a98c1025-6ec6-49ae-b2ac-e85233d7dd9a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-50-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01724-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5058-275/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liumeksis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Vilniaus parkai“, praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į 88 procentus rekonstruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones rekonstruojamam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), jį areÅ¡tuojant, uždraudžiant atsakovei UAB „Vilniaus parkai“ daryti bet kokio pobÅ«džio pakeitimus vieÅ¡ajame registre ir padarant įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl minėto turto nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

Nurodė, kad atsakovė yra vienintelė rekonstruojamo pastato savininkė, todėl ji turi visas galimybes perleisti rekonstruojamÄ pastatÄ tretiesiems asmenims arba kitaip jį suvaržyti. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, tikėtina, jog atsakovė gali siekti perleisti rekonstruojamo pastato statybas tretiesiems asmenims ar sudaryti panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kurios buvo sudarytos su ieÅ¡kove, dėl rekonstruojamo pastato perleidimo ar kitokio suvaržymo. Nurodė, kad atsakovė taip pat gali įregistruoti 51 procentÄ pastato baigtumÄ kaip savo nuosavybę, dėl ko teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Liumeksis“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių realių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė ėmėsi veiksmų pastatui perleisti ar turi ketinimų tai padaryti, taip pat nepateikė svarių argumentų, kurie leistų teigti, kad priėmus ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , jo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės įstatinį kapitalÄ sudaro 711 596,34 Eur, įmonei priklauso devyni didelės vertės nekilnojamojo turto objektai, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų nemoki ar turėtų įsiskolinimų kreditoriams, sprendė, jog atsakovės turimo turto pakaktų ieÅ¡kovės reikalavimui patenkinti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nebÅ«tų galima įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonei priklausančio turto.

Todėl teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė UAB „Liumeksis“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovės prie ieÅ¡kinio pateikti duomenys (priedas Nr. 2 ir Nr.

3) patvirtina, kad atsakovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, neturėdama savo vardu iÅ¡duoto jokio statybas leidžiančio dokumento bei neinvestavusi jokių lėšų, iÅ¡imtinai savo vardu įregistravo rekonstruoto pastato – kavinės-Å¡aÅ¡lykinės 3 proc. baigtumÄ , nors bet kokie iki tol buvę susitarimai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės tokios galimybės nenumatė. Kadangi atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, yra pagrindas manyti, kad ji gali imtis ir kitų priemonių, siekdama iÅ¡vengti savo įsipareigojimų vykdymo.VieÅ¡ai prieinamuose informacijos Å¡altiniuose yra duomenų, kad: atsakovė nevykdo veiklos;

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra įregistruotas 2016 m. balandžio 1 d. projektas Nr. A1-491 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo“; atsakovei iÅ¡kelta civilinių bylų. Todėl yra pagrindas spręsti, jog ginčo turtas bet kuriuo metu gali bÅ«ti suvaržytas, bet kokia forma perleistas ar perimtas trečiųjų asmenų.Teismas nevertino prejudicinę galiÄ turinčių faktų, konstatuotų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2536/2013.

Taip pat neatsižvelgė į ginčo esmę – ieÅ¡kovė siekia nuosavybės teisės pripažinimo į savo lėšomis ir jėgomis sukurtÄ konkretų daiktÄ , o ne nuostolių atlyginimo.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ neturi jokios teisinės reikÅ¡mės atsakovės įstatinio kapitalo dydis, nes ieÅ¡kovė į kitus nekilnojamojo turto objektus nepretenduoja.IeÅ¡kovės reikalavimo suma sudaro daugiau nei ketvirtadalį į atsakovės balansÄ Ä¯traukto turto vertės, todėl neabejotinai tokia reikalavimo suma atsakovei yra reikÅ¡mingai didelė.IeÅ¡kovės reikalavimo suma nustatyta, vadovaujantis pastato kadastro byloje užfiksuotais duomenimis, tačiau ji neatitinka į daikto sukÅ«rimÄ investuotų pinigų sumų ir ne mažiau nei 1,5 karto virÅ¡ija atsakovės įstatinį kapitalÄ .

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimo suma didelė, o atsakovė akivaizdžiai piktybiÅ¡kai siekia iÅ¡vengti savo įsipareigojimų vykdymo, byloje nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, taip pat kitus finansinius įsipareigojimus, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.IeÅ¡kovės praÅ¡omos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų jokio neigiamo poveikio atsakovės interesams.Atsakovė UAB „Vilniaus parkai“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Atsakovei priklauso didelės vertės turtas, todėl ji bÅ«tų pajėgi įvykdyti galimai ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ . Taigi, nėra pagrindo konstatuoti esant ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ketina perleisti turtÄ . Be to, atsakovės valdyba, priimdama sprendimÄ dėl ginčo turto perleidimo, privalėtų gauti visuotinio akcininko susirinkimo sutikimÄ , taigi, bÅ«tų bÅ«tinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas.

Apie ketinimÄ perleisti ginčo turtÄ ieÅ¡kovei taptų žinoma iÅ¡ vieÅ¡os Vilniaus miesto savivaldybės tarybos darbotvarkės, taigi, tokiu atveju ji galėtų kreiptis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.IeÅ¡kovė nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų nei įrodymų, nei teisiniu pagrindu.Ginčo pastatai visada (nuo 1993 m. sausio 12 d.) buvo įregistruoti atsakovės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė ne kartÄ prašė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įregistruoti ieÅ¡kovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtÄ , tačiau tai valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Registrų centras atsisakė padaryti, konstatuodama, jog tokiems veiksmams nėra jokio teisinio pagrindo.Projektas dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo nebuvo teiktas svarstymui, be to, jis nėra pasiraÅ¡ytas.

Nutarta nespręsti likvidavimo klausimo, kol bus iÅ¡spręstos visos einamosios bylos teismuose.Teismuose yra tik dvi bylos, kuriose UAB „Vilniaus parkai“ yra atsakovė, kitose bylose ji yra ieÅ¡kovė.IeÅ¡kovės argumentai apie statybos darbus ir tariamai atliktas investicijas yra nepagrįsti (Å¡iai dienai ieÅ¡kovė nekilnojamojo turto registre yra įregistravusi 3 proc. atliktų statybos darbų), statybos darbų teisėtumas nėra patvirtintas, o pati statyba neteisėta.Lietuvos apeliaciniame teisme gauti UAB „Vilniaus parkai“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose atsakovė informavo teismÄ , kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2412-275/2018 ir ieÅ¡kovės UAB „Liumekis“ ieÅ¡kinį atmetė.

Å i aplinkybė, anot atsakovės, patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimo, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi bÅ«ti palikta nepakeista. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ginčo turtui – t. y. areÅ¡tuoti rekonstruojamÄ pastatÄ , (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei  UAB „Vilniaus parkai“ daryti bet kokio pobÅ«džio pakeitimus vieÅ¡ajame registre ir padarant vieÅ¡ajame registre įraÅ¡Ä dėl minėto turto nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims draudimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti bÅ«tinos dvi sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog apeliantės ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme jau yra iÅ¡nagrinėtas ir buvo priimtas 2018 m. sausio 9 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti.

Nors Å¡is teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau jis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys prima facie nėra pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantė neįrodė egzistuojant ir kitai bÅ«tinai sÄ lygai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – t. y. jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Å i sÄ lyga neįrodyta ir apeliacinėje instancijoje.Apeliantė atskirajame skunde minėtos sÄ lygos egzistavimÄ Ä¯rodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kurios, anot jos, patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį jos atžvilgiu.

Nurodo, kad atsakovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, neturėdama savo vardu iÅ¡duoto jokio statybas leidžiančio dokumento bei neinvestavusi jokių lėšų, iÅ¡imtinai savo vardu įregistravo rekonstruoto pastato – kavinės-Å¡aÅ¡lykinės 3 proc. baigtumÄ , nors bet kokie iki tol buvę susitarimai tarp apeliantės ir atsakovės tokios galimybės nenumatė. Tai, anot apeliantės, leidžia spręsti, jog atsakovė elgsis ir toliau nesÄ Å¾iningai – sieks iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo.

Tačiau Å¡ie argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalyku, todėl jie, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimÄ , nevertinami. Be to, Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje Å¡ie apeliantės teiginiai laikomi tik kaip subjektyvi jos nuomone, taigi, negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovės nesÄ Å¾iningumo, taigi, ir galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atskirai nepasisako dėl apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių, kurios konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2536/2013, nes jos taipogi susijusios su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės ir nevertinamos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu.

Be to, Å¡ios aplinkybės neįrodo egzistuojant galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei. Kita vertus, kaip jau minėta, byloje yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, kuris leidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje įregistruotas 2016 m. balandžio 1 d. projektas Nr. A1-491 „Dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo“ neįrodo, jog Å¡is projektas yra ar bus patvirtintas (prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ yra pridėtas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė Å¡iuo metu nėra likviduojama), o apeliantės pateikti duomenys iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamo informacijos Å¡altinio (www.visalietuva.lt) negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais pagrįsti teiginius, jog UAB „Vilniaus parkai“ nevykdo veiklos.

Kita vertus, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, ar yra duomenų leidžiančių spręsti apie tai, kad                  UAB „Vilniaus parkas“ ketina perleisti, paslėpti ginčo turtÄ ar kitokiu bÅ«du suvaržyti nuosavybės teisę į šį turtÄ , tačiau apeliantė tokių duomenų į bylÄ nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant grėsmei, jog galimai apeliantei palankaus sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kÄ iÅ¡ esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Yra pagrindas sutikti su apeliante, jog atsakovės turtinė padėtis Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , kadangi apeliantė prašė areÅ¡tuoti konkretų turtÄ .

Tačiau, kaip minėta Å¡ioje nutartyje, apeliantė neįrodė, jog egzistuoja sÄ lygos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės teisingai. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Egidijus Žironas