2019-01-23 Nr. AB-2063-3-61-3-00601-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-222-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00601-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-457 ir priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už 2010–2013 metų laikotarpį – 3 772,24 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) sprendimu jam paskirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą – 1 476,33 Lt (427,57 Eur) per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio mėnesio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu paskirta pensija buvo sumažinta. VRM nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo sumažintą – 1 204,98 Lt (348,98 Eur) pensiją.

Pensijos nepriemoka sudaro 13 024,80 Lt (3 772,24 Eur). Dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi į VSDFV, nuo 2015 m. sausio 1 d. mokančią pareigūno pensijas, bei į VRM. 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-457 VSDFV pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė, motyvuodama tuo, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nebuvo mažinama, pensija buvo sumažinta tik dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) nenustatytas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių kompensavimas, todėl VSDFV Utenos skyrius pagrįstai atsisakė kompensuoti 2010–2013 metais sumažintą pensijos dalį. 2015 m. birželio 30 d. priėmus Kompensavimo įstatymą bei 2016 m. gruodžio 20 d.

Kompensavimo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą, šio įstatymo 4 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo, - paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas (toliau – valstybinės pensijos kompensuojamoji suma).

Laikinasis įstatymas (4 str. 1 d.) reglamentuoja, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Būtent pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pareiškėjui ir buvo perskaičiuota VRM pareigūno pensija, todėl VSDFV sprendimas nekompensuoti neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintos VRM pareigūnų pensijos dalies yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Sumažinta paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ta dalimi, kiek nustatyta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi yra sumažinta nedideliu mastu ir dėl to nebuvo numatytas jos kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nėra Vyriausybei siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam valstybės principui.

Įstatymu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarka ir mechanizmas nėra nustatyti, t. y. Vyriausybei nevykdant šių imperatyvių nuostatų, yra pažeidžiama teisė į teisingą pensinį aprūpinimą, valstybė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų. Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. ir 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimuose nurodyta, kad remiantis Konstitucijos 23 straipsniu asmuo, kuriam mokama valstybinė ir pareigūnų pensija, turi teisę reikalauti, jog jam būtų mokamos tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, t. y. paskirtos ir mokėtos dydžio išmokos privalo būti mokamos ir toliau.

3. VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. VSDFV nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, Pareigūnų ir karių pensijų įstatymu, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128, o 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – taip pat ir Laikinuoju įstatymu. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas, jei asmuo nesutinka su VSDFV teritorinio skyriaus, mokančio jam pensiją, sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatas skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir/ar mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti VSDFV per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Taigi nuo 2013 m. sausio 1 d. teisės aktuose sprendimams (veiksmams) dėl pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nustatytas 6 mėnesių terminas tiems sprendimams (veiksmams) VSDFV apskųsti.

Pagal Pareigūnų ir karių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2015 m. sausio 1 d. (galiojusias iki 2016 m. sausio 1 d.), jei asmuo paskiausiai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių pensiją ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria VRM, o moka VSDFV įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pagal VSDFV direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-464 1.1 punkto nuostatas, VRM paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir valstybinių pensijų priedų už tarnybą mokėjimo funkciją nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdo VSDFV Utenos skyrius.

Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, VSDFV Utenos skyrius, nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdydamas VRM paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkciją ir tęsdamas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimą, nebetaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pagal 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaikomos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. nebetaikomas ir valstybinių pensijų (taigi ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. buvo pavesta parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

5. Atsakovas nurodė, kad VRM pareiškėjui 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokėjo taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 16 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuota ir VRM pareiškėjui mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2010 m. gruodžio 20 d., kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms pratęstas 2012 metams, ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, priimtas 2010 m. gruodžio 20 d., kuriuo Laikinojo įstatymo galiojimas minėtoms pensijoms pratęstas 2013 metams, taip pat buvo pripažinti neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

6. VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (6.5)I-432 persiuntė Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjo 2017 m. sausio 7 d. prašymą ta apimtimi, kuria jis prašo suteikti informaciją apie 2010–2013 metais neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies dydį. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ta apimtimi, kuria prašo išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, 2017 m. sausio 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-457 paaiškino, jog Kompensavimo įstatymas nustato valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kartu VSDFV atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jo pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nebuvo mažinama. Atsižvelgdama į tai, kad Kompensavimo įstatyme nenustatytas dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo negautų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalių kompensavimas, VSDFV nusprendė, jog pareiškėjo 2017 m. sausio 7 d. prašymo motyvais nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių kompensuoti jam 2010–2013 metais VRM sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2010-2013 m. laikotarpiu VRM taikytos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pripažintos Konstitucijai neprieštaraujančiomis, kad Kompensavimo įstatyme dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas nenustatytas, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3772,24 Eur.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

8. VRM nurodė, kad pareiškėjas suteikia Kompensavimo įstatymo 4 straipsniui klaidingą turinį. Jame nekalbama apie paskirtos pensijos ir pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos pensijos skirtumą. Skundas grindžiamas klaidingu teiginiu, kad Konstitucinis Teismas neišaiškino pensijos sumažinimo dideliu mastu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo VIII skyriaus 12 punkte parašyta, <...> kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.<...>. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo B. B. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai 2015 m. sausio 13 d. pažymą Nr. 11DP(P)-289 per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų buvo mokama sumažinta pensija. Viso per minėtą laikotarpį susidarė 3 772,24 Eur dydžio skirtumas tarp paskirtos ir realiai mokėtos pensijos. 2017 m. sausio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV su prašymu nurodyti, kokia pensijos dalis jam buvo neišmokėta ir šį skirtumą išmokėti. 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-457 VSDFV nusprendė, kad įpareigoti VSDFV Utenos skyrių kompensuoti pareiškėjui 2010–2013 metais mokėtą sumažintą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nėra teisinio pagrindo. 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 1D-747(8) VRM, atsakydama pareiškėjui, nurodė, kad 2010–2013 jam buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Tuo pačiu raštu pareiškėjui paaiškinta, kad teisės aktai nenustato valstybinių pensijų, perskaičiuotų pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kompensavimo.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro VSDFV 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (6.5)I-457 teisėtumas bei pagrįstumas. Be to, byloje keliamas klausimas ir dėl VSDFV pareigos kompensuoti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu sumažintos ir per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio mokėtos pensijos nepriemoką. Ginčo tarp proceso šalių dėl aplinkybės, jog pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija per 2010–2013 metų laikotarpį buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, nėra.

12. Teismas nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėjo ir tai, kad pensijos pareiškėjui mažinimo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu teisėtumą yra patvirtinę teismai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu byloje Nr. I-800-121/2012 atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Vidaus reikalų ministerija, mokėti jam (pareiškėjo) VRM sekretoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 16808 paskirtą 1 476,33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kas mėnesį nuo 2011 m. kovo 1 d. bei pripažinti neišmokėtos pensijos dalį valstybės skola ir priteisti jo naudai 3 798,90 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi byloje Nr. A502-624/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai minėtais sprendimais išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Konstitucijos 23 straipsnyje. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti.

Vertinant teisę į pensiją nuosavybės teisių apsaugos kontekste, būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl tam tikrais atvejais ši teisė gali būti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.

Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Teismai pripažino, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas, kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis (18,38 proc.) neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.).

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju reikalaudamas priteisti 3 772,24 Eur dydžio neišmokėtos pensijos dalį, remiasi Kompensavimo įstatymo nuostatomis, ir pažymėjo, kad Kompensavimo įstatymo preambulėje yra nurodyta, jog įstatymas priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo konstatuotas praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarkos nustatymo reikalingumas.

Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos šio įstatymo taikymo ribos, t. y. šioje dalyje nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos, be kita ko, ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjo, kurio pensija buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atžvilgiu Kompensavimo įstatymas netaikytinas. Pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą, remiasi iš esmės vienintele Kompensavimo įstatymo nuostata, t. y. Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo paskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas (valstybės pensijos kompensuojamoji suma).

Pareiškėjo vertinimu, tai, kad jam pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, reiškia, jog sumažinta pensija jam turi būti kompensuojama. Su tokiu pareiškėjo teisės normos aiškinimu teismas nesutiko ir nurodė, kad iš Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies turinio akivaizdu, jog kompensuojamąją valstybinės pensijos sumą turi sudaryti dvi dedamosios – pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (arba paskirtoji pensija) ir pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Tik egzistuojant šioms dvejoms dedamosioms galimas skirtumo paskaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas mažinta nebuvo, negalimas ir skirtumo (valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos) paskaičiavimas.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjui pensija 2010–2013 metų laikotarpiu buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas), remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Kompensavimo įstatymo 1 ir 4 straipsniais, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 3 772,24 Eur dydžio neišmokėtos pensijos dalį yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad VSDFV 2017 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (6.5)I-457 yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Šiuo atveju pareiškėjas ginčijo ne jam sumažintos valstybinės pensijos teisėtumo pagrindą, o 2015 m. birželio 30 d. priimto Kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 bei 2016 m. gruodžio 20 d. Kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 2 ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-129) taikymą. Šio įstatymo 4 straipsnyje skelbiama, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo, - paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas (toliau – valstybinės pensijos kompensuojamoji suma).

15.2. Teismas klaidingai išaiškino, kad iš Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies turinio akivaizdu, jog kompensuojamąją valstybinės pensijos sumą turi sudaryti dvi dedamosios – pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (arba paskirtoji pensija), ir pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Ir tik egzistuojant šioms dvejoms dedamosioms galimas skirtumo perskaičiavimas. Nuo 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo taikomos. Tuo metu Kompensavimo įstatymas numatė pačią kompensavimo dėl prarastos (neišmokėtos) pensijos kompensavimo tvarką ir terminus, t. y. kompensuoti turėtus praradimus tiek pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sumažintą pensijos dalį, tiek pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos pensijos dalį, kurios turėtų būti taikomos atskirai.

16. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. VSDFV nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, išnagrinėjus visas faktines aplinkybes ir dokumentus. Teismas teisingai nurodė, jog Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.

Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos šio įstatymo taikymo ribos, t. y. šioje dalyje yra nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Remdamasis tuo, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo, kurio pensija buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atžvilgiu Kompensavimo įstatymas netaikytinas. Teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, remiasi iš esmės vienintele Kompensavimo įstatymo nuostata, t. y.

Kompensavimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad tai, jog jam pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, neva reiškia, jog sumažinta pensija jam turi būti kompensuojama. Teismas nustatė, jog iš Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies turinio akivaizdu, kad kompensuojamąją valstybinės pensijos sumą turi sudaryti dvi dedamosios – pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (arba paskirtoji pensija), ir pensija, sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, ir kad tik esant šioms dviem dedamosioms galimas skirtumo paskaičiavimas.

Teismas, įvertinęs, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinama tik vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, pagrįstai nustatė, kad apskaičiuoti jam kompensuojamąją sumą pagal Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nėra nei teisinio pagrindo, nei aritmetinių galimybių. Atsakovo nuomone, iš išdėstytų teisės aktų nuostatų analizės ir byloje pateiktų įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui negauta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis nepatenka į Kompensavimo įstatymo reguliavimo sritį, ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam 3 772,24 Eur dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Tikrinamoje byloje ginčas kilo iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo teisinių santykių.

19. Pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-457 ir priteisti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už 2010–2013 metų laikotarpį – 3 772,24 Eur.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjui pensija 2010–2013 metų laikotarpiu buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas), be kita, vadovaudamasis Kompensavimo įstatymo 1 ir 4 straipsniais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 3 772,24 Eur dydžio neišmokėtos pensijos dalį yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui, kurio pensija buvo sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, Kompensavimo įstatymas netaikytinas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad jam pareigūno pensija buvo sumažinta Laikino įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ginčijamas sprendimas nekompensuoti jam neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintos pensijos dalies yra nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir teismas klaidingai aiškina Kompensavimo įstatymo nuostatas.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai.

24. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

25. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-932-756/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-945-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1926-502/2016; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-520/2016; 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1295-602/2016 ir kt.).

26. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną tuo atveju, kai susidarius ypatingai situacijai (inter alia (be kita ko) dėl ekonomikos krizės) valstybinė pensija yra mažinama nedideliu mastu (jos mažinimo mastas nėra didelis), įstatymų leidėjui neatsiranda pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą.

27. Konstitucinis Teismas savo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ne daugiau nei 20 procentų nelaikytinas valstybinės pensijos sumažinimu dideliu mastu.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-624/2013 pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, išnagrinėjęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, mokant pareiškėjui sumažintą pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Kadangi pagal šį teisinį reguliavimą perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis (18,38 proc.) neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (daugiau nei 20 proc.), teisėjų kolegija nurodė, kad neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią nepriemoką.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, priėmė 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą Nr. XII-1923. Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-129 redakcija), kuris nustato valstybinių pensijų kompensavimo dydžius ir terminus, 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo, – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, šiuo įstatymu nusprendė kompensuoti tuos pensijų gavėjų praradimus, patirtus taikant Laikinojo įstatymo straipsnių nuostatas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pirmiau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

30. Atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos nagrinėjamai bylai aktualios Laikinojo įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas 2010–2013 metų laikotarpiu, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo teisėtas ir pensijos nepriemoka jam negali būti priteista.

31. Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė