a9a95c00-2471-454e-ae76-e0664bfa26c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-4220-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21447-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Ingai Beiner, Rasai Jakubovskajai, Simonai Ringelevičiūtei,dalyvaujant ieškovės D. B. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,atsakovės U. B. A. ir trečiojo asmens N. A. atstovams advokatui Tomui Lukoševičiui ir advokatui Justinui Borevičiui,trečiajam asmeniui A.

B.,liudytojui A. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovei U. B. A., dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, tretieji asmenys byloje – A. M., N. A., A. B., antstolis Donatas Kisielius. Teismas n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2000-05-30 sudarytÄ rankpinigių sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažinti ½ negyvenamųjų patalpų D. B. nuosavybe;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 3 300,00 Eur kompensacijÄ už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-4). IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais:1.1. Atsakovė U.-B. A. 2000-02-23 sudarė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000 su Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000-04-26 patvirtino, kad pirkėjas t.y. U.-B. A., sumokėjo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pirkimo kainos 25 proc. ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sÄ lygas nurodytas;1.2.

U.-B. A. notaro 2000-05-30 patvirtintu įgaliojimu suteikė teisę ieÅ¡kovei D. B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, iÅ¡nuomoti) minėtas patalpas ir atstovauti įgaliotojÄ seniÅ«nijoje, AB „Lietuvos telekomas”, kitose įstaigose ir organizacijose, Vilniaus miesto savivaldybėje, Hipotekos skyriuje, „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės” Vilniaus filiale, pasiraÅ¡yti notarų biure sutartis, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis ir atlikti kitus su įgaliojimu susijusius veiksmus;1.3.

U.-B. A. ir D. B. 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), pirkėja įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17200 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui D. B. sumokėjo 9600 Lt, kuriuos U.-B. A. patvirtina gavusi pasiraÅ¡ydama sutartį. LikusiÄ sumos dalį 7600 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti dalimis į Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui;1.4. Pagal turimus mokėjimo kvitus D.

B. nuo 2000-08-21 iki 2001-10-30 vykdė savo įsipareigojimÄ t.y. sumokėjo nurodytÄ sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra grynųjų pinigų įneÅ¡imas į sÄ skaitÄ pagal sutartį Nr. 12-2000. IÅ¡ viso buvo atlikti aÅ¡tuoni mokėjimai į Vilniaus miesto savivaldybės sÄ skaitÄ . Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėja atliko mokėjimus už U.-B. A. pagal privatizavimo pirkimo-pardavimo sutartį. Å is faktas pagrindžia tai, kad D. B. atlikusi mokėjimus už nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo nuosavybės teisę į jį, tačiau nuosavybė nebuvo perraÅ¡yta, nes pardavėja gavusi rankpinigių sutartyje nustatytÄ sumÄ dingo.

U.-B. A. be jokio paaiÅ¡kinimo, neatsakinėjo nei į telefoninius skambučius, nei į raÅ¡omus laiÅ¡kus, su ja susisiekti buvo tiesiog neįmanoma. 1.5. 2000-07-11 įregistruotas hipotekos lakÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad U.-B. A. įkeitė negyvenamas patalpas ir įsipareigojo iki 2002-01-10 sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei savo skolinį įsipareigojimÄ . Å iame hipotekos lakÅ¡te taip pat nurodyta, kad už U.-B. A., kaip turto savininkė veikia D. B.;1.6. Atsakovė U.-B. A. 2000-08-22 sudarė patalpų nuomos sutartį su ieÅ¡kovės vyru A.

B., pagal kuriÄ nuomotoja įsipareigojo vieneriems metams nuo sutarties sudarymo perduoti laikinam naudojimui ankščiau minėtas negyvenamas patalpas. Tuo tarpu nuomininkas įsipareigojo mokėti už visas komunalines paslaugas t.y. elektros energijÄ , vandenį, apÅ¡ildymÄ ir kitas paslaugas susijusias su negyvenamųjų patalpų iÅ¡laikymu;1.7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainÄ nurodytÄ sutartyje Nr. 12-2000.

Tai reiÅ¡kia, jog pirkėja įgijo nuosavybės teisę į sutartyje nurodytas negyvenamas patalpas;1.8. IeÅ¡kovė teigia, kad įvykdžiusi privatizavimo sutarties įsipareigojimus U.-B. A. ir privatizavusi negyvenamas patalpas, pagal rankpinigių sutarties įsipareigojimÄ turėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su D. B., tačiau dėl nenustatytų aplinkybių dingo ir nevykdė savo įsipareigojimo. Su buto pardavėja nebuvo įmanoma susisiekti jokiais įmanomais bÅ«dais, nes ji dingo;1.9. Dėl U.-B.

A. ir jos vyro susidariusių skolinių įsipareigojimų 2006-06-07 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, matoma, kad ½ negyvenamų patalpų, varžytinėse buvo parduota D. K.. Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u matoma, kad 2012-03-16 mainų sutartimi D. K. perleido savo nuosavybės teisę į ½ negyvenamų patalpų A. M.. Vien dėl U.-B. A. įsipareigojimų nevykdymo ½ negyvenamų patalpų buvo perleista tretiesiems asmenis;1.10.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog antstolis D. Kisielius 2017-03-06 taikė turto areÅ¡tÄ aukščiau minėtoms negyvenamosioms patalpoms. Atsižvelgiant į tokiÄ situacijÄ , akivaizdu, jog bus pradėti priverstiniai iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo veiksmai, ko pasekoje bus parduotas minėtas turtas. Tokiu atveju ieÅ¡kovė, bÅ«dama tikroji nuosavybės savininkė, praprastų galimybę teisėtai ginti ir apsaugoti savo teisę į nuosavybę, nes CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas;1.11.

IeÅ¡kovė, kaip buto savininkė, juo faktiÅ¡kai naudojasi, rÅ«pinasi, moka už jo iÅ¡laikymÄ ir gyvena jame nuo 1999 m.;1.12. IeÅ¡kovės teigimu, U.-B. A. ir D. B. sudarė pagrindinę – pirkimo-pardavimo sutartį, nes sutartyje susitarta dėl konkrečių mokėjimų ir atsiskaitymo už negyvenamas patalpas ir buvo perleista valdymo teisė į Å¡ias patalpas. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog D. B. įsipareigoja už minėto buto nuosavybės teisės perdavimÄ sumokėti 7600,00 Lt Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui.

Taigi akivaizdu, jog buvo sukurta piniginė prievolė, kurios pagrindu D. B. įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytÄ sumÄ , o U.-B. A. įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas;1.13. IeÅ¡kovė teigia, kad ji įvykdė pagrindinę sÄ lygÄ norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ t.y. pilnai atsiskaitė su atsakove pagal nurodytÄ sutartį. Sudaryta sutartimi Å¡alys susitarė ne ateityje sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, o jÄ sudarė, nes sutartyje įtvirtino visas pirkimo–pardavimo sutarties bÅ«tinas sÄ lygas bei nustatė jų įgyvendinimo tvarkÄ : sutartyje įvardijo sandorio dalykÄ , kainÄ , sandorio įvykdymo terminÄ , visiÅ¡ko atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarkÄ ; 1.14.

IeÅ¡kovė teigia, kad nuosavybės teisė į negyvenamas patalpas negalėjo bÅ«ti perleista tretiesiems asmenims, nes Å¡ių patalpų savininkė buvo ir yra D. B.. Kadangi tokia situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nekyla jokių abejonių, jog U.-B. A. yra atsakinga už ieÅ¡kovės turto sumažėjimÄ , todėl pripažinus tai, kad D. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas yra bÅ«tina priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ už ½ negyvenamųjų patalpų;1.15. 2017-03-31 buvo atliktas nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini)vertinimas.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad atsižvelgiant į turto vertei įtakÄ darančias sÄ lygas, aplinkybes ir remiantis lyginamuoju turto vertinimo metodu nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 6 600,00 Eur. Remiantis kvalifikuoto turto vertintojo ataskaita, ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė privalo kompensuoti 3 300,00 Eur sumÄ ieÅ¡kovei už ½ dalį negyvenamųjų patalpų.

2. Atsakovė U. B. A. ir trečiasis asmuo N. A. pateikė paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybe ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau prašė ieÅ¡kinio reikalavimui dėl 3.300,00 Eur kompensacijos už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo iÅ¡ atsakovės, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡io reikalavimo netenkinti. (b. l. 119-121). PaaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 2.1.

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakove 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, tačiau neatskleidė kitų su Å¡ios sutarties sudarymu susijusių aplinkybių. Atsakovė nurodė, jog atsakovė 2002-02-23 sudarė sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000, tačiau nuo pat pradžių turėjo tikslÄ Å¡Ä¯ privatizuojamÄ objektÄ parduoti. Å iuo klausimu ji bendradarbiavo su A. K. (dalyvavo ir kaip liudininkas pasiraÅ¡ant rankpinigių sutartį), kuris rado patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), norėjusiÄ Ä¯sigyti ieÅ¡kovę D.

B.;2.2. Dar prieÅ¡ sudarant rankpinigių sutartį ieÅ¡kovė su atsakove, dalyvaujant ir A. K., buvo sutarusios, kad dalis pinigų, vykdant atsakovės sudarytÄ sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, bus mokama ne tiesiogiai atsakovei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui, o galutinai įgyvendinus privatizavimo sÄ lygas, ieÅ¡kovė galės įsiregistruoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kaip savo asmeninę nuosavybę.

BÅ«tent dėl tokio Å¡alių susitarimo, rankpinigių sutarties sudarymo metu, 2000-05-30 ieÅ¡kovei buvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti ir valdyti minėtas patalpas, atstovauti atsakovę įvairiose įstaigose, įskaitant notarų biurus, sudarant sutartis. Ä®galiojimas tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡duotas taip pat ir A. K. tam, kad jis kartu su ieÅ¡kove, be atsakovės dalyvavimo galėtų užbaigti nuosavybės teisės į parduotas patalpas perregistravimÄ . Taigi ieÅ¡kovė pagal jai iÅ¡duotÄ ir notarės Violetos Å eÅ¡kevičienės patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ galėjo įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimo faktÄ , tačiau to nepadarė;2.3.

Atsakovė sutinka, kad 2000-05-30 Rankpinigių sutartis gali bÅ«ti pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir ieÅ¡kovė gali bÅ«ti laikoma įgijusi nuosavybės teisę į ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su ieÅ¡kinyje dėstomais teiginiais, kad atsakovė, gavusi rankpinigių sutartyje nustatytÄ sumÄ , dingo ir su ja susisiekti buvo neįmanoma, ko pasėkoje, bÅ«tent dėl atsakovės kaltės, nuosavybės teisė į negyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo perregistruota;2.4.

Atsakovė teigia, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieÅ¡kovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, ji pati ir privalo prisiimti kilusias pasekmes, t.y. prarastÄ Â½ dalį patalpos; 2.5. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ atsakovės priteisti 3 300,00 Eur kompensacijÄ už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios 2006 m. birželio mėnesį vykusių varžytynių metu buvo parduotos D.

K., o 2012 m. pastarojo perleistos A. M.. IeÅ¡kovė pati nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose gyvena nuo 1999 m. Vadinasi, apie turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių ir naujų savininkų atsiradimÄ ieÅ¡kovė taip pat turėjo sužinoti dar 2006 metais, o ne 2017 metais prieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį. Nuo pat 2006 metų, kai ½ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių metu buvo parduota D. K., ieÅ¡kovė savo teisių jokiais bÅ«dais negynė, t.y. nesikreipė nei į atsakovę, nei į teismÄ , ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės į patalpas pripažinimo suraÅ¡ytas tik 2017-05-31, t. y. praėjus 11 metų nuo dalies patalpų nuosavybės teisės perėjimo D.

K..

3. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau – CPK) 130 straipsnis) (b. l. 99-100, 155).4. Trečiasis asmuo antstolis Donatas Kisielius atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 150-151).5.

Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės atstovas iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė ėjo pas notarÄ , tačiau notaras atsisakė tvirtinti buto pardavimo sandorį, kadangi negalima sudaryti sutarties su savimi. IeÅ¡kovė buvo atsakovės įgaliota parduoti butÄ , tačiau ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad negali sutapti pirkėjas ir pardavėjas. Vėliau buvo bandyta susisiekti su atsakove, tačiau nepavyko. Teigė, kad sprendimas Å¡ioje byloje nepažeis trečiojo asmens A.

M. teisių, kadangi Å¡iuo atveju gali pasikeisti patalpų bendrasavininkas, tačiau ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia pretenzijų dėl ½ patalpų dalies, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. M.. IeÅ¡kovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti, nuo kurio momento ieÅ¡kovė sužinojo apie teisę į kompensacijÄ , paskutinis mokėjimas už butÄ savivaldybėje atliktas 2003 m. Tačiau ieÅ¡kovei pritrÅ«ko žinių ir iÅ¡silavinimo. Senaties termino praÅ¡o netaikyti, nes mano, kad Å¡iuo atveju veiksmai buvo tęstiniai, ilgÄ laikotarpį atsakovės nepavyko rasti.

Tame bute iki šiol gyvena ieškovė su savo vyru, A. M. ten nėra buvęs (b. l. 130-132, 163-165).6. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo sudariusi visas galimybes ieškovei, kad būtų laiku įregistruota nuosavybės teisė. Atsakovė neprieštarauja, kad ½ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), būtų pripažintos ieškovės nuosavybe. Tačiau atsakovė nepripažįsta reikalavimo nei dėl kompensacijos, nei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

IeÅ¡kovė 11 metų nieko nedarydama pati nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, kad susitvarkytų savo nuosavybės teisę. Sandoris buvo sudarytas 2000 m., tada galiojo kitas civilinis kodeksas, kuriame nebuvo reglamentuotos preliminariosios sutartys. Todėl Å¡alys buvo pasirinkusios tokį variantÄ , jog kai ieÅ¡kovė sumokės visus pinigus, atsakovė paraÅ¡ys ieÅ¡kovei įgaliojimÄ tam, kad ieÅ¡kovė galėtų įsiregistruoti patalpas nuosavybės teise. Senajame kodekse nebuvo draudimo sudaryti sandorius su savo artimais giminaičiais.

Todėl ieÅ¡kovė galėjo atsakovės vardu perleisti turtÄ savo vyrui A. B. ar bet kuriam kitam asmeniui. Teigė, jog nėra atsakovės kaltės dėl to, kad ieÅ¡kovė septyniolika metų nesinaudojo savo turimomis teisėmis. 2002 m. vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės buvo parduota ½ jos formaliai tuomet turėtos nuosavybės. Bendroji ieÅ¡kinio senatis yra 10 metų, dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kinio senatis – 3 metai. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra formuluojamas kaip žala, todėl atsakovė praÅ¡o šį reikalavimÄ atmesti taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ieÅ¡kinyje pateiktus duomenis, ieÅ¡kovė paskutinį mokėjimÄ savivaldybei atliko 2001-10-30, o įgaliojimas, pagal kurį buvo galima įregistruoti nuosavybės teisę, galiojo iki 2003-05-31 (b. l. 130-132, 163-165).7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad atsakovę pažįsta asmeniÅ¡kai, o ieÅ¡kovę yra matęs tik kelis kartus, paskutinį kartÄ â€“ sandorio sudarymo metu. 2000 metais liudytojas A. K. užsiėmė nekilnojamojo turto brokerio veikla ir tarpininkavimu.

Nurodė, jog jam žinoma, kad 2000 m. atsakovė U. B. A. parašė notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ (pas notarę VioletÄ Å eÅ¡kevičienę) ieÅ¡kovei D. B. tvarkyti reikalus, susijusius su butu (duomenys neskelbtini), t. y. susitvarkyti su Turto fondu ir po to tÄ butÄ Ä¯siregistruoti nuosavybės teise. Pats liudytojas įgaliojimo neskaitė, tačiau žino, kad toks įgaliojimas buvo paraÅ¡ytas (b. l. 163-165).              IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. II. Ginčo esmė 8.

Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl 3 300,00 Eur kompensacijos už ½ dalį negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriÄ ieÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės. Ginčo dėl 2000-05-30 sudarytos rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir ½ negyvenamųjų patalpų pripažinimo ieÅ¡kovės D. B. nuosavybe iÅ¡ esmės nekilo, kadangi atsakovė su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu sutiko. IeÅ¡kovė taip pat neginčijo buto ½ dalies parleidimo D.

K. bei A. M..

9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis. Kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Å io principo esmę sudaro tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys negali bÅ«ti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamÄ taisyklę užtikrinamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant Å¡alims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

10. Nagrinėjamu atveju teismas, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , priminė Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, siÅ«lė ginÄÄ spręsti taikiai, ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ , suteikdamas Å¡alims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 11. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad atsakovė U.-B.

A., kaip pirkėja, 2000-02-23 sudarė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 12-2000 su Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, kaip pardavėju, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti ir perduoti nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000-04-26 patvirtino, kad pirkėjas t.y. U.-B. A., sumokėjo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pirkimo kainos 25 proc. ir įsipareigojo įvykdyti privatizavimo sÄ lygas nurodytas sutartyje (b. l. 5).

Atsakovė U.-B. A. Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės Violetos Šeškevičienės 2000-05-30 patvirtintu įgaliojimu įgaliojo ieškovę D. B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atstovauti atsakovę seniūnijoje, AB „Lietuvos telekomas”, kitose įstaigose ir organizacijose, Vilniaus miesto savivaldybėje, Hipotekos skyriuje, „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės” Vilniaus filiale, pasirašyti notarų biure sutartis, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, daryti atsakovės vardu pareiškimus, už atsakovę pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus.

Ä®galiojimas iÅ¡duotas trejiems metams (b. l. 146). IeÅ¡kovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17 200,00 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 9600,00 Lt, kuriuos atsakovė patvirtino gavusi pasiraÅ¡ydama sutartį. LikusiÄ sumos dalį (7 600,00 Lt) ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui (b. l. 6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainÄ nurodytÄ sutartyje Nr. 12-2000 (b. l. 20). IÅ¡ 2006-08-07 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, matyti, kad ½ negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytinėse buvo parduota D. K. (b. l. 21). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2012-03-16 mainų sutartimi D.

K. perleido savo nuosavybės teisę į ½ minėtų negyvenamų patalpų A. M. (b. l. 22-23). Dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo, jog rankpinigių sutartis būtų pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) iki 2001-12-31, o ieÅ¡kovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas už 17 200,00 Lt. Sutarties sudarymo užtikrinimui ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 9 600,00 Lt, kuriuos atsakovė patvirtino gavusi pasiraÅ¡ydama sutartį. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog D. B. įsipareigoja už minėto buto nuosavybės teisės perdavimÄ sumokėti 7 600,00 Lt Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui (b. l. 6). Taigi sutartyje susitarta dėl konkrečių mokėjimų ir atsiskaitymo už negyvenamas patalpas. IeÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytÄ sumÄ , o atsakovė įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai atsiskaitė pagal nurodytÄ sutartį.

14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad atsakovė Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį pripažįsta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2000-05-30 ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta rankpinigių sutartis pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažintina ½ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės nuosavybe.             Dėl kompensacijos už patalpas priteisimo 15. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėja, kad nuosavybės teisė į negyvenamas patalpas negalėjo bÅ«ti perleista tretiesiems asmenims, nes Å¡ių patalpų savininkė buvo ir yra ieÅ¡kovė D.

B.. IeÅ¡kovė teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsakovė U.-B. A. yra atsakinga už ieÅ¡kovės turto sumažėjimÄ , todėl pripažinus tai, kad D. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamas patalpas yra bÅ«tina priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ už ½ negyvenamųjų patalpų (b. l. 1-4 130-132, 163-165). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė 7 600,00 Lt sumÄ pagal su atsakove 2000-05-30 sudarytÄ rankpinigių sutartį, sumokėjo dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui nuo 2000-08-21 iki 2001-10-30 (b. l. 1-4).

IeÅ¡kovės atstovas 2017-12-12 vykusio teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti nuo kurio momento ieÅ¡kovė sužinojo apie teisę į kompensacijÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovei pritrÅ«ko žinių ir iÅ¡silavinimo. Senaties termino prašė netaikyti, nes mano, kad Å¡iuo atveju veiksmai buvo tęstiniai, ilgÄ laikotarpį atsakovės nepavyko rasti (b. l. 163-165). IeÅ¡kovė nurodė, jog ji, kaip buto savininkė, juo faktiÅ¡kai naudojasi, rÅ«pinasi, moka už jo iÅ¡laikymÄ ir gyvena jame nuo 1999 m. (b. l. 1-4).

16. Atsakovė iÅ¡ esmės įrodinėja, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieÅ¡kovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, ji pati ir privalo prisiimti kilusias pasekmes, t.y. prarastÄ Â½ dalį patalpos. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė 11 metų neatlikdama jokių veiksmų pati nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, kad susitvarkytų savo nuosavybės teisę.

Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra formuluojamas kaip žala, todėl atsakovė praÅ¡o šį reikalavimÄ atmesti taikant ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 119-121, 130-132, 163-165).17. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).18.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ . Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). 19.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).20.

Byloje nustatyta, kad nuo pat 2006-06-27, kai ½ dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių metu buvo parduota D. K., ieÅ¡kovė savo teisių negynė, t. y. nesikreipė į teismÄ . Ä®vertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovė minėtame bute gyvena nuo 1999 m. bei tai, kad informacija apie varžytynes skelbiama vieÅ¡ai (CPK redakcijos, galiojusios nuo 2005-05-01 iki 2006-07-14, 705-706 straipsniai), ieÅ¡kovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, turėjo visas galimybes sužinoti apie tai, kad vykdomas ½ patalpų, kuriose ji gyvena, pardavimas iÅ¡ varžytynių.

Taigi taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ieÅ¡kovė apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalies pardavimÄ D. K. turėjo sužinoti 2006-06-27, o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2017 m. gegužės mėn., nors vėliausiai galėjo bÅ«ti pateiktas 2009 m. birželio mėn. Kita vertus, byloje nustatyta, jog 7 600,00 Lt sumos paskutinę įmokÄ ieÅ¡kovė atliko 2001-10-30 (b. l. 1-4). Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų atlikusi aktyvius veiksmus, siekiant įregistruoti turtÄ , o toks delsimas (16 m.), teismo vertinimu, nepateisinamai ilgas, juo labiau, kad pati ieÅ¡kovė nurodė, jog mokėdama pinigus ji siekė įsigyti butÄ .

Todėl turėjo ir suprato, jog turi užbaigti nuosavybės teisių į butÄ Ä¯teisinimo savo vardu procedÅ«ras.

21. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė praleido 3 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. Net jeigu nagrinėjamu atveju bÅ«tų taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, jis taip pat bÅ«tų praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pateisintų ieÅ¡kovės pasyvų elgiasi bei sudarytų pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

22. Praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , savaime yra pagrindas ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau nepaisant to, teismas iÅ¡ esmės pasisako dėl ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo.

23. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už jÄ asmuo.24. 2000-05-30 notariÅ¡kai patvirtintu įgaliojimu atsakovė trejiems metams įgaliojo ieÅ¡kovę D.

B. tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, iÅ¡nuomoti) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 146). IeÅ¡kovė ir atsakovė 2000-05-30 sudarė rankpinigių sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti negyvenamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įsipareigojo nupirkti minėtas patalpas (b. l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2003-04-24 patvirtino, kad U. B. A. sumokėjo privatizavimo objekto kainÄ nurodytÄ sutartyje Nr. 12-2000 (b. l. 20).

IeÅ¡kovė nurodo, kad 7 600,00 Lt sumÄ pagal su atsakove 2000-05-30 sudarytÄ rankpinigių sutartį, sumokėjo dalimis Vilniaus miesto savivaldybės ekonomikos departamento turto valdymo ir privatizavimo skyriui, paskutinį mokėjimÄ atlikdama 2001-10-30 (b. l. 1-4). Taigi ieÅ¡kovė, bÅ«dama įgaliota atsakovės, už patalpas sumokėjo dar 2001-10-30. Tuo tarpu 2000-05-30 Å¡alių pasiraÅ¡ytas įgaliojimas galiojo iki 2003-05-30. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė, turėdama atsakovės įgaliojimÄ tvarkyti ir valdyti (su teise parduoti, mainyti, įkeisti, iÅ¡nuomoti) patalpas, kaip rÅ«pestingas ir atidus žmogus, bÅ«tų atlikusi aktyvius veiksmus, kuriais bÅ«tų dėtos pastangos įregistruoti patalpų nuosavybės teisę savo vardu, o vien abstraktÅ«s samprotavimai apie tai, kad atsakovė dingo, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, juo labiau, kad du kartus buvo perleista buto ½ dalis, o ir buto perleidimo ieÅ¡kovė neginčija ir neginčijo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė prarado ½ patalpų. Atsakovė buvo iÅ¡davusi ieÅ¡kovei įgaliojimÄ sudaryti sandorius dėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl pačiai ieÅ¡kovei nebuvus aktyviai ir nepasinaudojus jai suteiktomis teisėmis, jai pačiai tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika.25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ ar bendros pareigos elgtis sÄ Å¾iningai pažeidimÄ .

Taigi nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.26. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir atmestas reikalavimas dėl 3 300,00 Eur kompensacijos priteisimo.28. Teikiant teismui ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė sumokėjo iÅ¡ viso 182,00 Eur dydžio žyminį mokestį, iÅ¡ kurio – 108,00 Eur sumokėta už reikalavimÄ dėl rankpinigių sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir 74,00 Eur už reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 ir 3 punktai) (b. l. 25, 85, 84).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas rankpinigių sutartį pripažinti pagrindine sutartimi tenkintas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteitina 108,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).29. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 15,89 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina jai tenkanti mokėti iÅ¡laidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovės – proporcinga tenkintų reikalavimų daliai, t. y. lygiomis dalimis po 7,95 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės ir iÅ¡ atsakovės (15,89 Eur x 50 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti 2000-05-30 sudarytÄ rankpinigių sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pripažinti ½ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės U.

B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovės U. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza