2019-03-27 Nr. AB-7518-3-61-3-01004-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-483-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01004-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 9 d. kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose neatitiko teisės aktų reikalavimų, tokiu būdu jis buvo kankinamas, patyrė žiaurų elgesį, didelius nepatogumus, pažeminimą, buvo sutrikdyta jo sveikata, gali kilti sveikatos problemų ateityje. Minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 188 dienas, iš jų 148 dienas jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl ginčo laikotarpiu jam teko 0,93–2,17 kv. m kameros ploto. Lukiškių TI‑K pateikti duomenys apie asmenų skaičių kamerose netikslūs, nes nuteistieji (suimtieji) iki rytinio patikrinimo išvedami į laikino sulaikymo kameras, konvojuojami į kitas laisvės atėmimo įstaigas, tardymo izoliatorius. Po rytinio patikrinimo įkeldinami kiti nuteistieji (suimtieji).

3. Pareiškėjas skundėsi, jog kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, žiemos metu buvo šalta, vėdinimas per langus nebuvo pakankamas dėl netinkamos pastato konstrukcijos ir per didelio kalinamųjų skaičiaus mažoje patalpoje. Vasaros metu sienos buvo drėgnos, o žiemos – ties langais apšerkšnijusios, buvo pelėsio, kuris užėmė apie 15 proc. viso kameros ploto, vietomis pažeistos sienos, todėl byrėjo tinkas ir į orą kilo daug dulkių, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, nebuvo atskiros vėdinimo sistemos. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai, nuo drėgmės (duomenys neskelbtini), šaltis neigiamai paveikė (duomenys neskelbtini).

4. Naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas privatumas, sklido nemalonūs kvapai. Pareiškėjui buvo suteiktas pasenęs ir netinkamas naudoti gultas, dėl to skaudėjo nugarą, buvo sunku užmigti. Trūko vietos sėdėti prie stalo. Lukiškių TI-K nebuvo specialių vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, skalbiama buvo praustuvėje arba dušo patalpoje. Asmeninės higienos palaikymui nepakako vieno karto per savaitę pasinaudoti dušu.

5. Nurodė, kad gyvenamuosiuose pastatuose buvo asbesto, todėl bausmę turėjo atlikti sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje. Nepakako užimtumo, nes pasivaikščioti gryname ore buvo galima tik 1 val. per dieną, o kiti užsiėmimai ne kameroje sudarė 1,6 val. per mėnesį. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas.

6. Teigė, jog nebuvo supažindintas su laikymo Lukiškių TI-K tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, nežinojo, kada baigiasi senaties terminas.

7. Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip neapgrįstą, taip pat atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

8. Lukiškių TI-K nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis, kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su juo. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose, tačiau, norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

9. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K išduoda reikalingą inventorių, sudaro sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl remontą tenka daryti iš naujo. Tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktus. Kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerų dieninis ir naktinis apšvietimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę iki 15 min., taip pat sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, jo teisėmis, pareigomis ir draudimais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kokį plotą sanitarinis mazgas užėmė kiekvienoje kameroje, jis vadovausis pirminiais Lukiškių TI-K pateiktais ir pareiškėjui palankesniais duomenimis apie sanitarinio mazgo plotą. Teismas taip pat vadovavosi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerose laikytų asmenų skaičių. Teismas nustatė, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista 16 dienų, kai pareiškėjui teko 1,67‑3,4 kv. m kameros ploto.

12. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, suimtojo teisėmis ir pareigomis, draudimais. Pareiškėjas neteikė skundų dėl to, kad jam galbūt neužteko laiko susipažinti su suimtųjų (nuteistųjų) teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais ar nesuprato jų turinio. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas nebuvo praleistas, be to, pareiškėjas su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jau buvo kreipęsis anksčiau. Todėl teismas nagrinėjamus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl nesaugios ir sveikatai kenksmingos aplinkos, pažymėjo, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K, nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ir toks vėdinimas atitiko higienos normų reikalavimus, patikrinimo metu užfiksuoti temperatūros ir apšvietimo rodiklių pažeidimai, o vienoje iš kamerų nustatyta pelėsio požymių. Nustatyti pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti. Patikrinimų metu gyvenamosios patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl jo laikymo sąlygų nesikreipė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, o vėliau asociacijos atstovas pareiškėjo vardu, minėtu laikotarpiu buvo pateikę tris prašymus pateikti informaciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau pažeidimai nebuvo itin dideli, ir laisvės atėmimo vietų įstaiga ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, nustatė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu būdu, todėl pripažino, kad į kamerą įėję ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį pareigūnai galėjo matyti besinaudojantį tualetu pareiškėją ir taip pažeisti jo privatumą. Teismas pažymėjo, kad dalinis tualeto atskyrimas neabejotinai žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius, įskaitant nemalonius kvapus.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl pasenusio ir netinkamo naudoti gulto, taip pat dėl to, kad trūko vietų sėdėti prie stalo, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko gyventi perpildytose kamerose, todėl konstatavo, kad tuo metu galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus. Tačiau pareiškėjo argumentas dėl jam suteikto netinkamo naudoti gulto teismo buvo įvertintas kritiškai. Teismo manymu, toks argumentas yra abstraktaus pobūdžio, nebuvo nurodyta, kokioje konkrečioje kameroje gultas buvo netinkamas. Be to, pareiškėjas neteikė dėl to skundų. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl gulto kaip nepagrįstus.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir (ar) džiovinti drabužius ar šią paslaugą būtų atsisakyta teikti, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl galimybės pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką ir Lukiškių TI-K pateiktą medžiagą, ir konstatavo, kad galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę yra apgailestaujama, tačiau neatima galimybės visiškai palaikyti asmeninę higieną.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl Lukiškių TI-K neužtikrinto pakankamo užimtumo ir per mažo pasivaikščiojimo kiemelio, akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose ir programose, laisvalaikiu galėjo žiūrėti kabelinę televiziją, skaityti knygas, nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną 1 val. būti gryname ore. Teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentavo, byloje nėra duomenų, kad vienu metu į lauką būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai būtų įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad kiemeliuose buvo sudarytos galimybės judėti. Be to, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į administraciją nesikreipė su skundais dėl kiemelių dydžio ar užimtumo stokos. Todėl teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

19. Dėl pareiškėjo argumento, jog gyvenamoje aplinkoje buvo asbesto, teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamuosiuose korpusuose, kur laikomi suimtieji ir nuteistieji, taip pat statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Lukiškių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai buvo padengti šiferio lakštais, tačiau pasivaikščiojimo kiemai buvo įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Šiferio lakštai Lukiškių TI-K nebuvo laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai.

20. Iš byloje pateiktų duomenų apie pareiškėjo sveikatą teismas nustatė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į (duomenys neskelbtini), skundėsi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos sveikatos sutrikimus, priešingai nei teigė pareiškėjas, lėmė (duomenys neskelbtini). Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kitų skunde nurodytų sveikatos sutrikimų pareiškėjas į gydytojus nesikreipė. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sveikatos pablogėjimo dėl netinkamų laikymo sąlygų.

21. Teismas vertino, kad prašoma 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma per didelė ir neatitiko realių išgyvenimų, todėl priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl Lukiškių TI-K prašyto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas.

23. Teigia, kad teismas pažeidė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir netinkamai apskaičiuodamas gyvenamąjį plotą, tekusį pareiškėjui, kuris iš tikrųjų buvo mažesnis. Teismas vadovavosi netiksliais duomenimis, nenustatė, jog nėra galimybės nustatyti tikslaus kalinamųjų skaičiaus konkrečią dieną konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, taip pat teismas iš kameros bendro ploto turėjo išskaičiuoti baldų užimamą plotą. Pareiškėjas nėra įpareigotas rinkti ir pateikti bylai svarbių duomenų, nes tai yra atsakovo atstovo prievolė. Pareiškėjas nurodo, kad teritorinių policijos įstaigų areštinėse vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto.

24. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Lukiškių TI-K jį laikė švariose ir higienos normas atitinkančiose kamerose. Kameros yra per mažos, todėl, esant ploto trūkumui, savaime kyla grėsmė higienos reikalavimų pažeidimui. Buvo sunku gauti priemones švarai palaikyti, pakviesti budintį pareigūną užtrukdavo iki pusės paros, o minėtos priemonės buvo suteikiamos pavėluotai.

25. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl galimybės tik 1 kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Nesudarymas galimybės dažniau pasinaudoti dušu žemino pareiškėjo orumą.

26. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl asbesto gaminių, juo labiau, kad ir pats atsakovo atstovas patvirtino asbesto buvimo faktą. Asbesto buvimas pasivaikščiojimo kiemelių šiferiniuose stogo lakštuose kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai.

27. Mano, kad teismo atliktas tyrimas yra neišsamus ir neobjektyvus, priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus pareiškėjo patirtoms kančioms.

28. Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Nurodo, kad asmeniui nepakanka vien abstrakčiai nurodyti galimus neteisėtus veiksmus, pareiškėjo paaiškinimai turėjo būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, taip pat, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. sausio 9 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso praleido 177 dienas, iš kurių 16 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, taip pat ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu, pažeisti higienos normų reikalavimai, todėl priteisė jam iš atsakovo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dienų, kuriomis jam teko mažiau, nei nustatyta, kameros ploto, skaičių, nepagrįstai iš bendro kameros ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto bei vadovavosi ne jo, o atsakovo atstovo pateiktais duomenimis; pažymi, kad kamerose buvo nešvaru, nes ilgai reikėdavo laukti, kol bus išduotas valymo inventorius; nesutinka, kad nebuvo pripažintas jo teisių pažeidimas dėl asbesto ir reto bei per trumpo naudojimosi dušu; mano, kad jam buvo priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jis neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

35. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl asbesto ir naudojimosi dušu, patikrino ir įvertino bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl jų nepasisako.

36. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo jam tekusio kamerų ploto, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jam turėjusio tekti didesnio kameros ploto prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Be to, asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų duomenų teisingumu. Priešingi pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais ir nekonkrečiais, todėl kitokios išvados nesuponuoja.

37. Pažymėtina, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (I t., b. l. 89–90) matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose praleido 184 dienas, iš kurių 14 dienų jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Taigi atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu 14 dienų pažeidė pareiškėjo teisę į minimalų kameros plotą, t. y. šiuo aspektu pagrįstai buvo konstatuoti Lukiškių TI‑K ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai.

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius dėl apsunkintos galimybės palaikyti švarą ir tvarką kamerose, pažymi, kad šie jo teiginiai yra deklartyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas bendrai pažymėjo, jog tenka palaukti, kol bus laisvas atitinkamas inventorius, tačiau konkrečiai nenurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis, kiek konkrečiai laiko jam šis inventorius nebuvo išduotas. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (I t., b. l. 110) matyti, jog dėl prieš tai nurodytų aplinkybių pareiškėjas su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pareiškėjo teisių pažeidimo.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 14 dienų teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu (pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 184 dienas, iš kurių 41 dieną buvo laikomas vienas), atitinkamai šiais aspektais buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, taip pat į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar detalizuotų paaiškinimų, patvirtinančių būtent dėl nustatytų pažeidimų atsiradusią neturtinę žalą, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatai dėl netinkamų kalinimo sąlygų padarytą žalą, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Vaida Urmonaitė-Maculevičienė