2013-07-17 Nr. AB-3621-3-61-3-02973-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1400/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02973-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. O. su skundu (b. l. 1−3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pateikti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punkto bei Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo Miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto (toliau – ir Protokolai) kopijas.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-971 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti apie 37,4 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimą. Tuo pačiu Įsakymu patvirtintos Planavimo užduoties detaliojo planavimo dokumentui rengti 4 punkte nurodyta, kad detaliojo plano rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punktas;

Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punktas, detaliojo plano rengėjas − SĮ „Vilniaus planas“. SĮ „Vilniaus planas“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pranešime informavo, kad pradedamas rengti detalusis planas, apie priimtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, planavimo užduotį ir kita. Pareiškėjas šalia planuojamos teritorijos nuosavybės teise turi sklypą, tad yra suinteresuotas asmuo, galintis pateikti pasiūlymus bei pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, tad pareiškėjas 2012 m. spalio 22 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti Protokolus.

Atsakovas 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-75857-(2.15.1.21-MP2) juos pateikti atsisakė, nurodydamas, kad Protokolai − vidaus naudojimo dokumentai. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutiko. Savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), kuris užtikrina teisę asmenims gauti informaciją, taip pat nustato, kada informacija yra neteikiama, nuostatomis (1 str. 1, 3 d., 6 str. 3 d., 16 str.).

Remdamasis jomis teigė, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į neteikiamos informacijos sąrašą, dėl to atsakovas privalo ją pateikti. Be to, vykdydamas įstatymų priskirtas detaliojo teritorijų planavimo funkcijas, atsakovas privalo suinteresuotiems asmenims teikti visą su šiuo procesu susijusią informaciją, tai daryti atsakovą įpareigoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) numatyti teritorijų planavimo viešumo principai. Pareiškėjo prašoma pateikti informacija nėra slapta ar asmeninio pobūdžio, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę su ja susipažinti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b. l. 22−24), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad detaliojo padavimo pagrindas − Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. Įsakymas Nr. 30-971, kuriuo miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti konkrečios teritorijos detaliojo plano rengimą, nustatytas tikslas, patvirtinta planavimo užduotis. Būtent Įsakymas ir juo patvirtinta planavimo užduotis sukelia atitinkamas teisines pasekmes, teises ir pareigas, tuo tarpu pareiškėjo prašomi pateikti Protokolai laikytini techniniais vidiniais darbo organizavimo dokumentais, kuriais sprendžiami darbo organizavimo, tarnybinių pavedimų klausimai institucijos viduje, jie neturi įtakos pareiškėjo teisėms, nelemia detaliojo plano sprendinių. Teigė, jog šiuo atveju taikytina Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatanti šio įstatymo netaikymo atvejus. Pareiškėjo prašomi pateikti Protokolai yra darbo organizavimo institucijos vidinėje struktūroje, užduočių paskirstymo dokumentai, nesusiję su institucijos teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, todėl pareiškėjui neteiktini. Visi pareiškėjui, kaip teritorijų planavimo procesu suinteresuotam asmeniui rūpimi klausimai, nustatyti Planavimo užduotimi, kuri patvirtinta minėtu Įsakymu, o ne pasitarimų protokolais, tad būtent jis yra reikšmingas dokumentas teritorijų planavimo procese. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie detalųjį planavimą, laikytasi visų teisės aktais nustatytų procedūrų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 34−37) pareiškėjo M. O. skundą tenkino. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto nuorašus.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad skundas pagrįstas: atvejai, kada valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos gali atsisakyti pateikti informaciją, numatyti Teisės gauti informaciją įstatymo, kuris turi užtikrinti asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, 16 straipsnyje, tame tarpe – pateikus prašymą dėl informacijos, numatytos šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose (15 str. 1 d. ir 16 str. 1 p.).

Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, o 7 punktas numato, kad šis įstatymas taip pat netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai.

Teismas nurodė, kad kadangi veikla, susijusi su detaliųjų planų rengimu, yra viena iš savivaldybės funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 19 p.), nėra jokio pagrindo teigti, kad Teisės gauti informaciją įstatymas netaikomas prašant informacijos, susijusios su detaliuoju teritorijų planavimu iš savivaldybės ar jos administracijos. Aplinkybė, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų detaliojo planavimo procesą, nėra numatyta, kad suinteresuotiems asmenims teikiami susipažinti dokumentai, kurių pagrindu parengta planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti, nesudaro pagrindo tokios informacijos priskirti Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytai, nes teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai, reglamentuojantys informacijos, susijusios su teritorijų detaliuoju planavimu, teikimą, netaikomi informacijai, sudarytai dar iki konkrečios teritorijos detaliojo planavimo proceso pradžios, kuria pagal TPĮ 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1 punkto nuostatas, yra savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų šiam klausimui išspręsti, kartu paaiškindamas, kad pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40−41), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad veikla, susijusi su detaliųjų planų rengimu yra viena iš savivaldybės funkcijų, nėra pagrindo teigti, kad Teisės gauti informaciją įstatymas netaikomas prašant informacijos susijusios su detaliuoju teritorijų planavimu iš savivaldybės ar jos administracijos. Teismas nevertino to, kokią įtaką prašomi pateikti dokumentai gali turėti pareiškėjo teisėms ir pareigoms, detaliojo plano rengimui. Pažymi, kad atitinkamas pasekmes, teises ir pareigas sukūrė ne prašomi pateikti Protokolai, o Įsakymas. Tuo tarpu vien jau prašomų pateikti dokumentų pavadinimai rodo, kad jie laikytini techniniais vidiniais darbo organizavimo dokumentai, kuriais sprendžiami darbo organizavimo klausimai institucijos viduje. Pažymi, jog prašomi pateikti dokumentai nėra sudėtinė detaliojo planavimo proceso dalis, ką, nurodydamas, kad jie buvo surašyti dar iki konkrečios detaliojo planavimo proceso pradžios, pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas M. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 46−47), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjo naudai atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu. Pažymi, kad Įsakymu patvirtintos planavimo užduoties detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis, 4 punkte nurodyta, kad detaliojo planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punktas. Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo Miesto plėtros klausimais protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano rengimo pagrindas yra Įsakymas, jis detaliojo planavimo procese taikomas visa apimtimi su visais priedais, turi būti vadovaujamasi visais Įsakyme nurodytais dokumentais, taip pat ir Planavimo užduotimi detaliojo planavimo dokumentui rengti su minėtu 4 punktu. Tai leidžia paneigti atsakovo teiginius, kad prašomi pateikti Protokolai nėra sudėtinė teritorijų detaliojo planavimo dalis. Kadangi detaliojo planavimo procesas – savivaldybės kompetencijai priskirtoji funkcija, atsakovas privalo pareiškėjui pateikti visą informaciją, įvardintą viešojo administravimo akte ir susijusią su konkrečios teritorijos detaliuoju planavimu. Teigia, jog atsakovo teiginiai, kad prašoma pateikti informacija neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, laikytina tik jokiais įrodymais nepagrįsta nuomone. Tam, kad būtų galima spręsti apie konkretaus dokumento įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pirmiausia reikia įvertinti jo turinį, kurio atsakovas neatskleidžia. Pastebi, jog Teisės gauti informaciją įstatymas nenumato informacijos gavimo ribojimų vertinamojo kriterijaus pagrindu, t. y. nenumato, kad pilietis informaciją gali gauti tik tuo atveju, jei ji daro įtaką jo teisėms ir pareigoms. Teisė gauti informaciją nuo tokių aplinkybių nepriklauso, yra abstrakti. Teigia, kad tik pats pilietis gali įvertinti, ar konkretūs dokumentai, informacija daro įtaką jo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo suteikti informaciją. Pareiškėjas M. O. prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 28-648 (1.2.13-T1) 1 punkto bei Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo Miesto plėtros klausimais 2011 m. lapkričio 28 d. protokolo Nr. A17-1369(3.1.16-MP) 16 punkto kopijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Atvejai, kada gali būti atsisakyta teikti informaciją, įvardyti šio įstatymo 16 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms.

Taip pat Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atvejai, kada šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, yra netaikomas: 1) informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį; 2) informacijai, į kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi pramoninės nuosavybės teises ar trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises; 3) informacijai, kuria disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės biudžeto išlaikomi transliuotojai; 4) informacijai, kuria disponuoja mokyklos, bibliotekos, mokslinių tyrimų įstaigos; 5) informacijai, kuria disponuoja muziejai, teatrai ar koncertinės įstaigos, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos įstaigos; 6) informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais; 7) informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai; 8) kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą; 9) kai viešojo administravimo institucijos informacija tarpusavyje keičiasi tarnybinės pagalbos atvejais.

Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. prašymo „Dėl pradedamo rengti apie 37,4 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detaliojo plano“ (b. l. 12) turinį, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2009 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. A51-75857-(2.15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 13) turinį bei minėtas Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams informaciją.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. A51-75857-(2.15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo prašoma informacija yra vidaus naudojimo. Apeliaciniame skunde atsakovas papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kokią įtaką pašomi pateikti dokumentai gali turėti pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei kokią jie įtaką turi detaliojo plano rengimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo teigti, jog galima teikti informacija neteikiama asmeniui, jei ji nesukuria jam konkrečių teisių ir pareigų. Teisės gauti informaciją įstatyme nėra nurodyti vertinamieji kriterijai, kuriais remiantis informacijos teikėjas turėtų detalizuoti konkrečias teikiamos informacijos pasekmes gavėjui. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Teisės gauti informaciją įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

Teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai yra vidiniai darbo organizavimo dokumentai. Tačiau pažymi, kad Teisės gauti informaciją įstatymas nenustato ribojimo gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurių pagrindu šios institucijos ar įstaigos vykdo teisės aktais pavestas funkcijas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra vidinis darbo dokumentas ir ar jis sukuria informacijos gavėjui teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja savarankiškas savivaldybių funkcijas. Šio straipsnio 19 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Tai reiškia, kad informacija susijusi su teritorijų planavimu yra priskirtina prie žinių, kuriomis disponuoja savivaldybių institucijos ar įstaigos ir yra teiktina informacijos prašytojui Teisės gauti informaciją įstatymo prasme.

Remdamasi šiais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl prašymo atlyginti išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas, paduodamas apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsiliepime pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 600 Lt išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė 2012 m. kovo 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas (b. l. 49) ir 2012 m. kovo 12 d. sąskaitos išrašo (b. l. 50) kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 600 Lt už atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas, pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, maksimalus užmokesčio dydis yra 1 500 Lt (1,5 x 1000 Lt (MMA, kuri galiojo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 1 500 Lt). Pareiškėjas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 600 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl toks prašymas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui M. O. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600 Lt (šešis šimtus litų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys