a991fdb1-bdcd-4854-8f2e-74ca3c706376 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-654/2020 Proceso Nr. 1-01-1-06828-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.1.2.3; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, išteisintojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, išteisintajam X, nukentėjusiosios Y atstovei L.

P., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo X pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ , 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių. Y civilinis ieÅ¡kinys, kurio suma 10 000 eurų, paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. X buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. pradžios iki 2015 m. vasario 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) name, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, kitose tiksliai nenustatytose vietose, pasinaudodamas sesers Z, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų su ja lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ , o nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rudens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų, tačiau ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų, su ja lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl anksčiau jos patirtos seksualinės prievartos, anksčiau panaudoto fizinio smurto ir grasinimų panaudoti fizinį smurtÄ .

Jis buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais sukėlęs nukentėjusiajai vidutinio sunkumo depresijos epizodÄ , išžaginęs mažametę bei nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ Z ir nesunkiai sutrikdęs jos sveikatÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

2. X buvo kaltinamas ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) name bei automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas mažametės sesers Y, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, du kartus lytiÅ¡kai su ja santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ . Å iais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimÄ , išžagino mažametę nukentėjusiÄ jÄ Y ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ , tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

3. Panevėžio apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepaneigia X tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų nuoseklių parodymų apie tai, kad jis savo seserų Z ir Y nežagino ir fizinio smurto prieÅ¡ jas nenaudojo. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp kaltinimÄ patvirtinančių bei jį paneigiančių duomenų Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pernelyg daug prieÅ¡taravimų, kurių paÅ¡alinti nėra galimybės, todėl X pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ , 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisino jam nepadarius veikos, turinčios Å¡ių nusikaltimų požymių.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 4. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – X pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl Z išžaginimo) laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl Z išžaginimo) laisvės atėmimu 5 metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ (dėl Z sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl Y išžaginimo) laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 3 punktÄ (dėl Y sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du bei paskirti X galutinę subendrintÄ bausme – laisvės atėmimÄ 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ X priteisti Y 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. 4.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas X atsakomybės klausimÄ , nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi iÅ¡imtinai X teisinančiais įrodymais. 4.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos G. I. parodymais bei procesiniais sprendimais kitose bylose, kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus įvertino nukentėjusiųjų parodymus. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė liudytojos G. I. parodymams, visiÅ¡kai neįvertinęs to, kad G. I. yra X močiutė ir ji galėjo daryti poveikį nukentėjusiosioms, kad G.

I. parodymai gali bÅ«ti melagingi, duoti siekiant X iÅ¡teisinimo, jog G. I. veiksmuose gali bÅ«ti veikų, numatytų BK 163 straipsnyje bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuotas Y vieniÅ¡umas dėl palaikymo iÅ¡ globėjos nebuvimo, globėjos kaltinimų. 4.3. Prokuroras nurodė, kad teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji Y paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad X jos nei prievartavo, nei mušė, nei kitaip skriaudė, o jį apkalbėjo kito brolio D. ir sesers Z, kurie nesutardavo su X, praÅ¡ymu.

Pirmosios instancijos teismas šį faktÄ Ä¯vertino kaip nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ , nors nustatyta, kad kitÄ dienÄ po teismo posėdžio Y žalojosi ir žalojimosi priežastis buvo G. I. poveikis. Aplinkybę, kad Y galėjo žalotis paveikta G. I., patvirtino teisme apklausta liudytoja M. M., taip pat Y medicinos dokumentai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. G. parodė, kad Y žalojosi dėl to, jog G. I. darė jai poveikį ir liepė atsiimti kaltinimus X. 4.4. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl teisme gauto nukentėjusiosios Y laiÅ¡ko, kuriame ji nurodė, kad X nepadarė nusikalstamų veikų prieÅ¡ jÄ .

Å is laiÅ¡kas galėjo bÅ«ti paraÅ¡ytas paveikus globėjai, kadangi nukentėjusioji pati negalėjo nurodyti bylos numerio, teismo adreso, nes ji nėra tokio intelekto. Be to, apie savo daromÄ Ä¯takÄ nukentėjusiajai iÅ¡ dalies patvirtino ir pati liudytoja G. I.. 4.5. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Y dienoraÅ¡tis ne patvirtina, o paneigia teiginius apie jos išžaginimÄ . PrieÅ¡ingai, anot prokuroro, Y dienoraščio turinys patvirtina, kad X padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 4.6.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiųjų parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s, be to, Z ir Y tai, kad buvo seksualiai iÅ¡naudojamos X, patvirtino ir teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimo bei apžiÅ«ros pas teismo medicinos ekspertÄ metu, o Z – ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra pagrindo netikėti, nes juos patvirtina teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vados, liudytojų A.

N., L. J., J. M. parodymai, kiti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusiųjų parodymai yra tiesioginiai įrodymai, kad X padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 4.7. Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas visiÅ¡kai nevertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d.–lapkričio 16 d. Y ir Z teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vadų.

IÅ¡vadose nenustatytas nukentėjusiųjų padidėjęs polinkis į įtaigumÄ ar padidėjęs polinkis fantazuoti. IÅ¡vadose nurodyta, kad Y konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, atsiradęs dėl nagrinėjamų įvykių, o Z konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsiradęs dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su byloje nagrinėjamais įvykiais. Prokuroro vertinimu, Å¡ios iÅ¡vados patvirtina nukentėjusiųjų parodymų teisingumÄ , patikimumÄ . 4.8. Teismo medicinos specialisto 2018 m. vasario 22 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad Y mergystės plėvės sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas prieÅ¡ daugiau nei 3 savaites iki tiriamosios apžiÅ«ros, į makÅ¡tį kiÅ¡ant du ar tris pirÅ¡tus, varpÄ ar kokį nors daiktÄ .

Gydytojo apžiÅ«rima tiriamoji papasakojo, kad, broliui kiÅ¡ant varpÄ jai į makÅ¡tį, ji prieÅ¡inosi, stÅ«mė jį nuo savęs, todėl lytinis aktas nebuvo užbaigtas ejakuliacija. Å i apžiÅ«ra įrodo, kad X galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes neabejotina, kad tokio amžiaus nukentėjusioji, apžiÅ«rima gydytojo, bÅ«tų pasakojusi kitaip, negu buvo iÅ¡ tikrųjų. Ginekologas A. U., 2018 m. sausio 8 d. apžiÅ«rėjęs Y, nurodė, jog ji neturėjusi lytinių santykių, tačiau iÅ¡ medicinos dokumentų matyti, kad nukentėjusioji nebuvo apžiÅ«rima ginekologinėje kėdėje ir jai makÅ¡ties tyrimas nebuvo atliekamas.

Todėl medicinos dokumente padaryta išvada, kad Y neturėjusi lytinių santykių, yra nepagrįsta. Teismo medicinos specialisto 2018 m. balandžio 18 d.–gegužės 10 d. išvadoje nurodyta, kad Z apžiūros metu rasti seni, daugiau nei dviejų savaičių mergystės plėvės pažeidimai, o įrašai nukentėjusiosios ligos istorijoje rodo, kad Z yra skaisti, neturėjusi lytinių santykių, bet šis įrašas pateiktas be mergystės plėvės anatominės sandaros ir būklės aprašymo.

Z nebuvo apžiūrima ginekologinėje kėdėje, makšties tyrimas jai nebuvo atliekamas. Prokuroro teigimu, duomenys, užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadose bei nukentėjusiųjų medicinos dokumentuose, neprieštarauja, kad nukentėjusiosios galėjo turėti lytinių santykių X inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus netinkamai įvertino.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintasis X ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų, taip pat iÅ¡nagrinėjo bei įvertino daugumÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų.

NatÅ«ralu, kad, kaip teigiama prokuratÅ«ros skunde, iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė vien tik X teisinančiais įrodymais, nes iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrįsti kaltinančiais įrodymais negalėjo, tačiau, kitaip nei teigiama skunde, teismas įvertino visumÄ teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir patikrintų įrodymų, nurodė, kodėl priima teisinančius įrodymus ir atmeta kaltinančius įrodymus. Teismas nustatęs, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklÅ«s ir jų nepatvirtina kiti objektyvÅ«s byloje surinkti įrodymai, konstatavo, kad prieÅ¡taravimų tarp kaltinimÄ patvirtinančių bei jį paneigiančių duomenų baudžiamojoje byloje yra pernelyg daug ir jų paÅ¡alinti nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o Å¡ioje byloje yra per daug prieÅ¡taravimų ir spėjimų, kurių negalima paÅ¡alinti, todėl priėmė sprendimÄ iÅ¡teisinti X jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8. ProkuratÅ«ros skunde, ginčijant apygardos teismo sprendimo iÅ¡vadas, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių X kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pabrėžiama, kad apygardos teismas didesnę reikÅ¡mę suteikė iÅ¡teisintojo ir liudytojų parodymams, paneigiantiems X kaltę, ir netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus, patvirtinančius nukentėjusiųjų pozicijÄ , bei neatsižvelgė į teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vadas, patvirtinančias nukentėjusiųjų parodymų teisingumÄ . Su tokiais prokuratÅ«ros skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos klaidingomis, prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Ä®rodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymuose nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais remdamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, o tai nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

10. Å iuo atveju apygardos teismas nustatė, kad byloje yra labai daug prieÅ¡taravimų dėl X kaltės įrodytumo ir jų nėra galimybės paÅ¡alinti teismo posėdžio metu. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi bÅ«ti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018 ir kt.). Vadinasi, apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra patikimai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ yra grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju, prieÅ¡ingai nei teigiama prokuratÅ«ros skunde, byloje nėra pakankamai įrodymų X kaltei pagrįsti.

11. Prokuratūros skunde siekiant paneigti įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, keliamos įvairios versijos ir remiamasi prielaidomis, kad X močiutė G. I. galėjo daryti poveikį nukentėjusiosioms, jos parodymai galėjo būti melagingi siekiant jos anūko išteisinimo ir veiksmuose galėjo būti veikų, numatytų BK 163 straipsnyje bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tačiau prokuroras nepateikė jokių konkrečių faktų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti skunde dėstomus teiginius.

Prokuratūros skunde nėra nurodyti jokie G. I. parodymai, kuriuos būtų galima vertinti kaip melagingus, o teisėjų kolegija, patikrinusi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. I. duotus parodymus, jų neatitikimų nerado. Tai, kad G. I. yra X močiutė, savaime nesuponuoja išvados, kad jos parodymai yra melagingi siekiant jo išteisinimo, nes ji taip pat yra ir nukentėjusiųjų močiutė ir nėra jokių įrodymų bei mažai tikėtina, kad ji siekė padėti X, kartu pakenkdama anūkėms, nepalaikydama jų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto.

IÅ¡ byloje esančių liudytojų apklausų matyti, kad Y buvo G. I. numylėtinė, jauniausia anÅ«kė, kuria ji labai rÅ«pinosi (net miegodavo kartu), lepino jÄ ir to pavydėjo kiti vaikai, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad močiutė bÅ«tų veikusi prieÅ¡ savo globotinės anÅ«kės interesus. G. I. neva padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje bei BK 233 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo analizuoti, nes liudytojai dėl to nėra pareikÅ¡ti įtarimai. IÅ¡ prokuroro baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad jis nevertino G.

I. parodymų kaip melagingų, neprašė teismo imtis veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl melagingų parodymų davimo ir pats tokio tyrimo nepradėjo, tokio praÅ¡ymo nėra ir apeliaciniame skunde, todėl toks motyvas yra deklaratyvus, o to prokuroras turėtų vengti. 11.1. G. I. poveikis nukentėjusiosioms yra tik preziumuojamas. Tai, kad kitÄ dienÄ po teismo posėdžio, kuriame Y davė prieÅ¡ingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji žalojosi, neleidžia tvirtinti, kad Å¡io žalojimosi priežastis yra G.

I. poveikis. Nors prokuroras teigia, kad G. I. poveikį nukentėjusiajai patvirtina liudytojos M. M. parodymai, tačiau liudytojos parodymų pagrindas yra aplinkybės, kurias ji sužinojo iÅ¡ pačios Y pasakojimų ir asmeninis pačios liudytojos situacijos vertinimas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. M. nurodė, kad Y atvežta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę tvirtino, kad žalojosi, nes patyrė stresÄ dėl vykusio teismo ir todėl, kad G. I. liepė atsiimti kaltinimus broliui. Liudytoja pažymėjo, kad prievartos aukos dažnai keičia parodymus, atsiima kaltinimus iÅ¡ baimės. Liudytoja G.

I. įtakÄ apibÅ«dino ir kaip netiesioginę, kai ji nuo pirmos mergaitės paguldymo į ligoninę dienos teigė, kad mergaitė iÅ¡sigalvoja, jog greičiausiai sesuo jai prisakė, o tai irgi yra psichologinis poveikis, nes nukentėjusioji girdi, kÄ sako močiutė. Visgi skunde dėstoma pozicija dėl G. I. neva daryto poveikio nukentėjusiajai pakeisti parodymus neįtikina teismo. Posėdis apygardos teisme, kuriame dalyvavo Y, vyko 2019 m. gegužės 2 d. Å iame posėdyje nukentėjusioji patvirtino aplinkybes, kurias glaustai nurodė Panevėžio apygardos teismui siųstame raÅ¡te (ji paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tvirtino, kad apkalbėjo brolį X kito brolio D. ir sesers Z praÅ¡ymu, paaiÅ¡kino, kad X jos nežagino).

IÅ¡ nukentėjusiosios laiÅ¡ke nurodytos datos matyti, kad raÅ¡tas buvo raÅ¡ytas 2019 m. kovo 26 d., o ant voko esančio spaudo matyti, kad laiÅ¡kas į Panevėžio apygardos teismÄ iÅ¡siųstas 2019 m. kovo 27 d. Taigi nuo laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo iki teismo posėdžio praėjo daugiau nei mėnuo. Per šį laikotarpį Y nepakeitė savo pozicijos, kuriÄ nurodė laiÅ¡ke, ir niekam nesakė, kad pakeisti parodymus jÄ privertė močiutė, nors tuo metu iki 2019 m. balandžio 16 d. gyveno globos namuose, o paskui grįžusi pas G.

I. gyveno kartu su seserimi Z. Teismo posėdyje nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kad laiško siuntimas buvo jos pačios sprendimas, ir tai ji padarė nežinant seseriai Z, su kuria buvo suderinusios X apkaltinimo išžaginimu versijas. Liudytojos M. M. teisme išdėstyta versija dėl netiesioginio poveikio daugiausia paremta pačios liudytojos asmeniniu vertinimu. 11.2. Prielaidos, kad laiškas teismui buvo rašytas dėl G. I. poveikio, taip pat nepagrįstos. Ant voko nurodytas (duomenys neskelbtini) globos namų siuntėjo adresas (t. 4, b. l. 124). 2019 m. gegužės 3 d.

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėje nurodyta, kad Y nuo 2019 m. balandžio 19 d. buvo grÄ Å¾inta močiutės globai (t. 4, b. l. 186). Å ie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji laiÅ¡kÄ teismui rašė bÅ«dama globos namuose. Prokuroras skunde nurodė, kad nukentėjusioji tikrai negalėjo nurodyti bylos numerio, teismo adreso, nes ji nėra tokio intelekto, tačiau prokuroras nesukonkretino, kokie Y intelekto trÅ«kumai lemia iÅ¡vadÄ , kad ji negalėjo pati paraÅ¡yti ir iÅ¡siųsti laiÅ¡ko.

Be to, tai prielaida, kuri prieÅ¡tarauja Y ir G. I. paaiÅ¡kinimams, o jÄ patvirtinančių įrodymų prokuroras nepateikė. Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad tai, kam raÅ¡yti laiÅ¡kÄ , koks teismas bylÄ nagrinėja, koks adresas ir koks bylos numeris, ji susirado internete. Liudytoja G. I. teisme paaiÅ¡kino, kad sužinojusi iÅ¡ sekretorės bylos numerį galėjo jį pasakyti nukentėjusiajai. 11.3. Skunde nurodyta, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja S. G. parodė, kad Y žalojosi dėl to, jog G.

I. darė jai poveikį, kai Å¡i liepė atsiimti kaltinimus X. Patikrinusi liudytojos S. G. teisme duotus parodymus, teisėjų kolegija nerado konkrečių teiginių apie žalojimÄ si dėl poveikio ir daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroras Å¡ios liudytojos parodymo dalis iÅ¡ esmės vertino atsietai nuo bendro konteksto. Teisme liudytoja nurodė, kad Y atvažiuodavo į jų skyrių pasiruoÅ¡usi, kad pjaustysis. <...> Kiekvienas jos atvykimas ir žalojimosi atvejis dažniausiai buvo grindžiamas skirtingomis priežastimis. <...> Jos santykius su močiute skyriuje įvairiai stebėjo.

Tai jos atvažiuoja, tai susipyksta, sukonfliktuoja. Vakarais duodamas telefonas pasikalbėti. Yra buvę tokių atvejų, kad po pokalbio su močiute Y pradeda daužyti, Å¡aukti, kitÄ dienÄ paklausus sako, kad nenori matyti, kad neįleistume močiutės, o po kiek laiko vėl susitaiko, vėl močiutė gera, turi atvežti daiktus. Santykiai keisti. Močiutė turbÅ«t daro įtakÄ jos elgesiui, nežino, bet Å¡iaip močiutė rÅ«pestinga. Atvažiuodavo, atveždavo, ko reikėdavo, rÅ«pindavosi. Ar močiutė darė mergaitei neigiamÄ poveikį, negali pasakyti.

Dėl G. I. liepimo atsiimti kaltinimus X liudytoja taip pat nieko konkretaus negalėjo paaiÅ¡kinti. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusioji yra minėjusi, kad ji atsiėmė kaltinimus, nes taip močiutė liepė. Kad močiutė liepė atsiimti kaltinimus, paskutinį kartÄ kalbėta seniai. Kai ji pastarÄ jį kartÄ buvo skyriuje, jos apie tai nekalbėjo. Tai galėjo bÅ«ti ar pavasarį, ar praėjusiais metais, bet čia buvo tik toks jos pasakymas. IÅ¡ tokių liudytojos S. G. parodymų teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados dėl ryÅ¡io tarp G.

I. veiksmų ir Y parodymų pakeitimo.

12. Skunde teigiama, kad nukentėjusiųjų Y ir Z ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patikimi, nuoseklÅ«s ir pakankami padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti. Teismų praktikoje suformuluota, kad seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius (nepilnamečius) bylų specifikai bÅ«dingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ypatingÄ reikÅ¡mę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi bÅ«tent paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog įstatymo saugoma vertybė seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieÅ¡ mažamečius turi labai neigiamÄ poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ vyresnio amžiaus asmenis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išteisintojo X veikas patvirtinančių ir paneigiančių įrodymų visumos, nukentėjusiųjų parodymus, susijusius su kitais byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai įvertino kaip nepakankamus X kaltei pagrįsti.

13. Å ioje byloje vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiųjų parodymus reikÅ¡mės turi ne tik Å¡ių parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju vertinamas ne taip kategoriÅ¡kai, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos fonÄ . Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji Y kardinaliai pakeitė savo parodymus ir davė prieÅ¡ingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Dėl Å¡io pokyčio apygardos teismas jos parodymus pagrįstai vertino kaip nenuoseklius.

Esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien ikiteisminio tyrimo metu duotais X kaltinančiais nukentėjusiosios Y parodymais bÅ«tų neobjektyvu. 13.1. Nukentėjusioji Z teismo posėdžio metu davė tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu ir tvirtino, kad X su ja atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Z parodymuose nustatyta keletas nenuoseklumų, t. y. dėl to, kuri sesuo (ar abi) buvo užtikusi juos, kai X jÄ Å¾agino, kokiame automobilyje ji buvo išžaginta, tačiau, kaip minėta, vertinant prievartÄ patyrusių mažamečių parodymus, Å¡ie neatitikimai vertinami ne taip griežtai.

Vertinant Z parodymų patikimumÄ , Å¡ioje byloje reikÅ¡mę turi ir nukentėjusiosios charakterio bruožai ir asmenybės apibÅ«dinimas. Liudytojos (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojos D. K., G. Z., R. K. apibÅ«dino Z kaip konfliktiÅ¡kÄ mergaitę, linkusiÄ meluoti, fantazuoti. Liudytoja S. G. nurodė, kad Z yra tekę gydyti, jÄ atveždavo dėl probleminio elgesio. Z tais laikais turėjo polinkį meluoti, apgauti, vagiliauti. Z ir anksčiau yra teigusi, kad yra patyrusi prievartÄ . 2011 m. buvo apkaltinusi iÅ¡teisintÄ jį išžaginimu, bet gydytojai nustatė, kad ji neturėjo lytinių santykių, ir tyrimas nebuvo pradėtas.

Z buvo apkaltinusi ir D. Z., kad jÄ išžagino, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimas) (t. 4, b. l. 136–143). Be to, 2019 m. kovo 4 d. buvo priimtas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. I. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimo požymių.

Apklausta Z parodė, kad savo močiutei G. I. neturi jokių pretenzijų, nes ji prieÅ¡ jÄ smurto nenaudojo. Anksčiau apklausiama kitoje byloje jÄ apkalbėjo, nes nelabai suprato, kas vyksta, buvo prigirdyta vaistų ir tuo metu labai pyko ant jos (t. 4, b. l. 127). PanaÅ¡us Z elgesys kaltinant G. I. smurtu nurodytas ir 2019 m. gegužės 3 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėje, kurioje užfiksuota, kad pacientė Y pasakojo, kad iki jos paguldymo į ligoninę (po vykusio teismo posėdžio) jos vyresnė sesuo gyveno pas močiutę, bet tÄ dienÄ močiutė jai liepė iÅ¡sikraustyti.

Tada Z močiutei iÅ¡kvietė policijÄ , kad esÄ G. I. jÄ muÅ¡a, o Y teigimu, „močiutė jos net nepalietė“. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į byloje esančių medicinos dokumentų duomenis, jog Z lytinis potraukis padidėjęs. Tokius duomenis patvirtina ir įvykis dėl Z seksualinio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimo su nežinomu vyriÅ¡kiu socialiniame tinkle „Facebook“. Å io įvykio aplinkybes patvirtino nepilnamečių reikalų inspektorė liudytoja A. B..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo pozicija, kad remiantis Z parodymais X kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas negali būti neginčytinai pagrįsta. Taigi nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentu, jog nukentėjusiųjų parodymai yra pakankami padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti.

14. ProkuratÅ«ros skunde nurodytais liudytojų A. N., L. J., J. M. parodymais X kaltė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų negali bÅ«ti įrodyta. Å ių liudytojų parodymai yra iÅ¡vestiniai, netiesioginiai įrodymai apie tai, kÄ joms papasakojo nukentėjusioji Y. Visų jų Å¡altinis yra tas pats – Y. L. J. parodymai yra apie tai, kÄ jai apie Y situacijÄ perpasakojo kolegė A. N.. L. J. nukentėjusioji yra tik užsiminusi, kad ji Å iaulių respublikinėje ligoninėje yra tik dėl to, kad jÄ iÅ¡prievartavo brolis, ir daugiau, pasak liudytojos, apie išžaginimÄ su Y jos nekalbėjo.

Šių parodymų reikšmė yra papildanti nukentėjusiosios Y parodymus, tačiau teisme nukentėjusiajai pakeitus savo parodymus ir teismui jos pačios parodymus vertinant kaip nepatikimus, liudytojų A. N., L. J., J. M. parodymai, kaip savarankiški įrodymai, netenka įrodomosios vertės. Kaip minėta, remtis tik ikiteisminio tyrimo metu duotais Y parodymais, taip pat ir juos patvirtinančiais ir papildančiais liudytojų parodymais būtų neobjektyvu. Šių liudytojų parodymai neturi jokios įtakos analizuojant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes Z atžvilgiu, nes minėtų liudytojų parodymai su jos atveju nėra susiję.

15. ProkuratÅ«ros skunde pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus patvirtina teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vados. Teisėjų kolegijos vertinimu, VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d.–lapkričio 16 d. Y ir Z teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių aktai apibÅ«dina psichologinę nukentėjusiųjų bÅ«senÄ , leidžia spręsti dėl jų polinkio meluoti ir fantazuoti, bet neįrodo, kad X su jomis atliko inkriminuojamus veiksmus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktuose nurodyta, kad išteisintojo veiksmus nukentėjusiosios iki šiol išgyvena kaip stresogeninius, žalojančiai paveikusius jų asmenybę. Ekspertizių aktuose daroma prielaida, kad poveikis nukentėjusiosioms atsirado būtent dėl išteisintojo veiksmų. Y ekspertizės akte jai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1, atsiradęs dėl tiesioginio priežastinio ryšio su byloje nagrinėjamais įvykiais. Visgi toks priežastinis ryšys ekspertizės akte gali būti laikomas tik preziumuojamu, nes iš byloje esančių medicinos dokumentų (Vaikų ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo 2015 m. gruodžio 22 d. epikrizė) (t. 3, b. l. 9) matyti, kad Y potrauminio streso sutrikimas buvo konstatuotas dar 2015 m. gruodžio 22 d.

Taigi Y ši diagnozė buvo nustatyta dar iki byloje inkriminuojamų įvykių. Z ekspertizės akte jai konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1, atsiradęs dėl tiesioginio priežastinio ryšio su byloje nagrinėjamais įvykiais. Iš byloje esančių medicinos dokumentų matyti, kad Z mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas buvo konstatuotas dar 2009 m. vasario 24 d.–kovo 20 d., o hiperkinezinis elgesio sutrikimas – 2009 m. rugsėjo 4 d.–28 d. Taigi Z taip pat turėjo psichologinių sveikatos problemų dar iki inkriminuojamo jos išžaginimo.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teisiamojo posėdžio metu komentuodama Y ekspertizės aktų iÅ¡vadas ekspertė A. Å . iÅ¡sakė galimybę, kad mergaitės (psichikos) sveikatos bÅ«klė galėjo pablogėti, nes ji buvo papildomai skriausta ir prieÅ¡ aptariamus įvykius. Tokia galimybė negali bÅ«ti nei patvirtinta, nei paneigta. Byla nagrinėjama neperžengiant pareikÅ¡to kaltinimo ribų, o pagal kaltinimÄ pirmas Y išžaginimo atvejis anksčiausiai galėjo įvykti 2016 m. gegužės 1 d., t. y. jau po potrauminio streso sutrikimo nustatymo, o Z – 2011 m., t. y. jau po 2009 m. konstatuotų hiperkinezinio elgesio sutrikimų, elgesio sutrikimų vaikystėje ir miÅ¡rių elgesio bei emocijų sutrikimų.

Taigi priežastinis ryšys tarp Y išsivysčiusio potrauminio streso bei Z išsivysčiusio vidutinio sunkumo depresijos epizodo ir inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nepagrįstas.

16. ProkuratÅ«ros skunde teigiama, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. vasario 22 d. iÅ¡vada apie Y mergystės plėvėje esančius pažeidimus įrodo, kad X galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau remiantis 2018 m. vasario 22 d. iÅ¡vada negalima konstatuoti, jog bÅ«tent dėl X neteisėtų veiksmų Y mergystės plėvėje atsirado nustatyti pažeidimai. Medicininė iÅ¡vada nei patvirtina, nei paneigia X kaltę. Medicininės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įplyÅ¡imas daugiau nei 3 savaičių senumo, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus mergystės plėvės pažeidimo momento.

Nukentėjusiosios mergystės plėvės pažeidimas yra dalinis, todėl lytinis aktas galėjo bÅ«ti atliktas nevisiÅ¡kai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad lytinių santykių su kitais asmenimis, iÅ¡skyrus X, nėra turėjusi, o teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad anksčiau (seniai) yra turėjusi lytinių santykių. Yra galimybė, kad nukentėjusioji mergystės plėvės pažeidimus galėjo pasidaryti pati arba jie galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių (traumos). 2018 m. balandžio 18 d. medicininėje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikus Z apžiÅ«rÄ rasti seni, daugiau nei 2 savaičių mergystės plėvės pažeidimai, o po mergystės plėvės visiÅ¡ko sugijimo pasisakyti apie konkretų Å¡ių pažeidimų padarymo laikÄ nebeįmanoma.

Z nurodė, kad, be brolio išžaginimo epizodų, 3 kartus turėjusi lytinius santykius su vyresniu 26 metų vyru, o praėjusias metais (2017 m.) draugavo su bendraklasiu, su kuriuo 3 ar 4 kartus turėjusi lytinių santykių. Kadangi tikslaus mergystės plėvės pažeidimo momento nustatyti neįmanoma, negalima tvirtinti, kad Å¡ie pažeidimai buvo padaryti X inkriminuojamų veikų laikotarpiu. Å io pobÅ«džio medicininės iÅ¡vados yra reikÅ¡mingos įrodymų vertinimui tuomet, kai yra galimybė nustatyti tikslų mergystės plėvės plyÅ¡imo laikÄ , o nagrinėjamu atveju Å¡ios iÅ¡vados tik patvirtina, jog nukentėjusiosios galėjo turėti lytinių santykių.

Taigi šios išvados niekaip nepatvirtina, kad lytinius santykius nukentėjusiosios turėjo būtent su išteisintuoju.

17. Skunde argumentuojama, kad ginekologo A. U. 2018 m. sausio 8 d. išvada, jog Y nėra turėjusi lytinių santykių, nepagrįsta, nes iš medicinos dokumentų matyti, kad nukentėjusioji nebuvo apžiūrima ginekologinėje kėdėje ir jai makšties tyrimas nebuvo atliekamas. Ši išvada įrodymams vertinti neturi reikšmės, nes yra ankstesnė nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. vasario 22 d. išvada, kurios metu nukentėjusioji buvo apžiūrėta ir nustatyti daliniai Y mergystės plėvės pažeidimai. Kaip minėta, anksčiau nustatyti sužalojimai neįrodo X kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad prieÅ¡ingai nei apygardos teismo iÅ¡vada, Y dienoraščio turinys patvirtina, kad X padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kokios dienoraÅ¡tyje apraÅ¡ytos aplinkybės leidžia daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , prokuroras nedetalizavo ir apsiribojo formaliu apygardos teismo iÅ¡vadai oponuojančiu teiginiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir argumentais dėl Y dienoraščio turinio. Dienoraščio citatose nenurodomi konkretÅ«s prievartiniai veiksmai ar elgesys Y atžvilgiu.

Dienoraščio turinio vertinimas nuspėjant jo prasmę negali bÅ«ti inkriminuojantis, nes bÅ«tų paremtas prielaidomis. Teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad įraÅ¡ai dienoraÅ¡tyje apie X įskundimÄ daryti prieÅ¡ Y vieÅ¡ai apkaltinant X išžaginimu. Nukentėjusioji pakeitusi parodymus teisme paaiÅ¡kino, kad dienoraÅ¡tyje nurodytos aplinkybės yra netiesa, o įvykis su X įskundimu buvo seniai suplanuotas. Å ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Y dienoraščio turinys patvirtina, jog X padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta