2025-01-22 Nr. AB-1185-3-61-3-05380-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-61-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05380-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 72/14038 ir įsakymo Nr. 02-08-3421, 2002 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 72/17217 ir įsakymo Nr. 02-08-1430, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 72/22368 ir įsakymo Nr. 02-08-3790 panaikinimo iš dalies, jeigu teismas laikytų, jog terminas skundui paduoti yra praleistas;

2) panaikinti ab initio Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 72/14038 ir įsakymą Nr. 02-08-3421 dalyje dėl A. P. (Z. M.) 7,095 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo S. V.;

3) panaikinti ab initio Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 72/17217 ir įsakymą Nr. 02-08-1430 dalyje dėl Z. M. 0,53 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo S. V.;

4) panaikinti ab initio Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 72/22368 ir įsakymą Nr. 02-08-3790 dalyje dėl Z. M. 0,145 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo S. V.;

5) atnaujinti terminą pareiškėjui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, patvirtinančius buvusių savininkų nuosavybės teises bei giminystės ryšius su šiais savininkais, į Z. M. nuosavybę, kurią paveldėjo pareiškėjo tėvas A. P.;

6) pripažinti 2013 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-430 dalyje dėl S. V. 7,095 ha žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 14,19 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 0,43 ha žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,86 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1 ha žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2 ha, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo B. M. niekine (ab initio) ir negaliojančia, bei taikyti restituciją – grąžinti valstybės nuosavybėn iš B. M. 7,095 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,43 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

7) pripažinti 2013 m. kovo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 2-432 dalyje dėl S. V. 0,145 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,29 h, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo B. M. niekine (ab initio) ir negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti valstybės nuosavybėn iš B. M. 0,145 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), disponuoti ginčo žemės sklypais – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 14,19 ha, esančiu (duomenys neskelbtini);

žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,86 ha, esančiu (duomenys neskelbtini); žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,2 ha, esančiu (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,29 h, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn, įkeisti ar kitaip apsunkti ar suvaržyti teises į šį turtą.

Pareiškėjas, prašydamas teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad apie tėvų turtą jam nebuvo žinoma, o jo sesuo atsikurdama nuosavybės teises ir nusistatydama juridinius faktus jo į teisminį procesą nebuvo įtraukusi. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog specifinį pobūdį turinčio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso tinkamas įgyvendinimas pripažįstamas viešuoju interesu; visuomenė yra suinteresuota teisėtu, skaidriu nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesu. Pareiškėjo teigimu, jo skunde įvardijamos aplinkybės turėtų būti laikomos kaip išskirtinės, todėl 10 metų naikinamasis terminas neturėtų būti taikomas. Pareiškėjas teigė, kad neatnaujinus termino bus pažeistas viešasis interesas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistus terminus skundui paduoti atmetė, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais dėl pagrindo atnaujinti terminą ir 10 metų naikinamojo termino netaikymo, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jam nebuvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus bei apie tai, jog jis tuose procesuose nedalyvavo negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurioms esant, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2024; 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02), galėtų būti taikoma teismų praktikoje pripažįstama išimtis išskirtiniais atvejais netaikyti naikinamojo 10 metų termino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia panaikinti ne tik administracinius aktus priimtus prieš 24 metus, bet ir sandorius, sudarytus daugiau nei prieš 10 metų, ir šios aplinkybės neabejotinai kelia neapibrėžtumą teisiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau to neatliko. Aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie galimybes atkurti nuosavybės teises negalėjo būti laikomos išskirtinėmis.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad neatnaujinus termino bus pažeistas viešasis interesas, nes ginčo aplinkybės yra susijusios su suinteresuotų asmenų individualia teisine situacija, kuri negali paneigti imperatyvaus teisinio reguliavimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamų aktų priėmimu ar veiksmų atlikimu, padarymo.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs naikinamąjį 10 metų skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), kuris yra neatnaujintinas, byloje nenustačius įstatyme bei teismų praktikoje pripažįstamų išimčių.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas pareiškėjo atstovui grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, teigia, kad nepagrįstai teismas sprendė, jog apskritai pareiškėjui reikia atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi pareiškėjas skundo padavimo termino nepraleido. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, jeigu vertinti, jog šiuo atveju reikia terminą skundui paduoti atnaujinti, teismas neišsamiai, formaliai ir abstrakčiai analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios priešingai nei nurodė teismas, turėjo būti vertintinos, kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo atveju jam neturėjo būti įteikti. Pareiškėjas, sužinojęs apie aplinkybes dėl vykusių teisminių procesų į Z. M. palikimą, į kuriuos jis nebuvo įtrauktas, 2024 m. birželio 25 d. kreipėsi dėl sprendimų ir nuosavybės teisės atkūrimo bylų pateikimo į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, iš kurių galima nustatyti sprendimus ir įsakymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z. M. palikimą ir jų turinį, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės (ar priimti teismų sprendimai, į kuriuos pareiškėjas nebuvo įtrauktas, buvo pagrindas sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimui). Pareiškėjas, tik turėdamas sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir jų pagrindą, galėjo įvertinti, ar sprendimai priimti teisėtai bei ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į nurodytų Z. M. žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimą. Ginčijami sprendimai ir įsakymai, bei nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentų kopijos pareiškėjui buvo pateikti 2024 m. rugpjūčio 30 d., taigi, pareiškėjo tvirtinimu, būtent šią dieną jis sužinojo apie teisių pažeidimą, todėl nepraleido vieno mėnesio termino skundui dėl ginčijamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V. pateikti. Tačiau šių motyvų ir aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad nėra tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą negali būti apskųstas prieš daugiau kaip 10 metų priimtas administracinis aktas, todėl 10 metų terminas šiai bylai neturi būti aktualus. Skaičiuojant nuo skundžiamų administracinių aktų sužinojimo ir gavimo dienos 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki skundo pateikimo dienos 2024 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, taigi, teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo ir taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies. Be to, įstatymo leidėjo valia dešimties metų naikinamąjį terminą taikyti tik skundo padavimo termino atnaujinimo atveju yra akivaizdi ir nėra jokios valios taikyti teisės normą dėl 10 metų, kai neturi būti sprendžiamas praleisto termino atnaujinimo klausimas. Šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, taip pat egzistuoja situacija, jog jis nepraleido skundo padavimo termino, todėl teismas nepagrįstai sprendė praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad net jeigu vertinti, jog jis yra praleidęs terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti teismo nurodyto termino. Teismas net neanalizavo pareiškėjo nurodytų tikrųjų aplinkybių ir jų įtakos, kodėl pareiškėjas skundą padavė šiuo metu, todėl laikytina, jog teismas tinkamai nemotyvavo nutarties. Teismas ignoravo esmines aplinkybes, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nežinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus ir dėl kokių priežasčių jis juose nedalyvavo, bei ar pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti apie jo teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo atveju teismas neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir jų įtakos, jog pareiškėjas apskritai negalėjo žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus bei neturėjo pagrindo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesais į giminystės ryšiais nesusijusio Z. M. turtą. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kadangi jis tik 2024 m. sužinojo apie tai, jog egzistavo civilinė byla dėl Z. M. palikimo ir jam buvo pateikta nuasmeninta Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9-1102/99 medžiaga. Raseinių rajono apylinkės teismas 1999 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. valdė Z. M. palikimą po jo mirties, tačiau nors A. P. turėjo kitų tiesioginių įpėdinių, t. y. sūnų – pareiškėją bei dukterį Z. G., jie į nurodytą civilinę bylą dėl Z. M. testamento nei S. V., nei Raseinių rajono apylinkės teismo, nei Kauno apskrities viršininko administracijos iniciatyva įtraukti nebuvo, nors turėjo būti įtraukti, bei apie šią civilinę bylą nežinojo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas tik abstrakčiai ir formaliai vertino pareiškėjo nedalyvavimą nuosavybės atkūrimo procesuose, lyg tai būtų eilinė įprasta situacija, jog pareiškėjas galėjo žinoti, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises, turėjo ir galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino jo siekiamų apginti vertybių pobūdžio – pareiškėjo galimas atkurti nuosavybės teises į Z. M. palikimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.), apie kurias pareiškėjas iki šiol nežinojo, kadangi pažeidžiant jo teises nebuvo įtrauktas į minėtą Raseinių rajono teismo 1999 m. civilinę bylą dėl Z. M. palikimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nevertino pareiškėjo nurodytų išskirtinių aplinkybių, neatsižvelgė į situacijos realijas, jos išskirtinumą, neatliko susidūrusių interesų pusiausvyros analizės ir akcentuodamas teisinio tikrumo principą, t. y. nurodydamas, jog termino atnaujinimas skundui paduoti sukeltų neapibrėžtumą teisiniuose santykiuose, ignoravo aplinkybes apie galimas pažeisti pareiškėjo materialines teises. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog šiuo atveju neegzistuoja viešasis interesas, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko akivaizdžiai neskaidriai, į civilinę bylą neįtraukiant kitų įpėdinių, tokiu būdu nuslepiant nuo kitų įpėdinių ir S. V. vienai realizuojant teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl egzistuoja ir viešasis interesas, kuris suponuoja išskirtines aplinkybes.

Pareiškėjas tvirtina, kad priešingai nei nurodė teismas, bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog susiklostė teisiškai išskirtinė situacija ir išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų termino netaikyti ir praleistą procesinį terminą atnaujinti, kadangi formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas siekia panaikinti ne tik administracinius aktus priimtus prieš 24 metus, bet ir sandorius, sudarytus daugiau nei prieš 10 metų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs naikinamąjį 10 metų skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), kuris yra neatnaujintinas, byloje nenustačius įstatyme bei teismų praktikoje pripažįstamų išimčių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės teigia, jog jis nepraleido skundo padavimo termino, todėl teismas nepagrįstai sprendė praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju, net jeigu vertinti, jog jis yra praleidęs terminą skundui paduoti, yra susiklosčiusi teisiškai išskirtinė situacija ir išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų termino netaikyti ir praleistą procesinį terminą atnaujinti, kadangi formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą atskirojo skundo ribose (ABTĮ 140 str. 1 d.; 151 str.), nenustatė pagrindo naikinti šią nutartį: ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Taigi teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. spalio 1 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m., 2002 m., 2009 m. priimtų sprendimų ir įsakymų, bei jų panaikinimo, 2013 m. sandorių, teigdamas, kad nepraleido skundo padavimo termino, tačiau tuo pačiu teigdamas, jog yra susiklosčiusi teisiškai išskirtinė situacija ir išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų termino netaikyti ir praleistą procesinį terminą atnaujinti. Grįsdamas šį prašymą, pareiškėjas skunde siejo termino skundui paduoti eigos pradžią su sužinojimo apie ginčijamus aktus ir sandorius momentu (ginčijamus sprendimus ir įsakymus, bei nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentų kopijas pareiškėjas gavo tik 2024 m. rugpjūčio 30 d.).

Spręsdama termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą šioje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis 10 metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų naikinamąjį terminą skundui dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorių panaikinimo. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas teigia, kad jis apie šiuos aktus sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., naikinamasis 10 metų yra skaičiuotinas nuo ginčijamų aktų priėmimo, o ne sužinojimo apie aktą dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021), nes naikinamojo termino, įtvirtinto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019).

Kartu šiuo aspektu pažymėtina tai, jog pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2024; 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02), galėtų būti taikoma teismų praktikoje pripažįstama išimtis išskirtiniais atvejais netaikyti naikinamojo 10 metų termino. Iš bylos aplinkybių nematyti, jog ginčijamais aktais suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) apie šiuos aktus nežinojo ar jam dėl išskirtinių aplinkybių būtų buvęs užkirstas kelias šiuos aktus ginčyti teisme, o kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jam nebuvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus bei apie tai, jog jis tuose procesuose nedalyvavo, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurių neįvertinus susidarytų netoleruotina teisinė situacija ir, nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byloje ginčijamais aktais pažeidžiamas viešasis interesas, šie argumentai yra nepagrįsti, nes ginčo aplinkybės yra susijusios su suinteresuotų asmenų individualia teisine situacija, kuri negali paneigti imperatyvaus teisinio reguliavimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs naikinamąjį 10 metų skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str. 1 d.), kuris yra neatnaujintinas, byloje nenustačius įstatyme bei teismų praktikoje pripažįstamų išimčių. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius