Legislator Case Law & Legislation
a989e2a3-93e4-42d1-8144-e60953d898af AI generated

a989e2a3-93e4-42d1-8144-e60953d898af · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a989e2a3-93e4-42d1-8144-e60953d898af
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jos parodymai, jog ji nieko nežino apie (duomenys neskelbtini) IÄ® neoficialaus atlyginimo mokėjimo sistemÄ ir jo dydį, neoficialiÄ pajamų apskaitÄ , neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog ji įmonėje disponavo tiek apskaitytais, tiek neapskaitytais grynaisiais pinigais, mokėjo darbo užmokestį (tiek oficialiÄ , tiek neoficialiÄ jo dalį) kitoms darbuotojoms, pildė su tuo susijusias ataskaitas;

Legislator headnote

AI generated

a989e2a3-93e4-42d1-8144-e60953d898af · Panevėžio apygardos teismas: pareigas įmonėje, jos vykdytas funkcijas, susijusias su grynaisiais pinigais, atlyginimų iÅ¡mokėjimu, dokumentų, susijusių su atlyginimų mokėjimu, pildymu, t. y. tuo metu jau buvo gauta pakankamai faktinių duomenų, rodančių, jog G. M. statusas byloje nebuvo neutralus ir ji negalėjo bÅ«ti apklausiama kaip liudytoja apie jos pačios veiksmus, susijusius su finansinėmis operacijomis įmonėje, kurioje jai buvo priskirtas faktinis vadovavimas ir tiriamas apgaulingas apskaitos tvarkymas. 2.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos tyrėjos R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-491/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00030-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui, nuteistosios G.

M. gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. M. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G.

M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus: 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 9.10 val. iki 9.52 val. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos patalpose ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemÄ ir dydį, apie neoficialiÄ pajamų apskaitÄ (duomenys neskelbtini) IÄ®, t. y. nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) IÄ®, nuo 2002 m. iki 2005 m. eidama pardavėjo-konsultanto pareigas, o nuo 2005 m.

– vadybininko (vedėjo) pareigas, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) IÄ® darbuotojams yra mokamas neoficialus darbo užmokestis, pildomi parduotuvės apyvartos žiniaraščiai, taip pat neapskaitytų pinigų apyvartos žiniaraščiai, 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausos metu parodė, jog jai nėra žinoma apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemÄ ir dydį bei neoficialiÄ pajamų apskaitÄ (duomenys neskelbtini) IÄ®, ir taip siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus; tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. balandžio 4 d. apie 13.30 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi ir prieÅ¡ apklausÄ bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemÄ ir dydį, apie neoficialiÄ pajamų apskaitÄ (duomenys neskelbtini) IÄ®, t. y. patvirtino savo parodymus, duotus 2018 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, ir taip siekė suklaidinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ .

2. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. B., O. R. ir A. T. taip pat buvo nuteistos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistosios G. M. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinį skundÄ ir nuteistųjų Ž. B., O. R., A. T. gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi visus Å¡iuos apeliacinius skundus atmetė.

4. Kasacine tvarka Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį apskundė nuteistosios G. M. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius. Kita šių teismų procesinių sprendimų dalis dėl nuteistųjų Ž. B., O. R., A. T. kasacine tvarka nebuvo skundžiama.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d. nutartimi buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas nuteistosios G. M. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinis skundas, ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. M. gynėjas advokatas M. Valiukas prašo G.

M. iÅ¡teisinti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma: 2.1. Tiek ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, tiek ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo reali grėsmė G. M. bÅ«ti patrauktai teisinėn atsakomybėn dėl savo tiesioginio dalyvavimo (duomenys neskelbtini) IÄ® tvarkant neapskaitytas (neoficialias) pajamas, neoficialiai mokant darbo užmokestį darbuotojams, todėl iÅ¡ jos nebuvo galima reikalauti save apkalbėti.

Tai patvirtina paties teismo skundžiamame nuosprendyje cituojami liudytojų, nuteistosios E. K.-M. parodymai, kad G. M. ne tik žinojo apie neapskaitytas pajamas įmonėje, neoficialiai mokamÄ atlyginimÄ darbuotojams, bet ir tiesiogiai dalyvavo įmonės grynųjų pinigų tvarkyme ir atliko veiksmus, susijusius su jų apskaita. Teismas skundžiamame nuosprendyje visa tai nurodęs, padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad G. M. negalėjo grėsti teisinė atsakomybė už tai ir ji atsakomybėn niekada nebuvo patraukta. 2.2.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad G. M., kaip liudytojos, apklausa vyko nepažeidžiant tokios apklausos taisyklių. Å iuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punktas, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dar prieÅ¡ G. M. apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 13 d. byloje buvo duomenų (apeliaciniame skunde cituojami liudytojų, nuteistosios E. K.-M. parodymai) apie G.

M. pareigas įmonėje, jos vykdytas funkcijas, susijusias su grynaisiais pinigais, atlyginimų išmokėjimu, dokumentų, susijusių su atlyginimų mokėjimu, pildymu, t. y. tuo metu jau buvo gauta pakankamai faktinių duomenų, rodančių, jog G. M. statusas byloje nebuvo neutralus ir ji negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja apie jos pačios veiksmus, susijusius su finansinėmis operacijomis įmonėje, kurioje jai buvo priskirtas faktinis vadovavimas ir tiriamas apgaulingas apskaitos tvarkymas. 2.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos tyrėjos R.

Z. parodymais. Å ios liudytojos parodymais negalima pasitikėti, nes jai patvirtinus gynybos nurodytus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (G. M. buvo apklausta be rusų kalbos vertėjo, Å¡i liudytoja G. M. teigė, jog visi prieÅ¡ tai apklausti asmenys jÄ Ä¯vardijo kaip faktinę įmonės vadovę), jai grėstų drausminė atsakomybė. Dėl rusų kalbos liudytoja pati pripažino, kad rusų kalbÄ mokėsi mokykloje 4 metus. Taip pat ir jos darbas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, kur susiduriama su rusų kalba, leidžia teigti, kad ji turi suprasti rusų kalbÄ .

Liudytojos R. Z. parodymai buvo dar ir nenuoseklÅ«s, kadangi ji skirtingai nurodė, ar prisimena G. M. apklausÄ , ar ne. Svarbu ir tai, kad G. M. nėra Lietuvos Respublikos pilietė, prieÅ¡ apklausÄ jai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti advokato pagalba. 2.4. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje G. M. buvo apklausta kaip liudytoja bei davė parodymus apie analogiÅ¡kÄ nuteistosios E. K.-M. nusikalstamÄ veikÄ .

Å is nuosprendis nepaneigia G. M. pozicijos, jog ji, duodama parodymus, siekė save apsaugoti ir neliudyti prieÅ¡ save vėlesniame prieÅ¡ E. K.-M. vykstančiame baudžiamajame procese. IÅ¡ minimame nuosprendyje apraÅ¡ytų G. M. parodymų matyti, jog ji parodymus davė apie kitų asmenų, o ne savo veiksmus, t. y. konkrečiai apie (duomenys neskelbtini) IÄ® buvusiÄ pinigų apskaitos tvarkÄ , išėmimus iÅ¡ kasos ir t. t. Tuo metu G. M. nereikėjo neigti savo vaidmens tvarkant Å¡ios įmonės apskaitÄ .

Tuo tarpu vėlesniame baudžiamajame procese G. M. savo parodymais iÅ¡ esmės gynėsi nuo galimo įtarimo (kaltinimo) padedant apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) IÄ® buhalterinę apskaitÄ . Tai matyti iÅ¡ jos parodymų, kuriais ji neigė buvusi Å¡ios įmonės faktine vadove, mokėdavusi atlyginimus pardavėjoms, disponavusi dokumentais, susijusiais su darbo laiko apskaita ir parduotuvių apyvartomis. 2.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , teisinės pareigos duoti teisingus parodymus apie žinomas, byloje įrodinėtinas aplinkybes negali paneigti subjektyvios, neturinčios realaus pagrindo liudytojo prielaidos, kad tokių aplinkybių atskleidimas sudaro grėsmę kilti jo paties baudžiamajam (ar administraciniam) persekiojimui.

Dėl to sprendžiant, ar liudytojui užduoti klausimai, atsakymai į juos (parodymų turinys) reiÅ¡kia draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save pažeidimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Kita vertus, vien formalus įtarimų nepareiÅ¡kimas neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save nebuvo varžoma. Å iuo atveju, įvertinus G. M. parodymus 2018 m. rugsėjo 13 d., matyti, jog jos parodymų dalykÄ sudarė duomenys apie tikėtinÄ jos dalyvavimÄ padedant apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) IÄ® buhalterinę apskaitÄ .

G. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau juos patvirtindama teisme, iÅ¡ esmės neigė bet kokį savo vaidmenį, susijusį su grynaisiais pinigais, atlyginimų mokėjimu Å¡ios įmonės darbuotojams, su tuo susijusios dokumentacijos tvarkymu. Vertimas jÄ duoti prieÅ¡ingus parodymus turi bÅ«ti vertinamas kaip vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save. Taigi, G. M. apklausų metu egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios ji negalėjo bÅ«ti apklausiama kaip liudytoja.

Ji tame procese galėjo bÅ«ti apklausta tik jai taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, t. y. tik jos sutikimu, iÅ¡aiÅ¡kinant jai teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti pripažinti jÄ Ä¯tariamÄ ja, neįspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , atsisakymÄ ar vengimÄ juos duoti. Kadangi tai nebuvo padaryta, G. M. negali atsakyti už melagingų parodymų davimÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė šį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Nuteistosios G. M. gynėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. M. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) byloje yra pakankamai įrodymų, kad G. M. ne tik žinojo apie neapskaitytas pajamas (duomenys neskelbtini) IÄ® ir neoficialiai mokamÄ darbo užmokestį darbuotojams, bet ir pati tiesiogiai tame dalyvavo;

2) nuosprendis prieÅ¡taringas, nes, viena vertus, paties teismo aptarti įrodymai rodo, jog G. M. tiesiogiai prisidėjo įmonėje tvarkant neoficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , kita vertus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog realiai G. M. negalėjo manyti, kad gali bÅ«ti patraukta teisinėn atsakomybėn už tai;

3) vien tai, kad G. M. nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai, nesudaro pagrindo teigti, kad jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma;

4) nepagrįsta teismo išvada, kad G. M. kaip liudytojos apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko nepažeidžiant tokios apklausos taisyklių;

5) teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, kadangi Å¡ioje byloje G. M. parodymus davė apie kitų asmenų, o ne apie savo veiksmus; 6) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausiant G. M. kaip liudytojÄ buvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principas, įtvirtintas BPK 80 straipsnio 1 punkte.

6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. M., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, davė melagingus parodymus, nes:

1) jos parodymai, jog ji nieko nežino apie (duomenys neskelbtini) IÄ® neoficialaus atlyginimo mokėjimo sistemÄ ir jo dydį, neoficialiÄ pajamų apskaitÄ , neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog ji įmonėje disponavo tiek apskaitytais, tiek neapskaitytais grynaisiais pinigais, mokėjo darbo užmokestį (tiek oficialiÄ , tiek neoficialiÄ jo dalį) kitoms darbuotojoms, pildė su tuo susijusias ataskaitas;

2) G. M. niekada nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai ar kaltinimai, susiję su aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) IÄ® apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos bei dėl neapskaitytų pajamų ir nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių; 3) nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų realų pagrindÄ manyti, jog G. M. buvo apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, bet kaip potenciali įtariamoji ar asmuo, kuriam realiai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ar bÅ«ti taikomos kokios nors kitos baudžiamojo pobÅ«džio priemonės; 4) apklausų metu G. M. kaip liudytojos buvo praÅ¡oma papasakoti tik apie buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje, siekiant patvirtinti ar paneigti (duomenys neskelbtini) neteisėtus veiksmus Å¡iuo klausimu.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, dar kartÄ Ä¯vertinusi bylos įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl G. M. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje skyrė daug dėmesio aptarti įrodymams, patvirtinantiems G. M. vaidmenį (duomenys neskelbtini) IÄ®, nurodė, jog nuteistoji žinojo apie Å¡ios įmonės neoficialiÄ pajamų apskaitÄ , neoficialiai darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį, tačiau aiÅ¡kiai nepasisakė dėl tokių svarbių aplinkybių kaip pačios G.

M. galimas dalyvavimas tvarkant neoficialiÄ Ä¯monės pajamų apskaitÄ , disponavimas įmonėje neapskaitytais grynaisiais pinigais. Ignoruodamas Å¡ias svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. M. kaip liudytojos buvo praÅ¡oma papasakoti tik apie tai, kaip įmonėje neoficialiai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, ir tik tam, kad jos parodymai taptų vienu iÅ¡ E. K.-M. kaltę patvirtinančių įrodymų, o ne apie pačios G. M. galimai neteisėtus veiksmus tvarkant įmonių buhalterinę apskaitÄ .

Tai daro skundžiamÄ nuosprendį prieÅ¡taringu, kadangi visos Å¡ios aplinkybės (apie G. M. vaidmenį įmonėje tvarkant buhalterinę apskaitÄ ir disponuojant neapskaitytais grynaisiais pinigais) yra glaudžiai susijusios ir negali bÅ«ti atskirai nagrinėjamos. Negana to, pirmosios instancijos teismas tik prielaidomis motyvavo, kad G. M. nebÅ«tų kilusi jokia teisinė atsakomybė, jei ji, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bÅ«tų davusi teisingus parodymus. Teismas iÅ¡samiau nesigilino į prieÅ¡ingo G.

M. elgesio (neteisingų parodymų davimo) motyvus, ignoravo pakankamai svarbų nuteistosios vaidmenį (duomenys neskelbtini) IÄ® ir Å¡ių aplinkybių nevertino visų bylai reikÅ¡mingų duomenų visumoje. Dėl Å¡ių trÅ«kumų, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė G. M. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį klausimÄ . Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. M. negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8. IÅ¡ bylos matyti, kad 2015 m. lapkričio 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) IÄ® buhalterės G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡ioje įmonėje galimai darbuotojams mokamo neoficialaus darbo užmokesčio bei galimo dalies pardavimų neapskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Å iame ikiteisminiame tyrime G. M. buvo apklausta vienÄ kartÄ 2018 m. rugsėjo 13 d. kaip liudytoja pagal bendrÄ sias liudytojų apklausos taisykles, įspėjant jÄ dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. K.-M. byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui 2018 m. lapkričio 2 d., kaltinant jÄ pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl galimai jos įmonėje apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos bei dėl neapskaitytų pajamų ir nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių. Å ioje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. balandžio 4 d., G. M. taip pat buvo apklausta kaip liudytoja pagal bendrÄ sias liudytojų apklausos taisykles, įspėjant jÄ dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. K.-M. buvo nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ byla pagal nuteistosios E. K.-M. ir jos gynėjos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinius skundus, 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.

9. Ta pačia 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas informavo prokurorÄ , kad, be kita ko, G. M., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, galimai davė melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja apklausta G. M. iÅ¡ esmės davė vienodus parodymus, kad nuo 2002 m. dirba (duomenys neskelbtini) IÄ® vadybininke; visÄ laikÄ algÄ gaudavo pavedimu; į jos pareigas įeina prekių tiekimas; parduotuvės vadybininkės inkasuotus pinigus atneÅ¡davo jai, o Å¡i atiduodavo juos įmonės savininkei; jokių lapukų ir papildomų paskaičiavimų apie gautas pajamas iÅ¡ parduotuvių nereikėjo, nes visa apyvarta buvo matoma kompiuteryje; neoficialios apskaitos nebuvo; jokių dokumentų ir lentelių nepildė, viskÄ tvarkė buhalterė.

Tuo tarpu 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nustatė tokias aplinkybes: G. M. negalėjo nežinoti apie (duomenys neskelbtini) IÄ® egzistuojančiÄ neoficialiÄ pajamų apskaitos ir atlyginimų mokėjimo sistemÄ , nes pagal G. K. ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus, bÅ«tent parduotuvių „vadybininkės“ (tokios kaip G. M.) tvarkė visÄ gaunamų pinigų apskaitÄ , pildė ataskaitas, vykdė mokėjimus pardavėjoms, inkasuodavo ir perduodavo surinktus pinigus G.

M.; Å¡i liudytoja, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisme pasiraÅ¡iusi priesaikÄ , duodama parodymus teismo posėdžio metu 2019 m. balandžio 4 d. iÅ¡ esmės neigė, kad parduotuvėje egzistavo neoficiali pinigų ir atlyginimų mokėjimo sistema; tokie minėtos liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja G. K., kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams ir bylos metu surinktiems įrodymams. 2020 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no rezoliucija prieÅ¡ G.

M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šio nusikaltimo G. M. ir buvo nuteista.

10. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir/ar teisme, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir nustatyti tiesÄ baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimÄ ir baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ neteisinga kryptimi ir bÅ«ti viena iÅ¡ esminių prielaidų priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį ar kitÄ baigiamÄ jį procesinį sprendimÄ . Tokiais asmens veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iÅ¡ esmės teismo veikla. Tokia asmens veika gali užtraukti jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimÄ , jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieÅ¡ apklausÄ nebuvo su Å¡ia teise supažindintas. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimÄ , Å¡ie teisės aktai turi bÅ«ti analizuojami ir vertinami kaip visuma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ , 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verčiant liudyti prieÅ¡ save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje.

Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikÅ¡tas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikÅ¡tas kaltinimas (Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.

B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

11. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi bÅ«ti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesÄ byloje svarbias aplinkybes. Kitaip tariant, tai yra asmuo, kuris kažkÄ matė, girdėjo ir kt., bet jo parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtinÄ jo dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas.

Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011).

12. Taigi, esminis klausimas Å¡ioje byloje yra tas, ar G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme galėjo bÅ«ti apklausta pagal bendrÄ sias liudytojų apklausos taisykles, t. y. prieÅ¡ tai bÅ«dama įspėta dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , ar jÄ apklausiant grėsmė jai bÅ«ti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn buvo reali ar tariama. Atsakymas į šį klausimÄ yra neatsiejamas nuo G. M. vaidmens bei jos atliekamų faktinių darbinių funkcijų turinio ir apimties (duomenys neskelbtini) IÄ®, ko pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarė.

13. Ar liudytojui užduodami klausimai gali bÅ«ti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieÅ¡ save, nustatoma pagal konkrečias faktines bylos aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje analizavo ir vertino G. M. vaidmenį (duomenys neskelbtini) IÄ® bei nustatė faktines aplinkybes, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje. Kolegijos vertinimu, Å¡ioje nutartyje jos pakankamai iÅ¡samiai atkleistos. IÅ¡ nutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) IÄ®, be kita ko, buvo neapskaitomi grynieji pinigai (į kasÄ nebuvo vedami atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir klientui neiÅ¡duodamas kvitas), darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dalį sudarė neoficialioji dalis (darbo užmokestis „vokelyje“), t. y. buvo vedama neoficiali buhalterinė apskaita bei nuo jos nesumokėti įvairÅ«s mokesčiai valstybei.

G. M. ne tik buvo žinoma apie tokius neapskaitytus grynuosius pinigus bei neoficialiÄ darbo užmokesčio dalį, bet ji savo veiksmais prie to galimai prisidėjo ir pati. Beje, apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas tai taip pat akcentuoja. Konkretus G. M. vaidmuo aptartas minimos nutarties 31.6.8 punkte: (duomenys neskelbtini) IÄ® ji buvo tas žmogus, kuris buvo atsakingas už visų, taip pat ir neapskaitytų pinigų apskaitÄ , jai buvo patikėta ir visa grynųjų pinigų kasa; daugumos pardavėjų ji buvo įvardijama kaip įmonės direktorė, kas rodo G.

M. statusÄ ir atitinkamus įgaliojimus įmonėje; dalis pardavėjų ir ne prekyboje dirbusių darbuotojų nurodė, kad algÄ jiems mokėjo ir žiniaraščius teikė pasiraÅ¡yti G. M.; G. M. neapskaitytomis lėšomis apmokėjo kitas iÅ¡laidas (už įvairias prekes, transportÄ , įvairias paslaugas), kurios neužfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje; G. M. buvo viena iÅ¡ E. K.-M. patikėtinių, organizuojant neoficialiÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡mokant neoficialius atlyginimus, neoficiali direktorė.

Taigi, G. M. vaidmuo (duomenys neskelbtini) IÄ® neapsiribojo tik jos žinojimu apie neapskaitytas pajamas bei neoficialiai darbuotojams mokamÄ darbo užmokestį. Realiai, kaip nustatyta minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, E. K.-M. nusikalstamas veikas vykdė ir per G. M., kuriai buvo neabejotinai žinoma, jog ji disponuoja neapskaitytomis įmonės pajamomis. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių bylos aplinkybių nepaisė, jų iÅ¡ esmės skundžiamame nuosprendyje neaptarė, dėl ko padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl G.

M., kaip liudytojos, neutralumo.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl G. M. vaidmens (duomenys neskelbtini) IĮ, ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bijojo liudyti apie tikras jai žinomas aplinkybes, susijusias su šioje įmonėje neapskaitytomis pajamomis, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams, ir t. t. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, byloje yra pagrindo manyti, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Anksčiau aptartas G. M. vaidmuo (duomenys neskelbtini) IĮ, E. K.-M. pareikštų kaltinimų turinys patvirtina, kad G.

M. buvo apklausiama ne kaip neutralus liudytojas apie jai žinomas kito asmens padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bet apie jos pačios veiksmus, t. y. jos vaidmenį E. K.-M. vykdytoje veikoje, jos pačios galimai padarytus įstatymų pažeidimus. IÅ¡ bylos matyti, kad G. M. buvo apklausta apie (duomenys neskelbtini) IÄ® neoficialiÄ buhalterinę apskaitÄ , kuriÄ galimai pati padėjo organizuoti, be to, galimai disponavo neapskaitytomis įmonės pajamomis; apklausiamoji žinojo, koks yra jos apklausos tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar (duomenys neskelbtini) IÄ® apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas bei kieno pavedimu taip tvarkė įmonės apskaitÄ ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Akivaizdu, kad G. M. parodymų turinys buvo betarpiÅ¡kai susijęs tiek su jos pačios veiksmais prisidedant prie (duomenys neskelbtini) IÄ® neoficialios buhalterinės apskaitos, tiek su pačios E. K.-M. veika, dėl kurios ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Å ios aplinkybės patvirtina, kad G. M. iÅ¡ tiesų turėjo pagrindÄ bijoti teisinės atsakomybės, pavyzdžiui, už padėjimÄ E. K.-M. vykdyti nusikalstamÄ veikÄ arba už pačios padarytÄ kurį nors ekonominio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ ir pan., tačiau Å¡i aplinkybė tiek G.

M. kaip liudytojos apklausų metu, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo iÅ¡ esmės ignoruojama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. M. kaip liudytojos statusas nebuvo neutralus, prieÅ¡ingai – ji buvo tiesiogiai suinteresuotas asmuo, ir pati tiesiogiai buvo priversta duoti parodymus apie faktinius duomenis baudžiamojoje byloje, kurie, tikėtina, galėjo vėliau bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ingai jos pačios interesams. IÅ¡ to seka, jog parodymų davimo momentu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G.

M. buvo iškilusi grėsmė jai pačiai būti patrauktai teisinėn atsakomybėn, ir kad duodama melagingus parodymus ji siekė tokios atsakomybės išvengti.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad G. M. savo melagingų parodymų davimo negali pateisinti baime bÅ«ti patrauktai teisinėn atsakomybėn, nes jai nebuvo ir iki Å¡iol nėra pareikÅ¡ti jokie įtarimai prisidėjus prie (duomenys neskelbtini) IÄ® neoficialios buhalterinės apskaitos tvarkymo, ji nėra specialusis subjektas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai vertinant teisinę situacijÄ dėl G. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nėra teisingi.

Visų pirma reikia pažymėti, kad G. M. neturėjo specifinių teisinių žinių, dėl to iÅ¡ jos nebuvo galima reikalauti pačiai numanyti, ar ji atitinka specialiojo subjekto požymius, ar jų neatitinka, ar jos veiksmuose yra kokios nors nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, ar tokių požymių nėra. Antra, jau iÅ¡ kitų duomenų (liudytojų apklausų, specialisto iÅ¡vados, ir kitų) nustačius pakankamai svarbų bei aktyvų G. M. vaidmenį tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai dalyvaujant neoficialioje (duomenys neskelbtini) IÄ® buhalterinėje apskaitoje (kaip jau minėta, kad ji galimai disponavo įmonėje neapskaitytais grynaisiais pinigais, iÅ¡ jų mokėjo neoficialų darbo užmokestį darbuotojams, ir t. t.), reikalavimas jai papasakoti ir atskleisti apie Å¡ioje įmonėje susiklosčiusiÄ neoficialios buhalterinės apskaitos tvarkymo schemas negalėjo neapsieiti be jos pačios galimai neteisėtų veiksmų dalyvaujant tokiose schemose atskleidimo, t. y. pasakodama apie tai, ji turėjo pasakoti ir apie savo galimai neteisėtus veiksmus apgaulingai ar aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Vien tai, kad G. M. jos apklausų momentu nebuvo pareikÅ¡tas įtarimas nepaneigia, kad G. M. buvo realiai apklausiama apie savo pačios, tikėtina, neteisėtus veiksmus įmonėje, o neutralaus liudytojo parodymų turinio tokios aplinkybės negali sudaryti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo minimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis, iÅ¡ kurio matyti, kad G. M. anksčiau davė parodymus analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamojoje byloje, kurioje E. K.-M. jau buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paminėdama faktus apie įmonėje neapskaitytas pajamas, tačiau tÄ kart jokių neigiamų pasekmių dėl to jai nekilo.

Visų pirma, iš minimo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiau neaptarė bei iš esmės nesiaiškino G. M. vaidmens bei statuso (duomenys neskelbtini) IĮ, jeigu toks išvis tuomet buvo. Iš šio nuosprendžio matyti ir tai, kad toje byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d.) G. M. vaidmuo (duomenys neskelbtini) IĮ apsiribojo, be kita ko, grynųjų pinigų paėmimu iš parduotuvių. Ar buvo koks nors konkretesnis G. M. vaidmuo tuo metu įmonėje, iš 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio nėra aišku.

Todėl apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pagrįstai nurodoma, kad toje baudžiamojoje byloje G. M. nebuvo apklausiama apie savo pačios veiksmus. Sugretinus tai su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje aptartu G. M. vaidmeniu įmonėje, akivaizdu, jog jos funkcijos bei savininkės E. K.-M. jai perduoti įgaliojimai buvo gerokai iÅ¡siplėtę. Kaip nurodoma toje pačioje nutartyje, G. M. buvo įgavusi savininkės E. K.-M. pasitikėjimÄ organizuojant neoficialiÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ bei iÅ¡mokant neoficialų darbo užmokestį darbuotojams.

Visa tai leidžia teigti, kad G. M. negalėjo ir toliau naiviai tikėtis teisinės atsakomybės išvengimo vien dėl to, kad ji ankstesniame prieš E. K.-M. vykusiame baudžiamajame procese buvo apklausiama bendra tvarka tik kaip liudytoja.

16. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant asmenį ne visada yra aiÅ¡ku, ar jis duoda parodymus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju patys ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turi bÅ«ti suinteresuoti vertinti duomenis, ar egzistuoja tikimybė, kad apklausiamas asmuo gali duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to jam reikia taikyti liudijimo ypatumus, numatytus BPK 82 straipsnio 3 dalyje, ar apklausiamas liudytojas yra neutralus proceso dalyvis. Tai reiÅ¡kia, kad tiek teisė (ir pareiga) pareikÅ¡ti įtarimÄ , tiek teisė (ir pareiga) suteikti proceso dalyviui specialiojo subjekto statusÄ betarpiÅ¡kai susijusi ir apklausiamo asmens parodymų turiniu ir yra tiesiogiai realizuojama ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų ar prokuroro.

Pats gi liudytojas to įtakoti negali. Ir akivaizdu, kad tuomet kai apklausos metu iÅ¡ apklausiamo liudytojo parodymų tampa aiÅ¡ku, jog jis galimai turi pasakoti apie jo paties neteisėtus veiksmus, o tuo labiau, kuomet dar prieÅ¡ tokio liudytojo apklausÄ ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai ar prokuroras jau turi duomenų, kad liudytojas pats galimai buvo nusikalstamos veikos dalyvis, tokia liudytojo apklausa turi bÅ«ti stabdoma arba iÅ¡ viso neatliekama, ir sprendžiamas klausimas dėl tokio liudytojo kitokios teisinės padėties procese (dėl jo apklausos specialiuoju liudytoju, įtariamuoju, ir pan.).

Tai svarbu dėl to, kad parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, teismų praktikoje pripažįstami neturinčiais įrodomosios reikÅ¡mės, todėl jeigu tokiais parodymais grindžiamas procesinis sprendimas, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Å¡ioje byloje dar iki G. M. kaip liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 13 d., jau buvo gauta pakankamai duomenų apie jos vaidmenį (duomenys neskelbtini) IÄ®, t. y. jos galimai neteisėtus veiksmus tvarkant neoficialiÄ Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ , neteisėtai disponuojant neapskaitytomis pajamomis, ir kt.

Kaip galima matyti iÅ¡ Å¡io nuosprendžio 5 punkto, G. M. buvo apklausta jau ikiteisminio tyrimo pabaigoje (byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui 2018 m. lapkričio 2 d.). Taigi, beveik neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės jau buvo surinkti visi reikÅ¡mingi duomenys, tiek sudarantys pagrindÄ prokurorui suraÅ¡yti E. K.-M. kaltinamÄ jį aktÄ , tiek bendrai bruožais susidaryti vaizdÄ dėl G. M. vaidmens jos įmonėje neoficialios buhalterinės apskaitos tvarkymo srityje. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo aptarti liudytojų D.

M., M. P., J. S., V. K., I. S., M. L., O. A., R. Z., G. S. parodymai patvirtina, kad visas ataskaitas apie įmonėje neapskaitytus grynuosius pinigus bei tokias gautas pajamas kartu su inkasuotais (apskaitytais) grynaisiais pinigais periodiškai atiduodavo G. M. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojos S. B., V. K., J. R., J. T., A. T., O. R.. Liudytoja G. K. parodė, kad G. M. įmonėje atliko „kasininkės“ funkcijas. Didžioji dauguma įmonėje dirbusių darbuotojų patvirtino, kad G. M. išmokėdavo joms darbo užmokestį.

Dalis šių darbuotojų G. M. įvardijo ir kaip faktinę įmonės vadovę. Liudytoja M. L. netgi parodė, kad dalies mokėjimų grynaisiais pinigais parduotuvės kasoje nefiksavo G. M. nurodymu. Apie G. M. vaidmenį galimai disponuojant neapskaitytais grynaisiais pinigais patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – tai įvairios neoficialios ataskaitos, iš kurių matyti G. M. išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams, jai buvo perduoti grynieji pinigai. Tos pačios ataskaitos patvirtina ir tai, kad G.

M. galimai disponavo neapskaitytomis lėšomis ir apmokėjo jomis kitas iÅ¡laidas (už įvairias prekes, transportÄ , įvairias paslaugas), kurios neužfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl, akivaizdu, jog prieÅ¡ G. M. apklausÄ 2018 m. rugsėjo 13 d. byloje buvo surinkta daug duomenų, jog G. M. galimai netgi tiesiogiai dalyvavo tvarkant neoficialiÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitÄ , iÅ¡ esmės atliko „kasininkės“ funkcijas. Negana to, buvo gauta duomenų ir apie jos, kaip faktinės įmonės vadovės, vaidmenį įmonėje.

NežiÅ«rint į tai, G. M. 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo apklausiama liudytoja. Ir nors prieÅ¡ apklausÄ jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, tačiau ji tuo pačiu buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį ir jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta procesinių prievartos priemonių, nurodytų BPK 163 straipsnyje, taikymo galimybė tuo atveju, jeigu ji be teisėto pagrindo atsisakytų duoti parodymus. Tai sudaro pagrindÄ teigti, kad G.

M. šiuo atveju buvo verčiama duoti parodymus prieš save.

17. Kolegija atmeta apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad tyrėja R. Z. pažeidė BPK reikalavimus apklaususi G. M. nedalyvaujant vertėjui, kad vertėjai buvo pateiktas iÅ¡versti jau tyrėjos suraÅ¡ytas tekstas; kad G. M. parodymus turėjo duoti nedalyvaujant jos atstovui. Liudytoja apklausta R. Z. parodė, jog ji rusų kalbÄ mokėsi mokykloje 4 metus, kasdieniame gyvenime bei darbe ji rusų kalba su niekuo nekalba, apklausos metu vertėja buvo pakviesta. Å ie jos parodymai nėra paneigti, prieÅ¡ingai – juos patvirtina ir byloje esantis apklausos protokolas.

IÅ¡ jo matyti, kad vertėjos dalyvavimas G. M. apklausoje buvo užtikrintas nuo pat Å¡ios apklausos pradžios ir tai patvirtina teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo bei apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, kad vertėja dalyvavo iÅ¡aiÅ¡kinant G. M. jos teises, pareigas ir atsakomybę, tarp kurių jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jos teisė turėti atstovÄ ; kad pati G. M. pasirašė jos apklausos protokole, nurodydama, kad protokolas pagal jos žodžius suraÅ¡ytas teisingai, jis jai buvo iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , jokių kitų pastabų ar papildymų ji nenurodė.

Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo ir skundžiamame nuosprendyje. Ä®vertinusi visa tai bei faktÄ , jog G. M. su baudžiamuoju procesu susiduria jau ne pirmÄ kartÄ , kolegija pripažįsta, kad apklausiant G. M. ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo užtikrintas tinkamas vertėjos dalyvavimas, taip pat G. M. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti atstovÄ , kurio dalyvavimo ji nereikalavo. Å iais klausimais apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad pati G. M., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, niekada tiesiogiai ar netiesiogiai nekėlė klausimo dėl to, jog ji buvo verčiama duoti parodymus prieÅ¡ save dėl kokios nors konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios jai galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti įtarimai. Tačiau asmens sutikimas dėl tokios apklausos (liudytojo apklausos bendra tvarka) iÅ¡reiÅ¡kia tik jo procesinę valiÄ dėl bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis (Å¡iuo atveju, tikėtina, labiau dėl savanaudiÅ¡kų paskatų bei suinteresuotumo bylos baigtimi) tiriant nusikalstamÄ veikÄ , kurios padaryme jis galimai dalyvavo, tačiau nepanaikina BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytos aplinkybės, draudžiančios kaip liudytojÄ apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tikrai pakanka duomenų teigti, jog situacija, kai G. M., bÅ«dama apklausiama baudžiamojoje byloje apie įvykius, kuriuose ji galimai dalyvavo kartu su E. K.-M., galėjo sukelti jai pagrįstÄ baimę bÅ«ti pačiai patrauktai atsakomybėn. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokia tikimybė, jog G. M. bus pradėtas baudžiamojo pobÅ«džio persekiojimas, nebuvo tik hipotetinė, jos apklausos ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme kontekstas, jai užduodamų klausimų pobÅ«dis, akivaizdžiai buvo susijęs su jos galimu apkaltinimu.

Faktas, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl E. K.-M., negarantavo G. M. teisinio imuniteto. Vadinasi, G. M. kaip liudytoja tiriant ir nagrinėjant E. K.-M. baudžiamÄ jÄ bylÄ negalėjo bÅ«ti apklausiama kaip neutrali liudytoja bendra tvarka.

19. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. M. apklausų liudytoja metu buvo kilusi reali situacija, kurioje ji buvo verčiama duoti parodymus prieÅ¡ save, t. y. egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis jÄ Â apklausti kaip liudytojÄ pagal bendrÄ sias liudytojų apklausos taisykles. Å io BPK straipsnio pažeidimas vėliau lėmė netinkamÄ ir baudžiamojo įstatymo – BK 235 straipsnio 1 dalies, taikymÄ , G. M. nuteisiant pagal šį BK straipsnį.

Todėl, Å¡i nuosprendžio dalis naikinama BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir dėl jos priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, nusprendžia: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda ir kuria jai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i bauda turi bÅ«ti sumokėta per 6 mėnesius Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). KitÄ teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus