2018-04-26 Nr. AB-8444-3-63-3-00031-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-261-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00031-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą ir jo patikslinimą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, laivų krovos akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS SMELTĖ“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydama priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. įvykdyti 2011 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą detalųjį planą Nr. T2-211, t. y. įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją imtis priemonių iškeldinti pareiškėją iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, jog gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris stovi netoli geležinkelio atkarpos, vedančios į uosto teritoriją. Uoste vykdomi krovos darbai, traukinių judėjimas nakties metu sukelia didelį triukšmą ir vibracijas, kurie viršija didžiausius leistinus ribinius dydžius, todėl jos gyvenamojoje vietoje neužtikrinta saugi aplinka. Dėl to ji kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą, kuris atlikęs tyrimus, apie jų rezultatus informavo Klaipėdos miesto savivaldybės merą, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“, laivų krovos akcinę bendrovę (toliau – ir LKAB) „KLAIPĖDOS SMELTĖ“. Taip pat pareiškėja kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, tačiau ji, žinodama apie šią problemą nuo 1999 m., nesiėmė jokių veiksmų ir nepriėmė realių sprendimų, kurie užtikrintų pareiškėjos teisę į sveiką ir švarią aplinką ir jos teisėtus lūkesčius negyventi triukšmo ir vibracijos kupinoje vietoje. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 23 d. nutartimi iki 2018 m. vasario 23 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Šia teismo nutartimi pareiškėjai pasiūlyta įvertinti teisinę ir faktinę ginčo situaciją ir apsispręsti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir pasiūlyta įvertinti Lietuvos valstybės ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakomybės sąlygas dėl galbūt neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu padarytos žalos ir galimo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus.

Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemė, kurioje stovi pareiškėjos gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, ją patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o pareiškėja reikalaudama, kad jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas būtų išpirktas ir už tai teisingai atlyginta (ji būtų iškeldinta iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių, kuris nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, teismas pasiūlė pareiškėjai tai įvertinti ir apsispręsti dėl tinkamų atsakovų įtraukimo į bylą ir bylos rūšinio teismingumo, t. y. įvertinti, ar byla nėra priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nenurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neatsakė į jos prašymus, skundus ar prašymą iškeldinti suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Iš skundo turinio ir kartu su juo pateiktų priedų teismas nustatė, jog Klaipėdos savivaldybės administracija atsakė į pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio 2 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-3, kuriuo atsisakė imtis priemonių dėl triukšmo mažinimo uosto teritorijoje, nes nevaldo šios teritorijos ir joje naudojamų įrenginių. Todėl pareiškėja, manydama, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiuo raštu netinkamai išnagrinėjimo jos prašymą, jį gali apskųsti ir tik tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, teismas nagrinėja ginčą dėl vilkinimo atlikti institucijai priskirtus veiksmus. Byloje nesant duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vilkino atlikti tam tikrus veiksmus (pareiškėjai pateikti atsakymus į jos skundus, ar kitus veiksmus, kurių pareiškėja prašė), reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus šioje byloje negali būti savarankišku skundo dalyku. Todėl, teismo teigimu, pareiškėja pati turi apsispęsti dėl tinkamo atsakovo ar atsakovų įtraukimo į bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53, 24 str.). Pareiškėja, manydama, kad būtent Klaipėdos miesto savivaldybė neteisėtu neveikimu ar neteisėtais veiksmais jai padarė neturtinę žalą, turėtų nurodyti konkretų jos neteisėtą veikimą ar neveikimą ir dėl to patirtos žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, pagrįsti įrodymais žalos dydį. Pareiškėja, manydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybė jai padarė žalą, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalis turėtų patikslinti atsakovą ir nurodyti Klaipėdos miesto savivaldybę, o ne Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.

Galiausiai teismas nurodė, kad pareiškėjos skundą pasirašė jos įgaliotas atstovas E. L. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, <...> kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir kt. Prie skundo pridėtas Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro 2017 m. gruodžio 11 d. įgaliojimas Nr. BV8-663, kuriuo pareiškėja įgaliojo šį asmenį ją atstovauti teismo įstaigose, ir magistro laipsnį bei teisininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Tačiau su skundu nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad E. L. yra pareiškėjos artimas giminaitis ir dėl to turi teisę pareiškėją atstovauti administraciniame teisme, pasirašyti teismui paduotą skundą ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjai pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius atstovavimo leistinumą. Taip pat žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio bei jį patvirtinančius dokumentus. Be to, teismas pažymėjo, jog į administracinės bylos procesą tretieji suinteresuotieji asmenys yra įtraukiami pareiškėjui paduodant skundą. Pareiškėjas skunde turi nurodyti jų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas, pridėti jiems skirtus skundų su priedais nuorašus. ABTĮ nenumato trečiųjų suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais instituto.

Teismas nurodė, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nebus pašalinti, skundas gali būti laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai arba atsisakytas priimti (ABTĮ 33 str. 1 d., 33 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame ji pakeitė ginčo šalis – atsakovus, nurodydama, kad skundo reikalavimus reiškia Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir Klaipėdos miesto savivaldybei. Taip pat pareiškėja prašo teismo apginti viešąjį interesą įtraukiant į bylą proceso šalimis (duomenys neskelbtini) gyventojus. Prašydama ne tik priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą (nenurodo konkretaus dydžio), atsiradusį dėl valstybės institucijų ir savivaldybės neteisėtų veiksmų, neužtikrinus saugios aplinkos jos gyvenamojoje vietovėje, pareiškėja taip pat prašo teismo išspręsti jos ginčą ex officio (pagal pareigas) įpareigojant atsakovus priimti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjos iškeldinimo iš triukšmo ir vibracijos zonos, t. y. arba paimant visuomenės poreikiams butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už jį teisingai atlyginant arba kitu įstatymo nustatytu būdu iš pareiškėjos išperkant nuosavybę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su patikslintu skundu pridėjo įrodymus, kad sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis bei patvirtinančius, kad E. L. yra pareiškėjos artimas giminaitis ir dėl to turi teisę ją atstovauti administraciniame teisme.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat teismas grąžino 30 Eur žyminį mokestį pareiškėjos atstovui E. L. bei pareiškėjai skundą su pridėtais priedais.

Teismas sprendė, kad galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu nustatyta, jog teritorija, kurioje yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, ją patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o ne Klaipėdos miesto savivaldybė. Pareiškėja, siekdama, kad jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas būtų išpirktas ir už tai teisingai atlyginta (ji būtų iškeldinta iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose CPK nustatyta tvarka. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų Lietuvos valstybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės teismo vertintas kaip išvestinis reikalavimas, kylantis, pareiškėjos teigimu, iš valstybės institucijų ir savivaldybės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai nekonkretizavus Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų arba neveikimo, kuriais jai padaryta neturtinė žala, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas negali šios skundo dalies išskirti ir priimti nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi ginčas nekyla iš administracinių teisinių santykių, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl teismas pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėja S. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, jog teismas netinkamai įvertino, kad ginčas yra civilinių teisinių santykių pobūdžio ir todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą gindama pažeistą teisę į sveiką ir švarią aplinką, nurodydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybė daugelį metų nevykdo įsipareigojimų nugriauti pareiškėjos namą ir iškeldinti gyventojus į saugią ir švarią nuo traukinių ir uosto krovos darbų keliamo triukšmo ir vibracijos aplinką, nors apie šią (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų problemą žino jau labai seniai, t. y. pareiškėja vertina Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus kaip neveikimą įgyvendinant valstybinį triukšmo valdymą. Atsižvelgusi į teismo nurodymą, pareiškėja patikslintu skundu nurodė dar vieną atsakovą – Lietuvos Respubliką, tačiau paliko skunde atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę, nes iki (duomenys neskelbtini) gatvės perdavimo Lietuvos Respublikai, gatvę valdė Klaipėdos miesto savivaldybė ir būtent dėl jos neveikimo buvo pažeidžiama pareiškėjos teisė į sveiką ir švarią aplinką. Nors šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvę valdo Lietuvos Respublika, tačiau pareiškėjos teisės ir teisėti lūkesčiai nėra ginami.

Pareiškėjos teigimu, teismas, nurodydamas, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, be pagrindo rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis, nes pareiškėjos būstas nėra paimtas visuomenės poreikiams. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovus per protingą terminą įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės 2011 m. balandžio 30 d. detalųjį planą Nr. T2- 211 ir iškeldinti pareiškėją iš triukšmo ir vibracijos zonos, nėra nukreiptas konkrečiai į nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams institutą. Pareiškėja nori, kad ji būtų iškeldinta iš triukšmo ir vibracijos zonos, tačiau detaliai visų procedūrų, kaip tai turėtų būti padaryta, nežino. Pareiškėja, manydama, kad pirmosios instancijos teismas žino teisę, tikėjosi, kad jis žinos ir kaip patenkinti pareiškėjos reikalavimą ir tinkamai išspręs ginčą. Be to, ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovų vertintinas kaip kilęs viešojo administravimo srityje, kadangi abu atsakovai turi prievolę užtikrinti sveiką ir švarią aplinką, kuri kyla iš gero administravimo principo, bei konstitucinio principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Be to, teismas neteisingai įvertino, kad pareiškėjos minėtas reikalavimas yra abstraktus ir nesuponuoja ginčo dalyko. Pareiškėja išreiškė aiškų reikalavimą būti iškeldinta iš triukšmo ir vibracijos zonos, t. y. apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas pagal ABTĮ 88 straipsnį.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą – skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kreipimuisi į administracinį teismą pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, ir tik nagrinėdamas bylą teismas nustato, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ABTĮ nuostatas tuo aspektu, kad reikalavo iš pareiškėjos nustatyti konkretų kiekvieno atsakovo kaltės lygį. Pareiškėja skunde nurodė, kuo pasireiškia jos teisės ir įstatymų saugomų interesų pažeidimas, ir nurodė, kaip konkrečiai atsakovai neveikimu pažeidė jos teises. Be to, pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad prašo neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. vasario 23 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. įvertinti ir apsispręsti dėl tinkamų atsakovų įtraukimo į bylą ir bylos rūšinio teismingumo, nurodė, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją veiksmus šioje byloje negali būti savarankišku skundo dalyku ir pareiškėja turi apsispręsti dėl tinkamo atsakovo ar atsakovų įtraukimo į bylą bei pasiūlyta pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius atstovavimo leistinumą, nurodyti trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

S. Š. 2018 m. vasario 19 d. pateikė patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintą skundą, 2018 m. vasario 23 d. nutartimi skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Pažymėtina, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 19 d. pateikto skundo pagrindas ir dalykas buvo suformuluotas vėl netinkamai: pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje buvo akcentuota, jog pareiškėja manydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neteisėtu neveikimu ar neteisėtais veiksmais jai padarė neturtinę žalą, turėtų nurodyti konkretų jos neteisėtą veikimą ar neveikimą ir dėl to patirtos žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, pagrįsti įrodymais žalos dydį. Tuo tarpu patikslinto skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo žalos kilimo aplinkybės aptariamos labai abstrakčiai, nėra aiškiai bei konkrečiai įvardijamos institucijos ir jų atliktų neteisėtų veiksmų apimtis, t. y. žalos atsiradimo sąlygos ir pan. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, todėl teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėja nedetalizavo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, nekonkretizavo skirtingų atsakovų kaltės laipsnio ir prašomos priteisti iš kiekvieno jų sumos dydžio. Atitinkamai aiškiai šioje dalyje nėra suformuluotas ir skundo dalykas.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuota, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartyje pabrėžė, jog į administracinės bylos procesą tretieji suinteresuoti asmenys yra įtraukiami pareiškėjui paduodant skundą, nurodant jų pavardes, gyvenamąsias vietas, pridėti jiems skirtus skundų su priedais nuorašus. Pateikdamas patikslintą skundą šių teismo nustatytų trūkumų pareiškėjas nepašalino, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į tam tikras institucijas atitinkamais klausimais, tačiau šios informaciją atsisakė pateikti bei prašomų įtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų pavardės ir gyvenamosios vietos pareiškėjai yra nežinomos.

S. Š. taip pat prašo įpareigoti atlikti atsakovus tam tikrus veiksmus. Patikslintame skunde nėra nurodyta, kokius veiksmus pareiškėja konkrečiai prašo įpareigoti atlikti, t. y. ar paimti butą, esantį (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams, ar iškeldinti pareiškėją iš nurodyto buto, ar išpirkti iš pareiškėjos nuosavybę, taip pat neįvardijama, kokie viešojo administravimo subjektai turėtų būti įpareigoti atlikti anksčiau minėtus veiksmus, šiuo aspektu taip pat defektyvus ir skundo pagrindas. Be to, įpareigojimo atveju pareiškėjos nurodyti atsakovai (Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Klaipėdos valstybinio uostos direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybė) nėra tinkami.

Taigi, 2018 m. vasario 19 d. pateikto patikslinto skundo pagrindas ir dalykas nebuvo suformuotas pakankamai konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pilnai neišspręstas atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų klausimas, t. y. skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Kadangi pareiškėja iš esmės neištaisė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, jos skundas turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartis atitinkamai keistina.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24, 34 ir 35 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos S. Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, LKAB „Klaipėdos Smeltė“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir laikyti skundą ir patikslintą skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė