a98efc49-83e8-4597-8a1c-befd0bee543f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1118-109/2011                                                     Pirmosios instancijos teismo teisėjas Eridana PaltanavičienėProcesinio sprendimo kategorija 106.8.2; 122.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1118-109/2011, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo D. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. M. 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas testamentas ir patvirtintas Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės yra galiojantis. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. mirė pareiÅ¡kėjo tėvas A. M., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, atsirado palikimas, t. y. gyvenamasis namas su Å«kio pastatu ir kitais statiniais, žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1986 m. rugsėjo 23 d. A. M. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kuris jo mirties dienÄ priklausys jam, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, po savo mirties paliko savo sÅ«nui, pareiÅ¡kėjui.

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus testamentÄ patvirtino Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorė A. Č.. Per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentÄ . Notarė paprašė archyvo pažymos, įrodančios, kad testamentas yra galiojantis, Marijampolės apskrities archyvas nurodė, kad testamentas nėra perduotas, taigi nebuvo registruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi nėra galimybės kitokia tvarka gauti A. M. sudaryto testamento galiojimÄ patvirtinančių dokumentų, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (b. l. 1-2).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo D. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, O. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę ginčo teisenos tvarka su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ .

Teismas vadovavosi CPK 442 straipsniu, kuriame pateiktas sÄ raÅ¡as bylų dėl juridinio fakto nustatymo, kurios nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 444 straipsnis skelbia, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl juridinio fakto nustatymo, nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas. CK 5 knygos nuostatos skelbia, kad testamento galiojimo nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas ieÅ¡kininės teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka (b. l. 17-18).Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas D.

M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti CPK normas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatomas. Siekiant nustatyti, ar faktas turi juridinę reikÅ¡mę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriam tikslui jis praÅ¡omas nustatyti ir ar jis nėra nustatytinas kita įstatymų nustatyta tvarka.

Kreipdamasis su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jis turės galimybę įgyvendinti savo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ . Nuo praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto priklauso pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teisės pagal testamentÄ atsiradimas. CPK 445 str. numatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Savo pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡iuo atveju jis neturi jokios galimybės kitokia tvarka gauti A. M. sudaryto testamento galiojimÄ patvirtinančių dokumentų. Teismo nuoroda kreiptis į teismÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka Å¡iuo atveju negali bÅ«ti įgyvendinama dėl to, kad ginčo dėl pareiÅ¡kime minimo testamento nėra, CK 5.17 str. numato, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas niekam nekelia ginčo dėl minėto testamento, jis tik pageidauja pasinaudoti įstatymo suteikta teise tėvo palikimÄ priimti pagal testamentÄ , sudarytÄ testatoriaus ir tinkamai patvirtintÄ , taip pat turi teisę reikalauti teismo, kad Å¡i jo teisė nebÅ«tų pažeista. PareiÅ¡kime suinteresuotu asmeniu patraukta tėvo sutuoktinė O. M., turinti teisę kreiptis dėl paveldėjimo pagal CK 5.13 str. normas, tačiau kreipimosi į teismÄ dienÄ nėra suėjęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir pareiÅ¡kėjas nežino, kas dar be jo kreipsis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurÄ dėl A.

M. palikimo, bei neturi galimybės žinoti, ar ateityje kils ginčas dėl A. M. testamento kitų suinteresuotų asmenų iniciatyva.Atskirasis skundas atmestinas.Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

             Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis. Ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo keliamų reikalavimų nagrinėjimo ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ . Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikÅ¡mę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiÅ¡kia, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo. Faktui juridinę reikÅ¡mę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia materialioji teisės norma suteikia praÅ¡omam nustatyti faktui juridinę reikÅ¡mę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti praÅ¡omo nustatyti fakto pagrindu.

PareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡oma nustatyti faktÄ , kuris nėra juridinis, teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iÅ¡keltÄ bylÄ privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad tas pats faktas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, vienu atveju gali bÅ«ti juridinis, o kitu – ne. Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

Be to, tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , dar nereiÅ¡kia, kad teismas bet kurio asmens bet kurį pareiÅ¡kimÄ priims ir iÅ¡kels civilinę bylÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jei jis nenagrinėtinas teisme. Pagal 444-447 straipsnius (Ypatingoji teisena, bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo) į teismÄ galima kreiptis su praÅ¡ymu nustatyti tik juridinius faktus, t. y. tuos, kurie lemia asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kimo matyti, kad D. M. praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas ir Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės patvirtintas testamentas yra galiojantis (b. l. 1-2). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad byloje kyla ginčas dėl A. M., mirusio 2010-12-11 turto paveldėjimo, dėl ko Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

M., mirusio 2010 m. gruodžio 11 d., 1986 m. rugsėjo 23 d. sudarytas ir Kalvarijos miesto vykdomojo komiteto sekretorės patvirtintas testamentas yra galiojantis nenagrinėtinas ypatingÄ ja teisena, kadangi toks juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas.IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pareiÅ¡kėjas, patikslinęs reikalavimÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka.Dėl virÅ¡ nurodytų argumentų teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a:

             atskirÄ jį skundÄ atmesti.             Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                          Birutė Bobrel Kolegijos teisėjai                                                                                                                         Jolita Cirulienė                                                                                                                                        Gintautas Koriaginas