Legislator Case Law & Legislation
a9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76 AI generated

a9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.43 val., vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į naktinį klubÄ â€žD.“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. tyčia suduodamas smÅ«gius kumščiu G. S. ir A. D. į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, parblokÅ¡damas nukentėjusį A.

Legislator headnote

AI generated

a9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76 · Lietuvos apeliacinis teismas: Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiÅ¡kų paskatų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013), apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Gynėjas cituoja liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ įvykį nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytojas G. S. ginčijosi, pykosi, vis trys buvo neblaivÅ«s; liudytojo E. B. parodymus, jog pirmieji A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-307/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41056-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8, 1.1.8.1.1, 1.1.8.9.1, 2.3.4.6.2, 2.3.4.9, 2.1.7.4.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Å . gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – laisvės atėmimo bausme penkiems mėnesiams; – pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A.

Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš A. Š. nukentėjusiajam A. D. priteista 1 493,91 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai 91 ct) turtinės ir 9 750,00 Eur (devyni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 700,00 Eur (septyni šimtai eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai: – iÅ¡ A. Å . priteista 4 196,19 Eur (keturi tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 19 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

– iÅ¡ A. Å . priteista 3 978,02 Eur (trys tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 2 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, pinigus pervedant į VSDF valdybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.43 val., vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į naktinį klubÄ â€žD.“, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. tyčia suduodamas smÅ«gius kumščiu G. S. ir A. D. į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, parblokÅ¡damas nukentėjusį A.

D. ant akmeninio grindinio, o pastarajam atsistojus rankomis suėmęs G. S. ir A. D. galvas trenkdamas vienÄ Ä¯ kitÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam A. D. nuo suduoto smÅ«gio kumščiu į veido sritį griuvus ir galva atsitrenkus į akmeninį grindinį padarė sužalojimus – įspaustinį skliauto kaulo lūžį deÅ¡inio momens srityje su kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo A.

D..

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Å . gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti – A. Å . veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnį perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio normas ir atidėti bausmės vykdymÄ , taip pat sumažinti A. D. priteistÄ turtinę žalÄ iki 993,91 Eur bei sumažinti jam priteistÄ neturtinę žalÄ . 2.1.

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turėjo kvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti dalį aplinkybių bei sumažinti A. D. priteisto ieÅ¡kinio sumÄ . Pagrįsdamas Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius advokatas nurodo, jog Valstybinės teismo medicininės tarnybos Kauno skyriaus ekspertas Ą. S., pateikęs iÅ¡vadÄ Nr. G2701/2017(02), kurioje A. D. padarytas galvos sumuÅ¡imas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu, neįvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumos.

IÅ¡ byloje esančio įvykio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad A. D. po A. Å . suduoto smÅ«gio griuvo ir galva atsitrenkė į grindinį. Po to A. D. draugui G. S. bandant keisti gulinčio nukentėjusiojo kÅ«no padėtį, pastarasis buvo pasodintas ant grindinio, iÅ¡slydo iÅ¡ jo rankų ir krisdamas laisva jėga, pakartotinai į grindinį atsitrenkė pakauÅ¡iu. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas ekspertas Ą. S., peržiÅ«rėjęs filmuotÄ medžiagÄ , nurodė, kad kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo iÅ¡siliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti ir dėl pakartotinio A.

D. kritimo. Teisiamojo posėdžio metu gynyba bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau Kauno apygardos teismas nesiėmė veiksmų prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Apklausiamas teisme ekspertas nurodė, kad A. Å . nukentėjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas iÅ¡liktų sunkus, tačiau, gynėjo nuomone, keistųsi sužalojimų mastas. Gynėjo vertinimu, dėl to keistųsi A. Å . pareikÅ¡to kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiai.

Apelianto nuomone, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė minėtÄ gynybos praÅ¡ymÄ ir A. Å . nuteisė už sužalojimus, kurių jis A. D. nepadarė. Tai lėmė, jog A. Å . buvo sutrukdyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) suteikta teise į gynybÄ , pažeistas sÄ Å¾iningo proceso principas, teisė į teisingÄ teismÄ . Be to, netikslus kaltinimo formulavimas sutrukdė teismui įvykdyti teisingumÄ , t. y. objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas faktines bylos aplinkybes ir nustatyti tiesÄ baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2005, Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-233/2008 ir kt.). 2.2.

Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiÅ¡kų paskatų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013), apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Gynėjas cituoja liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ įvykį nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytojas G. S. ginčijosi, pykosi, vis trys buvo neblaivÅ«s; liudytojo E. B. parodymus, jog pirmieji A.

Å . puolė nukentėjusysis su draugu; liudytojo P. J. parodymus, kad prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis A. D., jo draugas ir A. Å . klube tris valandas kalbėjosi tarpusavyje, o po to visi išėjo į laukÄ , kur nukentėjusysis provokavo konfliktÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas itin svarbus liudytojas A. P., dirbęs naktinio klubo „D.“ apsaugos darbuotoju. 2.3. Skunde gynėjas taip pat apraÅ¡o įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ Ä¯vykių eigÄ pažymi, jog filmuota medžiaga paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo G.

S. parodymus, jog A. Å . prieÅ¡ įvykį į gatvę išėjo juos sekdamas. Apelianto nuomone, vaizdo įraÅ¡e esančių duomenų visuma patvirtina, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. Å . prasidėjo dar naktiniame klube, o vėliau persikėlė į gatvę. Konfliktas buvo provokuojamas ir skatinamas paties nukentėjusiojo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kÅ«no sužalojimas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nulėmė pyktis ir tarpusavio konfliktas, o tai paneigia chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ A.

Å . veiksmuose. 2.4. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, kokia kaltės forma ir rūšis apibÅ«dina A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , svarbios Å¡ios aplinkybės: 1) jis sudavė tik vienÄ koncentruotÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ; 2) smÅ«gis buvo suduotas tarpusavio konflikto metu; 3) nukentėjusysis, po lemtingo smÅ«gio sudavimo užkliuvo už akmeninio borto, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir griuvo ant akmeninio grindinio galva atsitrenkdamas į akmeninį bortÄ , t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui įtakos turėjo paÅ¡aliniai veiksniai.

Be to, A. Å . veikė netiesiogine tyčia, o tai lemia ir chuliganiÅ¡kų paskatų nebuvimÄ jo veiksmuose; 4) teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas Ą. S. nurodė, kad kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse bei kraujo iÅ¡siliejimas kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti dėl A. D. pakartotinio kritimo, kurį sÄ lygojo liudytojo G. S. veiksmai. Apelianto vertinimu, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, nuteistojo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2.5.

Nesutikdamas su nuteistajam paskirta bausme gynėjas teigia, kad jo ginamasis pripažino kaltę, smurtinius veiksmus, suvokė jų neteisėtumÄ , smerkė neteisėtÄ poelgį ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, be to, jis iÅ¡ dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti A. Å . atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio l dalies 2 (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis) ir 3 (kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ) punktuose.

Apeliantas taip pat nurodo, jog A. Å . paskirtoji bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. Apelianto teigimu, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Å . jam pačiam, jo aplinkai ir visuomenei sukels gerokai didesnę žalÄ nei ta žala, kuri buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Jo integracija atgal į visuomenę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo bus apsunkinta. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis jau patyrė neigiamas pasekmes, kurios padėjo jam maksimaliai suvokti padarytų veiksmų neteisėtumÄ .

Viso proceso metu A. Å . elgėsi nepriekaiÅ¡tingai. Å iuo metu jo pavojingumas yra ne didesnis nei bet kurio kito visuomenės nario. Dėl to atimti jam laisvę praėjus beveik metams nuo padarytos veikos – objektyviai neteisinga ir neracionalu. Visų Å¡ių aplinkybių Kauno apygardos teismas nuosprendyje neaptarė ir neįvertino. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėjo bÅ«ti pasiekti neskiriant A. Å . realios laisvės atėmimo bausmės. PrieÅ¡ingai, paskyrus kitÄ bausmę ir įpareigojus jį per protingÄ terminÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tų buvusi iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų.

Dėl to A. Å . veikÄ perkvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį jam paskirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, arba, pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. 2.6. Nesutikdamas su nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžiu apeliantas teigia, jog A. D. rekomenduojamo chirurginio gydymo iÅ¡laidos, t. y. 500,00 Eur, priteistos nepagrįstai, nes tokių iÅ¡laidų A. D. nėra patyręs. Apygardos teismo argumentai, kad minėta operacija bus atlikta ateityje, yra tik prielaida.

Dėl to A. D. priteistos turtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas iki 993,91 Eur. 2.7. Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pats provokavo konfliktÄ . Kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo iÅ¡siliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti dėl pakartotinio A.

D. kritimo, sÄ lygoto G. S. veiksmų. Be to, priteistas 9 750,00 Eur neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. D. praÅ¡o nuteistojo A. Å . gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Nukentėjusysis nurodo, jog A. Å . padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad naktiniame klube tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo jokio asmeninio konflikto nebuvo. Gatvėje nuteistasis pirmas smÅ«giavo G. S., po to nukentėjusiajam. Teismo nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas be jokios priežasties, o tik siekiant iÅ¡reikÅ¡ti niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį.

PraÅ¡ymas skirti papildomÄ ekspertizę taip pat nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas įspaustinis kaukolės skliauto kaulo lūžis deÅ¡inio momens srityje buvo sÄ lygotas nuteistojo smÅ«gio. Dėl to nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę komisinę ekspertizę. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. Å . paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Be to, teismas tinkamai taikė įstatymÄ ir atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, reikÅ¡mingus nustatant neturtinės žalos dydį.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmetamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, todėl tikrinamos tik tos faktinės aplinkybės, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su A. Å . nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teigdamas, kad Å¡i veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gynybos praÅ¡ymo skirti pakartotinę ekspertizę atmetimu ir nukentėjusiajam konstatuotu A. Å . veiksmais padarytu sveikatos sutrikdymo mastu, nuteistajam paskirta bausme, t. y. realiu laisvės atėmimu, bei nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A. Å . gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, neperžengdama skundo ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Å ioje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo A. D., t. y. vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nukentėjusiajam A. D. nuo suduoto smÅ«gio kumščiu į veidÄ griuvus ir galva atsitrenkus į grindinį padarė sužalojimus – įspaustinį skliauto kaulo lūžį deÅ¡inio momens srityje su kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šias teismo išvadas patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo A. D., liudytojų G. S., E. B., R. M., A. R., E. T., P. J., iš dalies ir paties nuteistojo A. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P., kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, eksperto Ą. S. parodymai, įvykio vaizdo įrašas, specialisto išvada Nr. G2701/2017(02) ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo A. D. sužalojimo mastÄ . BK 135 straipsnyje nustatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kurio sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Atsakant į klausimÄ , kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicinos žinios. Savo ruožtu teismas apie nusikalstamos veikos požymių buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teisiÅ¡kai vertindamas faktines bylos aplinkybes.

BK 141 straipsnyje pateiktas nusikaltimų žmogaus sveikatai skyriuje naudojamų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas nurodant, kad Å¡io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kaip minėta, reikalingos specialios žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) iÅ¡vadomis (įvertinęs jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę BPK nustatyta tvarka). Minėtų taisyklių pagrindu, ekspertas, darydamas teismo medicinos ekspertizę arba tyrimÄ sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (kuriÄ (-į) galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais), įvertinęs kÅ«no sužalojimus, teikia iÅ¡vadÄ .

Tokiame tyrime pateiktų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija.

10. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyt, kad nustatydamas bylos faktines aplinkybes bei pripažindamas, jog A. Å . veiksmais nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apygardos teismas atsižvelgė į specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2701/2017(02) konstatuotÄ nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastÄ . Å ioje specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad įvykio metu, nukentėjusiajam A. D. padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs įspaustiniu skliauto kaulo lūžiu deÅ¡inio momens srityje ir kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Minėtų taisyklių 6.6.1. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymÄ , BK 135 straipsnio prasme, sukelia kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai, 6.6.4. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymÄ sukelia kraujo ar likvoro iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. Taigi, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitiko Å¡ių taisyklių nuostatas ir jie pagrįstai įvertinti kaip sunkÅ«s.

11. IÅ¡ byloje esančio įvykio vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, jog po A. Å . nukentėjusiajam A. D. kumščiu į galvÄ suduoto smÅ«gio, nukentėjusysis griuvo, galvos deÅ¡iniÄ ja puse atsitrenkė į grindinio atbrailÄ ir prarado sÄ monę. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2701/2017(02) taip pat nurodyta, jog A. D. konstatuotas sužalojimas iÅ¡sivystė nuo vieno smÅ«gio kietu buku, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, daiktu į deÅ¡inio momens sritį ir negalėjo iÅ¡sivystyti nuo smÅ«gio neginkluota rankas.

Mažai tikėtina, jog galėjo iÅ¡sivystyti nuo spyrio koja. Taip sužaloti galima smÅ«giuojant kokiu nors kietu daiktu ar, kas labiau tikėtina, griÅ«nant ir atsimuÅ¡ant Å¡ia galvos sritimi į kietÄ pavirÅ¡ių (t. 1, b. l. 32-33). IÅ¡ tikrųjų, įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip, stengdamasis suteikti pagalbÄ be sÄ monės gulinčiam nukentėjusiajam liudytojas G. S. kilstelėjo pastarojo galvÄ , tačiau ji iÅ¡slydo jam iÅ¡ rankų ir nukentėjusysis pakauÅ¡iu atsitrenkė į gatvės grindinį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡iÄ aplinkybę įvertino ir remdamasis bylos duomenimis motyvuotai atmetė gynybos iÅ¡keltÄ versijÄ , jog specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ sunkų sveikatos sužalojimÄ sÄ lygojo Å¡ie liudytojo G. S. veiksmai.

12. Apeliaciniame skunde kategoriškai teigiama, kad A. Š. buvo nuteistas už sužalojimus, kurių A. D. nepadarė, dėl netiksliai nustatytų jo veiksmais padarytų sužalojimų apimties galėtų keistis ir kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieškinių dydžiai. Šį teiginį apeliantas grindžia aplinkybe, jog apklausiamas teisme ekspertas Ą. S. nurodė, kad kraujo išsiliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinėse srityse, bei kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje galėjo atsirasti ir dėl vaizdo įraše užfiksuotų G. S. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas Ą. S. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2701/2017(02) rašė remdamasis pateikta medicinine dokumentacija, A. D. ligos istorija, iÅ¡ kurių buvo matomas tik vienas trauminis poveikis. Objektyvių duomenų, kad sužalojimas buvo pakauÅ¡io srityje toje medžiagoje, kuriÄ jis turėjo, nebuvo. Sunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam kilo dėl lūžusio deÅ¡iniojo momenkaulio. Atsitrenkimas pakauÅ¡iu į kietÄ pavirÅ¡ių, kai nėra konstatuota sužalojimų pakauÅ¡yje, negalėjo sukelti medicininiuose dokumentuose užfiksuoto momenkaulio lūžimo ir kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo smegenų dangalo, tačiau galėjo sÄ lygoti smegenų sužalojimus kaktinėse skiltyse.

PeržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä ekspertas nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e matytas nukentėjusiojo galvos atsitrenkimas pakauÅ¡iu į grindinį, sužalojimo dėl pirminio smÅ«gio iÅ¡ esmės nepakeistų. Å is veiksmas, tik teoriÅ¡kai svarstant, galėjo pabloginti pirminės traumos pasekmes. Tačiau nukentėjusiajam padarytas sužalojimas bet kokiu atveju bÅ«tų sunkus, nes kraujo iÅ¡siliejimas įvyko dėl kaukolės kaulo lūžio. Dėl vėliau įvykusio pakauÅ¡io sumuÅ¡imo kraujavimas galėjo bÅ«ti intensyvesnis, bet sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturėjo.

Kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiant galvos smegenis atitinka taisyklių 6.6.4. punktÄ . Å is kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo vystosi tik lūžus kaukolės kaulams.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apklausiamas teisme ekspertas Ą. S. kategoriÅ¡kai nurodė tik tai, kad sunkų A. D. sveikatos sutrikdymÄ lėmė griuvimo metu patirtas kaukolės lūžis. Ekspertas iÅ¡sakė tik teorinio pobÅ«džio prielaidÄ , konstatuodamas kad dėl pakartotinio atsitrenkimo galva į grindinį galėjo suintensyvėti kraujavimas. Tačiau jis kategoriÅ¡kai nurodė, kad Å¡is trauminis poveikis neturėjo įtakos jo konstatuotam sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui ir nekeičia jo pateiktos galutinės iÅ¡vados.

Padarytas pirminis sužalojimas bet kokiu atveju bÅ«tų sunkus, nes kraujo iÅ¡siliejimas įvyko dėl kaulo lūžio deÅ¡inio momens srityje. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog smÅ«gį, nuo kurio nukentėjusysis griuvo, galva atsitrenkė į grindinio atbrailÄ ir patyrė kaukolės skliauto kaulo deÅ¡inio momens srityje lūžį, pastarajam sudavė A. Å .. BÅ«tent Å¡is sužalojimas sukėlė kraujavimÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ kitas smegenų sritis. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastui liudytojo G.

S. atlikti veiksmai esminės įtakos neturėjo. Jie, kaip parodė ekspertas, jau po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, galėjo sustiprinti kraujavimÄ ir prailginti nukentėjusiojo gijimo procesÄ , tačiau jis nekeistų iÅ¡vados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl lūžusio skliauto kaulo deÅ¡inio momens srityje ir Å¡ios traumos sukelto kraujavimo. MinėtÄ traumÄ neabejotinai sukėlė nuteistojo A. Å . neteisėti veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dėl A.

Å . veikos nukentėjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tinkamai vadovavosi byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais bei pritaikė BK 135 straipsnį. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog netikslus A. Å . veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nustatymas ir nurodymas jam pareikÅ¡tame kaltinime, sutrukdė teismui įvykdyti teisingumÄ , pažeidė nuteistojo teisę į gynybÄ , teisingÄ teismÄ , pažeidė sÄ Å¾iningo proceso principÄ .

15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizės skyrimÄ bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį teismui palikta teisė spręsti, ar tikslinga skirti ekspertizę tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2012, Nr. 2K-682/2012, Nr. 2K-83/2013). Remdamasis BPK 286 straipsnio 7 dalimi, teismas turi teisę paskirti naujÄ ekspertizę ir pavesti jÄ daryti tam pačiam ar kitam ekspertui, jeigu įvertina ekspertizės aktÄ kaip nepakankamai iÅ¡samų ar nepakankamai pagrįstÄ . Ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai.

16. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti tyrimÄ iÅ¡ medicininių dokumentų bei atsakyti į klausimus apie A. D. padarytus sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 28–31). Tyrimui atlikti, ekspertui buvo pateikta informacija apie įvykį bei medicininiai dokumentai, o 2017 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Nagrinėjamu atveju byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G2701/2017 (02) (t. 1, b. l. 32-33) yra iÅ¡sami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas objektyviai iÅ¡analizavus ir įvertinus medicininių dokumentų duomenis.

Apklausiamas teisme specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas jÄ patvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ia specialisto iÅ¡vada, neskirdamas gynėjo praÅ¡omos naujos ekspertizės sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Minėta specialisto iÅ¡vada atitinka jai keliamus įstatymų reikalavimus, todėl ji teisėtai pripažinta leistinu įrodymu sprendžiant A. Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

17. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė ir motyvuota protokoline nutartimi atmetė gynybos praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti ir įvertinti nukentėjusiojo patirti sužalojimai.

IÅ¡ apraÅ¡ymo, esančio specialisto iÅ¡vadoje, matyti, kad A. D. operacijos metu buvo stebėtas gausus kraujavimas iÅ¡ lūžio vietos ir dėl to susiformavusi epidurinė hematoma. Taigi nėra pagrindo abejoti pateikta specialisto iÅ¡vada, kad A. D. buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas. Posėdžio metu eksperto iÅ¡sakytus teiginius, kad dėl nukentėjusiajam po patirtos galvos traumos dar sutrenkiant galvÄ pakauÅ¡io srityje, galėjo intensyvėti kraujavimas, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prielaidÄ , kurios nėra galimybės objektyviai patikrinti ir iÅ¡ kaltinimo nuteistajam Å¡alinti dalį nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nes nustatyti ir atskirti, kiek kraujo iÅ¡siliejo lūžio metu, o kiek vėliau – nėra objektyvių galimybių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , taip pat neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir nustačius, jog dalis smulkesnių sužalojimų, nurodytų eksperto Ą. S. parodymuose teisme (smegenų sužalojimai kaktinėse skiltyse), nukentėjusiajam kilo dėl pakartotinio atsitrenkimo pakauÅ¡iu į grindinį, Å¡i aplinkybė neturėtų jokios įtakos nei nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei bausmės ar civilinių ieÅ¡kinių dydžiams.

Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ paskirti naujÄ teismo medicinos ekspertizę, pažeidė kaltinamojo teisę į teisingÄ teismÄ .

18. Apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teigdamas, kad jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu.

Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis A. Å . padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

19. Neigdamas chuliganiÅ¡kų paskatų nuteistojo veikoje buvimÄ , apeliantas teigia, jog įvykio metu dar klube tarp nukentėjusiojo, liudytojo G. S. ir nuteistojo įvyko konfliktas, kuris persikėlė į gatvę, pats nukentėjusysis provokavo ir skatino konfliktÄ . Tačiau prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, liudytojų A. R., E. B., P. J. parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Liudytoja A. R. teisme parodė, jog nukentėjusysis ir liudytojas G. S. konflikto nepradėjo, nes tai padarė nuteistasis, kuris smÅ«giavo pirmas ir iÅ¡ trijų vaikinų vienintelis buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytoja nepatvirtino, kad tarp Å¡ių asmenų klubo viduje vyko koks nors konfliktas.

20. Liudytojas P. J., apklausiamas teisme, nurodė, jog konflikto tarp nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojo G. S. klube nebuvo. Å is liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. Å . įvykio metu elgėsi labai agresyviai. Jis stovėjo iÅ¡kėlęs rankas, laikė suspaudęs kumščius ir keletÄ kartų bandė smÅ«giuoti tiek „aukÅ¡tam“ (G. S.), tiek „žemam“ (A. D.) vaikinui. Abu vaikinai stengėsi iÅ¡vengti konflikto, agresyviam vaikinui nesudavė nei karto.

Jie net nestovėjo pakėlę rankų, nebuvo suspaudę kumščių, tiesiog ramiai stovėjo. Tuo metu, kai agresyvus jaunuolis bandė suduoti tiems dviem vaikinams, lauke, prie naktinio klubo „D.“ įėjimo buvo ir kitų klientų. Agresyvus vaikinas nenustojo agresyviai elgtis, vis ketino suduoti tiems vaikinams, todėl jis priėjo prie jo ir paprašė, kad nusiramintų, bet jis į jo perspėjimÄ nereagavo. Matė, kaip agresyvus vaikinas ranka sudavė žemesniam vaikinui į veidÄ . Nuo suduoto smÅ«gio vaikinas krito ir galva atsitrenkė į akmenis, prarado sÄ monę (t. 1, b. l. 127 – 128).

Å is liudytojas, apklausiamas teisme, parodė, jog teismas vadovautųsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nenurodė matęs, kaip nuteistasis klubo viduje kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir liudytoju G. S.. Atsiradusius parodymų skirtumus liudytojas paaiÅ¡kino aplinkybe, kad dėl darbo specifikos jis galėjo sumaiÅ¡yti įvykius, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu viskÄ prisiminė geriau. Kita vertus, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog apsaugos darbuotojai įvykio vakarÄ stovėjo prie įėjimo į klubÄ â€žD.“ durų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. taip pat parodė, jog įvykio vakarÄ jo darbo vieta buvo ne Å¡io klubo viduje, o lauke, prie įėjimo į klubÄ . Dėl to apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojas P. J. apklausiamas teisme parodė matęs, kaip nuteistasis tris valandas kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir liudytoju G. S., yra nepagrįstas.

21. Apklausiamas teisme liudytojas E. B. teigė, jog įvykio metu nuteistÄ jį puolė nukentėjusysis ir liudytojas G. S., minėti asmenys konfliktavo jau bÅ«dami klube. Tačiau Å¡ie liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagoje esančiam vaizdo įraÅ¡ui ir kitų liudytojų – P. J., A. R., E. T., G. S. ir nukentėjusiojo A. D. parodymams, kad joks konfliktas tarp nuteistojo A. Å ., liudytojo G. S. ir nukentėjusiojo klubo viduje nevyko, įvykio metu vienintelis agresyviai nusiteikęs asmuo buvo A.

Å .. Be to, pirmiau nurodyti liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymas, iÅ¡ kurių matyti, jog įvykio metu jis, kaip taksi vairuotojas, buvo prie klubo „D.“, o ne Å¡io klubo viduje, ir kalbėjosi su pažįstamu. Jis matė, kaip iÅ¡ klubo išėjo trys vaikinai, kurie užlipo laiptais ir atsistojo ant Å¡aligatvio prieÅ¡ais naktinį klubÄ . Jis suprato, kad du iÅ¡ klubo išėję vaikinai buvo draugai, bei girdėjo, kaip trečiasis vaikinas liepė pastariesiems eiti namo.

Vėliau matė, kaip Å¡is vaikinas Å¡iems dviem vaikinams sudavė mažiausiai du smÅ«gius. Nuėjęs prie taksi automobilio, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pažiÅ«rėjęs pamatė, kad vienas iÅ¡ vaikinų guli ant grindinio prie naktinio klubo sienos (t. 1, b. l. 137). Asmens parodymo atpažinti metu E. B. atpažino A. Å ., kaip asmenį, sudavusį smÅ«gius dviem vaikinams (t. 1, b. l. 133-134).

22. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas A. P., jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas galimybes surasti ir apklausti šį liudytojÄ â€“ jam siųsti Å¡aukimai, jį bandyta atvesdinti, tačiau, nepavykus to padaryti, teismas pagrįstai pasinaudojo BPK 276 straipsnio 4 dalyje suteikta teise. Teisėjų kolegija pažymi, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas taip pat nurodė, jog vienintelis agresyviai nusiteikęs asmuo įvykio metu buvo A. Å ., kuris stovėjo pakėlęs rankas ir laikė sugniaužęs kumščius, tarsi norėdamas smÅ«giuoti kitiems dviem vaikinams (t. 1, b. l. 121 – 122).

Be to, Å¡is liudytojas, kaip ir liudytojas P. J., nurodė, jog įvykio naktį jo darbo vieta buvo ne klubo „D.“ viduje, o lauke, prie įėjimo į šį klubÄ durų. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įvykių, vykusių klubo viduje Å¡is liudytojas nematė.

23. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis A. D. nuosekliai parodė, kad įvykio metu klube su A. Å . nekonfliktavo. IÅ¡einant iÅ¡ klubo A. Å . nepatiko jo ir G. S. ėjimo bÅ«das. IÅ¡ klubo jie visi išėjo linksmi, todėl nesuprato, kodėl iÅ¡provokavo agresyvų A. Å . elgesį, nes išėjus į laukÄ pastarasis pradėjo muÅ¡ti G. S.. Jis juos bandė iÅ¡skirti, tačiau pajuto smÅ«gį ranka į deÅ¡inę veido pusę, nuo smÅ«gio stipriai apsvaigo. SmÅ«gis buvo stiprus, jis pasimetė, ėmė dingti orientacija ir jo kojos iÅ¡slysdavo iÅ¡ avėtų įsispiriamų Å¡lepečių.

A. Å ., pakėlęs vienÄ jo pamestÄ Å¡lepetę metė į jį (A. D.), jį erzino, provokavo. Jie su G. S. atsistojo atokiau nuo klubo durų, tačiau A. Å . pribėgęs prie jų, sugriebė jų galvas ir trenkė vienÄ Ä¯ kitÄ . Po to jis (A. D.) iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė telefonÄ ir norėjo iÅ¡sikviesti taksi, nes matė, kad susidariusi situacija nesibaigs gerai. Tada A. Å ., bėgdamas link G. S., atsisuko ir trenkė jam (A. D.) į veidÄ deÅ¡ine ranka. Nepamena, kiek tiksliai jam buvo suduota smÅ«gių, nes patyrė stipriÄ traumÄ .

Nuo paskutinio smÅ«gio jis prarado pusiausvyrÄ ir krito ant grindinio ir deÅ¡ine galvos puse atsitrenkė į kietÄ pagrindÄ . Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek įvykio vaizdo įraÅ¡as, tiek pirmiau aptarti liudytojų parodymai.

24. BK 135 straipsnį kvalifikuojančiÄ aplinkybę – chuliganiÅ¡kas paskatas A. Å . veikoje patvirtina įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog prie klubo įėjimo stovėjo trys apsaugos darbuotojai. IÅ¡ klubo „D.“ pirmas išėjo A. Å ., po jo pro duris į gatvę išėjo dar du vaikinai – G. S. ir A. D., nukentėjusysis A. D. sekė pastarajam iÅ¡ paskos ir buvo gerokai nutolęs nuo A. Å . (13:26 – 13:28). Vos išėjęs iÅ¡ klubo A. Å . atsistojo prieÅ¡ais G.

S. ir už jo stovintį A. D., tuomet pasitraukė į Å¡onÄ ir atsistodamas prieÅ¡prieÅ¡iais užtvėrė siaurÄ Å¡aligatvio praėjimÄ . Jis pirmasis be jokios priežasties staigiai kumščiu smÅ«giavo prieÅ¡ais jį stovinčiam G. S. į veidÄ . Nuo smÅ«gio G. S. sverdėdamas atsitraukė kelis žingsnius link įėjimo į klubÄ , tačiau vėliau apsisuko ir grįžo atgal (13:36 – 13:43). Tarp jų bandančiam įsiterpti ir nuteistÄ jį raminti A. D. A. Å . sudavė smÅ«gį į veidÄ (13:44).

G. S. ir A. D. dviese stovėjo prieÅ¡ais A. Å ., kuris pradėjo demonstruoti kovines stovėsenas. A. Å ., iÅ¡tiesdamas rankÄ dar bandė raminti vienas iÅ¡ apsaugos darbuotojų, tačiau pastarasis į tokius konflikte nedalyvaujančio asmens veiksmus visiÅ¡kai nereagavo (13:50). A. Å . toliau demonstravo kovinius judesius ir smÅ«giavo į veidÄ prieÅ¡ais stovinčiam A. D. (13:57). A. Å . toliau demonstruodamas kovines stovėsenas priartėjo prie A. D.. Pastarasis iÅ¡tiesė rankÄ , kuriÄ sugavęs A. Å . pargriovė A.

D. ant žemės (14:07 – 14:13). A. D. atsistojo, o tuo metu provokuojančius kovinius judesius A. Å . atliko prieÅ¡ais G. S.. A. D. atsistojo už G. S.(14:14 – 14:29). A. Å . kumščiu smÅ«giavo G. S. į veidÄ (14:30). G. S. ir A. D., užėmę gynybines pozas, toliau stovėjo prieÅ¡ais A. Å ., demonstruojantį provokuojančius kovinius judesius ir agresyviai rankomis mosuojantį prieÅ¡ais A. D. (14:30 – 14:51). G. S. bandė raminti A. Å . iÅ¡tiesdamas rankÄ tarp pastarojo ir A. D., tačiau A.

Å . nustÅ«mė atgal ir jį ir A. D. (14:51 – 15:00). A. D. iÅ¡kėlė abi rankas iÅ¡tiestais delnais į viršų ir ėjo link A. Å ., kurį tuo pat metu bandė raminti ir G. S., tačiau A. Å . juos abu agresyviai nustÅ«mė nuo savęs (15:01 – 15:10) A. D. ir G. S. atsistojo prie taksi automobilio galo, o A. Å . nuėjo link apsaugos darbuotojų, tačiau vėl grįžo prie A. D. ir G. S. ir sučiupęs jų galvas sutrenkė vienÄ Ä¯ kitÄ (15:10 – 15:17), tuomet demonstratyviai dar kelis metrus nustÅ«mė pastaruosius tolyn nuo taksi automobilio ir įėjimo į klubÄ (15:18 – 15:25).

Pakėlęs A. D. pamestÄ Å¡lepetę A. Å . jÄ metė į A. D., po to, priėjęs prie A. D. ir G. S. jis toliau demonstravo kovines stovėsenas ir atsitraukė porÄ Å¾ingsnių, pagÄ sdindamas vėl priartėjo ir vėl atsitraukė poros metrų atstumu (15:25 – 15:57). A. D. ir G. S. stovėjo atsitraukę nuo A. Å . ir kalbėjosi tarpusavyje nutolę poros metrų atstumu nuo taksi automobilio galo. Tuo metu A. Å . vis priartėdavo prie jų, parodydamas smÅ«giavimo judesius, tačiau grįždavo prie klubo apsaugos darbuotojų (15:57 – 16:17).

A. D. ir G. S. stovėjo kelių metrų atstumu nuo A. Å .. A. D. rankoje laikė mobilųjį telefonÄ . Tuomet A. Å . priėjo prie A. D. ir kumščiu stipriai smÅ«giavo jam į veidÄ (16:17 – 16:25). A. D. nuo smÅ«gio prarado pusiausvyrÄ ir deÅ¡iniu Å¡onu krito ant gatvės grindinio, deÅ¡ine galvos puse atsitrenkdamas į kitÄ Å¡alia namo esančiÄ grindinio atbrailÄ ir prarado sÄ monę (16:25 – 16:26). Matydamas, jog A. D. prarado sÄ monę, A. Å . toliau agresyviai artėjo prie G. S., bandė jam įspirti, galiausiai jo veiksmus nutraukė įsiterpęs apsaugos darbuotojas, o prie be sÄ monės gulinčio nukentėjusiojo prisiartino ir jį apžiÅ«rėti bandė iÅ¡ klubo išėjusi mergina, dėvinti baltus džinsus (16:25 – 17:00).

G. S. dar grįžo prie A. Å ., tačiau Å¡is jį pasitiko smÅ«giu į veidÄ , demonstruodamas visiÅ¡kÄ abejingumÄ A. D. bÅ«klei A. Å . vijo G. S. tolyn, toliau demonstruodamas kovinius judesius (17.00 – 17:33). Å is vaizdo įraÅ¡as neprieÅ¡tarauja 2017 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenims (t. 1, b. l. 141-142) bei pirmosios instancijos teisme apžiÅ«rint šį vaizdo įraÅ¡Ä konstatuotoms aplinkybėms (t. 2, b. l. 47 – 48).

25. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ pykčio, dėl asmeninių, o ne chuliganiÅ¡kų paskatų. Liudytojų parodymai nepatvirtina, jog įvykio metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo dar klube įvyko konfliktas, kurį inicijavo, o išėjęs į gatvę skatino pats nukentėjusysis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pirmiau aptarto vaizdo įraÅ¡o ir jame užfiksuotų įvykio eigos matyti, jog nuteistasis, vos išėjęs į gatvę, buvo nusiteikęs ir elgėsi agresyviai bei siekė konflikto, smurtÄ prieÅ¡ G.

S. ir nukentėjusįjį A. D. jis pradėjo naudoti be jokios priežasties. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos įvykių sekos matyti, jog nukentėjusysis ir liudytojas G. S. nuteistajam nesudavė nė vieno smÅ«gio, o bÅ«tent nuteistasis siekė smurtauti vieÅ¡oje vietoje matant aplinkiniams ir tęsti Å¡iuos smurtinius veiksmus. A. Å . suprato, kad yra fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už nukentėjusįjį bei liudytojÄ G. S. ir visiÅ¡kai kontroliavo susidariusiÄ situacijÄ , netgi mėgavosi savo pranaÅ¡umu tęsdamas chuliganiÅ¡kus veiksmus.

Apeliacinio skundo teiginių, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo klube įvyko konfliktas, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina. Kita vertus, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog lemiamÄ smÅ«gį, po kurio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. Å . sudavė pats prisiartinęs prie nuoÅ¡aliau stovinčio A. D.. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus, kilusius iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ir nukentėjusiajam padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to nuteistojo A.

Å . nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

26. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas turėjo nustatyti dvi nuteistojo A. Å . atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

27. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015).

Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylÄ teisme A. Å . iÅ¡ esmės pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pripažino vieÅ¡oje vietoje sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam A. D. ir liudytojui G. S., tačiau teigė, jog Å¡ių veiksmų padarymÄ lėmė asmeninis konfliktas, kurį iÅ¡provokavo paminėti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jis iÅ¡ esmės nepripažino, iÅ¡ pradžių teigė, jog niekam fizinio skausmo tyčia nesukėlė, nukentėjusysis parkrito susistumdymo metu, vėliau parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 158, 164).

Taigi, tokie pirminiai A. Å . parodymai, jo gynybinė pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad prisipažinimÄ padarius jam inkriminuojamas veikas lėmė susipažinimas su bylos medžiaga, ypač įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos nuteistojo panaudoto smurto aplinkybės. Å ių faktinių duomenų visuma reiÅ¡kia tik tai, kad A. Å . nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumÄ patvirtinančių akivaizdžių įrodymų bÅ«tų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoÅ¡irdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, gydymu, dalį padarytos žalos atlygino tik teisminio proceso pabaigoje, taigi, jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymas teisme buvo tik formalÅ«s. Nenustačius kaltininko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.

29. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

30. Nukentėjusysis prašė priteisti 1 743,91 Eur turtinę ir 15 000,00 Eur neturtinę žalÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. Å . nukentėjusiajam atlygino 250,00 Eur turtinės ir 250,00 Eur neturtinės žalos. Dėl to pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo A. Å . nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. D. priteisė 1 493,91 Eur turtinės (1 743,91-250,00=1 493,91) ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ atitinkamai sumažino iki 9 750,00 Eur (10 000,00-250,00=9 750,00).

Taigi, nuteistasis iš viso nukentėjusiajam atlygino 500,00 Eur, tačiau šis atlygintos žalos dydis nelaikytinas pakankamai dideliu. Be to, A. Š. net iš dalies neatlygino Kauno teritorinės ligonių kasos patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 4 196,19 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio – 3 978,02 Eur. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. Å . yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Å ., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje įtvirtintÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Å ., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, o veikdamas netiesiogine tyčia padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Å ie A. Å . nusikalstami veiksmai sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikata, sveikatos sutrikdymo padarinius jis jaučia iki Å¡iol, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d. jam nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis.

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki dvylikos metų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Å . padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jis jau buvo teistas už nusikaltimÄ , susijusį su fizinio smurto panaudojimu, kartÄ baudžiamoji byla taip pat už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ buvo nutraukta BK 40 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 12-18, 19-21), anksčiau jis buvo daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 23-38).

A. Å . tinkamų iÅ¡vadų nepadarė, vėl nusikalto neiÅ¡nykus teistumui. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. Å . apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , jo Å¡eiminę padėtį. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apygardos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. Be to, Å¡is teismas įvertino ir BK 62 straipsnį, BK 54 straipsnio 3 dalį bei pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindÄ taikyti A. Å . BK 62 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. Å . savo noru į teisėsaugos įstaigÄ neatvyko ir apie savo padarytÄ nusikaltimÄ nepranešė. Ikiteisminio tyrimo metu su teisėsaugos pareigÅ«nais nebendradarbiavo, atsisakė duoti parodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, be to, atlygino tik nedidelę dalį padarytos žalos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra Å¡ioje straipsnio dalyje numatyta viena ar kelios iÅ¡ Å¡eÅ¡ių numatytų aplinkybių.

A. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalis ir A. Å . skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę neturėjo teisinio pagrindo.

34. Nuteistajam taip pat nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę nei nustatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrė mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, kad pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip bÅ«tų sumenkinami nukentėjusiojo asmens interesai, pažeidžiamas jo orumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Be to, nenustačius nuteistojo veikos perkvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrindų, BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) taikymas neįmanomas, nes šio straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo būti atleisti tik asmenys padarę sunkius, o ne labai sunkius nusikaltimus.

35. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteistajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 500,00 Eur rando Å¡alinimo plastinei operacijai, nors nukentėjusysis Å¡ių iÅ¡laidų realiai dar nėra patyręs, o priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas neatsižvelgus į paties nukentėjusiojo elgesį, liudytojo G. S. veiksmais pastarajam padarytÄ sužalojimÄ ir prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012).

Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

36. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad tokias aplinkybes Å¡is teismas aiÅ¡kinosi ir nustatė visus iÅ¡vardytus Å¡iuo atveju bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų požymius, t. y. tai, kad jos susijusios su A. D. sveikatos sutrikdymo (rando deÅ¡inio smilkinio srityje plastinė operacija (t. 2, b. l. 127, 129)) padarinių Å¡alinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, bÅ«tinos ir protingos. Skirtingai nei teigia apeliantas, žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimÄ priteisti bÅ«simas gydymosi iÅ¡laidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

37. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo A. Š. nukentėjusiajam A. D. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ši suma atitinkamai sumažintas nuteistojo atlyginta 250,00 Eur suma iki 9 750,00 Eur. Priešingai apelianto teiginiams, A. D. priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai ir nelaikytinas per dideliu. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis prašė priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, t. y. ir liudytojo G.

S. atliktus veiksmu, bei nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų gydymo trukmę bei liekamuosius reiÅ¡kinius, nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos tenkino tik iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajam priteisė 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusiesiems sunkaus kvalifikuoto sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 7 000,00 Eur iki 40 000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017).

38. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. Å . gynėjo advokato Lino Sstanislavo Bagdono apeliacinį skundÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas