2016-05-11 Nr. AB-10364-3-63-3-00192-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-701-438/2016

Teisminio proceso Nr3-63-3-00192-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams D. K. ir J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų D. K. ir J. K. (toliau – ir atsakovai) priteisti 269,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., priteisti iš atsakovų 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal šių Nuostatų 60 punktą pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų.

Pažymėjo, jog, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo atsakovai, kurie dėl nežinomų priežasčių pareiškėjui nėra sumokėję vietinės rinkliavos už 2008–2013 metus.

Atsakovai D. K. ir J. K. atsiliepime į prašymą nurodė nesutinkantys su reikalavimu, nes pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas – 63 procentai. Namas neįrengtas, jame nėra nei vienos gyvenimui tinkamos patalpos, name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, elektros. Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašas ir pažyma iš AB „Lesto“. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad namas netinkamas gyventi, nes neįrengtas; jame nėra pagrindinių komunikacijų – šildymo, vandentiekio nei nuotekų šalinimo sistemų, elektros tiekimo, kas būtina gyvenamojo namo eksploatavimui. Name negalima gyventi, nes jame neįrengtos sienos, grindys, lubos, nėra baldų, jame pilna statybinių medžiagų. Atsakovai pažymėjo, kad nors pareiškėjas teismui teikia pažymą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau atsakovai nėra gavę nei vieno nurodyto pranešimo apie tai, kad jiems yra skaičiuojamas šis mokestis, o apie apskaičiuotą mokestį sužinojo gavę pranešimą iš teismo. Akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nesant gyvenamajame name būtinų gyvenimui elementų, jis negali būti vertinamas kaip įrengtas gyvenamasis namas pagal Nuostatų 7 punktą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

Išanalizavęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 68/22876) patvirtina, jog atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastato – gyvenamojo namo būklė nurodyta – nebaigtas statyti, o baigtumas – 63 procentai. Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenyse taip pat nurodyta, kad name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Atsakovų pateikta AB „Lesto“ 2015 m. kovo 24 d. pažyma patvirtina, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Lesto“ ir atsakovų nuosavybės teise priklausančioje valdoje (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta bei neįrengtas elektros energijos prietaisas, t. y., teismo vertinimu, ši pažyma patvirtina faktinę aplinkybę, jog į pastatą nėra teikiama elektros energija. Byloje pateiktos fotonuotraukos teismui leido daryti išvadą, kad name nėra įrengtos grindys, lubos, sienos be jokios apdailos – tik išmūrytos plytos, nėra jokių baldų, matosi statybinės medžiagos.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-640/2013, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014), pagal kurią, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą ir nustačius, kad nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal gyvenamąją paskirtį, jis negali būti apmokestintas vietine rinkliava.

Akcentavo, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.1ki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pvz., namas jau įrengtas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (gyvenamojo namo baigtumas tik 63 procentai, jame nėra pagrindinių komunikacijų – šildymo, vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemų, elektros tiekimo, kas būtina gyvenamojo namo eksploatavimui; neįrengtos tinkamos žmogui gyventi patalpos) bei aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pasitelkiant Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, teismas sprendė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negali būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovai naudojasi nekilnojamuoju turtu, kai jo baigtumas 63 procentai, ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, prašymo priteisti iš atsakovų po 134,74 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2010–2014 metus, teismas netenkino.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas vadovaujasi tokiomis pat faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipėsi dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo ar atleidimo nuo jos.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Akcentuoja, kad negalėjo spręsti apie pareigą mokėti mokesčius už neįrengtą gyvenamąjį namą, nes jokios informacijos iš pareiškėjo negavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 269,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų D. K. ir J. K.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė pakankamai faktinių duomenų, jog atsakovai naudojasi nekilnojamuoju turtu, kurio baigtumas 63 procentai, ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisinių pagrindų, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Iš Nuostatų 1 priedo matyti, kad vietinė rinkliava skaičiuojama inter alia atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį.

Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo būklė – „nebaigtas statyti“, o baigtumas – 63 procentai. Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenyse taip pat nurodyta, kad name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų 7 punktas apibrėžia, kad individualus namas – gyvenamasis namas, kuriame įrengti ne daugiau kaip du butai.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, – http://dz.lki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pvz., namas jau įrengtas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (atsakovų nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo baigtumas 63 procentai, nėra duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant tokio pobūdžio statinį, siekiant jame gyventi) bei aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pasitelkiant į pagalbą Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas (name nebuvo tinkamos žmogui gyventi patalpos), todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kas ir iš esmės paneigia atsakovų pareigą mokėti minėtą rinkliavą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškos pozicijos, vertinant individualaus gyvenamojo namo įrengimo lygį, siekiant šio turto savininkus apmokestinti vietine rinkliava, laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., Nr. 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014).

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o tai reiškia, kad ir šioje administracinėje byloje, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, turėtų būti paisoma pirmiau suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

Pareiškėjas akcentuoja, kad neturi duomenų, jog atsakovai būtų kreipęsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, kad abiejų atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, ar, pabrėžtina, jie apskritai buvo siunčiami. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo.

Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, jame pasisakyta, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks teisinis reguliavimas taikytinas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė