a9a504fc-005f-4cc2-af84-b8bf9a3c3cd2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-355-1034/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03173-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 19.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Dianai Abent, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jo atstovui advokatui Mariui Monkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje G.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : G. M. 2020 m. lapkričio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau pasitikrinti neblaivumÄ kategoriÅ¡kai atsisakė) įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus vadindamas juos necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ .

Å iais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 508 straipsnyje. G. M. taip pat suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 7 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ (oficialus įmonės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vykdė veiklÄ , t. y. baro darbuotojas ir vienintelis įmonės akcininkas G. M. atidarė barÄ , pats jame bÅ«damas leido klientams įsigyti alkoholinių gėrimų, nors pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2.7 punktÄ â€“ „Draudžiama vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla“.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ jam paskambino barmenė ir paprašė atvažiuoti į barÄ po 12 val. bei sutvarkyti skalbimo maÅ¡inÄ . Kol laukė 12 val., iÅ¡gėrė tris bokalus alaus. Be jo ten dar buvo barmenė, barmenės draugas ir jo draugė. Kai viskÄ sutvarkė, iÅ¡jungė Å¡viesas ir ėjo iÅ¡ baro, bet prie jų priėjo keli pareigÅ«nai ir paklausė, ar dirba baras.

Pasakė jiems, kad nedirba, jog baigė tvarkyti barÄ ir iÅ¡eina. Jo paklausė, kas baro savininkas, atsakė, kad jis, nes turi baro akcijų. PareigÅ«nai paprašė dokumento, jis padavė savo kortelę. Tada vienas pareigÅ«nas nuėjo į automobilį, o kitas liko laukti. Paklausė pareigÅ«no, kodėl jis turi laukti, kodėl paėmė jo dokumentÄ . Jam atsakė, kad jie pardavinėjo alkoholį, nes kažkokie du asmenys buvo pagauti su buteliais. PaaiÅ¡kino, kad ten Å¡alia, už 10 m, yra kitas baras, kuris visÄ laikÄ dirba, iÅ¡ kurio ir vaikÅ¡to su buteliais.

Ten renkasi asmenys su buteliais, o vėliau ateina pas jo klientus ir praÅ¡o cigarečių. Tie, kurie vaikščiojo su buteliais pasakė pareigÅ«nams, kad buvo bare, bet nenurodė kuriame. Nežino kÄ jie tiksliai nurodė pareigÅ«nams, bet pareigÅ«nai pasakė, kad sulaikė kažkokius du asmenis. Nurodė, kad nėra direktorius, tik vienintelis akcininkas. PareigÅ«nams minėjo, kad yra „debiliÅ¡ki“ įstatymai, gal jie suprato, kad čia jiems pasakė. PareigÅ«nų neįžeidinėjo, įžeidinėjo seimÄ ir įstatymus.

Sakydamas „klounai“, „kaimiečiai“ turėjo omenyje seimo narius, ne pareigÅ«nus. Nežino kÄ suprato pareigÅ«nai, nes jis piktinosi sistema. PareigÅ«nams pretenzijų neturėjo. Jam siÅ«lė tikrintis neblaivumÄ , tačiau atsisakė, nes nieko bendro su tuo neturėjo. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, tiesiog buvo pasipiktinęs. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. A. parodė, kad į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ dažnai užvažiuodavo, nes ten yra daug asmenų linkusių girtauti ir pažeidinėti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Greičiausiai jis sulaikinėjo G. M. Teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo Ž. A. parodymų, duotų administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 4), Ž. A. parodė, jog teisingi parodymai. Ä®vykio vietos adresu „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė prekiauja alkoholiu iki 20 val., taip pat Å¡alia yra kioskai su baru, ten irgi yra prekiaujama alkoholiu, tačiau bÅ«tent tÄ naktį kioskas nedirbo.

Tai, kad kioskas nedirbo prisimena tiksliai, kadangi pirmiausia atvažiavo pasižiÅ«rėti vienÄ barÄ , po to kitÄ . Kasos aparato netikrino, tik nustatė asmenis, kurie buvo bare, pirko alkoholį. Nurodė, kad G. M. įžeidimai buvo nukreipti konkrečiai į policijos pareigÅ«nus. Jei asmuo piktintųsi sistema, o ne konkrečiai įžeidinėtų pareigÅ«nus, tai ir konstatuotų. Å iuo atveju tikrai ne sistemÄ vadino kaimiečiais, idiotais ir klounais. Jį, kaip policijos pareigÅ«nÄ , tai žeidžia, nes jis atlieka savo pareigas.

AsmeniÅ¡kai jo neįžeidė nei vienas G. M. žodis, tačiau kaip pareigÅ«nÄ Ä¯Å¾eidė. Ä®vykio metu buvo filmuojama. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų apkalbėti G. M., iki įvykio dienos su juo nebendravo. Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad pastebėjo grupę žmonių, kurie ėjo į barÄ . Užėjus prie pat baro pastebėjo kelis asmenis ir nuėjo su jais pabendrauti. Perspėjo, kad negalima buriuotis, nes tuo metu buvo karantinas. Vėliau iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kolegos išėjo iÅ¡ baro su asmeniu ir nuėjo prie automobilio.

Ten buvo įžeidinėjimai, keiksmažodžiai. Pats bendravo su 2-3 asmenimis, kurie turėjo tarÄ lauke. Neprisimena, kÄ jie sakė, iÅ¡ kur įsigijo. Tuo metu nematė, kad iÅ¡ kitų Å¡alia esančių vietų kas nors iÅ¡eitų. Jam teko turėti kontaktÄ su G. M., kai jis jau sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Tada girdėjo, kad buvo pasakyta, jog pareigÅ«nai yra klounai. Daugiau su G. M. bendravo kolega Ž. A. Teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo E. S. parodymų, duotų administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 5), E. S. parodė, jog teisingi parodymai.

Papildė, kad atvykus bare sėdėjo asmenys, kurių duomenys yra nurodyti protokole, jie pasakė, kad ten nusipirko alkoholį, iÅ¡ to ir sprendė, kad bare viskas veikė. G. M. negraži kalba prasidėjo, kai pareigÅ«nai užėjo į barÄ ir prie baro pamatė jį sėdintį. Vėliau pats išėjo į laukÄ , o kitas pareigÅ«nas išėjo iÅ¡ baro su G. M., vedė jį iki tarnybinio automobilio. G. M. kalba buvo nukreipta tiesiogiai į pareigÅ«nų pusę, neatsimena iÅ¡sakytų necenzÅ«rinių žodžių.

Jam, kaip pareigÅ«nui, nėra malonu, kai kitų žmonių akivaizdoje yra vadinamas tokiais žodžiais. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų apkalbėti G. M. Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad nelabai prisimena Å¡io įvykio ir G. M. Įžeidinėjimų tarnyboje bÅ«na kiekvienÄ dienÄ , todėl Å¡is atvejis nebuvo neiÅ¡skirtinis. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. buvo sulaikytas naktinės parduotuvės savininkas, kuris galimai pardavinėjo alkoholį iÅ¡sineÅ¡imui, įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus (b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vado Ž. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 1.00 val., dirbant (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, buvo pastebėta, kad iÅ¡ kavinės iÅ¡eina klientai rankose laikydami plastikinę tarÄ . Paklausus kÄ jie čia veikia, jie paaiÅ¡kino, kad atėjo nusipirkti alkoholio ir jį iÅ¡gerti. Kadangi minėta kavinė turėjo dirbti tik iki 24.00 val., todėl užėjo į vidų pasiteirauti, kodėl kavinė nėra uždaryta.

Užėjus į vidų prie baro pastebėjo sėdintį vyriÅ¡kį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo G. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Paklausus kas vyksta, G. M. atsakė, kad jis yra baro savininkas, papraÅ¡ius pateikti asmens dokumentÄ jis jį pateikė ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad baras neveikia, o jis su draugais vartoja alkoholį, nes pasak jo, niekas jam to nedraudžia. Pilietis bendravo įžūliai, nespėjus užsiraÅ¡yti jo asmens duomenų jis pradėjo įžeidinėti pareigÅ«nus vadindamas „klounais, kaimiečiais“.

Kad nekiltų didesnis konfliktas, paėmęs G. M. asmens dokumentÄ pareigÅ«nas išėjo iÅ¡ baro į laukÄ , tam kad užsiraÅ¡yti duomenis, G. M. iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos ir toliau elgdamasis įžūliai ir iÅ¡Å¡aukiančiai įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Sėdėdamas automobilyje asmuo ir toliau nenusiramino, įžeidinėjo policininkus vartodamas tuos pačius žodžius (b. l. 4). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo bÅ«rio vado Ž.

A. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Å . D. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 1.29 val. į Vilniaus AVPK OVS pristatytas G. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo neriÅ¡liai, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai), tačiau pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu kategoriÅ¡kai atsisakė (b. l. 6). IÅ¡ alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 07.03 val.

G. M. nustatytas 1,38 promilių girtumas (b. l. 7). ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Nesant bent vieno iÅ¡ jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar G. M. yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį subjektas. Teismas, vertindamas byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , pažymi, jog iÅ¡ teismui pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad G. M. veiksmuose yra jam inkriminuojamo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

G. M. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad nurodytu laiku G. M. bare „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklÄ , t. y. baro darbuotojas ir vienintelis įmonės akcininkas G. M. atidarė barÄ , pats jame bÅ«damas leido klientams įsigyti alkoholinių gėrimų, nors pagal Nutarimo 2.2.7 punktÄ â€“ „Draudžiama vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla“.

IÅ¡ byloje esančių pateiktų duomenų apie juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad įmonės direktorius yra S. S., o G. M. yra įmonės akcininkas. Pats G. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nams nurodė, jog jis nėra direktorius, tik vienintelis akcininkas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neteisingai nustatytas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ atsakingas asmuo. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas už straipsnyje nurodytÄ nusižengimÄ atsako juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

Administracinio nusižengimo padarymo metu G. M. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jo įgaliojimų apimtis pareiginėmis instrukcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta, todėl jis neturėjo įgaliojimų spręsti dėl baro veiklos sÄ lygų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡tyrus ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad G. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G.

M. kaltę, padarius ANK 508 straipsnyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Apklausiamas teismo posėdžio metu G. M. savo kaltės dėl Å¡io nusižengimo nepripažino, parodė, kad sakydamas „klounai“, „kaimiečiai“ turėjo omenyje seimo narius, ne pareigÅ«nus, tačiau Å¡i administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiama versija yra paneigta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis.

Apklausiami teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigÅ«nai Ž. A. ir E. S. davė tarpusavyje sutampančius parodymus apie tai, kad G. M. įžeidimai buvo nukreipti konkrečiai į policijos pareigÅ«nus, jog kaimiečiais, idiotais ir klounais G. M. vadino policijos pareigÅ«nus, o ne sistemÄ . Teismas neturi jokio pagrindo netikėti Å¡ių pareigÅ«nų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Å¡ie policijos pareigÅ«nai siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir nurodyti jam nepalankias aplinkybes, ar dėl kokių nors kitų priežasčių bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame policijos pareigūno Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pilietis bendravo įžūliai, nespėjus užsirašyti jo asmens duomenų jis pradėjo įžeidinėti pareigūnus vadindamas „klounais, kaimiečiais“. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Sėdėdamas automobilyje asmuo ir toliau nenusiramino, įžeidinėjo policininkus vartodamas tuos pačius žodžius. Be to, nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pateikto vaizdo įrašo matyti, kad G.

M. tiesiogiai policijos pareigÅ«no atžvilgiu vartojo tokius žodžius kaip „klounas“, „idiotas“, „debilas“, „kaimietis“, „dalbajobas“, „šūdo gabalas“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigÅ«no įžeidimas objektyviai gali reikÅ¡tis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyÅ¡ininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai Å¡unys“ ir pan.), necenzÅ«rinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad bÅ«tent pastarÄ jÄ teismų praktikÄ atitinkanti situacija ir susiklostė, kadangi G.

M. įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus anksčiau minėtais žodžiais iÅ¡ esmės suprasdamas, kad jie yra pareigÅ«nai. Pats G. M. pripažįsta, jog vartojo tokius žodžius kaip „klounai“, „kaimiečiai“, tačiau teigia, kad Å¡ie epitetai nebuvo adresuoti pareigÅ«nams. Teismas pažymi, kad G. M.policijos pareigÅ«nams iÅ¡sakyti žodžiai visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmenį, taip pat ir policijos pareigÅ«nÄ konkrečiai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, todėl peržiÅ«rėjus byloje pateiktÄ vaizdo medžiagÄ bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad nepagarbÅ«s žodžiai buvo iÅ¡sakyti savo pareigas atliekantiems policijos pareigÅ«nams, tokie G.

M. veiksmai laikytini valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimu pagal ANK 508 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tai yra necenzūriniai žodžiai, nelaikytina administracinio nusižengimo protokolo pažeidimu, nes iš administracinio nusižengimo aprašymo akivaizdu kas ir kam bei kokius žodžius pasakė. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra įvardijamas konkretus statutinis valstybės tarnautojas, kurio atžvilgiu administracinėn atsakomybėn traukiamas G.

M. pavartojo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytus žodžius, ANK nereikalauja, kad apraÅ¡ant padarytÄ administracinį nusižengimÄ bÅ«tų konkretizuojamas pareigÅ«nas, kurio atžvilgiu padarytas administracinio nusižengimas, tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad aukščiau aptarti žodžiai buvo pasakyti policijos pareigÅ«nams jų tarnybos metu. Papildomai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti visi G. M. pasakyti policijos pareigÅ«nus įžeidžiantys žodžiai, tai neabejotinai matė ir girdėjo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad G. M. yra neaiÅ¡ku, kuo jis yra kaltinamas. Teismo vertinimu, įvertinus anksčiau nurodytų G. M. pasisakymų aplinkybes ir kontekstÄ , žodžių prasmę, akivaizdu, jog Å¡iuo atveju pareigÅ«nai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, o G. M., iÅ¡vadindamas policijos pareigÅ«nÄ â€žklounu“, „idiotu“, „debilu“, „kaimiečiu“, „dalbajobu“, „šūdo gabalu“, siekė parodyti negatyvų požiÅ«rį į pareigÅ«nus, jų atliekamas pareigas, neabejotinai pažemino pareigÅ«nų garbę ir orumÄ , todėl jam pagrįstai inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje.

Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad G. M. padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 508 straipsnio 1 dalyje, tačiau Å¡is straipsnis dalių neturi, todėl jo veiksmai atitinka ANK 508 straipsnį. Teismas, skirdamas G. M. nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis –informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, G. M. skirtina ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, n u t a r i a : G. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jam 110 Eur (vieno Å¡imto deÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ .

Nutraukti G. M. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 20125266278. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas