a9a02fd7-96f4-4491-b536-fb5899c8a58e · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-439-194/2012Teisėja J.

Sedalienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00714-2012-9                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 121.14; (S)                                                                                                                                                                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                    N U T A R T I S                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                        2012 m. liepos 20 d.      Šiauliai                                                                   Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,kolegijos narių:

Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Č. U. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1513-394/2012 pagal ieÅ¡kovo Č. U. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas Č. U. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 – 27 b. l.) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2007-09-24 dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose VSDF valdybos Å iaulių skyriuje.

Pareigas vykdė sÄ Å¾iningai, jokių nusiskundimų darbdavys neturėjo. 2011-08-30 gavo praneÅ¡imÄ apie pareigybės panaikinimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2011-12-31. 2011-12-30 darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagal LR DK 129 str. 1 d. Mano, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, nes darbdavys ignoravo LR DK 129 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, neįgaliaisiais darbuotojais gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, o ieÅ¡kovas yra ir neįgalus, ir prieÅ¡pensijinio amžiaus.

Be to, ieÅ¡kovas laiko, kad jis buvo atleistas pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , nes gavo ne įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, o praneÅ¡imÄ apie pareigybės panaikinimÄ , jame nebuvo suformuluota konkreti atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, toks praneÅ¡imas visiÅ¡kai neatitinka LR DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų. IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo ieÅ¡kovas nesuprato, kodėl atsakovas nutraukė su juo darbo sutartį, kodėl buvo panaikinta jo pareigybė. Nei praneÅ¡ime, nei įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo konkrečių svarbių priežasčių, kuriomis bÅ«tų grindžiamas jo darbo sutarties nutraukimas, nėra.

Darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai gali bÅ«ti pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, jeigu dėl tų pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos, tačiau (duomenys neskelbtini) funkcijos VSDF valdybos Å iaulių skyriuje atliekamos ir toliau, dirba naujai priimtas darbuotojas. Darbuotojas pagal LR DK 129 str. gali bÅ«ti atleistas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ .

Pareiga informuoti darbuotojÄ apie esamas laisvas darbo vietas per visÄ Ä¯spėjamÄ jį laikotarpį tenka darbdaviui. Per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį ieÅ¡kovui naujas darbas buvo siÅ«lomas tik vienÄ kartÄ . 2011-12-16 jam buvo pasiÅ«lyta nuo 2012-01-01 eiti (duomenys neskelbtini) pareigas su tarnybinio atlyginimo koeficientu 6,56 bazinės mėnesinės algos, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko su tokiu diskriminaciniu darbo pasiÅ«lymu, nes jis neatitiko nei jam keliamų specialiųjų reikalavimų, nei jo sveikatos bÅ«klės:

į vienÄ (duomenys neskelbtini) pareigybę buvo sujungtos keturios pareigybės (Å«kvedžio, santechniko, elektriko ir darbininko), o atlyginimas neadekvatus atliekamų pareigų apimčiai. Po tokio vienintelio formalaus darbo pasiÅ«lymo 2012-12-19 buvo priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2011-12-30. IeÅ¡kovas laiko, kad iÅ¡ darbo - VSDF valdybos Å iaulių skyriaus santechniko pareigų jis buvo atleistas neteisėtai, grubiai pažeidžiant LR DK 129, 130, 131, 140 ir 141 str. nuostatas. Kadangi vietoje jo jau dirba naujas darbuotojas, o ieÅ¡kovui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, grįžti į ankstesnį darbÄ ieÅ¡kovas nepageidauja.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius atsiliepimu į ieÅ¡kinį (49 – 51 b. l.) prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, kad LR Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 884 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo leista reorganizuoti teritorinius skyrius, o po reorganizavimo vietoje buvusių 47 teritorinių skyrių veiklÄ vykdyti liko 10. Fondo valdyba 2011-07-20 įsakymu Nr. V-299 patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičių 2012 metams, todėl Å iaulių skyrius 2011-08-30 įsakymu Nr. V-79 nuo 2011-12-31 panaikino Å¡ių darbuotojų pareigybes: raÅ¡tinės vedėjo, archyvo vedėjo, kurjerio, santechniko ir darbininko.

VSDF Å iaulių skyrius darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, įteikė praneÅ¡imus apie pareigybių panaikinimÄ . IeÅ¡kovui, kaip asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos liko mažiau kaip 5 metai, neįgaliam, kaip numatyta LR DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., 2011-08-30, t.y. prieÅ¡ keturis mėnesius iki atleidimo, buvo įteiktas praneÅ¡imas apie pareigybės panaikinimÄ . PraneÅ¡ime buvo nurodytas atleidimo pagrindas (direktoriaus įsakymas), kad jis iÅ¡ darbo bus atleistas dėl to, kad naikinama jo užimama (duomenys neskelbtini) pareigybė, nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo data ir atsiskaitymo tvarka, taip pat jam buvo garantuota, kad per įspėjimo laikotarpį jam bus siÅ«lomos pareigos, nes tuo metu, kai ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie pareigybės panaikinimÄ , jokių pareigų, atitinkančių jo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ , nebuvo, Å«kio skyriuje visos pareigybės buvo užimtos. 2011 m. gruodžio mėnesį Fondo valdyba patvirtino tipinius Ūkio skyriaus pareigybių, kurios Å iaulių skyriuje turi bÅ«ti įsteigtos nuo 2012 m. sausio 1 d., apraÅ¡ymus, ir tada atsirado galimybė ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti pareigas, atitinkančias specialiuosius reikalavimus. 2011-12-16 ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytos (duomenys neskelbtini) pareigos.

Taigi atsakovas atliko visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, kad nebÅ«tų pažeistos darbuotojo teisės. Pats ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad užimti siÅ«lomas pareigas nesutinka. Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui tokias pareigas, kokias galėjo siÅ«lyti, atsižvelgdamas į pareigybių nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pagal ieÅ¡kovo turimÄ vidurinį iÅ¡silavinimÄ jam buvo pasiÅ«lytos (duomenys neskelbtini) pareigos, kurių jis atsisakė, todėl darbo sutartis su juo buvo nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog įstaigoje buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai ir dėl to naikinamos konkrečios pareigybės, tame tarpe ir ieškovo, kad tam buvo ekonominis, organizacinis ir teisinis pagrindas. Teismas nurodė, kad Fondo valdybos direktoriaus įsakymais buvo nustatytos konkrečios VSDF įstaigų pareigybės, jų skaičius teritoriniuose skyriuose, o skyrių direktoriai buvo įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su pareigybių pasikeitimu – perkelti ar atleisti konkrečius darbuotojus.

Kadangi ieÅ¡kovo pareigybės ((duomenys neskelbtini) ) nuo 2012-01-01 pagal patvirtintus normatyvus ir valdymo struktÅ«ros schemÄ nebeliko, ieÅ¡kovas nesutiko užimti nuo 2012-01-01 steigiamÄ (duomenys neskelbtini) pareigybę, kitų pareigybių, kurias atsakovas bÅ«tų galėjęs pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pagal jo kvalifikacijÄ , nebuvo, atsakovui nebeliko kitos iÅ¡eities, kaip tik atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovas įvertino tai, jog ieÅ¡kovas patenka į LR DK 129 str. 4 d. reguliavimo sritį, t.y. kad ieÅ¡kovui iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ buvo likę mažiau kaip penkeri metai, kad ieÅ¡kovas neįgalus, nes praneÅ¡imas apie darbo sutarties nutraukimÄ , nurodant tiek faktinį, tiek juridinį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus, jam buvo įteiktas LR DK 130 str. 1 d. nustatytu keturių mėnesių terminu, jam paskaičiuota iÅ¡mokėti LR DK 140 str. 1 d. numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri ieÅ¡kovui mokama LR DK 140 str. 2 d. nustatyta tvarka, be to, kaip patvirtino pats ieÅ¡kovas, jam buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieÅ¡koms, kaip numatyta LR DK 130 str. 3 d.

Teismas konstatavo, kad atsakovas darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė laikydamasis LR Darbo kodekso reikalavimų ir pripažinti šį atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Č. U. (121 –140 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, atmesti visi jo pateikti įrodymai, nesiremiant teismų praktika.

Apelianto nuomone, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, nes darbdavys ignoravo LR DK 129 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, neįgaliaisiais darbuotojais, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, o ieÅ¡kovas yra ir neįgalus ir prieÅ¡ pensinio amžiaus. Be to ieÅ¡kovas laiko, kad jis buvo atleistas pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , nes gavo ne įspėjimÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, o praneÅ¡imÄ apie pareigybės panaikinimÄ , jame nebuvo nurodyta konkreti atleidimo iÅ¡ darbo priežastis.

IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo apeliantas visiÅ¡kai nesuprato, kodėl atsakovas nutraukė su juo darbo sutartį, kodėl buvo panaikinta jo pareigybė. Nei praneÅ¡ime nei įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo konkrečių svarbių priežasčių, kuriomis bÅ«tų grindžiamas jo darbo sutarties nutraukimas nėra. Laiko, kad jam buvo įteiktas 2011-08-30 praneÅ¡imas apie pareigybės panaikinimÄ neatitinkantis LR DK 130 str. 3 d. reikalavimų, nes jame nenurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.Apeliantui per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį tik vienÄ kartÄ buvo pasiÅ«lytas naujas darbas nuo 2012-01-01 eiti (duomenys neskelbtini) pareigas su tarnybinio atlyginimo koeficientu 6,56 bazinės mėnesinės algos, ieÅ¡kovui nesutikus su tokiu darbo pasiÅ«lymu, nes jis neatitiko nei jam keliamų specialiųjų reikalavimų, nei jo sveikatos bÅ«klės:

į vienÄ Å«kvedžio pareigybę buvo sujungtos kelios pareigybės, o atlyginimas neadekvatus atliekamų pareigų apimčiai, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo.   Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius ( 147 – 149 b. l.) praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012m. balandžio 4 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tuo priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .       IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                                        teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, atmesti visi jo pateikti įrodymai, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.Apeliantas nurodo, kad bylÄ nagrinėję teismai nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ .              Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktÄ (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių bÅ«tina nutraukti su darbuotoju neterminuotÄ darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). FaktÄ (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).             Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis – struktÅ«rinius pertvarkymus – ir jų svarbÄ , pateikė į bylÄ tai patvirtinančius įrodymus.

Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismai nustatė, kad atsakovas vykdė organizacinės struktÅ«ros pertvarkymÄ ir dėl to mažino darbuotojų skaičių, panaikino raÅ¡tinės vedėjo, archyvo vedėjo, kurjerio, santechniko ir darbininko pareigybes. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė apelianto atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį pagrindÄ ir pagrįstumÄ â€“ atlikti atsakovo struktÅ«riniai pertvarkymai pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo pagrindÄ .             Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu, tačiau nekonkretizuoja, kokių esminę reikÅ¡mę turinčių bylai dokumentų atsakovas nepateikė, o pateikdamas kasacinio teismo praktikÄ , konkrečiai neargumentuoja, kaip teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kad dėl padaryto pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spęsta byla.

Apeliaciniame skunde faktiÅ¡kai nepateikta jokia tinkama argumentacija dėl Å¡ių proceso teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo ir bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežasčių ir jų svarbos, taikant DK normas, klaidingumo.Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik dėl svarbių priežasčių, kurias kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, teisme turi įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį. Darbo sutarties nutraukimo svarbia priežastimi yra darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai; jie turi bÅ«ti realÅ«s, t. y. privalo egzistuoti ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bÅ«ti realiai vykdomas. Å ių faktų buvimas byloje yra atsakovo įrodytas. Darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi bÅ«ti apie tai įspėtas (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis).

Atleidžiant darbuotojus dėl įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktÅ«ros struktÅ«rinių pertvarkymų, tokie pertvarkymai turėtų bÅ«ti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymÄ , įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu ir paprastai tik po tokio sprendimo priėmimo darbuotojai įspėjami apie bÅ«simÄ darbo santykių pabaigÄ . DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ privaloma raÅ¡ytinė forma.

Ä®spėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Ä®spėjimo terminai (prieÅ¡ kiek laiko iki atleidimo iÅ¡ darbo jie turi bÅ«ti įteikti) nustatyti DK 130 straipsnio 1 dalyje). Kitų įspėjimo suraÅ¡ymo ar įteikimo taisyklių (pvz., įspėjimo įteikimo bÅ«do ar vietos, įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡yti turinčio teisę subjekto) įstatymai nereglamentuoja. Ä®spėdamas darbuotojus, darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali bÅ«ti pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytus teisinius padarinius.

Tačiau ne kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos darbuotojų įspėjimo tvarkos reiÅ¡kia darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad įspėjimo tikslas – informuoti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , konkrečiÄ darbo sutarties nutraukimo priežastį, laikÄ , datÄ , atsiskaitymo tvarkÄ , t. y. suteikti darbuotojo teisėms įgyvendinti reikalingÄ informacijÄ . Po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigÄ siÅ«lyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas (129 straipsnio 1 dalis), suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieÅ¡koms (DK 130 straipsnio 3 dalis), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiÅ«lymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiÅ¡koms kito darbo paieÅ¡koms, praneÅ¡ti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam dirbti ( DK 135 straipsnis) ir pan.

Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ , net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikÅ¡mę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti atleidimÄ neteisėtu (DK 297 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-294/2012).IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad VSDFV Å iaulių skyriuje buvo vykdoma reorganizacija, dėl to naikinamos ir steigiamos kitos pareigybės. Apeliantui, Č.

U., kaip asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos liko mačiau kaip 5 metai, neįgaliam, kaip ir numatyta LR Darbo kodekso 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 2011-08-30 prieÅ¡ 4 mėnesius iki atleidimo buvo įteiktas praneÅ¡imas Nr. PV2-9 apie pareigybės panaikinimÄ ( 28 b. l.). PraneÅ¡ime buvo nurodytas atleidimo pagrindas (direktoriaus įsakymai 2011-08-30 Nr. V-79 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus direktoriaus 2011-02-09 įsakymo Nr. V-18 „dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičiaus patvirtinimo, pakeitimo“), kad jis iÅ¡ darbo bus atleistas dėl to, kad naikinama jo užimama (duomenys neskelbtini) pareigybė, nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo data ir atsiskaitymo tvarka. 2011-12-16 apeliantui praneÅ¡imu Nr. PV2-129 buvo pasiÅ«lytos (duomenys neskelbtini) pareigos su tarnybinio koeficiento dydžiu 6.56 BMA (29 b. l.) Č.

U. atsisakius siÅ«lomų pareigų, todėl VSDFV Å iaulių skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu P-332 su juo darbo sutartis nuo 2011 m. gruodžio 30 d. buvo nutraukta (30 b. l.). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B.

K. v. UAB „Šilutės butų Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007).Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas tokį vertinimÄ atliko ir konstatavo, kad atsakovo ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas atitinka įspėjimo turiniui, yra pripažintinas tinkamu įspėjimu ir, kaip atleidžiamo darbuotojo teisėms neigiamos įtakos neturėjo. Apeliaciniame skunde nepateikiami nesutikimo su tokiu vertinimu argumentai, o tik dar kartÄ nurodomi, neva, pažeidimai, dėl kurių, apelianto manymu, jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas.

Pripažinus, jog ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas, nėra pagrindo jam priteisti ir neturtinės žalos.Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos pažeidimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 str. įtvirtinta nuostata, teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , gali nutarti sprendimÄ priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data.

Teismas 2012-03-27 iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , priėmė nutartį sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėti 2012-04-04 11 val. (114 b. l.) ir sprendimÄ paskelbė 2012-04-04 11 val. dalyvaujant ieÅ¡kovui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 dienos sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Jolanta Badaugienė                                                                       Teisėjai                                                                 Laisvė Aleknavičienė               Danutė Matiukienė Â