a9a88b2b-e557-4bbb-98ff-fccca81f7bce · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-2319-264/2013Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 77.4.3; 110.1; 122.2; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. S. ir jo atstovo advokato Mečislovo Norvaišo atskiruosius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12-393/2013 pagal ieškovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovui K. S. bei pagal atsakovo K. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. S., trečiasis asmuo O. Č., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nustatyti vaiko M.

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki jo pilnametystės. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės A. S. kaltės, nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi, patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, atsakovo praÅ¡ymu taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatė A.

S. ir K. S. tokiÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. S., gim. (duomenys neskelbtini): nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmÄ jÄ mėnesio savaitę sÅ«nus M. V. S. bÅ«na su tėvu K. S. tėvo gyvenamojoje vietoje, o kitas dvi savaites - su motina A. S. jos gyvenamoje vietoje, vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t. t. Vaiko paėmimÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir jo parvežimÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ vykdo K. S. asmeniÅ¡kai.Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, praÅ¡ydamas pakeisti A.

S. ir K. S. bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo bÅ«tų pas tėvÄ K. S. jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad vaiko motina visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiko sveikata, smurtauja prieÅ¡ vaikÄ , todėl vaikas su ja nesijaučia saugus. Atsakovas vaikui užtikrina ne tik puikias gyvenimo sÄ lygas, fizinės sveikatos priežiÅ«rÄ , bet ir jo ugdymÄ aukÅ¡tesniame kokybės lygyje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo K.

S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad Å¡alių vaikas yra mažametis, todėl prioritetiÅ¡kai svarbiau užtikrinti tokio vaiko saugiÄ aplinkÄ , jam įprastÄ maitinimo ir poilsio režimÄ , psichinę ir fizinę sveikatÄ bei gerovę negu vaiko teisę gyventi su tėvu, o tėvo teisę gyventi su vaiku. Å iuo metu laikina Å¡alių bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, įtvirtinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra nusistovėjusi, vaikas prie jos pripratęs, iki Å¡iol didesnę laiko dalį vaikas praleisdavo su motina, todėl tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ ir iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, ilgalaikis vaiko iÅ¡siskyrimas su motina vaikui gali sukelti stresÄ , paskatinti nervingumÄ , irzlumÄ ar kitaip emociÅ¡kai traumuoti mažametį Å¡alių sÅ«nų. 2011-10-18 nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka patvirtinta atsižvelgiant į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, o nustačius vaiko laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, Å¡iuo atveju su tėvu, bÅ«tų pažeista vaiko teisė glaudžiai bendrauti su abiem tėvais.

Be to, vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. lanko Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , o pasikeitus gyvenamajai vietai, vaikui galimai tektų patirti stresÄ priprantant ir prie naujos mokymosi aplinkos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali padaryti didelę žalÄ nepilnamečio interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė nesirÅ«pina sÅ«numi ar juo rÅ«pinasi netinkamai.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiAtsakovo K.

S. atstovas advokatas Mečislovas NorvaiÅ¡as atskiruoju skundu (b. l. 32-33) praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad po teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjo beveik vieneri metai ir, kad per šį laikotarpį nagrinėjamoji byla pasipildė naujais dokumentais, iÅ¡ kurių viseto aiÅ¡kiai matyti, kad mažamečio M. V. S. motina A. S. visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiko sveikata; kad vaiko ugdymas jos gyvenamoje vietoje esančioje Å¡vietimo įstaigoje nepilnavertis – neatitinka specialistų rekomenduojamiems ir bÅ«tiniems Å¡io vaiko ugdymo poreikiams; kad motina prieÅ¡ šį vaikÄ naudoja ir psichologinį, ir fizinį smurtÄ ; kad vaikas jos aplinkoje nesijaučia saugus; kad vaiko vaizduotėje motina yra negatyvi, o tėvas - pozityvus; kad vaikas savo esybe nori bÅ«ti su tėvu; kad tėvas gali užtikrinti visapusiÅ¡kÄ vaiko priežiÅ«rÄ ir ugdymÄ , saugiÄ aplinkÄ Å¾ymiai aukÅ¡tesniame kokybės lygyje nei motina.

A. S. elgesyje su mažamečiu sÅ«numi įžvelgiami kriminalinio elgesio požymiai - psichologinis ir fizinis smurtas Å¡io vaiko atžvilgiu.Atsakovas K. S. atskiruoju skundu (b. l. 34-38) praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – nustatyti naujas laikinÄ sias pasaugos priemones, pakeičiant ar panaikinant galiojančias Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 ir Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartis, nuo 2013-09-23 (ar nuo vėliau, jei skundas bus negautas laiku, bet ne vėliau, kaip nuo 2013-09-30 imtinai) sekančiai: mažametis (gim. (duomenys neskelbtini)) vaikas M.

V. S., nuo tos datos (2013-09-23, vėliausiai nuo 2013-09-30 imtinai) iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo Å¡ioje byloje mokymosi metu bÅ«na su tėvu K. S. tėvo gyvenamoje vietoje; pas motinÄ A. S. vaikas Å¡iuo laikotarpiu bÅ«na per vaiko atostogas; vaikÄ tėvo ar motinos praÅ¡ymu (įgaliojimu) leidžiama vežioti ir vaiko seneliams; iÅ¡ motinos vaikÄ parsiveža tėvo pusė, iÅ¡ tėvo – motinos pusė. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau akivaizdžiai moraliai paseno, jų jau nebegalima taikyti, nes vaikas jau pasiekė prieÅ¡mokyklinį amžių, jis privalo lankyti ugdymo įstaigÄ , kurioje teikiamos prieÅ¡mokyklinio ugdymo paslaugos, tad jo nebegalima kas trečia savaitė vežioti iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ tėvÄ .

2. Teismas, atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ ir nurodydamas, kad prioritetiÅ¡kai svarbiau užtikrinti vaiko saugiÄ aplinkÄ , neatsižvelgė į Valstybinės psichiatrinės tarnybos vaikų psichologijos skyriaus ekspertų psichologinės ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-74/2013, kuris yra byloje. Pagal šį aktÄ Â vaikas galimai patiria pas motinÄ fizinę prievartÄ , ant jo rėkiama, jis muÅ¡amas, todėl tik pas apeliantÄ Â jis bus visiÅ¡kai saugus. Motina nesugebėjo net tris metus iÅ¡aiÅ¡kinti ir iÅ¡gydyti vaiko adenoidų, o apeliantui patikrinti vaiko sveikatÄ ilgÄ laikÄ neleido.

Adenoidų pagydymas labai svarbus vaikui, turinčiam kalbos raidos problemų. Vaikas 2012-2013 mokslo metais buvo vežiojamas apie 20 km kasdien į Veisiejų vaikų darželį, be jokio reikalo varginamas, kad tik jis negalėtų bÅ«ti pas tėvÄ , kuris galėjo visas paslaugas teikti vaikui žymiai geresnėmis sÄ lygomis.3. Teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė nesirÅ«pina sÅ«numi ar juo rÅ«pinasi netinkamai, neatitinka bylos medžiagos. Jau vien tai, kad ieÅ¡kovė be jokio pagrįsto pagrindo nedavė apeliantui vaiko du metus, tuo sukeldama vaikui galimÄ psichologinę traumÄ (tai parodo ir Ekspertizės akto duomenys) rodo, kad ieÅ¡kovė labiau rÅ«pinasi savimi, savo interesais, negu vaiku.

Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, kad vaikas didesnę dalį laiko praleidžia su motina, todėl ilgesnis vaiko iÅ¡siskyrimas su motina vaikui gali sukelti stresÄ . Ekspertizės Akto duomenys rodo, kad bÅ«tent bÅ«damas su motina vaikas psichologiÅ¡kai patiria prievartÄ ir stresÄ , buvimo su tėvu laiko Å¡iame Akte rekomenduojama neriboti. Be to, vaikas jau metai bÅ«na pas apeliantÄ kas trečia savaitė, labai praÅ¡o jo atgal nevežti, todėl nėra jokio staigaus aplinkos pasikeitimo.4. Teismas, atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nenurodė nei vienos pagrįstos faktais bei dokumentais priežasties, dėl kurios praÅ¡ymas negalėtų bÅ«ti patenkintas.

Apeliantas siekia, kad vaikas turėtų jaukias ir ramias gyvenimo sÄ lygas bei gautų visapusiÅ¡kÄ ugdymÄ bei reikiamas spec. pedagogines paslaugas Palangos vaikų darželio prieÅ¡mokyklinėje grupėje, taip pat galimybę mokytis muzikos, (ko vaikas labai nori) Palangos Muzikos ir Dailės mokykloje. Apeliantas, vaikui gyvenant su juo, neribotų ieÅ¡kovės ir jos tėvų bendravimo su vaiku. Ankstesnė vaiko vežiojimo tvarka, kai nuvežti ir parvežti vaikÄ turėjo tik apeliantas, jį diskriminavo, nes A.

S. tėvai tris metus vežiojo vaikÄ visur, todėl ir apelianto tėvai, jam praÅ¡ant turėtų turėti galimybę padėti nuvežant ar parvežant vaikÄ . Tokia tvarka bÅ«tų palanki ir A. S., nes ji nevairuoja maÅ¡inos.IeÅ¡kovė A. S. ir trečiasis asmuo O. Č. atsiliepimais į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 49-51; 52-54) praÅ¡o palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį, atmetant atsakovo K. S. ir jo advokato M. NorvaiÅ¡os atskiruose skunduose nurodytus praÅ¡ymus.

Atskiruose skunduose iÅ¡vardinti motyvai ir argumentai, dėl ko turėtų bÅ«ti panaikinta 2013-09-11 nutartis nėra niekuo pagrįsti, o atsakovo advokato pastaba atskirajame skunde, kur jis praÅ¡o apeliacinio teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės elgesyje su mažamečiu sÅ«numi įžvelgiami kriminalinio elgesio požymiai – psichologinis ir fizinis smurtas Å¡io vaiko atžvilgiu, iÅ¡viso prasilenkia su sveiko proto logika. Tiek atsakovas, tiek jo advokatas kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių motyvų nurodo byloje esančios teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktÄ , kuriame nurodyta, kad motina prieÅ¡ vaikÄ vartoja fizinį ir psichologinį smurtÄ , kad vaikas jos aplinkoje nesijaučia saugus, kad ji vaiko vaizduotėje negatyvi, o atsakovas vaiko tėvas - pozityvus, ir kad vaikas nori bÅ«ti su savo tėvu atsakovu K.

S.. IeÅ¡kovė tiek teismo posėdžio metu, tiek dabar teigia, jog nevartojo prieÅ¡ vaikÄ nei fizinio nei psichologinio smurto ir paminėtame teismo ekspertizės akte ieÅ¡kovės vaiko vaizduotėje nurodyta bloga motina, kuri smurtauja prieÅ¡ vaikÄ , viso labo tėra atsakovo tėvo, o vaiko senelio, J. S. pamokymai prieÅ¡ pat vaiko apsilankymÄ pas specialistus. Tai ieÅ¡kovei pasakė pats vaikas, praėjus keletui dienų po įvykusio teismo posėdžio 2013 m. rugsėjo 11 d. Vaikas prisipažino, jog prieÅ¡ apsilankant pas specialistus senelis J.

S. liepė pasakyti, jog mama jį skriaudžia. Jeigu jis taip pasakys, tai nebus kaimietuku, o važiuos gyventi Palangoje. Gyvendamas kaime jis bus skriaudžiamas ir pravardžiuojamas. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje yra kilęs ginčas dėl Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. V. S. gyvenamosios vietos nustatymo bei ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Atsakovo K. S. ir jo atstovo advokato Mečislovo NorvaiÅ¡o pateikti atskirieji skundai laikytini vienu atskiruoju skundu (CPK 51 str.).CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡vardintas Å¡iame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taigi nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėtina, kad Å¡eimos bylose, sprendžiant Å¡alių ginčus dėl vaikų, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-153/2013). Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi, patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, atsakovo praÅ¡ymu taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatė A.

S. ir K. S. tokiÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi M. V. S., gim. (duomenys neskelbtini): nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmÄ jÄ mėnesio savaitę sÅ«nus M. V. S. bÅ«na su tėvu K. S. tėvo gyvenamojoje vietoje, o kitas dvi savaites - su motina A. S. jos gyvenamoje vietoje, vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t. t.; vaiko paėmimÄ iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir jo parvežimÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ vykdo K. S. asmeniÅ¡kai. Apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti teismo nustatytÄ laikinÄ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo bÅ«tų pas tėvÄ jo gyvenamojoje vietoje, kadangi vaiko motina visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaiko sveikata, smurtauja prieÅ¡ vaikÄ , todėl vaikas su ja nesijaučia saugus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmetė. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakovu K. S.; laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatytÄ Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-18 nutartimi, kuri patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, bendravimo su vaiku tvarkÄ paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinius skundus pateikė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad didesnę laiko dalį vaikas gyveno su mama, pats apeliantas K. S. skunde nurodo, jog ieÅ¡kovė iki 2012-10-04 vaiko jam nedavė dvejus metus. Å ios aplinkybės nepateisina ieÅ¡kovės elgesio, ribojant tėvo bendravimÄ su vaiku, tačiau teismo nusistovėjusi laikina Å¡alių bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka yra nusistovėjusi, vaikas prie jos pripratęs. Nors apeliantas ir jo atstovas skunde teigia, kad motina prieÅ¡ vaikÄ vartoja fizinį ir psichologinį smurtÄ , tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį su sÅ«numi, motiniÅ¡kų pareigų neatlikimÄ ar duomenų, kad sÅ«naus gyvenimas su motina darytų jam neigiamÄ Ä¯takÄ , kad motinos sukurta aplinka netenkina vaikų poreikių, kelia jiems grėsmę (nustatyti fiziniai sužalojimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo motinos valdžia).

Byloje taip pat nėra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui. Kaip jau minėta, vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kiekvienas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukelia stresÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo 2013-09-09 lanko Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , netikslinga iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos apeliacinėje instancijoje keisti nusistovėjusiÄ laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Pažymėtina, kad abu tėvai nedarydami vienas kitam nuolaidų, neieÅ¡kodami bendro sprendimo dėl vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimo, konfliktuodami vaiko akivaizdoje, daro žalÄ vaiko interesams (CK 3.165 str.). Todėl Å¡alys, vadovaujantis sÅ«naus interesais, turėtų siekti taikaus ginčo sprendimo.Teismas neprijungia prie bylos ir nevertina J.

G. S. teismui pateikto raÅ¡to, adresuoto Kauno apygardos teismo pirmininkui, kadangi J. G. S. nėra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 str.). Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                Aušra Baubienė