a99e2abc-16ce-461d-8515-c86cd67b9aef · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Regina Majauskienė                Byla Nr.1A-590-120/2010Teisėjas Rimas Švirinas                            Proceso Nr.1-52-1-00610/2009                                                                 Procesinio sprendimo                                                                  kategorija: 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.4.;                                                                                        2.4.6.             (S)                            KAUNO APYGARDOS TEISMAS                     N    U    O    S    P    R    E    N    D    I    S                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  Kaunas                                                                    2010 m. spalio 13 d.

             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistojo A.

A. ir nukentėjusių A. P. bei, L. P.“ apeliacinius skundus dėl 2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. nuteistas 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bei paskirta poveikio priemone uždraudžiant trejus metus vairuoti transporto priemonę. Taikytas BK 75 str. ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojus jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms              Tenkinti iÅ¡ dalies civiliniai ieÅ¡kiniai ir nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ jo priteista A.

P. ir L. P. priteista 66773,60 ir 66.673,60 lt bei po 1500 lt advokato iÅ¡laidoms padengti.  Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , iÅ¡klausiusi pranešėjos praneÅ¡imo, proceso dalyvių nuomonių,                          n  u  s t  a t o: A. A. pagal BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. apie 23,10 val., kelio OnuÅ¡kis-Butrimonys-Punia 30-ame kilometre, bÅ«damas neblaivus ( konstatuota 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija), pažeidęs KET 14, 9, 134 p. reikalavimus, t.y., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, keleivius užkliudžius jo rankÄ , iÅ¡kilusios grėsmės eismo saugumui metu nesulėtinęs greičio ir nestabdydamas nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsirenkė į pakelės medžius, ko pasėkoje dėl kartu su juo važiavusiam keleiviui R.

P. padaryto galvos smegenų sumuÅ¡imo, kaklo stuburp IV, V slankstelių lūžimo, kaklo stuburo V, VI slankstelių panirimo, pilno skersinio kaklo stuburo smegenų pažeidimo bei iÅ¡sivysčiusio trauminio stuburo smegenų skersinio mielito, 2009 m. lapkročio 16 d. R. P. mirė.Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti, panaikinant A. A. BK 75 str. taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ ir paskirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Nurodo, kad pagrindo manyti, jog tokiu bÅ«du bus pasiekti bausmės vykdymo tikslai, teismas nekonstatavo. Teismo nurodyti BK 75 str. taikymo pagrindai įtakos turi tik bausmės paskyrimui, o ne jos vykdymo atidėjimui. A. A. padaryti KET pažeidimai – Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Neblaiviame stovyje vairuodamas automobilį, ir pats nuteistasis tai suvokė, o tai patvirtina jį buvus itin neatsargų bei abejingÄ galimoms kilti pasekmėms. Jo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga. Neįvertino teismas ir nuteistojo elgesio tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo (nuteistasis gynėsi vairavęs automobilį ir atsakomybės už sukeltas sunkias pasekmes, neprisiėmė.

Be to, jis už greičio virÅ¡ijimÄ 2009 m. yra baustas administracine tvarka, o 2008 metais ta tvarka 2 kartus baustas už kitus KET pažeidimus, tad pagrindo BK 75 str. taikymui teismas neturėjo.Apeliaciniu skundu nukentėjusios A. P. bei L. P. praÅ¡o teismo nuosprendį dėl nepagrįsto BK 75 str. taikymo bei nepagrįstai priteisto per mažo civilinio ieÅ¡kinio pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį, panaikinant nuteistajam BK 75 str. taikymÄ ir priteisiant joms padarytai neturtibei žalai atlyginti po 118.273 lt.

Nurodo, kad nuteistasis po įvykio atviras nebuvo, neigė vairavęs automobilį. Jo prisipažinimas kaltu nenuoširdus. Jo padarytas nusikaltimas šiurkštus, jis yra linkęs daryti nusikaltimus, tad pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, nebuvo.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir nukentėjusioms priteistos neturtinės žalos sumas žymiai sumažinti. Nurodo, kad teismo iš jo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra itin didelės ir jos neužtikrina protingos priešingų jo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyros.

Be teismo iÅ¡ jo priteistos sumos, jis taip pat privalės atlyginti ir 47.414 lt Valstybinei ligonių kasai už R. P. gydymÄ . Neįvertino teismas ir to, kad be draudimo bendrovės A. P. iÅ¡mokėtų 16.434,11 lt, bei L. P. iÅ¡mokėtų 1726,40 lt, jis, pagal galimybes, joms abiems irgi sumokėjo 2900 lt. Priteisdamas iÅ¡ jo po 66.773,60 lt abiem nukentėjusioms, teismas neatsižvelgė į visos visuomenės pragyvenimo lygį, neįvertino jog jis už R. P. gydymÄ ligoninėje, taip pat turi atlyginti ir Valstybei ir 47.414 lt gydymo iÅ¡laidų.

Jis ir sutuoktinė darbo Å¡iuo metu neturi, abu registruoti darbo biržoje, nedarbo draudimo iÅ¡mokų negauna, augina mažametę dukrÄ , kas mėnesį turi mokėti bankui 548,80 lt bÅ«sto paskolos dengimui ir yra iÅ¡laikomi sutuoktinės tėvų. Patenkinus priteistus ieÅ¡kinius, nukentėtų be pragyvenimo Å¡altinio liksianti jo Å¡eima, tad iÅ¡ jo neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos yra neprotingos ir prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Prokuroro skundas bei nukentėjusių A.

P. ir L. P. skundai BK 75 str. taikymo dalyje yra pagrįsti ir tenkintini pilnai. BK 75 str. taikymas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, naikintinas, o nuosprendis keistinas. Nukentėjusios-civilinės ieškovės L. P. skundas neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas iš dalies ir nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, keistinas, o nukentėjusios- civilinės ieškovės A. P. skundas neturtinės žalos atlyginimo dalyje bei nuteistojo A. A. skundas atmestini.

                             Dėl BK 75 str. taikymo                Automobilio vairavimas susijęs yra su itin didele rizika, tad jį vairuojantis asmuo turi ne tik bÅ«ti labai atidus ir apdairus, bet ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. O ir paskiriama bausme siekiama turi bÅ«ti ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, atimti ar apriboti jiems galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymo ir nenusikalstų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

A. A. Å¡iurkščiai pažeidė eilę KET reikalavimų: automobilį vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio (konstatuota 2 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje), Å¡iurkščiai pažeidė KET 14 p. reikalavimus; automobilio vairavimo metu nesilaikydamas bÅ«tinų atsargumo priemonių, pažeidė KET 9 p. reikalavimus; po jo rankos užkliudymo nelėtindamas greičio ir nestabdydamas automobilio, jis pažeidė KET 134 p. reikalavimus. Transporto vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, patvirtina ne tik itin didelio neatsargumo, bet ir abejingumo įstatymų reikalavimams ir aplinkiniams buvimÄ nuteistojo veiksmuose. A.

A. buvo gerai žinoma, jog dėl alkoholio vartojimo neišvengiamai dėmesys ir orentacija susilpnėja, o eismo įvykio kilimo tikimybė, padidėja. Vairuodamas automobilį neblaiviame stovyje, A. A. suvokė ir tai, kad ir automobilio vairavimas neblaiviame stovyje, ir po jo rankos užkliudymo sekęs automobilio važiavimo greičio nelėtinimas bei nestabdydamas, gali sukelti autoįvykį. Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme A. A. patvirtino, kad, automobilio vairavimo metu, jis, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius todėl, kad dėl girtumo neįvertino situacijos ir nesuvaldė automobilio.

Šiuo konkrečiu atveju, apsvaigusiam nuo alkoholio nuteistojam šiurkščiai pažeidus KET, žmogus ir buvo mirtinai sužalotas, tad nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukeltos pasekmės laikytinos žymiai pavojingesnėmiss, nei kad tokios pat pasekmės būtų sukeltos analogiškais blaivaus asmens veiksmais.Pagal baudžiamuosius įstatymus, konkrečių BK specialios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose nustatytas bausmes, teismas turi skirti laikydamasis BK bendrojoje dalyje nustatytų reikalavimų.

Bausmę skiriant, teismui yra privalu atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (BK 54 str. 1, 2 d.), nustatytų sunkinančių ir (ar) lengvinančių atsakomybę aplinkybių kiekį, reikÅ¡mę, tarpusavio santykį ir, skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkio, motyvuotai parinkti Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 62 str.2 d.).

Å iuos reikalavimus teismas pažeidė. Už BK 181 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numatyta tik laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė. Teismo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai –prisipažinimas kaltu ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (lengvinančios atsakomybę aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, pagal iÅ¡gales dalies žalos atlyginimas, Å¡eimyninė padėtis, finansinių įsipareigojimų turėjimas davė tik pagrindÄ teismo nuosprendžiu nuteistajam nustatyti mažesnę, nei kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, t.y., 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri neginčijama.

Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali bÅ«ti taikomas tik esant BK 75 str. numatytoms sÄ lygoms, t.y, teismui nuteisus nusikalstamas veikas padariusį asmenį ne daugiau kaip 3 metams už padarytus nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus arba ne daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo bei konstatavus pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.), buvimÄ . Teismas gi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ , kartu su bausmės skyrimo motyvais, grindė nusikaltimo padarymu dėl neatsargumo, pagal iÅ¡gales dalies žalos atlyginimu, administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjimu, nuteistojo savotiÅ¡ko įsipareigojimo pristatyti žuvusįjį į namus, buvimu bei siekimu per maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ Ä¯sitikinti ar kaltinamasis nepažeis ir ateityje laikysis įstatymų.

Kolegija su tokia teismo nuomone nesutinka, nes nei viena iÅ¡ Å¡ių teismo nurodytų aplinkybių, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai pasiekti gali bÅ«ti be realaus bausmės atlikimo, neduoda. Vykdymo atidėjimo taikymas galimas yra tik kruopsčiai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visÄ byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Nuteistasis KET pažeidė Å¡iurkščiai (vairavo neblaivus, automobilio vairavimo metu nesilaikydamas bÅ«tinų atsargumo priemonių, po jo rankos užkliudymo nelėtindamas greičio ir nestabdydamas automobilio, buvo neatidus kitiems, savo padaryta veika sukėlė labai sunkias ir nepataisomas pasekmes).

Jis neteistas, tačiau administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus 2005 metais baustas 2 kartus, 2008 metais 1 kartÄ , 2009 metais – 1 kartÄ . Paskutinį kartÄ KET, virÅ¡ydamas greitį, nuteistasis pažeidė 2009 m. liepos 21 d., t.y., prieÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymÄ . Nors už 2005 ir 2008 m. padarytus administracinės teisės pažeigimus nuteistajam nutarimais skirtų administracinių nuobaudų galiojimo laikas ir iÅ¡nykęs, bet buvę faktai yra jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, t.y., 2009 m. rugsėjo 14 d., nuteistasis, už 2009 m. liepos 21 d. virÅ¡ijant greitį padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , pagal ATPK 124 str. 6 d. nubaustas yra 1.000 lt bauda ir atėmimu teisės 1 mėnesį vairuoti transporto priemonę, tad BK 75 str. taikymo grindimas tuo, kad A.

A. už KET pažeidimus nebaustas, akivaizdžiai yra neteisingas.Akivaizdžiai nepagrįstas yra ir nuosprendyje konstatuotas BK 75 str. taikymo pagrindas, jog įvykio dienÄ paties žuvusiojo veiksmai savotiÅ¡kai įpareigojo apsvaigusį nuo alkoholio žuvusiojo draugÄ , t.y. nuteistÄ jį, vairuojamu automobiliu vežti žuvusįjį į namus. Jokie įstatymai, jokios visuotinai pripažintos moralės bei elgesio normos, jokie draugystės ryÅ¡iai neleidžia ir neįpareigoja grubiai pažeidinėti KET, vairuojant transportÄ neblaiviame stovyje, reikalui esant sÄ moningai nelėtinant greičio bei nestabdant automobilio.

Akivaizdžiai neteisingas yra ir BK 75 str. taikymas siekiant įsitikinti ar kaltinamasis nepažeis ir ateityje laikysis įstatymų, nes įstatymas (BK 75 str. 1 d.) bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ leidžia tik teismui konstatavus pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, buvimÄ . IÅ¡analizuotos bylos aplinkybės pagrindo BK 75 str. taikymui neduoda ir rodo, kad, taikydamas jį, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje prokuroro bei nukentėjusių skundai pagrįsti ir BK 75 str. taikymas naikintinas.

Dėl nuteistojo ir nukentėjusių skundo civilinio ieÅ¡kinio dalyje Neturtinės žalos padarymo buvimÄ patvirtina asmens fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir kito, teismo įvertinto pinigais, buvimas. Lietuvos Aukščiausio teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika rodo, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyja pilnamečiai asmenys (AukÅ¡. teismo bylos Nr. 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007).

Nuteistasis A. A., vairuodamas transporto priemonę neblaiviame stovyje bei nesilaikydamas kitų KET reikalavimų, grubiai pažeidė KET, tad jis prisiėmė ne tik baudžiamÄ jÄ , bet ir civilinę atsakomybę už visus jo veiksmų padarinius, tad ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, pagrįstas. Atlyginant neturtinę žalÄ visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtÄ fizinę bei dvasinę skriaudÄ yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas yra atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Å ių reikalavimų teismas nepažeidė.Civilinėms ieÅ¡kovėms nuteistojo nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės tikrai yra itin sunkios, nes, R. P. autoįvykio metu žuvus, civilinė ieÅ¡kovė A. P. neteko sÅ«naus, o civilinė ieÅ¡kovė L. P. neteko vyro. Kiekviena iÅ¡ jų neturtinei žalai atlyginti prašė teismo priteisti po 120.000 lt (viso 240.000 lt) kiekvienai. Nukentėjusių praÅ¡oma kiekvienai jų priteisti po 120.000 lt neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai yra neadekvati ir nuo teismų formuojamos praktikos panaÅ¡iose bylose (2K-228/2007, 2K-114/2008) esminiai nukrypsta, akivaizdžiai neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (byla Nr. 3K3-529/2008).

Å iuo konkrečiu atveju, byloje aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas bÅ«tų galėjęs padaryti iÅ¡vadÄ , jog esanti žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma neturtinei žalai atlyginti leidžia nukentėjusių nurodomas sumas pripažinti joms padarytos neturtinės žalos dydžiu, nebuvo. Cvilinės ieÅ¡kovės nenurodo jų ir savo apeliaciniame skunde, tad pagrindo jų praÅ¡omÄ 240.000 (120.000+120.000) lt. sumÄ pripažinti nukentėjusioms padarytos neturtinės žalos dydžiu, kolegija taip pat neturi.

Å iuo konkrečiu atveju, eismo įvykyje nukentėjo, t.y., žuvo 1 žmogus. Nukentėjusiais byloje pripažinti du asmenys (žuvusiojo žmona ir motina) ir abu jie pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinius byloje. Abejonių, kad ir žmonÄ , ir motinÄ su žuvusiuoju siejo artimi dvasiniai ryÅ¡iai ir, kad abi jos, žuvus R. P., realiai patyrė dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir t.t., nekyla. Formuojamoje teismų praktikoje Å¡ios kategorijos bylose priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra nuo 20.000 iki 180.000 lt.

Skundžiamoje byloje, civilinėms ieÅ¡kovėms dėl R. P. žūties konstatuota padaryta 140.000 lt neturtinės žalos suma ir ji pilnai atitinka tiek bylos aplinkybes, tiek ir formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, tiek ir žalos atlyginimo proporcingumo principÄ (2K-274/2010), todėl pagrindo Å¡iÄ teismo nustatytÄ bendrÄ atlygintinos neturtinės žalos dydį didinti, nėra. Civilinių ieÅ¡kovių skundas Å¡ioje dalyje laikomas nepagrįstu.Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo A.

A. skundÄ bei nukentėjusioms priteistÄ neturtinės žalos dydį mažinti. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad nusikaltimÄ A. A. padarė dėl neatsargumo, bet ir į jo veiksmais sukeltas labai sunkias negrįžtamas pasekmes (žuvo žmogus, mažametis vaikas neteko tėvo), žalÄ padariusio asmens kaltę (automobilį nuteistasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio), jo turtinę padėtį, Å¡eimÄ , prisiimtas pinigines prievoles bankui, tai, kad jis augina mažametę dukrÄ bei į teisminę praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, tad nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog, priteisdamas neturtinę žalÄ , teismas neįvertino jo turtinės ir Å¡eimyninės padėties, nepagrįsti.

Tai, kad dėl ekonominio nuosmÅ«kio Å¡iuo metu visuomenės pragyvenimo lygis nėra itin aukÅ¡tas, tai, kad 2010 m. gegužės 5 d. duomenimis A. A. (t.2, b.l. 6) bei 2010 m. gegužės 11 d. duomenimis J. A. įsiregistravo Alytaus darbo biržoje, pagrindo padarytos neturtinės žalos mažinimui taip pat neduoda. Ä®registravimas darbo biržoje nereiÅ¡kia, kad joje registruotas jis bus visÄ savo likusį gyvenimÄ . Taip pat nėra pagrindo ir teigti, kad Å¡alyje esanti ekonominė padėtis leistų teismo nustatytÄ 140.000 lt padarytos neturtinės žalos dydį laikyti per dideliu ir neatitinkančiu gyvenimo realijų.

Nuteistasis yra jauno amžiaus (gim 1984 m. gruodžio 13 d.), turi įgijęs profesinį iÅ¡silavinimÄ ir dirbti bei uždirbti gali ir galės ateityje. Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie nuteistojo darbÄ , byloje prieÅ¡taringi. Nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos nuteistasis, duodamas parodymus, tvirtina niekur nedirbÄ s ir negaunÄ s atlyginimo, tačiau iÅ¡ jo paties bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2010 m. balandžio 9 d. iÅ¡duotos pažymos (t.1, b.l.152-153) matyti, kad jis nuo 2008 m. dirba I.

N. AB medelyne. Vadinasi, apklausų metu teigdamas jog nedirba, nuteistasis sakė netiesÄ . IÅ¡ nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktos 2009 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡duotos SEB banko pažymos matyti, kad bankui kas mėnesį kredito įmokas jis taip pat moka laiku. Vadinasi, lėšų ir pragyvenimui, ir banko paskolų dengimui nuteistasis nestokoja. Visų suminėtų aplinkybių visuma pagrindo nuteistojo skundo tenkinimui jame nurodytais motyvais, neduoda, todėl nuteistojo A. A. skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.Pagal vienÄ iÅ¡ atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečioje byloje byloje kriterijų, konkrečioje byloje kiekvienam nukentėjusiam nustatatomos atlygintinos neturtinės žalos dydis priklauso nuo nukentėjusių eismo įvykyje asmenų skaičiaus ir asmenų, pripažintų nukentėjusiais baudžiamajame procese bei pareiÅ¡kusių civilinius ieÅ¡kinius skaičius.

Nustatydami neturtinės žalos dydį atskiriems civilinius ieÅ¡kinius padavusiems nukentėjusiems, teismai turi vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgti į civilinius ieÅ¡kinius padavusių asmenų, į žuvusių asmenų skaičių, į jų priklausymÄ atskiroms ar skirtingoms Å¡eimoms. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teisės normas neturtinės žalos atlyginimo dalyje taikė tinkamai ir pagrįstai konstatavo 140.000 lt neturtinės žalos nukentėjusioms padarymÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas nuosprendžiu kiekvienai nukentėjusiai konstatavo vienodo dydžio neturtinės žalos padarymÄ , t.y. po 70.000 lt kiekvienai.

Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , neturtinės žalos suma nuo nukentėjusių trečiųjų asmenų, nepriklauso ir yra viena visam įvykiui. Nuteistojo vairuotas automobilis 2009 m. birželio 2 d. sudaryta draudimo sutartimi privalomuoju draudimu apdraustas buvo Lietuvos draudime. 2007 m. birželio 11 d. įsigaliojęs privalomojo draudimo įstatymas dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. neturtinę žalÄ atlyginti turėjo 1.000 eurų ribose (3452,80 lt).

Pagal CK, esant sudarytai civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, žalÄ padaręs asmuo atlygina žalÄ tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas. Duomenys byloje rodo, kad draudimo bendrovė abiem ieÅ¡kovėms neturtinę žalÄ draudiko pareigos apimties ribose atlygino iÅ¡mokėdama kiekvienai jų po 1726,40 lt (3452,80:2). Vadinasi, kitÄ neturtinės žalos dalį, t.y. po 68.273,60 lt (70.000-1.726,40) nukentėjusioms atlyginti turėtų nuteistasis. Tačiau iÅ¡ duomenų byloje matyti, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 1500 lt A.

P. bei 1400 lt L. P. nuteistasis atlygino laisvanoriÅ¡kai, tad nukentėjusiai A. P. neatlyginta liko 66.773,60 lt (68.273,60-1.500), o L. P. neatlyginta liko 66.873,60 (68.273,60-1400) lt dydžio žalos. Vadinasi, bÅ«tent tokio dydžio žalos padarytai neturtinei žalžalai atlyginti teismas r turėjo kiekvienai jų priteisti. Gi iÅ¡ teismo nuosprendžio matyti, kad faktiÅ¡kai civilinei ieÅ¡kovei A. P. teismas ir priteisė visÄ likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dalį, t.y. 66.773,60 lt, tačiau L. P. priteisė 66.673,60 lt, t.y. ne visÄ jai padarytos ir neatlygintos žalos dalį, todėl Å¡ioje dalyje civilinės ieÅ¡kovės A.

P. skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas, o civilinės ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir neturinei žalai atlyginti teismo priteista 66.673,60 lt suma didinama iki 66.873,60 lt. Nukentėjusių skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti joms turėtas advokato atstovavimo iÅ¡laidas, deklaratyvus. PraÅ¡oma suma, nenurodyta. Jų buvimÄ tvirtinančių duomenų, nėra. Skundo nagrinėjime joks nukentėjusių atstovas nedalyvavo, tad praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje laikomas nepagrįstu ir atmetamas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 1 d. 1 p.,                                      n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a:

Prokuroro ir nukentėjusių A. P. bei L. P. apeliacinius skundus BK 75 str. nuteistajam A. A. taikymo dalyje tenkintini pilnai.2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį BK 75 str. A. A. taikymo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir pasiųsti A. A. teismo jam paskirtos ketverių metų Å¡eÅ¡erių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Nukentėjusios-civilinės ieÅ¡kovės L. P. skundÄ neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje 2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų klausimų, pakeisti ir nukentėjusiai L. P. iÅ¡ nuteistojo A. A. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ nuo 66.673,60 lt padidinti iki 66.873,60 lt. Nukentėjusios- civilinės ieÅ¡kovės A. P. skundÄ neturtinės žalos atlyginimo dalyje bei nuteistojo A. A. skundÄ , atmesti Likusioje dalyje 2010 m. birželio 8 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                       Regina Majauskienė                                                       ArÅ«nas  PaÅ¡tuolis                                                          Romualdas Lincevičius            Â