a99f9ec7-eec1-4417-bf70-57bd2e4cfd8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4475-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05088-2015-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

R. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 11–13) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 93 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. ir periodiÅ¡kai nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, tualetas netinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, langas per mažas, jo neįmanoma atidaryti.

Taip pat pažymėjo, jog kameroje buvo drėgna, nepakako dienos Å¡viesos, buvo daug pelių ir tarakonų, nebuvo stalo. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Tokios sÄ lygos, pasak pareiÅ¡kėjo, yra nežmoniÅ¡kos, dėl jų jis patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ , depresijÄ , patirtÄ moralinę žalÄ vertina 93 000 Eur. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 37–50) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .LukiÅ¡kių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas dėl tariamai jam laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. padarytų pažeidimų kreipėsi tik 2015 spalio 9 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Lukiškių TI-K teigimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėjo, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 157, 161).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. ir nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. spalio 20 d. (b. l. 4), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2012 m. spalio 19 d. imtinai.

Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2012 m. spalio 19 d. imtinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2012 m. spalio 19 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 31 parÄ . IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus 2013 m. vasario 5 ir 12 d., 2013 m. balandžio 27 d. ryte, 2013 m. birželio 11 d. vakare ir 29 d. ryte, 2013 m. liepos 1 d. (iÅ¡ viso 4 su puse paros), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 26 su puse paros, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad tam tikrų baldų trÅ«kumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas savo skunde mini, jog tualetas buvo atitvertas 1,5 m. sienele, taigi darytina išvada, kad sanitarinio mazgo įrengimas iš esmės atitiko minimalius įrengimo reikalavimus.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo pelių ir tarakonų buvimo kamerose nenustatyta. Pagal HN 76:2010 22 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų drėgmė šiltuoju periodu turėtų būti 35–65 %, o šaltuoju periodu – 35–60 %. HN 76:2010 14 p. buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Anot pareiškėjo, anksčiau nurodytų reikalavimų Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė minėtų pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų, taigi darytina iÅ¡vada, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko HN 76:2010 14, 22, 26 p. reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje LukiÅ¡kių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų pateikti duomenis yra neaktualÅ«s ginčo situacijai – visiÅ¡kai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai.Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose, kai kurių HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę, pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 180 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. Z. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 180 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė