2018-01-18 Nr. AB-2301-3-61-3-04905-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatednepateikti už paramos lėšas įsigytos technikos draudimo dokumentai nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Vertinant 2013 m. metinę ataskaitą Nr. 1VM-KV-10-1-0065-PI005, pateiktą 2014 m. kovo 25 d., pagal draudimo polisus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas germinatorius „Genys-6“ nebuvo apdraustas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d., t. y. daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. 2013 m. draudimo polisai turėjo būti pateikti per 4 mėnesius nuo 2014 m. pradžios kartu su užbaigto projekto metine ataskaita, tačiau jie nebuvo pateikti, todėl 2014 m. rugpjūčio 29 d. telefonu susisiekta su pareiškėju ir priminta, kad jis turi pateikti draudimo dokumentus. Pareiškėjas draudimo dokumentų nepateikė. Nepateikdamas draudimo dokumentų, pareiškėjas pažeidė Paraiškos VI skyriaus 10 punkto nuostatą apdrausti turtą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.11 punktą.
Legislator headnote
AI generated2018-01-18 Nr. AB-2301-3-61-3-04905-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 8 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 3R-377(AG-275/01-2015) ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KV_04_03.
Full text
Administracinė byla Nr. A-65-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04905-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 8 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 3R-377(AG-275/01-2015) ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KV_04_03.
2. Pareiškėjo teigimu, Agentūra 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BPK-7415(3.144) jį informavo apie 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KV_04_03 susigrąžinti 3 620,25 Eur pareiškėjui suteiktą paramos sumą, kadangi nustatė, jog jis padarė šiuos pažeidimus: 1) nepateikė už paramos lėšas įsigytos technikos draudimo dokumentų laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d.; 2) valdė mažesnį nei paraiškoje įsipareigojo išlaikyti žemės ūkio naudmenų plotą; 3) išregistruodamas žemės ūkio valdą Nr. 1004558269 pažeidė įsipareigojimą išlaikyti ją įstatyme nustatyto dydžio. Pareiškėjas pripažino, kad už paramos pinigus įsigytas germinatorius „Genys-6“ nebuvo apdraustas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d., tačiau tuo laikotarpiu nebuvo užfiksuotas joks draudžiamasis įvykis, technika nebuvo pavogta ar sugadinta, jos vertė nesumažėjo. Šis pažeidimas mažareikšmis, todėl nebuvo pagrindo sumažinti paramos sumą arba ją susigrąžinti. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyrius pareiškėjui nurodė, kad, pagal 2012 m. kovo 16 d. įsakymą, kuriuo jam leista naudotis valstybine žeme, nebus pratęsiama nuoma kitiems metams, nes jo nuomojamą žemės sklypą pasirinko kiti asmenys. Žemės ūkio naudmenų ploto sumažinimas daugiau kaip 20 proc. įvyko ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, todėl negalėjo būti laikomas pažeidimu.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d. germinatoriui „Genys-6“ neįvyko joks draudžiamasis įvykis, neatleido pareiškėjo nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Be to, pareiškėjas žinojo, jog valstybine žeme galės naudotis tik iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes jam nebuvo suteiktos jokios konkrečios garantijos dėl minėtos žemės naudojimo 2014 m. Projekto kontrolinis laikotarpis baigėsi 2015 m. balandžio 21 d., t. y. iki minėtos datos pareiškėjas privalėjo laikytis ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Negalėdamas jų laikytis, jis privalėjo tinkamai ir laiku informuoti Agentūrą ir tik tada pastaroji galėtų vertinti, ar jo nurodytos aplinkybės priskirtinos force majeure (lot. įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti) aplinkybėms, bei už tai netaikyti sankcijų.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 7 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Paraiška), kuria prašė suteikti 12 500 Lt (3 620,25 Eur) paramą germinatoriui „Genys-6“ įsigyti. Agentūros direktorius 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. BR1-327 patvirtino Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašą, kurio 28 punkte nurodytas pareiškėjas; paramos suma – 12 500 Lt. Pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d. ir 2014 m. kovo 25 d. Agentūrai pateikė galutines Projekto įgyvendinimo ataskaitas / užbaigto projekto metines ataskaitas.
7. Agentūra ginčijamame 2015 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. KV_04_03 nurodė, kad, įtarus pareiškėjo padarytus vykdomo projekto pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Programos administravimo taisyklės), 252 punktu ir Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punktu, buvo atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas. Tyrimo metu nustatyti šie pažeidimai:
1) nepateikti už paramos lėšas įsigytos technikos draudimo dokumentai nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Vertinant 2013 m. metinę ataskaitą Nr. 1VM-KV-10-1-0065-PI005, pateiktą 2014 m. kovo 25 d., pagal draudimo polisus nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas germinatorius „Genys-6“ nebuvo apdraustas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d., t. y. daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. 2013 m. draudimo polisai turėjo būti pateikti per 4 mėnesius nuo 2014 m. pradžios kartu su užbaigto projekto metine ataskaita, tačiau jie nebuvo pateikti, todėl 2014 m. rugpjūčio 29 d. telefonu susisiekta su pareiškėju ir priminta, kad jis turi pateikti draudimo dokumentus. Pareiškėjas draudimo dokumentų nepateikė. Nepateikdamas draudimo dokumentų, pareiškėjas pažeidė Paraiškos VI skyriaus 10 punkto nuostatą apdrausti turtą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.11 punktą.
2) žemės ūkio naudmenų plotas, valdytas ataskaitiniais metais, projekto kontrolės laikotarpiu sumažėjo daugiau kaip 20 proc. Vertinant metinę ataskaitą, vadovaujantis PORTAL (Agentūros elektroninė asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistema) duomenimis, nustatyta, kad paramos gavėjas valdė mažesnį nei Paraiškoje įsipareigojo išlaikyti žemės ūkio naudmenų plotą. Paraiškoje ataskaitiniais metais (2009 m.) jis deklaravo 123,95 ha žemės ūkio naudmenų plotą, o 2013 m. – 75,10 ha. 2013 m. deklaruotas plotas, palyginti su ataskaitiniais metais, sumažėjo 39,41 proc. 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui išsiųstas paklausimas Nr. S-KV-0147213. 2015 m. sausio 8 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas sumažėjo, nes 28,06 ha žemės perleido savo sūnui, o 2014 m. su juo buvo nutraukta žemės nuomos sutartis. Taigi, pareiškėjas pažeidė Paraiškos VII skyriaus 28 punktą.
3) remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 2 d. išregistravo žemės ūkio valdą Nr. 1004558269, esančią (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 1 d. ekonominis dydis (toliau – ir EDV) buvo 16,6. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Centro duomenimis, 2014 m. liepos 1 d. valdos (ūkio) EDV buvo lygus 0, o projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje (2015 m. balandžio 21 d.) – taip pat 0. Išregistruodamas žemės ūkio valdą, pareiškėjas pažeidė Paraiškos VI skyriaus 8 punkto įsipareigojimą, kad projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje EDV nebus mažesnis kaip 4.
8. 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BRK-7415(3.144) Agentūra persiuntė pareiškėjui 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. KV_04_03; prašė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos susidariusią 3 620,25 Eur skolą pervesti į Agentūros sąskaitą banke bei informavo, kad, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pareiškėjui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Pareiškėjas ginčijamą Agentūros sprendimą apskundė Komisijai. Komisija 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 3R-377(AG-275/01-2015) jo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažino už paramos pinigus įsigijęs germinatorių „Genys-6“ ir jo neapdraudęs laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d. Pareiškėjas buvo įsipareigojęs apdrausti turtą ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą dienos (Įgyvendinimo taisyklių 21.11 p., Paraiškos VI sk. 10 p.), bet šio įsipareigojimo neįvykdė. Aplinkybė, kad minėtu laikotarpiu neįvyko draudžiamųjų įvykių, neatleido pareiškėjo nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus, be to, pažeidimas dėl to nelaikytinas mažareikšmiu, kadangi sankcija skirta dėl pareigos nevykdymo, o ne dėl kilusių pasekmių.
10. Teismas sutiko su Agentūra, jog pareiškėjas žinojo ir suprato, kad jis valstybine žeme galėjo naudotis tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas Paraiškos VII skyriaus 28 punkte prisiėmė įsipareigojimą žemės ūkio naudmenų ploto, valdyto ataskaitiniais metais, projekto kontrolės laikotarpiu nesumažinti daugiau kaip 20 proc. Tai, kad valstybės įstaiga pareiškėjui nebuvo suteikusi jokių konkrečių garantijų dėl minėtos žemės naudojimo ir 2014 m., jam buvo (turėjo būti) žinoma, todėl, pateikdamas Paraišką, jis prisiėmė ir visą riziką. Darytina išvada, kad atsakovas už šį pažeidimą pagrįstai taikė Įgyvendinimo taisyklių 60.1 papunktyje nustatytą sankciją.
11. Teismas pastebėjo, kad ir 2014 m. liepos 1 d. , ir 2015 m. balandžio 21 d., pareiškėjo valdos (ūkio) EDV buvo lygus 0, taigi pareiškėjas pažeidė Paraiškos VI skyriaus 8 punkto įsipareigojimą, kad EDV projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje nebus mažesnis kaip 4. Nors pareiškėjas pabrėžė, jog žemės ūkio naudmenų plotų sumažėjimas atsirado ne paramos gavimo laikotarpiu, teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 21 d. buvo patvirtintas paramos gavėju, o projekto kontrolinis laikotarpis baigėsi 2015 m. balandžio 21 d., todėl visu šiuo laikotarpiu jis privalėjo vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė vykdomo projekto pažeidimus, o Agentūra ginčijamu 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė susigrąžinti visą jam išmokėtą paramą. Komisija teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, kurio naikinti nebuvo pagrindo.
III. 13. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, įstaigos, priėmusios ginčijamus sprendimus, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktas aplinkybes, kurios lėmė pažeidimų padarymą. Vieni iš nustatytų pažeidimų buvo mažareikšmiai, kiti atsirado ne paramos gavimo laikotarpiu ir ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl priešsėjinio dirvos įdarbinimo agregato „Genys-6“ neapdraudimo atsiradusios ar neatsiradusios pasekmės yra svarbios – pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, todėl vertintinas kaip mažareikšmis, dėl jo negalėjo būti mažinama paramos suma arba mažinama tokia apimtimi. Pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo nemažinti žemės ūkio naudmenų ploto daugiau kaip 20 proc. dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių – su juo nebuvo pratęsta valstybinės žemės nuomos sutartis, – todėl tai nevertintina kaip pažeidimas. Argumentas, kad jam nebuvo suteiktos jokios garantijos dėl žemės naudojimo 2014 m., todėl jis prisiėmė riziką, nelaikytinas svariu. Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti, kad nuomos sutartis su juo bus pratęsta. Dėl nuomos sutarties nepratęsimo sumažėjo ir EDV, t. y. pareiškėjas turėjo išregistruoti žemės ūkio valdą. Pareiškėjo teigimu, jis gali būti atsakingas tik už įsipareigojimų, tiesiogiai priklausančių nuo jo valios, vykdymą. Šiuo atveju atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma, nes jo veiksmuose nėra kaltės.
15. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus. Atsakovas papildomai pažymi, kad Tarnyba pareiškėją buvo informavusi apie galimybę įsigyti žemę, kurią jis anksčiau nuomojo, bet pareiškėjas 2014 m. kovo 24 d. rašte Agentūrai nurodė, jog jis minėtos žemės negali išpirkti dėl finansinių sunkumų. Finansiniai sunkumai nelaikytini nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, kurios jis negalėjo žinoti ar numatyti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. KV_04_03, kuriuo pareiškėjui, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones gavėjui, taikyta sankcija – visos paramos sumos (3 620,25 Eur) susigrąžinimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pareiškėjas kvestionuoja ginčijamą sprendimą teisėtumo ir proporcingumo nustatytiems pažeidimams ( už paramą įsigyto objekto neapdraudimas dalį kontrolinio laikotarpio; žemės ūkio naudmenų ploto sumažinimas daugiau kaip 20 proc.; žemės ūkio valdos išregistravimas, dėl ko EDV tapo mažesnis nei 4) aspektu.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Agentūra ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Paraiškos VI skyriaus 8 ir 10 punktus, VII skyriaus 28 punktą bei Įgyvendinimo taisyklių 21.11 punktą, ir nusprendė susigrąžinti visą jam išmokėtą paramą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Atsižvelgdama į tai, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartoja nesutikimo su Agentūros 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. KV_04_03 argumentus, išdėstytus skunde, papildomai pateikdamas abstraktaus pobūdžio teiginius, kad dėl germinatoriaus „Genys-6“ neapdraudimo atsiradusios ar neatsiradusios pasekmės yra svarbios sprendžiant dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir kad teismo argumentas apie dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nepratęsimo pareiškėjo prisiimtą riziką nelaikytinas svariu, teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo atitiktį ABTĮ keliamiems reikalavimams bei trumpai apžvelgia pirmosios instancijos teismo išvadas .
22. Pagal Programos administravimo taisyklių 197 punktą, pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, be kita ko, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.) arba pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Programos administravimo taisyklių 197.3.1. punkte neįtvirtintos taisyklės, kurios detaliai reglamentuotų sankcijos dydžio nustatymo sąlygas, būdą bei tvarką. Toks šios teisės normos pobūdis lemia, kad, taikant šią sankciją, jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, o būtent, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. (žr., pvz., 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
23. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 59 punktą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse ir paramos paraiškoje, taikomos šios sankcijos: paramos suma mažinama po 10 procentų už kiekvienus metus, jeigu nustatoma, kad po paramos skyrimo, antraisiais ir kitais iš eilės einančiais projekto kontrolės laikotarpio metais, paramos gavėjo ataskaitiniais metais valdytas žemės ūkio naudmenų plotas, kuris nurodytas paramos paraiškoje, sumažėja daugiau kaip 20 procentų (59.1 p.); paramos susigrąžinimas taikomas, kai per penkerių metų laikotarpį nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos, t. y. projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje, paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), yra mažesnis kaip 4 EDV (59.2 p.); arba kitos sankcijos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse (59.3 p.). Teisėjų kolegija pastebi, jog aplinkybė, kad projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas EDV buvo mažesnis nei 4, yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti visą paramos sumą. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.22 punktą, ūkiams, kurie yra mažesni kaip 4 EDV, parama net negali būti skiriama (išskyrus ūkio subjektus, užsiimančius tik paslaugų žemės ūkiui teikimu).
24. Pareiškėjas Paraiškoje (Komisijos byla, b. l. 40-60) įsipareigojo, kad projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje valdos (ūkio) ekonominis dydis nebus mažesnis kaip 4 EDV, EDV paramos paraiškos pateikimo dieną buvo 14,96 (Paraiškos VI sk. 8 p.); apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (Paraiškos VI sk. 10 p.); ir kad žemės ūkio naudmenų plotas, valdytas ataskaitiniais metais, projekto laikotarpiu nesumažės daugiau kaip 20 proc. (Paraiškos VII sk. 28 p.). Programos administravimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad programos projekto kontrolės laikotarpis – penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Kadangi sprendimas pareiškėjui skirti paramą buvo priimtas 2010 m. balandžio 21 d. (Agentūros direktoriaus 2010 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. BR1-327; Komisijos byla, b. l. 116-118) ir nenustatyta, kad pareiškėjui buvo nuspręsta taikyti septynerių metų projekto priežiūros terminą, programos projekto kontrolės laikotarpio pabaigos diena laikytina 2015 m. balandžio 21 d.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas sutinka su Agentūros nustatytomis aplinkybėmis, jog už paramos lėšas įsigytas germinatorius „Genys-6“ nebuvo apdraustas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. kovo 24 d., žemės ūkio naudmenų plotas, valdytas ataskaitiniais metais, projekto kontrolės laikotarpiu sumažėjo 39,41 proc., t. y. daugiau kaip 20 proc., o projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje EDV buvo 0, t. y. mažesnis kaip 4. Centro informacinės sistemos duomenys (Komisijos byla, b. l. 130) patvirtina, kad 2015 m. sausio 1 d. ir 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjo EDV buvo 0.
26. Pareiškėjas paaiškino, kad žemės ūkio naudmenų ploto sumažėjimas daugiau nei 20 proc., atitinkamai ir žemės ūkio valdos išregistravimas bei EDV sumažėjimas yra susiję su Tarnybos sprendimu pareiškėjui nepratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties. Tarnybos Švenčionių skyrius 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104)-579 (b. l. 12) pareiškėją informavo, kad Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-464 jam suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme (bendras plotas – 155,9588 ha), galiojęs iki 2013 m. gruodžio 31 d., nebus pratęstas sekančiais metais, nes pretendentų susirinkimo metu jo nuomojamas žemės sklypas buvo pasirinktas kitų asmenų ir nebuvo raštu pateiktų atsisakymų laikinai naudotis jiems suprojektuotais žemės sklypais. Pareiškėjas 2014 m. kovo 17 d. prašymu (Komisijos byla, b. l. 115) Agentūrai pranešė 2013 m. deklaravęs 75,1 ha žemės plotą, 28,06 ha perleidęs sūnų, bet įsipareigojo 2014 m. sūnui perleistą žemę susigrąžinti į savo valdas. Pareiškėjas 2014 m. kovo 24 d. prašymu (Komisijos byla, b. l. 114) Agentūrai pranešė apie prarastus žemės sklypus (bendras plotas – 155,9588 ha), išpirktus kitų asmenų, paaiškino negalėjęs pats jų išpirkti dėl finansinių sunkumų ir prašė atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros 2014 m. gruodžio 10 d. paklausimą Nr. S-KV-0147213 (Komisijos byla, b. l. 20-22), 2015 m. sausio 7 d. pateikė paaiškinimą (Komisijos byla, b. l. 14), kad 2013 m. jo deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas sumažėjo, nes jis 28,06 ha žemės perleido savo sūnui, o 2014 m. žemės į savo valdą nesusigrąžino, nes nebuvo pratęsta nuomos sutartis, žemę siūlyta tik išsipirkti; netekęs žemės, pareiškėjas savo ūkio valdą išregistravo.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Tarnybos sprendimas pareiškėjui nepratęsti leidimo laikinai naudotis valstybine žeme buvo priimtas vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – ir Aprašas), 16.2 punktu, numatančiu, kad teritorinis skyrius kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. informuoja asmenis, kuriems teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra įrašyta sąlyga, nurodyta Aprašo 11.6 punkte, kad leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus pratęsiamas, jeigu žemės plotas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinktas kitų asmenų, tai patvirtinant parašu žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, ir nėra raštu pateikti atsisakymai laikinai naudotis jiems suprojektuotais žemės sklypais. Pagal Aprašo 11.6 punktą, teritorinio skyriaus vadovas per 10 darbo dienų nuo asmens, pageidaujančio laikinai naudoti žemės plotą, žemės schemos suderinimo arba nuo patikslintos žemės schemos teritoriniam skyriui pateikimo, jeigu atliekant žemės ploto paženklinimą žemės schema buvo patikslinta, o jeigu atliekant ženklinimą žemės schema nebuvo tikslinama, – nuo žemės schemos grąžinimo teritoriniam skyriui priima įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme (Aprašo 3 priedas), kuriame nurodoma sąlyga, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o teritorinis skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams; ši sąlyga nerašoma, jeigu yra sąlygos, nurodytos šio Aprašo 16.1–16.3 punktuose.
28. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas neginčijo Tarnybos sprendimo jam nepratęsti leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, neteigė nežinojęs apie Aprašo 16.2 punkte įtvirtintą pagrindą tokio leidimo nepratęsti. Pareiškėjas teismui nepateikė ir nenurodė jokių dokumentų, pavyzdžiui, kitų susitarimų su Tarnyba, iš kurių jam galėjo kilti lūkestis valstybinės žemės nuomą tęsti po leidimo pasibaigimo (2013 m. gruodžio 31 d.) ar kuriais jam būtų buvusios suteiktos kokios nors garantijos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas, įsipareigodamas žemės ūkio naudmenų ploto, valdyto ataskaitiniais metais (nuosavybės teise valdoma žemė – 4,36 ha, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdoma žemė – 119,59 ha; Paraiškos IV sk. 1.3 p.), projekto kontrolės laikotarpiu nesumažinti daugiau kaip 20 proc. ir minėto laikotarpio pabaigoje EDV išlaikyti ne mažesnį kaip 4, prisiėmė riziką, kad, suėjus leidimo laikinai naudotis valstybine žeme terminui, jis galbūt nebegalės šia žeme naudotis toliau ir įvykdyti su tuo susijusius savo įsipareigojimus.
29. Iš teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsipirkti valstybinės žemės sklypus, kuriuos jis nuomojo, bet jis to nepadarė dėl, jo teigimu, turėtų finansinių sunkumų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti kitais būdais, pavyzdžiui, įsigyti arba išsinuomoti kitus žemės sklypus. Byloje taip pat nėra duomenų, konkretizuojančių ir įrodančių pareiškėjo teiginius apie finansinius sunkumus 2014 m., šių sunkumų priežastis. Teismui pateikti duomenys nepatvirtino, to neteigė ir pareiškėjas, kad pareiškėjas jo minėtų finansinių sunkumų negalėjo numatyti Paraiškos pateikimo metu ir kad jie atsirado dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, dėl kurių jis neįvykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų žemės ūkio naudmenų ploto nesumažinti daugiau kaip 20 proc. ir projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje EDV išlaikyti ne mažesnį kaip 4. Atitinkamai pareiškėjui teko minėtų įsipareigojimų neįvykdymo pasekmės.
30. Kaip minėta, paramos susigrąžinimas taikomas, kai per penkerių metų laikotarpį nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos, t. y. projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje, paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytas valdos (ūkio) ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), yra mažesnis kaip 4 EDV (Įgyvendinimo taisyklių 59.2 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo EDV projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje (2015 m. balandžio 21 d.) buvo 0. Pabrėžtina, kad Paraiškos VI skyriaus 8 punkte aiškiai įvardyta, jog valdos (ūkio) ekonominis dydis turi būti ne mažesnis kaip 4 EDV būtent projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto pažeidimų nustatymo pasibaigus projekto įgyvendinimui atmetami. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių minėta sankcija pareiškėjui galėtų būti netaikoma arba taikoma mažesne apimtimi. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu Agentūros 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. KV_04_03 pareiškėjui skirta sankcija – visos paramos sumos susigrąžinimas – yra teisinga, pagrįsta ir proporcinga padarytiems pažeidimams. Atitinkamai Komisija neturėjo pagrindo šį Agentūros sprendimą panaikinti skundžiamu 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 3R-377(AG-275/01-2015).
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šių taisyklių buvo laikytasi tinkamai, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitiko ABTĮ keliamus reikalavimus.
32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys