2022-07-27 Nr. BB-5045-1-01-1-17324-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3760/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17324-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo M. M. kasacinio skundo, dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalies panaikinimo, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 61 straipsnio 1 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotų bausmės skyrimo kriterijų. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet sugriežtinęs bausmę, netinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nuteistojo manymu, kasacinės instancijos teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektu gali pasakyti, kurio teismo paskirta bausmė yra teisinga. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinės instancijos teismui yra pagrindas išaiškinti dėl užsienio valstybėse priimtais nuosprendžiais paskirtų bausmių įskaitymo (neįskaitymo) į galutinę bausmę, skiriamą Lietuvoje. Kasatorius pažymi ir tai, kad yra būtinybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 2 dalies nuostatos (kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Kasatorius ginčija ir apeliacinės instancijos teismo argumentą, jog M. M. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo padarė naujas nusikalstamas veikas Airijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje, teigdamas, kad nėra pagrindo atsižvelgti į užsienio valstybėje priimtą nuosprendį. Be kita ko, jo vertinimu, užsienio valstybėse priimtais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės turi būti įskaitytos į skiriamą galutinę bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo skundo argumentai iš esmės yra orientuoti į vieną aspektą – apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius detaliai aptaria jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, išsamiai cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad realios laisvės atėmimo bausmės taikymas yra kaip paskutinė priemonė, tačiau nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad netinkamai buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, ir BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kasatoriaus subjektyvus manymas, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, privalėjo palikti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nėra grindžiamas teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad dėl bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus jos dydžio nustatymo aspektu, o aiškinantis, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-123-697/2019). Taigi nepateikus teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir BK 61 straipsnio 1 dalis) buvo pritaikytas netinkamai, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti skundo, kuriame iš esmės pateikiamas kasatoriui palankus jo asmenybės vertinimas.

Svarbu ir tai, kad M. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė ir atitinkamai nekėlė klausimų nei dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, t. y. dėl BPK 273 straipsnio nuostatų taikymo nei dėl jų atitikties Konstitucijai, nei dėl užsienio valstybėje priimtais nuosprendžiais paskirtų bausmių įskaitymo į galutinę bausmę. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisakė, nes neturėjo tokios pareigos. Taigi ir kasacinės instancijos teismas neturi teisės ir pareigos tikrinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje bei pasisakyti kasatoriaus keliamais klausimais (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo M. M. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas