2019-02-01 Nr. AB-3031-3-66-3-00004-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-4-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

pareiškėjo R. P. atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Taurui Rutkūnui ir Svetlanai Misevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 „Dėl neregistravimo kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pareiškėjo R. P. neregistruoti kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius, ir įpareigoti VRK pareiškėją R. P. registruoti kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo atveju nepagrįstai taikoma Sprendime nurodyta Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas, nors ir yra teistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-16-731/2013), tačiau šio teismo paskirtą bausmę jis yra atlikęs (sumokėjęs paskirtą baudą), o jo teistumas yra išnykęs, pareiškėjas nėra užsienio valstybės pilietis, o jo pasyvioji rinkimų teisė nėra niekaip apribota. Be to, VRK svarstant pareiškėjo registravimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius klausimą, Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos nebuvo įvardintos, jam taip pat nebuvo išsakytos jokios pastabos šiuo aspektu.

3. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, neindividualizuotas kiekvieno asmens atveju, Sprendimo rezoliucinė dalis yra abstrakti, VRK nenurodė jokių konkrečių faktų ar individualių motyvų, kuriais remdamasi neregistruoja pareiškėjo kandidatu į savivaldybių tarybų narius. Pareiškėjas pažymi, jog Sprendimui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad jis atitinka iš esmės visus Rinkimų įstatyme įtvirtintus reikalavimus, neturėjo dvigubos pilietybės, nebuvo teistas užsienio valstybėje, nurodė, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad jis nurodė savo teistumą, liudija Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketa ir Zarasų rajono savivaldybės Nr. 60 rinkimų komisijos informacinis leidinys (26 psl.).

4. Pareiškėjas mano, kad konkreti informacija apie teistumo pobūdį, jei ji yra neišsami ir neaiški, turėjo ir galėjo būti patikslinta, kadangi tam reikalingos specifinės žinios. Pareiškėjas teigia nurodęs, kad jis buvo pripažintas kaltu ne Zarasų rajono apylinkės teismo bet Panevėžio apygardos teismo. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme, kuriam atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą pareiškėjas tapo pripažintu kaltu ir nuteistu. Teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui sprendimų priėmimas įsiteisėjimas nėra savaime suprantamas, todėl ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismo sprendimo nurodymas pripažintinas neesmine klaida, negalinčia lemti asmens neregistravimo kandidatu į savivaldybių tarybų narius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei VRK interneto tinklapyje, nei kituose viešai prieinamuose šaltiniuose nėra pateikta jokių išaiškinimų ar rekomendacijų.

5. Pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metais nurodė iš esmės tokią pat informaciją ir 2015 m. vykusiuose rinkimuose pareiškėjui buvo leista dalyvauti, o šiais metais – ne. Esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybės, priėmus priešingą sprendimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių, nediskriminavimo ir Konstitucinis teisinės valstybės principas.

6. Pareiškėjo teigimu, kitiems kandidatams, kurie taip pat nurodė, kad yra pripažinti kaltais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, tačiau padarė tam tikras klaidas, buvo leista pašalinti trūkumus, o pareiškėjui Sprendimu buvo neleista patikslinti duomenų. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas, lyginant su kitais kandidatais, padariusiais analogiškas klaidas savo anketose. Atsakovas sau pasiliko galimybę selektyviai vertinti kandidatus, taip iškraipant ne tik rinkimų esmę, bet ir pažeidžiant konstitucinį teisinės valstybės principą.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

II. 8. Atsakovas VRK teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metais pareiškėjas anketoje pateikė ne kitokius duomenis, negu nagrinėjamu atveju, t. y., 2015 metais nurodė teisingą nuosprendžio datą ir teismą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju neteisinga data ir kita anketoje pateikta netiksli ar neteisinga informacija (informacijos visuma) vertintina ne kaip techninė klaida, o kaip sąmoningas siekis nuslėpti informaciją apie veiką, už kurios padarymą pareiškėjas yra nuteistas. Pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, lyginant su kitais kandidatais, kadangi kitų kandidatų situacijos nebuvo analogiškos pareiškėjo situacijai. VRK atstovai akcentavo, kad informacija apie kandidatų į savivaldybių tarybų rinkimus padarytas nusikalstamas veikas yra skelbiama viešai skelbiama ir yra svarbi rinkėjams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 10. Ginčas šioje byloje kilo dėl VRK 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 „Dėl neregistravimo kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos“ dalies, kuria pareiškėjas R. P. neregistruotas kandidatu į savivaldybių tarybų narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Skundžiamą Sprendimą VRK priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas pažymas, dėl to, kad pareiškėjas Anketoje nepateikė duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Pareiškėjas kaip neregistruotinas kandidatas įvardytas Sprendimo priedo „Asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, sąrašas“ 294 eilutėje.

12. Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu VRK Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad, jo teigimu, Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Sprendimas nemotyvuotas, neindividualizuotas, pareiškėjas atitinka iš esmės visus Rinkimų įstatyme įtvirtintus reikalavimus, Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodė, kad buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo pateikta informacija, esant poreikiui, galėjo būti patikslinta. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metais nurodė iš esmės tokią pat informaciją ir jam buvo leista dalyvauti rinkimuose, todėl nagrinėjamu atveju priėmus priešingą Sprendimą pareiškėjas buvo diskriminuojamas, lyginant su kitais kandidatais, padariusiais analogiškas klaidas savo anketose, kadangi jam, skirtingai nei kitiems kandidatams, nebuvo leista patikslinti duomenų.

13. Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, teigia, kad pareiškėjas dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metais nurodė ne tokią pat informaciją kaip nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, jo Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje (toliau – ir Anketa) pareikta informacija vertintina ne kaip techninė klaida, o kaip sąmoningas siekis nuslėpti informaciją apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkimų įstatymas, kurio 36 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

15. Pagal Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), VRK jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.

16. VRK 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-52 patvirtino kandidato į savivaldybės tarybos narius ir kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketų formas, kurių 9 punkte nustatyta, kad kandidatas privalo nurodyti, ar po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas; jei buvo pripažintas kaltu, privalo dėl kiekvieno nuosprendžio atskirai nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) datą, priėmimo valstybę, nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas (pavadinimą).

17. Taikant šią įstatymo nuostatą, svarbu pažymėti, kad asmenims, siekiantiems įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, turi būti užtikrintos vienodos sąlygos. Šios bylos kontekste tai reikštų būti VRK traktuojamiems taip pat, kaip ir kiti kandidatai, kurie yra tokioje pačioje ar labai panašioje faktinėje ir teisinėje situacijoje.

18. Nagrinėjamoje byloje Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės – asmens neregistravimas kandidatu, kylančios tais atvejais, kai jis nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, vertintinos atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus sudaryti galimybes aktyviąją rinkimų teisę turintiems asmenims žinoti visą informaciją, kuri būtų reikšminga sprendžiant apie konkretaus kandidato tinkamumą.

19. Konstitucinis teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia (be kita ko) savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d.nutarimas).

20. Byloje pateikti duomenys (Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-731/2013, 2019 m. sausio 16 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas) patvirtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-731/2013, kuris paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-337/2013, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnį.

21. Pareiškėjas Anketoje nurodė, jog jis po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas (Anketos 9 p.), apkaltinamojo nuosprendžio data – 2011 m. birželio 16 d., priėmimo vieta – Lietuva, nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas – „PAT“ (ranka pildytoja Anketoje nurodyta informacija apie nuosprendį priėmusį teismą, tuo tarpu, elektroninėje anketos formoje informacija apie teismą nėra pateikta), nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas – „lengvas nusikaltimas“.

22. Vertindama pareiškėjo Anketoje nurodytos informacijos atitiktį Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad įrašas „lengvas nusikaltimas“ negali būti nusikalstamos veikos nurodymu, nes neatskleidžia tų konkrečių duomenų, kurie leistų suvokti nusikalstamos veikos rūšį, objektą, ir pan. Pareiškėjas Anketoje pateikė ne tik ne visą Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodytą informaciją, bet ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tai negali būti pripažinta techninio pobūdžio klaida. Pažymėtina, kad pareiškėjas, dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose 2015 metais, nurodė teisingą apkaltinamojo nuosprendžio datą ir teismo pavadinimą, taigi žinojo ir suvokė, kokiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu.

23. Pažymėtina, kad Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostata, aptarta šio sprendimo 14 punkte yra imperatyvi ir įpareigoja kandidatus į savivaldybių narius pateikti visą šioje normoje nurodytą informaciją.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teikdami pareiškinius dokumentus kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-11-520/2015).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir neregistruoti pareiškėjo kandidatu į savivaldybės tarybos narius.

26. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad VRK, priimdama Sprendimą, jo atžvilgiu taikė kitas taisykles, negu kitų asmenų, kurių anketose taip pat buvo nurodyta netikslių duomenų, atvejais – daugumai buvo sudarytos galimybės netikslumus ištaisyti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios situacijos, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis būtų labai panašios į pareiškėjo, tačiau atsakovo priimti sprendimai būtų skirtingi. Pareiškėjo atvejį individualizuoja aplinkybės, kad jis antrą kartą kandidatuoja į savivaldybės tarybos narius, jo 2015 m. užpildytoje anketoje nurodyti duomenys apie nuosprendžio priėmimo datą, jį priėmusį teismą buvo tikslūs, todėl 2018 m. pateiktoje anketoje nurodyti neteisingi ir netikslūs duomenys, ir ypač vertinant jų visumą, kai nurodyta neteisinga nuosprendžio data, kitas teismas, gali tapti objektyvia kliūtimi gauti reikiamą informaciją, vadovaujantis protingumo principu, tai negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida, apsirikimu, netikslumu, kuriuos VRK turėjo pasiūlyti ištaisyti. Byloje nėra informacijos, kad atsakovas analogiškoje situacijoje būtų priėmęs kitokį sprendimą.

27. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl skundžiamos Sprendimo dalies neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, kolegija pažymi, kad šiame sprendime yra nurodytas ir faktinis jo pagrindimas (neregistruojami kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenys, nenurodę, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos), ir teisinis jo pagrindimas (su šiuo faktu tiesiogiai siejama Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu atlikta VRK 2019 m. sausio 29 d. posėdžio garso įrašo perklausa (nuo 6 val. 28 min. iki 6 val. 28 min.) patvirtina, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjo registravimo kandidatu, vyko diskusija, kurios metu buvo akcentuojama, kad Anketoje nurodytos informacijos nepilnumas ir netikslumas yra reikšmingas, skiriasi nuo nurodytos anketoje 2015 m., neturėtų būti vertinamas kaip apsirikimas, todėl pareiškėjui priimto sprendimo motyvai turėjo būti žinomi. Be to, atsižvelgdama į tai, kad šioje rinkimų stadijoje atsakovas per pakankamai trumpą laiką turi priimti gana didelį kiekį su rinkimais sietinų sprendimų, kolegija konstatuoja, kad ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu skundžiamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas ydingu.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRK skundžiama Sprendimo dalimi nustačiusi, kad pareiškėjas Anketoje nepateikė Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytos privalomai teiktinos informacijos, pagrįstai neregistravo pareiškėjo kandidatu į savivaldybių tarybų narius. Naikinti skundžiamos VRK Sprendimo dalies nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo R. P. skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė