a9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedA. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad 2017 m. rugpjÅ«Äio 12 d. apie 6.43 val., vieÅ¡oje vietoje â prie įÄjimo į naktinį klubÄ âD.â, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. tyÄia suduodamas smÅ«gius kumÅ¡Äiu G. S. ir A. D. į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, parblokÅ¡damas nukentÄjusį A.
Legislator headnote
AI generateda9b68132-6972-47d5-8ed4-7ec05073cd76 · Lietuvos apeliacinis teismas: Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiÅ¡kų paskatų turinys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013), apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . GynÄjas cituoja liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ įvykį nuteistasis, nukentÄjusysis ir liudytojas G. S. ginÄijosi, pykosi, vis trys buvo neblaivÅ«s; liudytojo E. B. parodymus, jog pirmieji A.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-307/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41056-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8, 1.1.8.1.1, 1.1.8.9.1, 2.3.4.6.2, 2.3.4.9, 2.1.7.4.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Daivos PranytÄs-ZalieckienÄs, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynÄjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.
Å . gynÄjo advokato Lino Stanislavo Bagdono (toliau â ir gynÄjas) apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas: â pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 straipsnį â laisvÄs atÄmimo bausme penkiems mÄnesiams; â pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â laisvÄs atÄmimo bausme ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A.
Å . paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ, ir jam paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas ketveriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose. NukentÄjusiojo A. D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ A. Å . nukentÄjusiajam A. D. priteista 1 493,91 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt trys eurai 91 ct) turtinÄs ir 9 750,00 Eur (devyni tÅ«kstanÄiai septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo bei 700,00 Eur (septyni Å¡imtai eurų) advokato paslaugoms apmokÄti.
Kauno teritorinÄs ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai: â iÅ¡ A. Å . priteista 4 196,19 Eur (keturi tÅ«kstanÄiai vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 19 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau â PSDF) biudžetui, pinigus pervedant į ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).
â iÅ¡ A. Å . priteista 3 978,02 Eur (trys tÅ«kstanÄiai devyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 2 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau â VSDF) biudžetui, pinigus pervedant į VSDF valdybos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB âLuminorâ bankas. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :
1. A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad 2017 m. rugpjÅ«Äio 12 d. apie 6.43 val., vieÅ¡oje vietoje â prie įÄjimo į naktinį klubÄ âD.â, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. tyÄia suduodamas smÅ«gius kumÅ¡Äiu G. S. ir A. D. į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, parblokÅ¡damas nukentÄjusį A.
D. ant akmeninio grindinio, o pastarajam atsistojus rankomis suÄmÄs G. S. ir A. D. galvas trenkdamas vienÄ Ä¯ kitÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ bei nukentÄjusiajam A. D. nuo suduoto smÅ«gio kumÅ¡Äiu į veido sritį griuvus ir galva atsitrenkus į akmeninį grindinį padarÄ sužalojimus â įspaustinį skliauto kaulo lūžį deÅ¡inio momens srityje su kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinÄse, kairÄje smilkininÄje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo A.
D..
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Å . gynÄjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti â A. Å . veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnį perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir skirti jam bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu arba taikyti BK 75 straipsnio normas ir atidÄti bausmÄs vykdymÄ , taip pat sumažinti A. D. priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ iki 993,91 Eur bei sumažinti jam priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ . 2.1.
Apeliaciniame skunde gynÄjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turÄjo kvalifikuoti pagal kitÄ BK straipsnį, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti dalį aplinkybių bei sumažinti A. D. priteisto ieÅ¡kinio sumÄ . Pagrįsdamas Å¡iuos apeliacinio skundo teiginius advokatas nurodo, jog ValstybinÄs teismo medicininÄs tarnybos Kauno skyriaus ekspertas Ä. S., pateikÄs iÅ¡vadÄ Nr. G2701/2017(02), kurioje A. D. padarytas galvos sumuÅ¡imas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu, neįvertino baudžiamosios bylos medžiagoje esanÄių duomenų visumos.
IÅ¡ byloje esanÄio įvykio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad A. D. po A. Å . suduoto smÅ«gio griuvo ir galva atsitrenkÄ Ä¯ grindinį. Po to A. D. draugui G. S. bandant keisti gulinÄio nukentÄjusiojo kÅ«no padÄtį, pastarasis buvo pasodintas ant grindinio, iÅ¡slydo iÅ¡ jo rankų ir krisdamas laisva jÄga, pakartotinai į grindinį atsitrenkÄ pakauÅ¡iu. Teisminio nagrinÄjimo metu apklausiamas ekspertas Ä. S., peržiÅ«rÄjÄs filmuotÄ medžiagÄ , nurodÄ, kad kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinÄse srityse, bei kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje galÄjo atsirasti ir dÄl pakartotinio A.
D. kritimo. Teisiamojo posÄdžio metu gynyba bylÄ nagrinÄjusiam pirmosios instancijos teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo, taÄiau Kauno apygardos teismas nesiÄmÄ veiksmų prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Apklausiamas teisme ekspertas nurodÄ, kad A. Å . nukentÄjusiajam padarytas kÅ«no sužalojimas iÅ¡liktų sunkus, taÄiau, gynÄjo nuomone, keistųsi sužalojimų mastas. GynÄjo vertinimu, dÄl to keistųsi A. Å . pareikÅ¡to kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiai.
Apelianto nuomone, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetÄ minÄtÄ gynybos praÅ¡ymÄ ir A. Å . nuteisÄ už sužalojimus, kurių jis A. D. nepadarÄ. Tai lÄmÄ, jog A. Å . buvo sutrukdyta pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) suteikta teise į gynybÄ , pažeistas sÄ Å¾iningo proceso principas, teisÄ Ä¯ teisingÄ teismÄ . Be to, netikslus kaltinimo formulavimas sutrukdÄ teismui įvykdyti teisingumÄ , t. y. objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas faktines bylos aplinkybes ir nustatyti tiesÄ baudžiamojoje byloje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2005, Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-660/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-233/2008 ir kt.). 2.2.
Remdamasis teismų formuojama praktika, kurioje atskleidžiamas chuliganiÅ¡kų paskatų turinys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013), apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . veikos kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . GynÄjas cituoja liudytojos A. R. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ įvykį nuteistasis, nukentÄjusysis ir liudytojas G. S. ginÄijosi, pykosi, vis trys buvo neblaivÅ«s; liudytojo E. B. parodymus, jog pirmieji A.
Å . puolÄ nukentÄjusysis su draugu; liudytojo P. J. parodymus, kad prieÅ¡ įvykį nukentÄjusysis A. D., jo draugas ir A. Å . klube tris valandas kalbÄjosi tarpusavyje, o po to visi iÅ¡Äjo į laukÄ , kur nukentÄjusysis provokavo konfliktÄ . Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas itin svarbus liudytojas A. P., dirbÄs naktinio klubo âD.â apsaugos darbuotoju. 2.3. Skunde gynÄjas taip pat apraÅ¡o įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ Ä¯vykių eigÄ pažymi, jog filmuota medžiaga paneigia nukentÄjusiojo ir liudytojo G.
S. parodymus, jog A. Å . prieÅ¡ įvykį į gatvÄ iÅ¡Äjo juos sekdamas. Apelianto nuomone, vaizdo įraÅ¡e esanÄių duomenų visuma patvirtina, kad konfliktas tarp nukentÄjusiojo ir A. Å . prasidÄjo dar naktiniame klube, o vÄliau persikÄlÄ Ä¯ gatvÄ. Konfliktas buvo provokuojamas ir skatinamas paties nukentÄjusiojo, todÄl nÄra pagrindo sprÄsti, jog kÅ«no sužalojimas buvo padarytas dÄl menkavertÄs dingsties, kaip tai nurodÄ pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga patvirtina, kad kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ nulÄmÄ pyktis ir tarpusavio konfliktas, o tai paneigia chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ A.
Å . veiksmuose. 2.4. Apelianto vertinimu, nagrinÄjamu atveju sprendžiant, kokia kaltÄs forma ir rūšis apibÅ«dina A. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , svarbios Å¡ios aplinkybÄs: 1) jis sudavÄ tik vienÄ koncentruotÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į galvÄ ; 2) smÅ«gis buvo suduotas tarpusavio konflikto metu; 3) nukentÄjusysis, po lemtingo smÅ«gio sudavimo užkliuvo už akmeninio borto, neiÅ¡laikÄ pusiausvyros ir griuvo ant akmeninio grindinio galva atsitrenkdamas į akmeninį bortÄ , t. y. nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymui įtakos turÄjo paÅ¡aliniai veiksniai.
Be to, A. Å . veikÄ netiesiogine tyÄia, o tai lemia ir chuliganiÅ¡kų paskatų nebuvimÄ jo veiksmuose; 4) teisminio nagrinÄjimo metu apklaustas ekspertas Ä. S. nurodÄ, kad kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinÄse srityse bei kraujo iÅ¡siliejimas kairÄje kaktinÄje skiltyje galÄjo atsirasti dÄl A. D. pakartotinio kritimo, kurį sÄ lygojo liudytojo G. S. veiksmai. Apelianto vertinimu, dÄl pirmiau nurodytų aplinkybių, nuteistojo veika turÄtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2.5.
Nesutikdamas su nuteistajam paskirta bausme gynÄjas teigia, kad jo ginamasis pripažino kaltÄ, smurtinius veiksmus, suvokÄ jų neteisÄtumÄ , smerkÄ neteisÄtÄ poelgį ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, be to, jis iÅ¡ dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas turÄjo nustatyti A. Å . atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio l dalies 2 (kaltininkas prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis) ir 3 (kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ) punktuose.
Apeliantas taip pat nurodo, jog A. Å . paskirtoji bausmÄ turi bÅ«ti Å¡velninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. Apelianto teigimu, ilgalaikÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas A. Å . jam paÄiam, jo aplinkai ir visuomenei sukels gerokai didesnÄ Å¾alÄ nei ta žala, kuri buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Jo integracija atgal į visuomenÄ po laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo bus apsunkinta. Be to, skirdamas bausmÄ pirmosios instancijos teismas turÄjo įvertinti, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinÄjimo teisme metu nuteistasis jau patyrÄ neigiamas pasekmes, kurios padÄjo jam maksimaliai suvokti padarytų veiksmų neteisÄtumÄ .
Viso proceso metu A. Å . elgÄsi nepriekaiÅ¡tingai. Å iuo metu jo pavojingumas yra ne didesnis nei bet kurio kito visuomenÄs nario. DÄl to atimti jam laisvÄ praÄjus beveik metams nuo padarytos veikos â objektyviai neteisinga ir neracionalu. Visų Å¡ių aplinkybių Kauno apygardos teismas nuosprendyje neaptarÄ ir neįvertino. Apelianto nuomone, nagrinÄjamu atveju bausmÄs tikslai galÄjo bÅ«ti pasiekti neskiriant A. Å . realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs. PrieÅ¡ingai, paskyrus kitÄ bausmÄ ir įpareigojus jį per protingÄ terminÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tų buvusi iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentÄjusiojo interesų.
DÄl to A. Å . veikÄ perkvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį jam paskirtina bausmÄ, nesusijusi su laisvÄs atÄmimu, arba, pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. 2.6. Nesutikdamas su nukentÄjusiajam priteistos turtinÄs žalos dydžiu apeliantas teigia, jog A. D. rekomenduojamo chirurginio gydymo iÅ¡laidos, t. y. 500,00 Eur, priteistos nepagrįstai, nes tokių iÅ¡laidų A. D. nÄra patyrÄs. Apygardos teismo argumentai, kad minÄta operacija bus atlikta ateityje, yra tik prielaida.
DÄl to A. D. priteistos turtinÄs žalos dydis turÄtų bÅ«ti sumažintas iki 993,91 Eur. 2.7. Apeliantas taip pat nurodo, jog nukentÄjusiajam priteistos neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas. Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentÄjusysis įvykio metu buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir pats provokavo konfliktÄ . Kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinÄse srityse, bei kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje galÄjo atsirasti dÄl pakartotinio A.
D. kritimo, sÄ lygoto G. S. veiksmų. Be to, priteistas 9 750,00 Eur neturtinÄs žalos dydis prieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentÄjusysis A. D. praÅ¡o nuteistojo A. Å . gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. NukentÄjusysis nurodo, jog A. Å . padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad naktiniame klube tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo jokio asmeninio konflikto nebuvo. GatvÄje nuteistasis pirmas smÅ«giavo G. S., po to nukentÄjusiajam. Teismo nustatytos sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybÄs patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas be jokios priežasties, o tik siekiant iÅ¡reikÅ¡ti niekinamÄ požiÅ«rį į nukentÄjusįjį.
PraÅ¡ymas skirti papildomÄ ekspertizÄ taip pat nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad nukentÄjusiajam padarytas įspaustinis kaukolÄs skliauto kaulo lūžis deÅ¡inio momens srityje buvo sÄ lygotas nuteistojo smÅ«gio. DÄl to nÄra teisinio pagrindo skirti pakartotinÄ komisinÄ ekspertizÄ. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. Å . paskirta teisinga bausmÄ, kuri nÄra aiÅ¡kiai per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Be to, teismas tinkamai taikÄ Ä¯statymÄ ir atsižvelgÄ Ä¯ visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, reikÅ¡mingus nustatant neturtinÄs žalos dydį.
4. Teismo posÄdžio metu nuteistojo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
5. Nuteistojo A. Å . gynÄjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmetamas.
6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinÄs instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dÄl to asmens, kuris padavÄ apeliacinį skundÄ ar dÄl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi, remiantis minÄta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrÄžtumo, todÄl tikrinamos tik tos faktinÄs aplinkybÄs, dÄl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas nesutinka su A. Å . nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teigdamas, kad Å¡i veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. GynÄjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinÄmis nusikalstamos veikos aplinkybÄmis, gynybos praÅ¡ymo skirti pakartotinÄ ekspertizÄ atmetimu ir nukentÄjusiajam konstatuotu A. Å . veiksmais padarytu sveikatos sutrikdymo mastu, nuteistajam paskirta bausme, t. y. realiu laisvÄs atÄmimu, bei nukentÄjusiajam priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžiais. ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A. Å . gynÄjo apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, neperžengdama skundo ribų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
8. Å ioje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. Å . dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo A. D., t. y. vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ bei nukentÄjusiajam A. D. nuo suduoto smÅ«gio kumÅ¡Äiu į veidÄ griuvus ir galva atsitrenkus į grindinį padarÄ sužalojimus â įspaustinį skliauto kaulo lūžį deÅ¡inio momens srityje su kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinÄse, kairÄje smilkininÄje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina teisme apklausto nukentÄjusiojo A. D., liudytojų G. S., E. B., R. M., A. R., E. T., P. J., iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo A. Å . bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P., kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, eksperto Ä. S. parodymai, įvykio vaizdo įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada Nr. G2701/2017(02) ir kita raÅ¡ytinÄ baudžiamosios bylos medžiaga.
9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas neteisingai nustatÄ nukentÄjusiojo A. D. sužalojimo mastÄ . BK 135 straipsnyje nustatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kurio sudÄties požymis â padariniai â yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Atsakant į klausimÄ , kokie sužalojimai žmogui yra padaryti, reikalingos specialios medicinos žinios. Savo ruožtu teismas apie nusikalstamos veikos požymių buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teisiÅ¡kai vertindamas faktines bylos aplinkybes.
BK 141 straipsnyje pateiktas nusikaltimų žmogaus sveikatai skyriuje naudojamų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimas nurodant, kad Å¡io skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos VyriausybÄs ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄs, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužÄs 23 d.
įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄs, reglamentuojanÄios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, kaip minÄta, reikalingos specialios žinios, todÄl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) iÅ¡vadomis (įvertinÄs jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ BPK nustatyta tvarka). MinÄtų taisyklių pagrindu, ekspertas, darydamas teismo medicinos ekspertizÄ arba tyrimÄ sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti (kuriÄ (-į) galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais), įvertinÄs kÅ«no sužalojimus, teikia iÅ¡vadÄ .
Tokiame tyrime pateiktų išvadų, kaip įrodymo, įvertinimas yra teismo kompetencija.
10. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyt, kad nustatydamas bylos faktines aplinkybes bei pripažindamas, jog A. Å . veiksmais nukentÄjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apygardos teismas atsižvelgÄ Ä¯ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2701/2017(02) konstatuotÄ nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų mastÄ . Å ioje specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad įvykio metu, nukentÄjusiajam A. D. padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs įspaustiniu skliauto kaulo lūžiu deÅ¡inio momens srityje ir kraujavimu bei kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ kietojo smegenų dangalo Å¡ioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinÄse, kairÄje smilkininÄje skiltyse, intracerebriniu kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje, sukÄlÄ nukentÄjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
MinÄtų taisyklių 6.6.1. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymÄ , BK 135 straipsnio prasme, sukelia kaukolÄs skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai, 6.6.4. punkte nurodyta, kad sunkų sveiktos sutrikdymÄ sukelia kraujo ar likvoro iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis. Taigi, nukentÄjusiajam padaryti sužalojimai atitiko Å¡ių taisyklių nuostatas ir jie pagrįstai įvertinti kaip sunkÅ«s.
11. IÅ¡ byloje esanÄio įvykio vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, jog po A. Å . nukentÄjusiajam A. D. kumÅ¡Äiu į galvÄ suduoto smÅ«gio, nukentÄjusysis griuvo, galvos deÅ¡iniÄ ja puse atsitrenkÄ Ä¯ grindinio atbrailÄ ir prarado sÄ monÄ. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2701/2017(02) taip pat nurodyta, jog A. D. konstatuotas sužalojimas iÅ¡sivystÄ nuo vieno smÅ«gio kietu buku, turinÄiu ribotÄ pavirÅ¡ių, daiktu į deÅ¡inio momens sritį ir negalÄjo iÅ¡sivystyti nuo smÅ«gio neginkluota rankas.
Mažai tikÄtina, jog galÄjo iÅ¡sivystyti nuo spyrio koja. Taip sužaloti galima smÅ«giuojant kokiu nors kietu daiktu ar, kas labiau tikÄtina, griÅ«nant ir atsimuÅ¡ant Å¡ia galvos sritimi į kietÄ pavirÅ¡ių (t. 1, b. l. 32-33). IÅ¡ tikrųjų, įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip, stengdamasis suteikti pagalbÄ be sÄ monÄs gulinÄiam nukentÄjusiajam liudytojas G. S. kilstelÄjo pastarojo galvÄ , taÄiau ji iÅ¡slydo jam iÅ¡ rankų ir nukentÄjusysis pakauÅ¡iu atsitrenkÄ Ä¯ gatvÄs grindinį.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯vertino ir remdamasis bylos duomenimis motyvuotai atmetÄ gynybos iÅ¡keltÄ versijÄ , jog specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ sunkų sveikatos sužalojimÄ sÄ lygojo Å¡ie liudytojo G. S. veiksmai.
12. Apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai teigiama, kad A. Å . buvo nuteistas už sužalojimus, kurių A. D. nepadarÄ, dÄl netiksliai nustatytų jo veiksmais padarytų sužalojimų apimties galÄtų keistis ir kaltinimo apimtis, priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiai. Šį teiginį apeliantas grindžia aplinkybe, jog apklausiamas teisme ekspertas Ä. S. nurodÄ, kad kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu gavos smegenų dangalu abiejuose kaktinÄse srityse, bei kraujo iÅ¡siliejimu kairÄje kaktinÄje skiltyje galÄjo atsirasti ir dÄl vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų G. S. veiksmų. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.
13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas Ä. S. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2701/2017(02) raÅ¡Ä remdamasis pateikta medicinine dokumentacija, A. D. ligos istorija, iÅ¡ kurių buvo matomas tik vienas trauminis poveikis. Objektyvių duomenų, kad sužalojimas buvo pakauÅ¡io srityje toje medžiagoje, kuriÄ jis turÄjo, nebuvo. Sunkus sveikatos sužalojimas nukentÄjusiajam kilo dÄl lūžusio deÅ¡iniojo momenkaulio. Atsitrenkimas pakauÅ¡iu į kietÄ pavirÅ¡ių, kai nÄra konstatuota sužalojimų pakauÅ¡yje, negalÄjo sukelti medicininiuose dokumentuose užfiksuoto momenkaulio lūžimo ir kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo smegenų dangalo, taÄiau galÄjo sÄ lygoti smegenų sužalojimus kaktinÄse skiltyse.
PeržiÅ«rÄjÄs vaizdo įraÅ¡Ä ekspertas nurodÄ, kad vaizdo įraÅ¡e matytas nukentÄjusiojo galvos atsitrenkimas pakauÅ¡iu į grindinį, sužalojimo dÄl pirminio smÅ«gio iÅ¡ esmÄs nepakeistų. Å is veiksmas, tik teoriÅ¡kai svarstant, galÄjo pabloginti pirminÄs traumos pasekmes. TaÄiau nukentÄjusiajam padarytas sužalojimas bet kokiu atveju bÅ«tų sunkus, nes kraujo iÅ¡siliejimas įvyko dÄl kaukolÄs kaulo lūžio. DÄl vÄliau įvykusio pakauÅ¡io sumuÅ¡imo kraujavimas galÄjo bÅ«ti intensyvesnis, bet sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturÄjo.
Kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo arba po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiant galvos smegenis atitinka taisyklių 6.6.4. punktÄ . Å is kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo vystosi tik lūžus kaukolÄs kaulams.
14. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog apklausiamas teisme ekspertas Ä. S. kategoriÅ¡kai nurodÄ tik tai, kad sunkų A. D. sveikatos sutrikdymÄ lÄmÄ griuvimo metu patirtas kaukolÄs lūžis. Ekspertas iÅ¡sakÄ tik teorinio pobÅ«džio prielaidÄ , konstatuodamas kad dÄl pakartotinio atsitrenkimo galva į grindinį galÄjo suintensyvÄti kraujavimas. TaÄiau jis kategoriÅ¡kai nurodÄ, kad Å¡is trauminis poveikis neturÄjo įtakos jo konstatuotam sunkaus sveikatos sutrikdymo mastui ir nekeiÄia jo pateiktos galutinÄs iÅ¡vados.
Padarytas pirminis sužalojimas bet kokiu atveju bÅ«tų sunkus, nes kraujo iÅ¡siliejimas įvyko dÄl kaulo lūžio deÅ¡inio momens srityje. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog smÅ«gį, nuo kurio nukentÄjusysis griuvo, galva atsitrenkÄ Ä¯ grindinio atbrailÄ ir patyrÄ kaukolÄs skliauto kaulo deÅ¡inio momens srityje lūžį, pastarajam sudavÄ A. Å .. BÅ«tent Å¡is sužalojimas sukÄlÄ kraujavimÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ kitas smegenų sritis. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentÄjusiajam padaryto sužalojimo mastui liudytojo G.
S. atlikti veiksmai esminÄs įtakos neturÄjo. Jie, kaip parodÄ ekspertas, jau po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, galÄjo sustiprinti kraujavimÄ ir prailginti nukentÄjusiojo gijimo procesÄ , taÄiau jis nekeistų iÅ¡vados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dÄl lūžusio skliauto kaulo deÅ¡inio momens srityje ir Å¡ios traumos sukelto kraujavimo. MinÄtÄ traumÄ neabejotinai sukÄlÄ nuteistojo A. Å . neteisÄti veiksmai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad dÄl A.
Å . veikos nukentÄjusiajam A. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tinkamai vadovavosi byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais bei pritaikÄ BK 135 straipsnį. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog netikslus A. Å . veiksmais nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų nustatymas ir nurodymas jam pareikÅ¡tame kaltinime, sutrukdÄ teismui įvykdyti teisingumÄ , pažeidÄ nuteistojo teisÄ Ä¯ gynybÄ , teisingÄ teismÄ , pažeidÄ sÄ Å¾iningo proceso principÄ .
15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys, kad baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta pakartotinÄ teismo ekspertizÄ sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. BPK 286 straipsnis reglamentuoja ekspertizÄs skyrimÄ bylos nagrinÄjimo teisme metu. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį teismui palikta teisÄ sprÄsti, ar tikslinga skirti ekspertizÄ tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2012, Nr. 2K-682/2012, Nr. 2K-83/2013). Remdamasis BPK 286 straipsnio 7 dalimi, teismas turi teisÄ paskirti naujÄ ekspertizÄ ir pavesti jÄ daryti tam paÄiam ar kitam ekspertui, jeigu įvertina ekspertizÄs aktÄ kaip nepakankamai iÅ¡samų ar nepakankamai pagrįstÄ . EkspertizÄs akto, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai.
16. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskirta užduotis atlikti tyrimÄ iÅ¡ medicininių dokumentų bei atsakyti į klausimus apie A. D. padarytus sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 1, b. l. 28â31). Tyrimui atlikti, ekspertui buvo pateikta informacija apie įvykį bei medicininiai dokumentai, o 2017 m. rugsÄjo 29 d. ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. NagrinÄjamu atveju byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G2701/2017 (02) (t. 1, b. l. 32-33) yra iÅ¡sami, motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas objektyviai iÅ¡analizavus ir įvertinus medicininių dokumentų duomenis.
Apklausiamas teisme specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄs ekspertas jÄ patvirtino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ia specialisto iÅ¡vada, neskirdamas gynÄjo praÅ¡omos naujos ekspertizÄs sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. MinÄta specialisto iÅ¡vada atitinka jai keliamus įstatymų reikalavimus, todÄl ji teisÄtai pripažinta leistinu įrodymu sprendžiant A. Å . baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ .
17. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norÄtų nuteistasis, savaime nÄra BPK pažeidimas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstÄ ir motyvuota protokoline nutartimi atmetÄ gynybos praÅ¡ymÄ dÄl pakartotinÄs ekspertizÄs skyrimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje yra iÅ¡samiai apraÅ¡yti ir įvertinti nukentÄjusiojo patirti sužalojimai.
IÅ¡ apraÅ¡ymo, esanÄio specialisto iÅ¡vadoje, matyti, kad A. D. operacijos metu buvo stebÄtas gausus kraujavimas iÅ¡ lūžio vietos ir dÄl to susiformavusi epidurinÄ hematoma. Taigi nÄra pagrindo abejoti pateikta specialisto iÅ¡vada, kad A. D. buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas. PosÄdžio metu eksperto iÅ¡sakytus teiginius, kad dÄl nukentÄjusiajam po patirtos galvos traumos dar sutrenkiant galvÄ pakauÅ¡io srityje, galÄjo intensyvÄti kraujavimas, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prielaidÄ , kurios nÄra galimybÄs objektyviai patikrinti ir iÅ¡ kaltinimo nuteistajam Å¡alinti dalį nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų, nes nustatyti ir atskirti, kiek kraujo iÅ¡siliejo lūžio metu, o kiek vÄliau â nÄra objektyvių galimybių.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , taip pat neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kita vertus, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog net ir nustaÄius, jog dalis smulkesnių sužalojimų, nurodytų eksperto Ä. S. parodymuose teisme (smegenų sužalojimai kaktinÄse skiltyse), nukentÄjusiajam kilo dÄl pakartotinio atsitrenkimo pakauÅ¡iu į grindinį, Å¡i aplinkybÄ neturÄtų jokios įtakos nei nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei bausmÄs ar civilinių ieÅ¡kinių dydžiams.
TodÄl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ paskirti naujÄ teismo medicinos ekspertizÄ, pažeidÄ kaltinamojo teisÄ Ä¯ teisingÄ teismÄ .
18. Apeliantas nesutinka su nuteistojo A. Å . nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teigdamas, kad jo veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu.
Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo â chuliganiÅ¡kų paskatų â nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį.
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, jog nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis A. Å . padarÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.
19. Neigdamas chuliganiÅ¡kų paskatų nuteistojo veikoje buvimÄ , apeliantas teigia, jog įvykio metu dar klube tarp nukentÄjusiojo, liudytojo G. S. ir nuteistojo įvyko konfliktas, kuris persikÄlÄ Ä¯ gatvÄ, pats nukentÄjusysis provokavo ir skatino konfliktÄ . TaÄiau prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, liudytojų A. R., E. B., P. J. parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Liudytoja A. R. teisme parodÄ, jog nukentÄjusysis ir liudytojas G. S. konflikto nepradÄjo, nes tai padarÄ nuteistasis, kuris smÅ«giavo pirmas ir iÅ¡ trijų vaikinų vienintelis buvo agresyviai nusiteikÄs. Liudytoja nepatvirtino, kad tarp Å¡ių asmenų klubo viduje vyko koks nors konfliktas.
20. Liudytojas P. J., apklausiamas teisme, nurodÄ, jog konflikto tarp nuteistojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo G. S. klube nebuvo. Å is liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. Å . įvykio metu elgÄsi labai agresyviai. Jis stovÄjo iÅ¡kÄlÄs rankas, laikÄ suspaudÄs kumÅ¡Äius ir keletÄ kartų bandÄ smÅ«giuoti tiek âaukÅ¡tamâ (G. S.), tiek âžemamâ (A. D.) vaikinui. Abu vaikinai stengÄsi iÅ¡vengti konflikto, agresyviam vaikinui nesudavÄ nei karto.
Jie net nestovÄjo pakÄlÄ rankų, nebuvo suspaudÄ kumÅ¡Äių, tiesiog ramiai stovÄjo. Tuo metu, kai agresyvus jaunuolis bandÄ suduoti tiems dviem vaikinams, lauke, prie naktinio klubo âD.â įÄjimo buvo ir kitų klientų. Agresyvus vaikinas nenustojo agresyviai elgtis, vis ketino suduoti tiems vaikinams, todÄl jis priÄjo prie jo ir papraÅ¡Ä, kad nusiramintų, bet jis į jo perspÄjimÄ nereagavo. MatÄ, kaip agresyvus vaikinas ranka sudavÄ Å¾emesniam vaikinui į veidÄ . Nuo suduoto smÅ«gio vaikinas krito ir galva atsitrenkÄ Ä¯ akmenis, prarado sÄ monÄ (t. 1, b. l. 127 â 128).
Å is liudytojas, apklausiamas teisme, parodÄ, jog teismas vadovautųsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nenurodÄ matÄs, kaip nuteistasis klubo viduje kalbÄjosi su nukentÄjusiuoju ir liudytoju G. S.. Atsiradusius parodymų skirtumus liudytojas paaiÅ¡kino aplinkybe, kad dÄl darbo specifikos jis galÄjo sumaiÅ¡yti įvykius, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu viskÄ prisiminÄ geriau. Kita vertus, iÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog apsaugos darbuotojai įvykio vakarÄ stovÄjo prie įÄjimo į klubÄ âD.â durų.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. taip pat parodÄ, jog įvykio vakarÄ jo darbo vieta buvo ne Å¡io klubo viduje, o lauke, prie įÄjimo į klubÄ . DÄl to apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojas P. J. apklausiamas teisme parodÄ matÄs, kaip nuteistasis tris valandas kalbÄjosi su nukentÄjusiuoju ir liudytoju G. S., yra nepagrįstas.
21. Apklausiamas teisme liudytojas E. B. teigÄ, jog įvykio metu nuteistÄ jį puolÄ nukentÄjusysis ir liudytojas G. S., minÄti asmenys konfliktavo jau bÅ«dami klube. TaÄiau Å¡ie liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagoje esanÄiam vaizdo įraÅ¡ui ir kitų liudytojų â P. J., A. R., E. T., G. S. ir nukentÄjusiojo A. D. parodymams, kad joks konfliktas tarp nuteistojo A. Å ., liudytojo G. S. ir nukentÄjusiojo klubo viduje nevyko, įvykio metu vienintelis agresyviai nusiteikÄs asmuo buvo A.
Å .. Be to, pirmiau nurodyti liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymas, iÅ¡ kurių matyti, jog įvykio metu jis, kaip taksi vairuotojas, buvo prie klubo âD.â, o ne Å¡io klubo viduje, ir kalbÄjosi su pažįstamu. Jis matÄ, kaip iÅ¡ klubo iÅ¡Äjo trys vaikinai, kurie užlipo laiptais ir atsistojo ant Å¡aligatvio prieÅ¡ais naktinį klubÄ . Jis suprato, kad du iÅ¡ klubo iÅ¡ÄjÄ vaikinai buvo draugai, bei girdÄjo, kaip treÄiasis vaikinas liepÄ pastariesiems eiti namo.
VÄliau matÄ, kaip Å¡is vaikinas Å¡iems dviem vaikinams sudavÄ mažiausiai du smÅ«gius. NuÄjÄs prie taksi automobilio, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pažiÅ«rÄjÄs pamatÄ, kad vienas iÅ¡ vaikinų guli ant grindinio prie naktinio klubo sienos (t. 1, b. l. 137). Asmens parodymo atpažinti metu E. B. atpažino A. Å ., kaip asmenį, sudavusį smÅ«gius dviem vaikinams (t. 1, b. l. 133-134).
22. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai. Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas kaip liudytojas A. P., jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posÄdyje. Apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis Å¡io asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidÄ.
Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo visas galimybes surasti ir apklausti šį liudytojÄ â jam siųsti Å¡aukimai, jį bandyta atvesdinti, taÄiau, nepavykus to padaryti, teismas pagrįstai pasinaudojo BPK 276 straipsnio 4 dalyje suteikta teise. TeisÄjų kolegija pažymi, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas taip pat nurodÄ, jog vienintelis agresyviai nusiteikÄs asmuo įvykio metu buvo A. Å ., kuris stovÄjo pakÄlÄs rankas ir laikÄ sugniaužÄs kumÅ¡Äius, tarsi norÄdamas smÅ«giuoti kitiems dviem vaikinams (t. 1, b. l. 121 â 122).
Be to, Å¡is liudytojas, kaip ir liudytojas P. J., nurodÄ, jog įvykio naktį jo darbo vieta buvo ne klubo âD.â viduje, o lauke, prie įÄjimo į šį klubÄ durų. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įvykių, vykusių klubo viduje Å¡is liudytojas nematÄ.
23. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentÄjusysis A. D. nuosekliai parodÄ, kad įvykio metu klube su A. Å . nekonfliktavo. IÅ¡einant iÅ¡ klubo A. Å . nepatiko jo ir G. S. Äjimo bÅ«das. IÅ¡ klubo jie visi iÅ¡Äjo linksmi, todÄl nesuprato, kodÄl iÅ¡provokavo agresyvų A. Å . elgesį, nes iÅ¡Äjus į laukÄ pastarasis pradÄjo muÅ¡ti G. S.. Jis juos bandÄ iÅ¡skirti, taÄiau pajuto smÅ«gį ranka į deÅ¡inÄ veido pusÄ, nuo smÅ«gio stipriai apsvaigo. SmÅ«gis buvo stiprus, jis pasimetÄ, ÄmÄ dingti orientacija ir jo kojos iÅ¡slysdavo iÅ¡ avÄtų įsispiriamų Å¡lepeÄių.
A. Å ., pakÄlÄs vienÄ jo pamestÄ Å¡lepetÄ metÄ Ä¯ jį (A. D.), jį erzino, provokavo. Jie su G. S. atsistojo atokiau nuo klubo durų, taÄiau A. Å . pribÄgÄs prie jų, sugriebÄ jų galvas ir trenkÄ vienÄ Ä¯ kitÄ . Po to jis (A. D.) iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡sitraukÄ telefonÄ ir norÄjo iÅ¡sikviesti taksi, nes matÄ, kad susidariusi situacija nesibaigs gerai. Tada A. Å ., bÄgdamas link G. S., atsisuko ir trenkÄ jam (A. D.) į veidÄ deÅ¡ine ranka. Nepamena, kiek tiksliai jam buvo suduota smÅ«gių, nes patyrÄ stipriÄ traumÄ .
Nuo paskutinio smÅ«gio jis prarado pusiausvyrÄ ir krito ant grindinio ir deÅ¡ine galvos puse atsitrenkÄ Ä¯ kietÄ pagrindÄ . Å iuos nukentÄjusiojo parodymus patvirtina tiek įvykio vaizdo įraÅ¡as, tiek pirmiau aptarti liudytojų parodymai.
24. BK 135 straipsnį kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ â chuliganiÅ¡kas paskatas A. Å . veikoje patvirtina įvykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog prie klubo įÄjimo stovÄjo trys apsaugos darbuotojai. IÅ¡ klubo âD.â pirmas iÅ¡Äjo A. Å ., po jo pro duris į gatvÄ iÅ¡Äjo dar du vaikinai â G. S. ir A. D., nukentÄjusysis A. D. sekÄ pastarajam iÅ¡ paskos ir buvo gerokai nutolÄs nuo A. Å . (13:26 â 13:28). Vos iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ klubo A. Å . atsistojo prieÅ¡ais G.
S. ir už jo stovintį A. D., tuomet pasitraukÄ Ä¯ Å¡onÄ ir atsistodamas prieÅ¡prieÅ¡iais užtvÄrÄ siaurÄ Å¡aligatvio praÄjimÄ . Jis pirmasis be jokios priežasties staigiai kumÅ¡Äiu smÅ«giavo prieÅ¡ais jį stovinÄiam G. S. į veidÄ . Nuo smÅ«gio G. S. sverdÄdamas atsitraukÄ kelis žingsnius link įÄjimo į klubÄ , taÄiau vÄliau apsisuko ir grįžo atgal (13:36 â 13:43). Tarp jų bandanÄiam įsiterpti ir nuteistÄ jį raminti A. D. A. Å . sudavÄ smÅ«gį į veidÄ (13:44).
G. S. ir A. D. dviese stovÄjo prieÅ¡ais A. Å ., kuris pradÄjo demonstruoti kovines stovÄsenas. A. Å ., iÅ¡tiesdamas rankÄ dar bandÄ raminti vienas iÅ¡ apsaugos darbuotojų, taÄiau pastarasis į tokius konflikte nedalyvaujanÄio asmens veiksmus visiÅ¡kai nereagavo (13:50). A. Å . toliau demonstravo kovinius judesius ir smÅ«giavo į veidÄ prieÅ¡ais stovinÄiam A. D. (13:57). A. Å . toliau demonstruodamas kovines stovÄsenas priartÄjo prie A. D.. Pastarasis iÅ¡tiesÄ rankÄ , kuriÄ sugavÄs A. Å . pargriovÄ A.
D. ant žemÄs (14:07 â 14:13). A. D. atsistojo, o tuo metu provokuojanÄius kovinius judesius A. Å . atliko prieÅ¡ais G. S.. A. D. atsistojo už G. S.(14:14 â 14:29). A. Å . kumÅ¡Äiu smÅ«giavo G. S. į veidÄ (14:30). G. S. ir A. D., užÄmÄ gynybines pozas, toliau stovÄjo prieÅ¡ais A. Å ., demonstruojantį provokuojanÄius kovinius judesius ir agresyviai rankomis mosuojantį prieÅ¡ais A. D. (14:30 â 14:51). G. S. bandÄ raminti A. Å . iÅ¡tiesdamas rankÄ tarp pastarojo ir A. D., taÄiau A.
Å . nustÅ«mÄ atgal ir jį ir A. D. (14:51 â 15:00). A. D. iÅ¡kÄlÄ abi rankas iÅ¡tiestais delnais į viršų ir Äjo link A. Å ., kurį tuo pat metu bandÄ raminti ir G. S., taÄiau A. Å . juos abu agresyviai nustÅ«mÄ nuo savÄs (15:01 â 15:10) A. D. ir G. S. atsistojo prie taksi automobilio galo, o A. Å . nuÄjo link apsaugos darbuotojų, taÄiau vÄl grįžo prie A. D. ir G. S. ir suÄiupÄs jų galvas sutrenkÄ vienÄ Ä¯ kitÄ (15:10 â 15:17), tuomet demonstratyviai dar kelis metrus nustÅ«mÄ pastaruosius tolyn nuo taksi automobilio ir įÄjimo į klubÄ (15:18 â 15:25).
PakÄlÄs A. D. pamestÄ Å¡lepetÄ A. Å . jÄ metÄ Ä¯ A. D., po to, priÄjÄs prie A. D. ir G. S. jis toliau demonstravo kovines stovÄsenas ir atsitraukÄ porÄ Å¾ingsnių, pagÄ sdindamas vÄl priartÄjo ir vÄl atsitraukÄ poros metrų atstumu (15:25 â 15:57). A. D. ir G. S. stovÄjo atsitraukÄ nuo A. Å . ir kalbÄjosi tarpusavyje nutolÄ poros metrų atstumu nuo taksi automobilio galo. Tuo metu A. Å . vis priartÄdavo prie jų, parodydamas smÅ«giavimo judesius, taÄiau grįždavo prie klubo apsaugos darbuotojų (15:57 â 16:17).
A. D. ir G. S. stovÄjo kelių metrų atstumu nuo A. Å .. A. D. rankoje laikÄ mobilųjį telefonÄ . Tuomet A. Å . priÄjo prie A. D. ir kumÅ¡Äiu stipriai smÅ«giavo jam į veidÄ (16:17 â 16:25). A. D. nuo smÅ«gio prarado pusiausvyrÄ ir deÅ¡iniu Å¡onu krito ant gatvÄs grindinio, deÅ¡ine galvos puse atsitrenkdamas į kitÄ Å¡alia namo esanÄiÄ grindinio atbrailÄ ir prarado sÄ monÄ (16:25 â 16:26). Matydamas, jog A. D. prarado sÄ monÄ, A. Å . toliau agresyviai artÄjo prie G. S., bandÄ jam įspirti, galiausiai jo veiksmus nutraukÄ Ä¯siterpÄs apsaugos darbuotojas, o prie be sÄ monÄs gulinÄio nukentÄjusiojo prisiartino ir jį apžiÅ«rÄti bandÄ iÅ¡ klubo iÅ¡Äjusi mergina, dÄvinti baltus džinsus (16:25 â 17:00).
G. S. dar grįžo prie A. Å ., taÄiau Å¡is jį pasitiko smÅ«giu į veidÄ , demonstruodamas visiÅ¡kÄ abejingumÄ A. D. bÅ«klei A. Å . vijo G. S. tolyn, toliau demonstruodamas kovinius judesius (17.00 â 17:33). Å is vaizdo įraÅ¡as neprieÅ¡tarauja 2017 m. rugpjÅ«Äio 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenims (t. 1, b. l. 141-142) bei pirmosios instancijos teisme apžiÅ«rint šį vaizdo įraÅ¡Ä konstatuotoms aplinkybÄms (t. 2, b. l. 47 â 48).
25. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ pykÄio, dÄl asmeninių, o ne chuliganiÅ¡kų paskatų. Liudytojų parodymai nepatvirtina, jog įvykio metu tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo dar klube įvyko konfliktas, kurį inicijavo, o iÅ¡ÄjÄs į gatvÄ skatino pats nukentÄjusysis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pirmiau aptarto vaizdo įraÅ¡o ir jame užfiksuotų įvykio eigos matyti, jog nuteistasis, vos iÅ¡ÄjÄs į gatvÄ, buvo nusiteikÄs ir elgÄsi agresyviai bei siekÄ konflikto, smurtÄ prieÅ¡ G.
S. ir nukentÄjusįjį A. D. jis pradÄjo naudoti be jokios priežasties. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos įvykių sekos matyti, jog nukentÄjusysis ir liudytojas G. S. nuteistajam nesudavÄ nÄ vieno smÅ«gio, o bÅ«tent nuteistasis siekÄ smurtauti vieÅ¡oje vietoje matant aplinkiniams ir tÄsti Å¡iuos smurtinius veiksmus. A. Å . suprato, kad yra fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už nukentÄjusįjį bei liudytojÄ G. S. ir visiÅ¡kai kontroliavo susidariusiÄ situacijÄ , netgi mÄgavosi savo pranaÅ¡umu tÄsdamas chuliganiÅ¡kus veiksmus.
Apeliacinio skundo teiginių, jog tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo klube įvyko konfliktas, baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina. Kita vertus, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog lemiamÄ smÅ«gį, po kurio nukentÄjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. Å . sudavÄ pats prisiartinÄs prie nuoÅ¡aliau stovinÄio A. D.. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus, kilusius iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ir nukentÄjusiajam padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. DÄl to nuteistojo A.
Å . nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.
26. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas turÄjo nustatyti dvi nuteistojo A. Å . atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes, įtvirtintas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ yra tada, kai kaltininkas prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ konstatuotina tik nustaÄius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si arba padÄjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.
27. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverÄiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011). NuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015).
Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinÄjant teisme iki nuosprendžio priÄmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si dÄl padarytos veikos. NuoÅ¡irdus gailÄjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dÄl kaltÄs pripažinimo â jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vÄliau ir pan.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).
28. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinÄjant bylÄ teisme A. Å . iÅ¡ esmÄs pripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. pripažino vieÅ¡oje vietoje sudavÄs smÅ«gius nukentÄjusiajam A. D. ir liudytojui G. S., taÄiau teigÄ, jog Å¡ių veiksmų padarymÄ lÄmÄ asmeninis konfliktas, kurį iÅ¡provokavo paminÄti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltÄs jis iÅ¡ esmÄs nepripažino, iÅ¡ pradžių teigÄ, jog niekam fizinio skausmo tyÄia nesukÄlÄ, nukentÄjusysis parkrito susistumdymo metu, vÄliau parodymus duoti atsisakÄ (t. 1, b. l. 158, 164).
Taigi, tokie pirminiai A. Å . parodymai, jo gynybinÄ pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad prisipažinimÄ padarius jam inkriminuojamas veikas lÄmÄ susipažinimas su bylos medžiaga, ypaÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos nuteistojo panaudoto smurto aplinkybÄs. Å ių faktinių duomenų visuma reiÅ¡kia tik tai, kad A. Å . nurodÄ esmines veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių neigimas dÄl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltumÄ patvirtinanÄių akivaizdžių įrodymų bÅ«tų buvÄs beprasmis, taÄiau nepatvirtina nuoÅ¡irdaus kaltininko gailÄjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ .
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis nesidomÄjo nukentÄjusiojo sveikata, gydymu, dalį padarytos žalos atlygino tik teisminio proceso pabaigoje, taigi, jo deklaruotas gailÄjimasis bei nukentÄjusiojo atsipraÅ¡ymas teisme buvo tik formalÅ«s. NenustaÄius kaltininko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , apygardos teismas neturÄjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai.
29. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentÄjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priÄmimo, o jį apskundus â iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , taÄiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentÄjusiesiems tikÄtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį â nuoÅ¡irdžios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).
30. NukentÄjusysis praÅ¡Ä priteisti 1 743,91 Eur turtinÄ ir 15 000,00 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. Å . nukentÄjusiajam atlygino 250,00 Eur turtinÄs ir 250,00 Eur neturtinÄs žalos. DÄl to pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo A. Å . nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. D. priteisÄ 1 493,91 Eur turtinÄs (1 743,91-250,00=1 493,91) ir 10 000,00 Eur neturtinÄs žalos, kuriÄ atitinkamai sumažino iki 9 750,00 Eur (10 000,00-250,00=9 750,00).
Taigi, nuteistasis iÅ¡ viso nukentÄjusiajam atlygino 500,00 Eur, taÄiau Å¡is atlygintos žalos dydis nelaikytinas pakankamai dideliu. Be to, A. Å . net iÅ¡ dalies neatlygino Kauno teritorinÄs ligonių kasos patirtų nukentÄjusiojo gydymo iÅ¡laidų â 4 196,19 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieÅ¡kinio â 3 978,02 Eur. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturÄjo teisinio pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs.
31. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dÄl bausmÄs skyrimo nuteistajam A. Å . yra teisÄta ir pagrįsta. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltÄs asmuo turi teisÄ Ä¯ teisingÄ bausmÄ, todÄl, vertinant konkreÄios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmÄ formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinanÄias teisingumo principo virÅ¡enybÄ.
NagrinÄjamu atveju apygardos teismas, skirdamas bausmÄ nuteistajam A. Å ., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidÄ ir paskyrÄ jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje įtvirtintÄ bausmÄ, kuri nÄra aiÅ¡kiai per griežta.
32. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Å ., veikdamas tiesiogine tyÄia padarÄ vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, o veikdamas netiesiogine tyÄia padarÄ vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapÄiai. Å ie A. Å . nusikalstami veiksmai sukÄlÄ sunkius padarinius â buvo sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo A. D. sveikata, sveikatos sutrikdymo padarinius jis jauÄia iki Å¡iol, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. birželio 7 d. jam nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis.
Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ â nuo dvejų iki dvylikos metų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Å . padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jis jau buvo teistas už nusikaltimÄ , susijusį su fizinio smurto panaudojimu, kartÄ baudžiamoji byla taip pat už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ buvo nutraukta BK 40 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 12-18, 19-21), anksÄiau jis buvo daug kartų baustas administracine tvarka, taÄiau galiojanÄių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 23-38).
A. Å . tinkamų iÅ¡vadų nepadarÄ, vÄl nusikalto neiÅ¡nykus teistumui. Nurodytos aplinkybÄs neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenÄje priimtų elgesio taisyklių. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmÄ A. Å . apygardos teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ nuteistÄ jį charakterizuojanÄiÄ medžiagÄ , jo Å¡eiminÄ padÄtį. Nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, atsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis apygardos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarÄ bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
33. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. Be to, Å¡is teismas įvertino ir BK 62 straipsnį, BK 54 straipsnio 3 dalį bei pagrįstai konstatavo, jog byloje nÄra aplinkybių, teikianÄių pagrindÄ taikyti A. Å . BK 62 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmÄ gali bÅ«ti Å¡velninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visuma:
1) asmuo pats savo noru atvyko ar praneÅ¡Ä apie nusikalstamÄ veikÄ ;
2) prisipažino jÄ padarÄs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padÄjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;
3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. Å . savo noru į teisÄsaugos įstaigÄ neatvyko ir apie savo padarytÄ nusikaltimÄ nepraneÅ¡Ä. Ikiteisminio tyrimo metu su teisÄsaugos pareigÅ«nais nebendradarbiavo, atsisakÄ duoti parodymus, bylos nagrinÄjimo teisme metu kaltÄ pripažino tik iÅ¡ dalies, be to, atlygino tik nedidelÄ dalį padarytos žalos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgÄs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnÄ, negu įstatymo numatyta, bausmÄ ir tuo atveju, kai yra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinÄ Å¾ala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra Å¡ioje straipsnio dalyje numatyta viena ar kelios iÅ¡ Å¡eÅ¡ių numatytų aplinkybių.
A. Å . atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo prasmÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ taikyti BK 62 straipsnio 1, 2 dalis ir A. Å . skirti Å¡velnesnÄ, nei įstatymo numatyta, bausmÄ neturÄjo teisinio pagrindo.
34. Nuteistajam taip pat nÄra pagrindo skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nei nustatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodanÄių, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmÄs paskyrimas asmeniui už konkreÄios veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, jų apeliaciniame skunde nenurodÄ ir nuteistojo gynÄjas. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad byloje nÄra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmÄs dydį, bÅ«tų neįsigilinÄs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikÄs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Teismas nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus pirmiau paminÄtas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrÄ mažesnÄ nei Å¡io straipsnio sankcijos vidurkis laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kuri nÄra aiÅ¡kiai per griežta.
Tokia bausmÄ yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. PažymÄtina, kad pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybÄs neatitinkanti bausmÄ pažeistų humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip bÅ«tų sumenkinami nukentÄjusiojo asmens interesai, pažeidžiamas jo orumas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dÄl bausmÄs skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarÄ.
Be to, nenustaÄius nuteistojo veikos perkvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrindų, BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) taikymas neįmanomas, nes Å¡io straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybÄs galÄjo bÅ«ti atleisti tik asmenys padarÄ sunkius, o ne labai sunkius nusikaltimus.
35. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nuteistajam priteistos turtinÄs ir neturtinÄs žalos dydžiais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisÄ nukentÄjusiajam 500,00 Eur rando Å¡alinimo plastinei operacijai, nors nukentÄjusysis Å¡ių iÅ¡laidų realiai dar nÄra patyrÄs, o priteistos neturtinÄs žalos dydis nustatytas neatsižvelgus į paties nukentÄjusiojo elgesį, liudytojo G. S. veiksmais pastarajam padarytÄ sužalojimÄ ir prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose.
PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, žala yra pagrindas atsirasti prievolei â kilti civilinei atsakomybei. PagrindinÄ deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs funkcija â kompensavimas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinÄ atsakomybÄ yra skirta grÄ Å¾inti nukentÄjusį asmenį į ankstesnÄ (iki delikto padarymo) padÄtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinÄ atsakomybÄ taikoma už padarytÄ Å¾alÄ . TaÄiau civilinÄ atsakomybÄ gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau âCK) 6.249 straipsnio 3 dalimi.
Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaiÄiuoti gali prireikti laiko, gali nukentÄti nukentÄjusio asmens interesai, jeigu jo turtinÄ padÄtis nÄra gera ir jam nedelsiant reikia lÄšų, pavyzdžiui, nukentÄjusiajam dÄl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, taÄiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012).
Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dÄl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
36. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad tokias aplinkybes Å¡is teismas aiÅ¡kinosi ir nustatÄ visus iÅ¡vardytus Å¡iuo atveju bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų požymius, t. y. tai, kad jos susijusios su A. D. sveikatos sutrikdymo (rando deÅ¡inio smilkinio srityje plastinÄ operacija (t. 2, b. l. 127, 129)) padarinių Å¡alinimu, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, bÅ«tinos ir protingos. Skirtingai nei teigia apeliantas, žalÄ padarÄs asmuo turi atlyginti nebÅ«tinai faktiÅ¡kai jau patirtas su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusias iÅ¡laidas. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis realia jos atsiradimo tikimybe ir patenkinÄs nukentÄjusiojo reikalavimÄ priteisti bÅ«simas gydymosi iÅ¡laidas, netinkamai taikÄ Ä¯statymų normas, reglamentuojanÄias turtinÄs žalos atlyginimÄ , teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
37. NagrinÄjamoje byloje iÅ¡ nuteistojo A. Å . nukentÄjusiajam A. D. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Å i suma atitinkamai sumažintas nuteistojo atlyginta 250,00 Eur suma iki 9 750,00 Eur. PrieÅ¡ingai apelianto teiginiams, A. D. priteistos neturtinÄs žalos dydis nustatytas teisingai ir nelaikytinas per dideliu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nukentÄjusysis praÅ¡Ä priteisti 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio apskaiÄiavimo kriterijus, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, t. y. ir liudytojo G.
S. atliktus veiksmu, bei nukentÄjusiojo patirtus sužalojimus, jų gydymo trukmÄ bei liekamuosius reiÅ¡kinius, nukentÄjusiojo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos tenkino tik iÅ¡ dalies ir nukentÄjusiajam priteisÄ 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinÄs žalos dydis atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentÄjusiesiems sunkaus kvalifikuoto sveikatos sutrikdymo bylose priteisiamos neturtinÄs žalos dydžiai svyruoja nuo 7 000,00 Eur iki 40 000,00 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-334-699/2017).
38. Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo gynÄjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra teisinio pagrindo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. Å . gynÄjo advokato Lino Sstanislavo Bagdono apeliacinį skundÄ . TeisÄjai Albinas Bielskis Daiva PranytÄ-ZalieckienÄ Linas Žukauskas