a990efd8-20f3-4e54-94bd-ffa022c43909 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-977-460/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09873-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3; 1.1.3.1; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo O. G. (O. G.) (apeliantas) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O.

G., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, juo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 930,33 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nutartimi priimtas ieÅ¡kovo O.

G. ieškinys atsakovei UAB „Vlantana“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo:

1) ieÅ¡kinį atmesti; iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos įrodymus, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 150 Eur nario mokestį; jei mokestis buvo mokėtas grynais pinigais, iÅ¡reikalauti iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kasos knygos nario mokesčio sumokėjimo faktui patvirtinti; panaikinti teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovei nustatytus įpareigojimus pateikti dokumentus kaip perteklinius bei pasiÅ«lyti ieÅ¡kovÄ atstovaujantiems Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovams susipažinti su prijungtos darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-115-20435 medžiaga; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinė byla perduota Klaipėdos rajono rÅ«mams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytas ieÅ¡kovui 7 (septynių) dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

Pagrindiniai teismo argumentai: 4.1. Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas nesutinka su individualaus ginčo darbo byloje jo atžvilgiu DGK priimtu sprendimu, prašo priteisti jam iš atsakovės 930,33 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybas, tačiau nedetalizuoja, už kokį laikotarpį susidariusi galima nepriemoka, kaip ji yra paskaičiuota, iš ko susideda, t. y. ieškovas nurodo skaičius be jokio to faktinio pagrindimo, taip pat neįvardija prašomų priteisti netesybų dydžio, jų apskaičiavimo 4.2.

Teismas nustatė, kad prie ieÅ¡kinio pridėti ne valstybine lietuvių kalba suraÅ¡yti dokumentai, tai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų. 4.3. Teismas laiko ieÅ¡kinio trÅ«kumu ir tai, jog nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovas atitinka reikalavimus bÅ«ti Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu. Teismas konstatavo, kad turi bÅ«ti pateikti aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s duomenys apie ieÅ¡kovo teisėtÄ atstovavimÄ teisme Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos vardu, o bÅ«tent duomenys, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinio pateikimo metu, tiek Å¡iuo metu bÅ«tų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų bÅ«tent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, įrodymus apie 150,00 Eur nario mokesčio sumokėjimÄ bei nario anketÄ , kas ir suponuoja jo teisę bÅ«ti bÅ«tent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu ir bÅ«ti jos atstovaujamu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliantas teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį, nurodyti skirti bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo standartinius ir privalomus darbo bylose įrodymus, pagal kuriuos ieÅ¡kovas tikslins ieÅ¡kinio dalykÄ . Pagrindiniai argumentai: 5.1. IeÅ¡kovo pateikti detalizuoti duomenys, nurodytos aplinkybės bei įrodymai yra pakankami IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo stadijoje, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas bus tikslinamas, iÅ¡reikalavus reikalingÄ duomenų dalį iÅ¡ atsakovės. 5.2.

Už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys, todėl ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismai turėtų sudaryti realias galimybes silpnesniajai santykio Å¡aliai kreiptis į teismÄ . 5.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kina Profesinių sÄ jungų įstatymo 2 str. ir Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos įstatų 1.1.p. nuostatas, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nebeturi teisės atstovauti ir ginti savo profsÄ jungos nario darbo teisių, kurios buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje UAB „Vlantana“.

3. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Pagrindiniai argumentai: 6.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nedetalizuoja, už kokį laikotarpį susidariusi galima 930,33 Eur nepriemoka, kaip ji yra paskaičiuota, iÅ¡ ko susideda, t. y. ieÅ¡kovas nurodo skaičius be jokio to faktinio pagrindimo, taip pat neįvardija praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio, jų apskaičiavimo. 6.2. Teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti ne valstybine lietuvių kalba pateiktų dokumentų vertimus. 6.3.

Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nėra tinkama ieÅ¡kovo atstovė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatyti jau priimto ieškinio trūkumai, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes darbo bylose ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra Å¡alinami parengiamajame teismo posėdyje, o teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus. Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo naÅ¡ta buvo nepagrįstai nuo atsakovės perkelta ieÅ¡kovui, nes pats ieÅ¡kovas visų duomenų neturi. Visa tai apriboja ieÅ¡kovo teisę į teisminę gynybÄ .

8. Ä®statymas numato ieÅ¡kovui pareigÄ ieÅ¡kinyje nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tai yra aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ bei suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra ieÅ¡kovo materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

9. Teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

10. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties.

Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

11. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 930,33 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nutraukdama darbo sutartį, pilnai neatsiskaitė su ieškovu, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m.-balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių - 795,00 Eur. Ieškovo nurodytos sumos buvo detalizuotos. Ieškinyje paaiškinta, jog šios sumos apskaičiuotos remiantis vairuotojo kortelės duomenimis ir kartu su ieškiniu pateikta suvestinė, kurioje atsispindi nurodytų sumų apskaičiavimo tvarka.

Nors ieÅ¡kinyje nėra nurodomas konkretus praÅ¡omų priteisti netesybų dydis, tačiau netesybų dėl pavėluotai sumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, kuria praÅ¡o remtis ieÅ¡kovas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėti ieÅ¡kinio formos ir turinio trÅ«kumai nelaikytini esmine kliÅ«timi tęsti civilinės bylos nagrinėjimÄ atliekant parengiamuosius veiksmus.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumas ir šį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų pakankamumas nėra sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo metu, ar tik jį priėmus bei neatlikus iÅ¡ esmės jokių procesinių veiksmų, todėl vien galbÅ«t nepakankamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip procesinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio trÅ«kumai. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti teismui tinkamai patvirtintų kai kurių ieÅ¡kinio priedų vertimus į lietuvių kalbÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatas visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Susipažinus su ieÅ¡kinio priedais matyti, jog kai kurie dokumentai yra lietuvių kalba ir tik dalis dokumentų yra nevalstybine kalba.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir koncentracijos principų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , vien tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio trÅ«kumas Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti laikomas esmine kliÅ«timi pradėti / tęsti procesÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priedų turinys gali bÅ«ti nustatytas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu apklausiant Å¡alis, esant poreikiui įpareigojant ieÅ¡kovÄ pateikti atitinkamų dokumentų vertinimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ .

Neišvertus kai kurių dokumentų, jų galima nevertinti ir jais nesivadovauti.

14. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga nebeturi teisės atstovauti ieÅ¡kovui po darbo sutarties nutraukimo, nors darbuotojo teisės buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį atsakovės įmonėje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga gali ginti savo nario interesus tik tuo atveju, jeigu jis po atleidimo iÅ¡ UAB „Vlantana“ bÅ«tų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

15. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme pagal pavedimÄ gali atstovauti profesinės sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sÄ jungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sÄ jungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sÄ jungų įstatuose (statute).

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vardu teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad vesti bylas teisme yra įgaliotas profesinės sÄ jungos vienaÅ¡menis valdymo organas ir atstovas pagal pavedimÄ - darbuotojas, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Teismui su ieÅ¡kiniu pateikti ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yti įgaliojimai P. G. ir R. K. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , kur iÅ¡reikÅ¡ta jo valia bÅ«ti atstovaujamam, nario anketa, Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos tarybos posėdžio protokolas.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sÄ jungoje bÅ«tų pasibaigusi. Kitas aspektas tas, jog nėra pagrindo Å¡ioje nagrinėjamoje byloje analizuoti įstojimo į profesinę sÄ jungÄ peripetijų ir vertinti, ar sumokėtas nario mokestis bei kitus įstojimo procedÅ«rinius klausimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga ieÅ¡kovÄ laiko savo teisėtu nariu, to pakanka narystei nustatyti. Be to, narystės (ne)teisėtumo klausimas jau pačios profsÄ jungos ir jos nario santykių klausimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tina ieÅ¡kovo, kaip profesinės sÄ jungos nario, teisėto atstovavimo Å¡ioje byloje sÄ lyga yra įsidarbinimas keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl galbÅ«t pažeistų ieÅ¡kovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu bei netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dienÄ .

Vadinasi, Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, ar Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Kitas aspektas tas, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas tapo Lietuvos vežėjų profesinė sÄ jungos nariu po darbo santykių nutraukimo su atsakove, nepanaikina / neapriboja ieÅ¡kovui teisės bÅ«ti ginamam Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovų, nes ginčas vyksta dėl galbÅ«t nesumokėto darbo užmokesčio, kai ieÅ¡kovas pagal darbo sutartį, turėdamas darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , dirbo Lietuvoje (atsakovės įmonėje) ir dirbo keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebÅ«tų suderinamas su tinkamu ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimu bei nepagrįstai apribotų ieÅ¡kovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylÄ vesti per profesinę sÄ jungÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis, kad nutraukęs darbo santykius su atsakove, ieÅ¡kovas įsidarbino Lietuvoje ir dirbÄ keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

18. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 930,33 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir faktinį pagrindÄ , kuriuo yra grindžiami jo ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. galbÅ«t netinkamas su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėja ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl duomenų iÅ¡reikalavimo (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamo ieÅ¡kovo atstovo, t. y. Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai nelaikytini esminiais ir gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

20. Apeliantas skunde praÅ¡o nurodyti skirti bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Å i praÅ¡ymas negali bÅ«ti svarstomas, nes byla iÅ¡ esmės nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir parengiamojo posėdžio skyrimas yra jo kompetencija.

21. Apeliantas skunde praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės standartinius ir privalomus darbo bylose įrodymus, pagal kuriuos ieÅ¡kovas tikslins ieÅ¡kinio dalykÄ . Pasikartotina, kad ir Å¡is praÅ¡ymas nesvarstytinas, nes tai nėra atskirojo skundo dalykas, be to, tai pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, dar neperdavę civilinės bylos Klaipėdos rajono rÅ«mams, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi buvo nustatę atitinkamus reikalavimus / įpareigojimus atsakovei dėl duomenų pateikimo. Ä® tai atsižvelgtina.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. kovo 3 d. nutartimi ieÅ¡kinys buvo priimtas (civilinė byla Nr. 2-1322-1067/2020), byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį. Teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė