a9acd4fa-feed-4583-ad75-158c896b1e39 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-601-954/2019

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00228-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo V. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. Z. 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį – 1 025 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 115 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1 025 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 12 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II kuopos mobilaus bÅ«rio uniformuotų policijos pareigÅ«nų tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, panaudojant specialius Å¡viesos (raudonos ir mėlynos) spalvos Å¡vyturėlius ir specialius garsinius signalus, nesustojo. Savo veikimu V. Z. nepakluso Kelių eismo taisyklių 16 punkte ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Persekiojamas policijos pareigÅ«nų, nesustojęs automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padidinęs greitį, nuvažiavo į kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ automobilio bėgo link namo, esančio (duomenys neskelbtini)., į policijos pareigÅ«nų iÅ¡reikÅ¡tÄ teisėtÄ reikalavimÄ â€žStok policija“ nereagavo, t. y. nesustojo, bėgo.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Z. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį V. Z. atžvilgiu nutraukė.

3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniame skunde V. Z. praÅ¡o panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nesant nusižengimų įvykio ir sudėties. Apelianto teigimu byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad jis suprato, kad policijos pareigÅ«nai stabdė bÅ«tent jo vairuojamÄ automobilį, nes reikalavimas sustoti nebuvo iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, per garsiakalbį nebuvo liepiama sustoti, nebuvo duotas signalas Å¡vilpuku. Kaip tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų (toliau - Policijos patrulių veiklos instrukcija) 25 punkte. Taip pat apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis bÅ«tų buvęs privažiavęs prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo (nesant tarp automobilių kitų transporto priemonių) ir reikalavimÄ sustoti pareiÅ¡kęs žodžiais per garsiakalbį.

3.2. Apeliantas pažymi ir tai, kad teismo nutarime nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kodėl pareigÅ«nams kilo įtarimų, kad bÅ«tent jis galimai vykdo neteisėtÄ veikÄ , be to, net minimaliai nepateikta duomenų, kokios konkrečiai neteisėtos veikos darymu buvo jis įtartas ir kokios aplinkybės tai patvirtino. Taip pat teismas nenustatė, kokia transporto priemonė nepažymėta skiriamaisiais ženklais, kokie pareigÅ«nai ir kokiu pagrindu jį persekiojo, todėl kyla pagrįstų abejonių ir dėl pareigÅ«no reikalavimo teisėtumo Å¡ioje situacijoje, o tai eliminuoja galimybę taikyti ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.3. Taip pat skunde nurodo, kad teismas buvo įpareigojęs institucijÄ , suraÅ¡iusiÄ protokolÄ , pateikti vaizdo pareigÅ«nų tarnybiniuose automobiliuose esančio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o kopijas, tačiau Å¡ie esminiai įrodymai į bylÄ pateikti nebuvo. Apelianto teigimu iÅ¡ įrašų bÅ«tų matyti, ar žymėtas policijos automobilis buvo priartėjęs prie jo vairuojamo automobilio ir ar automobilius skyrė kitos važiuojančios transporto priemonės. Nesant byloje Å¡io svarbaus įrodymo, kuris dingo ne dėl jo kaltės ir kuris yra esminis Å¡ioje byloje, abejonės, kurios negali bÅ«ti paÅ¡alintos nesant vaizdo įrašų kopijų byloje, turėtų bÅ«ti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

3.4. Apelianto nuomone, byloje taip pat nebuvo imtasi visų priemonių, siekiant paÅ¡alinti kilusius neaiÅ¡kumus ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ - nebuvo kviesti jo nurodyti liudytojai – (duomenys neskelbtini) sentikių cerkvės popas, J. U., pas kurį jis atvyko kuomet prie jo privažiavo nežymėtas tarnybinis automobilis, N. Ž., kuri davė parodymus nagrinėjant jo skundÄ dėl jam padaryto sužalojimo, J. D., ir kt. Byloje nebuvo apklausti ir kiti dalyvavę pareigÅ«nai. Nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokie asmenys važiavo kriminalinės policijos automobiliu, jie nebuvo iÅ¡kviesti ir apklausti. Apeliantas pažymi ir tai, kad nors liudytojas Å . B. nurodė, kad važiavo paskui jo automobilį, tačiau kitas liudytojas E. R. nurodė, kad tikslių stabdymo detalių nepamena, bet buvo priartėję prie stabdomo automobilio, kokiu atstumu, nepamena. Nepamena, ar tarp jų automobilio ir stabdomo automobilio buvo dar vienas automobilis. Byloje apklausti liudytojai daugelio aplinkybių neprisiminė ar nurodė jas kitaip, nei buvo nurodę tarnybiniuose praneÅ¡imuose.

3.5. Taip pat skunde nurodo, kad jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas neturint galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų aplinkybių patikimumÄ administracinio nusižengimo teisenÄ dėl policijos pareigÅ«nų garbės ir orumo įžeidimo nutraukė, nurodydamas, kad institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , netgi netinkamai inkriminavo nusižengimÄ . Nutraukdamas Å¡iÄ teisenÄ apylinkės teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant prieÅ¡inimÄ si policijos pareigÅ«nams ir jų garbės ir orumo įžeidimÄ bei nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, tik trijų iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai suraÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad juose iÅ¡ esmės pateikta vieno asmens patirtimi grįsta įvykio versija, teismas neturi galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie Å¡iuose praneÅ¡imuose nurodytų aplinkybių patikimumÄ .

Tačiau teismas pripažindamas jį kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , sprendė, kad jo kaltę patvirtina tie patys tarnybiniai praneÅ¡imai. Apeliantas pažymi ir tai, kad vienas iÅ¡ liudytojų net pasiÅ¡aipė iÅ¡ jo, už kÄ buvo teismo įspėtas, kas kelia pagrįstų abejonių liudytojų Å¡aliÅ¡kumu. Be to, jį sulaikant, jis buvo policijos pareigÅ«nų sumuÅ¡tas, todėl kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau Å¡is įrodymas nebuvo vertinamas priimant skundžiamÄ nutarimÄ .

Taip pat vyko ir kitas tyrimas pagal jo ir jo motinos T. T. pareiÅ¡kimus, tačiau 2019 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, tačiau nutarime nurodoma, kad liudytoja N. Ž. matė, kaip kažkuris pareigÅ«nas sudavė keletÄ smÅ«gių tam asmeniui iÅ¡ rankų. Tačiau Å¡io nutarimo teismas prie bylos neprijungė.

Apelianto nuomone, įvertinus pareigÅ«nų elgesį, duodamus paaiÅ¡kinimus, atmestinai suraÅ¡ytus beveik identiÅ¡kus tarnybinius pareiÅ¡kimus, matyti, kad policijos pareigÅ«nai Å¡ioje byloje yra Å¡aliÅ¡ki ir vien jų duotų paaiÅ¡kinimų teismui pagrindu negalima traukti asmens administracinėn atsakomybėn. Ä®rodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

3.6. Skunde nurodo ir tai, kad teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko jis vairuojamas automobilis buvo stabdomas, byloje nebuvo nustatyta kitų pažeidimų, nebuvo rasta draudžiamų daiktų ir kt. Jis buvo blaivus, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , vairuota transporto priemonė buvo nustatyta tvarka registruota, techniÅ¡kai tvarkinga, apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to, jis neturėjo jokio motyvo nepaklusti policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Anot apelianto jis neneigia, kad girdėjo ir matė policijos automobilio signalus, tačiau galvojo, kad policija vejasi ne jį, o už jo važiuojantį automobilį „Citroen“ bei juo važiuojančius asmenis, kurie prieÅ¡ tai buvo sustoję už jo automobilio ir kurių vienam buvo iÅ¡kritęs ginklas iÅ¡ rankų, jis manė, kad tai „banditai“. Jis net apsidžiaugė, iÅ¡girdęs policijos automobilio garsus, važiavo į savo kiemÄ , kur palikęs savo transporto priemonę pasileido bėgti link žmonių. Tokie jo veiksmai dar kartÄ parodo, kad jis bėgo ne nuo policijos, o buvo iÅ¡sigandęs tų kitų asmenų, kuriems buvo iÅ¡kritęs ginklas iÅ¡ rankų ir kurie jį vijosi. O pamatęs žmones, tikėjosi, kad prie jų jam bus saugiau.

3.7. Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad jis savo nuoseklios pozicijos laikėsi nuo pat jo sustabdymo momento, ko negalima nurodyti apie apklaustus policijos pareigÅ«nus. Nustatytos aplinkybės nepaneigia jo parodymų bei neįrodo, kad jis suprato, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«nų ir tyčia nevykdė pareigÅ«nų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį kyla tik esant tiesioginei tyčiai - asmeniui matant ir suprantant, jog yra stabdomas ir tyčia nevykdant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to, įstatyme numatytos formos, policijos reikalavimo sustoti. Nenustačius, kad asmuo matė ir suprato, jog yra stabdomas policijos pareigÅ«nų ir tyčia vengė sustoti, asmuo pagal minimÄ straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali bÅ«ti traukiamas. Taip pat jo veiksmai, sustabdžius automobilį ir bėgant nuo policijos pareigÅ«nų teismo galėjo bÅ«ti traktuojami nebent kaip pirminio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje tÄ sa.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o V. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamÄ nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ , be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. Z. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimÄ remiantis vien tik V. Z. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi V. Z., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o pagal ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažįsta. Anot apelianto, nors ir girdėjo policijos automobilio įspėjamuosius signalus, tačiau buvo įsitikinęs, kad policijos pareigūnai stabdo ne jį, o iš paskos važiuojantį automobilį, iš kurio prieš tai buvo išlipę vyrai su ginklais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie V. Z. parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija. Be to, juos paneigia ir byloje esantys rašytiniai duomenys ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymai.

9. Nors byloje esantys 2019 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kuopos mobilaus bÅ«rio pareigÅ«nų Å . B., A. V. bei E. R. tarnybiniai praneÅ¡imai dėl V. Z. sulaikymo yra panaÅ¡Å«s, tačiau pirmosios instancijos teisme E. R. ir Å . B. apklausti liudytojais, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir 2019 m. birželio 12 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Nors kai kurių aplinkybių neatsiminė, tačiau tai nėra pagrindas abejoti jų parodymais. V. Z. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad policijos pareigÅ«nai duodami parodymus galėjo bÅ«ti subjektyvÅ«s, nes jų atžvilgiu buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl apelianto sužalojimo, bet to Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos skyriaus pareigÅ«nai taip pat sprendė klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį. Atsakant į šį skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto minimi tyrimai buvo atliekami daug vėliau, nei policijos pareigÅ«nai surašė savo tarnybinius praneÅ¡imus, todėl jokie policijos pareigÅ«nų veiksmų tyrimai, tarnybinių praneÅ¡imų turiniui įtakos neturėjo.

10. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir ta aplinkybė, kad prie administracinio nusižengimo bylos nebuvo pridėtas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio. 2019 m. birželio 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad dėl galimai ryšių perdavimo įrangoje iškilusių netikslumų ar gedimo, vaizdo įrašai nepasiekė vaizdo įrašų saugojimo sistemos. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pačiame automobilyje vaizdo įrašai nėra saugomi, jie nuotoliniu būdu perduodami saugojimui (b. l. 25).

11. Pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo Å . B. parodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 12 d. patruliavo kartu su ONTV. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Gavo nurodymÄ sustabdyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. MinėtÄ automobilį stabdė su Å¡vyturėliais, tačiau vairuotojas nestojo. Kai važiavo asfaltuota kelio danga, prieÅ¡ais juos dar važiavo kriminalinės policijos automobilis. Asfaltuotame kelyje per garsiakalbį paprašė kolegų jį praleisti ir jis, dar bÅ«damas ant asfalto, važiavo paskui V. Z. vairuojamÄ automobilį. Policijos automobilio signalai visada buvo įjungti. Ä®važiavus į žvyrkelį, atstumas iki V. Z. automobilio padidėjo. V. Z. negalėjo nematyti ir negirdėti policijos automobilio signalų. IÅ¡ savo automobilio iÅ¡lipo, kai „(duomenys neskelbtini)“ įsuko į kažkokį kiemÄ . IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio V. Z. pradėjo bėgti, perÅ¡oko per tvorÄ , jis su kolega bėgo iÅ¡ paskos. Paskui V. Z. bėgo per bulvių laukÄ , jis buvo atsisukęs, todėl matė, kad jį vejasi policija. Dar buvo kitų pareigÅ«nų. Nepamena, kÄ sakė V. Z., tačiau visas aplinkybes nurodė savo tarnybiniame praneÅ¡ime. V. Z. bandė įeiti į namus, tačiau jie jį sulaikė.

12. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo E. R. parodymais nustatyta, kad įvykio dienÄ jis su kolegomis patruliavo tarnybiniu žymėtu automobiliu „VW Transporter“. IÅ¡ kriminalinės policijos pareigÅ«nų gavo nurodymÄ sustabdyti automobilį „VW Golf“. Automobilį „VW Golf“ stabdė Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu. Tikslių stabdymo detalių nepamena, bet buvo priartėję prie stabdomo automobilio, kokiu atstumu, nepamena. Nepamena, ar tarp jų automobilio ir V. Z. automobilio buvo dar vienas automobilis. Stabdomo automobilio vairuotojas įvažiavo į kiemÄ , metė automobilį, bėgo, bet buvo sugautas. Pats su kolega Å . B. bėgo paskui V. Z.. Tiksliai nepamena, kaip sulaikė V. Z., tačiau viskas užfiksuota jo tarnybiniame praneÅ¡ime. Pamena, kad vijosi bėglį per bulvių laukÄ , sakė „stok, policija“, bet asmuo vis tiek bėgo. Tarnybinius praneÅ¡imus rašė visi pareigÅ«nai atskirai. IÅ¡girdęs policijos signalÄ , vairuotojas turėjo pagal Kelių eismo taisykles sustoti.

13. Ä®vertinus paminėtus policijos pareigÅ«nų parodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jų parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, netikėti Å¡iais parodymais ir jais nesiremti nėra pagrindo. Juo labiau, kad liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , anksčiau pažįstami su V. Z. jie nebuvo, jokių duomenų, kad policijos pareigÅ«nai dėl kokių nors priežasčių galėtų bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.

Taigi įvertinus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. Z. vairuodamas automobilį „VW Golf“, stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, panaudojant specialius šviesos (raudonos ir mėlynos) spalvos švyturėlius ir specialius garsinius signalus, nesustojo. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo bėgti nuo policijos pareigūnų, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis skundo argumentas nepaneigia nustatytų aplinkybių.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, tai, kad nors V. Z. ir teigė nesupratęs, kad buvo stabdomas bÅ«tent jo automobilis, tačiau jis, pamatęs įjungtus policijos pareigÅ«nų automobilio Å¡vyturėlius ir iÅ¡girdęs garsinį signalÄ , nesielgė taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 12 punktas, t. y. nesulėtino greičio ir nesustojo, o padidino greitį ir nuvažiavo, dėl buvo persekiojamas 2,09 km, o vėliau, sustabdęs automobilį, užuot laukęs policijos pareigÅ«nų, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , pradėjo nuo jų bėgti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad V. Z. persekiojamas policijos pareigÅ«nų, nesustojęs automobiliu „VW Golf“, padidinęs greitį, nuvažiavo į kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ automobilio bėgo link namo, esančio (duomenys neskelbtini)., į policijos pareigÅ«nų iÅ¡reikÅ¡tÄ teisėtÄ reikalavimÄ â€žStok policija“ nereagavo, t. y. nesustojo, bėgo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad V.

Z. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį skundžiamu nutarimu kaltu pripažintas pagrįstai.

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto reikalavimas, nes V. Z. buvo stabdomas skiriamaisiais ženklais pažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu, panaudojant specialius šviesos (raudonos ir mėlynos) spalvos švyturėlius ir specialius garsinius signalus. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti visi asmenys galėję nurodyti tam tikras aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant V. Z. administracinės atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , nepadaryta. Todėl remdamasis iÅ¡dėstytu aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. Z. (V. Z.) apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Algirdas Giedraitis