2016-12-22 Nr. AB-24616-3-61-3-04123-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1789-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04123-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pharmacon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pharmacon“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Pharmacon“ (toliau – ir UAB „Pharmacon“, pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), prašydama sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, atsakovė) 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 paskirtą 6 000 Lt (1 737,72 Eur) baudą iki 1 000 Lt (289,62 Eur).

Pareiškėja paaiškino, kad VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 (toliau – ir Nutarimas Nr. 12R-52) UAB „Pharmacon“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskiriant 6000 Lt baudą. Pareiškėja teigė, kad už šį pažeidimą paskirta bauda yra pernelyg didelė. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. VVTAT skirdama UAB „Pharmacon“ baudą neatsižvelgė į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 punktą, kuris nustato, kad baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. UAB „Pharmacon“ 2013 metais turėjo tik 384 Lt pelno, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta. Pasak pareiškėjos, analogiškose bylose už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą VVTAT skyrė mažesnes baudas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas sutiko, kad baudos dydis pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 punktą skaičiuotinas nuo įmonės pajamų, o ne nuo pelno.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 50–53) VVTAT paaiškino, kad VVTAT komisija nustatė, jog UAB „Pharmacon“ pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos vidurkis šio ginčo atveju - 15 500 Lt. Spręsdama dėl skirtinos baudos dydžio, VVTAT komisija įvertino pažeidimo pobūdį ir nustatė, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą bei į tai, kad nebuvo nustatyta nukentėjusių asmenų. Be to, buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad tiek maisto papildų, tiek maisto produktų reklamose buvo vartoti tiek gydomieji, tiek profilaktiniai, neleistini naudoti teiginiai apie sveikatingumą, teiginiai, kuriais nurodoma, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio, teiginiai, kuriais netiesiogiai ir tiesiogiai teigiama ir užsimenama, kad subalansuota ir įvairi mityba apskritai negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio, taip pat teiginiai, kuriais nurodomi organizmo funkcijų pasikeitimai, jei nevartojami ar vartojami tam tikri produktai, bauginant vartotojus ligomis ar sveikatos sutrikimais. Buvo įvertinta pažeidimo trukmė – nustatyto turinio maisto papildų bei maisto produktų reklama buvo skleidžiama nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. kovo 28 d. Vertinant pažeidimo mastą, atsižvelgta į tai, kad pareiškėja skleidė 19 maisto papildų ir 19 maisto produktų reklamas, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, į tai, jog reklama buvo skleidžiama viena reklamos sklaidos priemone, t. y. bendrovės interneto tinklalapyje. Atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja padėjo tyrimą vykdančioms institucijoms. Dėl nurodytų priežasčių bauda buvo sumažinta. Baudos dydis buvo pasirinktas kaip proporcingas pareiškėjos padarytam pažeidimui. Jei baudos dydis pareiškėjui neturėtų įtakos ir nesukeltų jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (I t., b. l. 188–190) pareiškėjos UAB „Pharmacon“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo tik dėl VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 pareiškėjai paskirtos 6 000 Lt baudos dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad dėl Nutarimu Nr. 12R-52 nustatyto Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių nevertina.

Baudos dydį ir skyrimo tvarką už Reklamos įstatymo pažeidimus nustato Reklamos įstatymo 24 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų; 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą; 7 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą; 8 dalyje nustatytos sunkinančios aplinkybės: reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo; 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o už šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytus pažeidimus – 6 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais; jeigu reklaminės veiklos subjektas vykdo veiklą trumpiau negu metus, atsižvelgiama į jo gaunamas pajamas einamaisiais finansiniais metais.

Teismas nustatė, kad VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 skiriant UAB „Pharmacon“ baudą buvo įvertinas padaryto pažeidimo pobūdis, mastas, trukmė, atsižvelgta ar yra atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Dėl pareiškėjos skundo argumento esą VVTAT kitais nutarimais skyrė mažesnes baudas ir į tai turėjo būti atsižvelgta, teismas pažymėjo, kad baudos skyrimas pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnį yra individualizuotas ir baudos dydis kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo nustatytų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykio, nuo pažeidimo masto, trukmės ir pobūdžio. Pareiškėjai skirta bauda (6 000 Lt) yra 2,5 karto mažesnė nė sankcijos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nusprendė, kad pareiškėjai skirta bauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 paskirtos baudos sumažinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja UAB „Pharmacon“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliantė taip pat prašo grąžinti sumokėtą paduodant skundą 100 litų žyminį mokestį bei priteisti iš atsakovo 250 eurų teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, t.y. Reklamos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudos dydį už šiame įstatyme numatytus pažeidimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis). Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, baudos dydis neturi viršyti 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad UAB „Pharmacon“ 2013 metų pajamos - 234 840,46 Lt. Atsižvelgiant į tai, minimali bauda galėtų būti - 1 000 Lt, maksimali – 7 045,21 Lt, baudos vidurkis - 3 022,61 Lt. Iš VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 12R-52 matyti, kad atsakovas nustatė UAB „Pharmacon“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios lėmė baudos dydžio mažinimą daugiau kaip du kartus nuo nustatyto baudos vidurkio. Pasak apeliantės, pripažinus, kad baudos vidurkis yra 3 022,61 Lt, sumažinus baudos dydį bent du kartus, įmonei turėjo būti paskirta 1 000 Lt bauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-931/2005 yra pažymėjusi, kad baudų dydžio nustatymas priklauso nuo ūkio subjekto bendrųjų pajamų.

Kreipdamasi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą UAB „Pharmacon“ sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ABTĮ 42 straipsnį, privalėjo spręsti dėl žyminio mokesčio grąžinimo, tačiau tokio sprendimo nepriėmė.

Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 16–19) atsakovė pabrėžia, kad VVTAT skirdama baudą įvertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baudos nustatymo mechanizmas. Apeliantės teiginiai esą šiuo atveju baudos vidurkis yra 3 022,61 Lt yra nepagrįsti ir atmestini, nes nurodytas baudos vidurkis apskaičiuotas neteisingai, kadangi nesivadovauta visomis Reklamos įstatymo nuostatomis, kuriomis vadovavosi VVTAT, nustatydama skirtinos baudos dydį. Svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo ir vadovaudamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu baudos dydžio nustatymo mechanizmu, pradiniu vidurkiu laikydama 15 500 litų baudos dydį, VVTAT įvertino konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjui daugiau nė du kartus mažesnę nei pradinis vidurkis baudą, t. y. 6 000 Lt. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 paskirtą UAB „Pharmacon“ už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą 6000 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad atsakovė baudą paskyrė įvertinusi visas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, paskirta bauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Reklamos įstatymo 24 straipsnį), todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą vadovaujantis ABTĮ 143 straipsniu.

Dėl nagrinėjant atskirąją skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija primena, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

ABTĮ 143 straipsnyje nurodyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė ar išaiškino.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad baudų skyrimą už Reklamos įstatymo pažeidimus nustato Reklamos įstatymo 24 straipsnis. Baudų už šio įstatymo atitinkamuose straipsniuose nurodytus pažeidimus dydžiai nėra apibrėžti fiksuotomis sumomis, o nurodyti atitinkamų galimų skirti sumų intervalais „ nuo – iki“. VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 UAB „Pharmacon“ bauda paskirta už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamai bylai aktualus Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys, kuriame nustatyta, kad už šio įstatymo <...>14, <...> straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5,7,8,9 dalys reglamentuoja kaip baudą skirianti priežiūros institucija turi nustatyti konkretų skirtinos už nustatytą pažeidimą baudos dydį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Aptariamo straipsnio 7 ir 8 dalys reglamentuoja kokios aplinkybės laikytinos sunkinančiomis bei lengvinančiomis atsakomybę. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, <...> nurodytus pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais <...>.

Pažymėtina, kad kiekvienas Reklamos įstatymo pažeidimo atvejis yra individualus, todėl priežiūros institucija, konstatavusi atitinkamą šio įstatymo pažeidimą, nutarime dėl įstatymo pažeidimo atitinkamo dydžio baudos paskyrimą turi motyvuotai pagrįsti pagal nustatytų aplinkybių visumą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus. Teismas administracinėje byloje nagrinėja individualų ginčą ir vertina, ar priežiūros institucija tuo konkrečiu atveju reklaminės veiklos subjektui pagrįstai ir teisėtai taikė atitinkamą ekonominę sankciją. Teismas pareiškėjos argumentus dėl VVTAT skiriamų baudų dydžio kitų pažeidimų atvejais pagrįstai vertino kaip nesusijusius su šiuo individualiu ginču.

Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai pažymėta, kad ginčas šioje byloje kilęs tik dėl Nutarimu Nr. 12R-52 už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirtos baudos dydžio, nes pareiškėja neneigia padariusi atsakovės nustatytą įstatymo pažeidimą.

Teisėjų kolegiją, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad taikyti ABTĮ 143 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė teisingai. Teismas nagrinėdamas bylą patikrino, ar atsakovė, nustatydama už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirtinos UAB „Pharmacon“ baudos dydį, atsižvelgė į aplinkybes, į kurias privalėjo atsižvelgti pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1, 5, 7,8,9 dalių reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo argumentais, kad bauda buvo paskirta VVTAT įvertinus UAB „Pharmacon“ padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą, lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą (nebuvimą), t.y. pagal minėtus Reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 paskirtos baudos dydis yra motyvuotas ir individualizuotas pagal nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų prasme Nutarime Nr. 12R-52 aiškiai nurodyta, kad atsakovė, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, jog įmonė pažeidimą padarė pirmą kartą, nukentėjusių asmenų nenustatyta, taip pat į tai, kad tiek maisto papildų, tiek maisto produktų reklamose buvo vartoti tiek gydomieji, tiek profilaktiniai, neleistini naudoti teiginiai apie sveikatingumą, teiginiai, kuriais nurodoma, kiek ir kaip greitai galima numesti svorio, teiginiai, kuriais netiesiogiai ir tiesiogiai teigiama ir užsimenama, kad subalansuota ir įvairi mityba apskritai negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio, taip pat teiginiai, kuriais nurodomi organizmo funkcijų pasikeitimai, jei nevartojami ar vartojami tam tikri produktai, bauginant vartotojus ligomis ar sveikatos sutrikimais. Atsakovė įvertino pažeidimo trukmę (nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. kovo 28 d.) ir mastą (UAB „Pharmacon“ skleidė 19 maisto papildų bei 19 maisto produktų reklamas, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; ši reklama buvo skleidžiama viena reklamos sklaidos priemone – įmonės interneto tinklalapyje). Be to, VVTAT nustatė UAB „Pharmacon“ atsakomybę lengvinančią aplinkybę (įmonė padėjo tyrimą vykdančioms institucijoms) ir į ją atsižvelgė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja pateikė VVTAT praėjusių (2013 metų) finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitą pagal kurią įmonės metinės pajamos 237 840,46 Lt. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų prasme trys procentai nuo šių pajamų yra 7 135, 21 Lt. Vadinasi taikant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio ir 5,7,8,9 dalių nuostatas pareiškėjai už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą negalėjo būti paskirta bauda, viršijanti 7 135, 21 Lt ir galėjo būti parinkta intervale nuo 1 000 Lt iki 7 135, 21 Lt. Byloje nustatyta, kad Nutarimu Nr. 12R-52 paskirtos pareiškėjai baudos dydis (6000 Lt) neviršija galimos skirti šiuo konkrečiu atveju baudos dydžio (7 135, 21 Lt). Taigi skiriant baudą Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalis nepažeista. Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodė, kad UAB „Pharmacon“ skirtinos baudos dydį už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nustatė įvertinusi visas aplinkybes, kurias turėjo įvertinti pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė argumentų ir įrodymų, jog buvo aplinkybių, kurios VVTAT galėjo ir turėjo būti įvertintos skiriant baudą pagal minėtos įstatymo normos reikalavimus, tačiau atsakovė jų neįvertino. Pareiškėja skunde teismui, prašydama pakeisti VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 paskirtą baudą, galimos skirti baudos dydžio apskaičiavimą nepagrįstai siejo su įmonės pelnu praėjusiais finansiniais metais (384 Lt), nes Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje aiškiai nurodyta, kad nustatant galimos skirti baudos dydį turi būti atsižvelgiama į reklaminės veiklos subjekto metines pajamas praėjusiais finansiniais metais. Atsakovė, kaip minėta pirmiau, galimos skirti baudos dydį, apskaičiavo atsižvelgdama į įstatyme nurodytą kriterijų – UAB „Pharmacon“ praėjusių finansinių metų pajamas (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalis) šią įstatymo normą konkretaus baudos dydžio nustatymo aspektu taikydama kartu su Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu ir 5, 7, 8 dalimis.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai esą teismas netinkamai taikė Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, grindžiami pareiškėjos nuomone kaip turėjo būti apskaičiuotas skirtinos baudos dydis taikant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant konkretų skirtinos baudos dydį Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Apeliantė Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, priešingai nė pirmosios instancijos teismas ir atsakovė, nepagrįstai bando aiškinti atskirai nuo kitų ginčo atvejui taikytinų šio įstatymo nuostatų. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad VVTAT 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 12R-52 skirdama pareiškėjai 6 000 Lt baudą, tokį baudos dydį nustatė motyvuotai įvertinusi šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, t.y. atsižvelgė pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę bei į nustatytą lengvinančią aplinkybę (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 sakinys, 5,7 dalys). Paskirtos baudos dydis (6 000 Lt) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų prasme neviršija galimos skirti maksimalaus baudos dydžio (7 135, 21 Lt).

Šiuo atveju dėl pažeidimo pobūdžio pabrėžtina, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama buvo skleidžiama apie maisto papildus ir maisto produktus, t.y. itin svarbios žmogui vertybės (asmens sveikatos) srityje, sklaidos laikotarpis nėra trumpas (nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. kovo 28 d.), tokio pobūdžio reklamos atvejis nebuvo vienetinis (reklamuota 19 maisto papildų ir 19 maisto produktų). Taigi tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje pareiškėjai paskirta bauda už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžio pobūdžiui, mastui, trukmei ir nėra pagrindo išvadoms, kad suvaržė pareiškėją labiau nė to reikia įstatymų leidėjo nustatytiems siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad mažinti VVTAT nutarimu paskirtą baudą nėra pagrindo.

Dėl apeliantės nurodytos LVAT 2005 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A1-931/2005 teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis nelaikytina turinčia precedento galią nagrinėjamai bylai. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, yra akcentavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliantės nurodytoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl Konkurencijos tarybos 2004 m. lapkričio 26 d. nutarimo, priimto taikant tuo metu galiojusį Reklamos įstatymą (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1212 redakcija), o nagrinėjamam ginčui yra aktualus kitos (vėlesnės) redakcijos Reklamos įstatymas. Taigi apeliantės nurodyta administracinė byla skiriasi nuo nagrinėjamos bylos pagal faktines aplinkybes ir jų kontekste taikytas tuo metu galiojusio įstatymo normas.

Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti UAB „Pharmacon“ sumokėtą 100 litų žyminį mokestį, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija pažymi, kad teismas procesinės teisės normas taikė teisingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) dėl ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo yra pažymėjęs, kad ši įstatymo norma taikoma skundams dėl administracinių nuobaudų, skiriamų Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau nėra taikoma skundams dėl ekonominių sankcijų, kurių skyrimą reguliuoja specialieji įstatymai (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS438-89/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bauda pareiškėjai buvo skirta pagal specialųjį Reklamos įstatymą. Sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjai galėtų būti grąžintas esant pagrindui taikyti ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, t.y. tuo atveju jei pareiškėja būtų bylą laimėjusi šalis, tačiau šiuo atveju bylą laimėjusi šalis yra atsakovė (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1352-624/2016).

Priteisti pareiškėjai teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka nėra pagrindo, nes pareiškėjos apeliacinis skundas nebuvo patenkintas (ABTĮ 44 str. 1, 2 ir 6 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keiti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pharmacon“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas