolingas ir ji norėjo atgauti skolÄ , tačiau Å¡iuos V. P. paaiÅ¡kinimus paneigia byloje esanti įrodymų visuma. Visų pirma, nuoseklÅ«s nukentėjusiojo A. S. parodymai, kuriuose jis parodė, kad atėjus pažįstamai V. P. ir jai bÅ«nant pas jį, jis užmigo, o jam atsikėlus ji jau buvo išėjusi ir jis pastebėjo, kad yra dingę namie buvę daiktai, kad kitÄ dienÄ jis nuvažiavęs su teta pas V.

P. į namus dalį daiktų atgavo iÅ¡ karto, bet ne viskÄ , kad V. P. neneigė pavogusi tuos daiktus, ji pripažino, tačiau nesakė, kodėl paėmė, vėliau atsiprašė jo už savo veiksmus. Antra, kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad V. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas „S. E.“, IMEI (duomenys neskelbtini), fotoaparatas „Kueb-60“ Nr. (duomenys neskelbtini), fotoaparatas „P. L.“, fotoaparatas „Kueb-88“, vyriÅ¡ki kvepalai „La Rive“.

Taip pat savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame matyti, kad iÅ¡ lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtos sutartys, kuriose nurodyta, kad fotoaparatas „Canon SX410IS“ bei mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung J710FN“ į lombardÄ priduoti V. P. vardu bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad A. S. buvo skolingas V. P.. Jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tik apeliaciniame skunde iÅ¡keltÄ versijÄ dėl paskolinių santykių nepateikė ir pati V.

P., todėl teismas neturi jokio pagrindo tikėti deklaratyviais, jokiais bylos duomenims nepatvirtinančiais V. P. paaiÅ¡kinimais. Taigi, Å¡ių įrodymų pagrindu apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad V. P. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

12. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl V. P. smurtinių veiksmų atlikimo (ranka sudavimo nukentėjusiajai į veidÄ ), visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylai reikÅ¡mingu laiku V.

P. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada. Apeliantės skundo argumentas, kad nukentėjusioji L. K. pirmoji puolė jÄ , o ji tik gynėsi, visiÅ¡kai nepagrįstas. TokiÄ versijÄ paneigia ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiosios L. K. parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 131). Nukentėjusioji L. K. viso proceso metu nuosekliai ir nedviprasmiÅ¡kai parodė, kad atėjusi į darbÄ kioske, susidėjo prekes ant prekystalio ir sėdėdama už langelio skaitė leidinį, kai staiga pamatė, kad visos jos prekės skraido, pamatė jos prekes mėtančiÄ moterį, todėl atsidariusi kiosko langelį paklausė „kÄ jÅ«s darot“.

Tada ta moteris pasakė, kad jÄ užmuÅ¡ ir vienÄ kartÄ ranka trenkė jai į veidÄ . Po suduoto smÅ«gio nukentėjusioji buvo Å¡oke, tačiau iÅ¡bėgo į laukÄ , kad sulaikytų tÄ moterį (V. P.). Kad nukentėjusioji L. K. buvo sužalota patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, kad odos nubrozdinimai nosies nugarėlės kairėje pusėje susiformavo nuo dviejų trauminių poveikių bukabriauniais daiktais, galimai padaryti įvykio aplinkybėmis bei laiku.

Be viso to, tiek nukentėjusiosios L. K. parodymai, tiek ir aukščiau minėta specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai sutampa su byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u (t. 1, b. l. 133-136). Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip V. P. sustoja ties kioskeliu, paima prekę ir meta ant Å¡aligatvio. Tai, kad vaizdo įraÅ¡e nebuvo užfiksuotas pats smÅ«gio sudavimas, nereiÅ¡kia, kad jo nebuvo, juolab, kad kiti byloje esantys duomenys tai patvirtina. V. P. argumentas, jog nukentėjusioji L. K. jÄ puolė su kastuvu ir trenkė į galvÄ atmetami, kaip prieÅ¡taraujantys byloje surinktiems ir teisme iÅ¡tirtiems įrodymams.

IÅ¡ V. K. parodymų, vaizdo įraÅ¡o matyti, jog ji rankoje laikė Å¡iukÅ¡lių semtuvėlį ir nėra užfiksuota, jog juo bÅ«tų sudavusi V. P. (1 t.b.l. 134). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, kvalifikuodamas V. P. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teisingai įvertino aptartÄ jos elgesį bei jos pavojingų veiksmų pobÅ«dį nukentėjusiosios L. K. atžvilgiu, dėl ko padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. P. smurtaudama nukentėjusiosios atžvilgiu ne tik nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , tačiau ir sukėlė jai fizinį skausmÄ , t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo 13. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti sÄ lygas joms taikyti:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

14. Apeliaciniu skundu nesutinkama su priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje skyrimu ir praÅ¡oma taikyti ambulatorinį gydymÄ V. P., kadangi ji nepadarė įstatymo uždraustų veikų, pastoviai lankosi pas gydytojus (psichiatrus), geria vaistus, prižiÅ«ri mamÄ , dirba ir gali pati ambulatoriÅ¡kai gydytis. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo reikalavimais negalima.

15. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu V. P. sirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija su psichozės simptomais, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu V. P. taip pat serga minėtu sutrikimu ir dėl Å¡io psichikos sutrikimo ji yra pavojinga sau ir kitiems asmenims. Be to minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad V. P. reikalingas priverstinis stacionarinis gydymas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis (t.2, b. l. 24).

Taip pat apylinkės teisme dalyvavęs ekspertas K. M. patvirtino atlikto teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadÄ ir ekspertų rekomendacijas dėl V. P. gydymo sÄ lygų, nes V. P. reikalingas stacionarus gydymas. Jis paaiÅ¡kino, kad psichologinio tyrimo metu, V. P. mÄ styme stebėtas nenuoseklumas, savikritikos nebuvimas, ji save laikė sveika, paklausus apie įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ji tampa disforiÅ¡ka, pikta, visai dėmesio nekoncentruoja, nuotaikų kaita nuo maniakiÅ¡kos iki disforiÅ¡kos piktos, pati nukrypsta nuo temos, pakankamai sudėtinga atlikti kitokius tyrimus su ja, nes ji pasidaro pakankamai agresyvi, pikta.

Atlikus V. P. tyrimÄ , ekspertui nekilo klausimų dėl jos psichinės bÅ«klės. V. P. yra pavojinga visuomenei. Ekspertas pažymėjo, kad iki patekimo pas juos, iÅ¡ medicininės dokumentacijos buvo matyti, kad ambulatoriÅ¡kai ji gal kiek apsilanko, bet vaistų reguliariai nevartoja. Jei V. P. nevartoja medikamentinio gydymo, gali bÅ«ti agresija ir prieÅ¡ kitÄ asmenį arba prieÅ¡ save. Eksperto teigimu, be minėtos diagnozės, V. P. serga ir priklausomybe alkoholiui, todėl psichotropinių vaistų vartojimas kartu su alkoholiu yra tabu.

Esant tokiai diagnozei ir priklausomybei alkoholiui, eksperto nuomone, jis teismui neteiktų teikimo dėl ambulatorinio gydymo. Eksperto nuomone, V. P. yra pavojinga sau ir kitiems, jai reikalingas priverstinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, priešingai apeliantės teiginiams, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2018 m. rugsėjo 25 - spalio 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos ekspertų išvados yra motyvuotos, o teismo posėdyje apklaustas ekspertas K.

M., detaliai paaiÅ¡kino ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas, todėl abejoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos RokiÅ¡kio ekspertinio skyriaus ekspertų kompetencija, atsižvelgiant į jų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , nėra pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti V. P. teiginius, kad pateiktos ekspertų iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neatitinkančios realios situacijos, nei apeliaciniame skunde nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pateikta.

16. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi V. P., kaip padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡ias veikas padariusiai bÅ«nant nepakaltinamai, tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka V. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jos socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei. Å ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo bÅ«tinumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog V. P. prižiÅ«ri mamÄ , gauna pinigus už invalidumÄ ir kartais dirba pas Å«kininkus. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų taip pat matyti, kad V. P. skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis netikslinga, nes ji serga bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija su psichozės simptomais, neigia serganti, vaistų reguliariai nevartoja, yra pavojinga visuomenei.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas aukščiau aptarta, neturi pagrindo manyti, kad priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonės - priverstinis gydymas specializuotoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis, Å¡iuo atveju taikytos nepagrįstai.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Ä®statymas įpareigoja teismÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, todėl, pagerėjus V. P. psichikos sveikatos bÅ«klei, jai gali bÅ«ti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sÄ lygos iÅ¡ stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, arba Å¡ios priemonės taikymas panaikinamas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų visumÄ , teisingai V. P. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas nenustatė, kad byloje bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti V. P. apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė Danutė Å vitinienė Teisėjai Algirdas Gaputis Evaldas Vanagas