a984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-1738-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ,sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generateda984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-1738-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MedvedevienÄ,sekretoriaujant Sigitai DamidaviÄienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. Å . skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (b. l. 4).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuo 2017-03-15 iki 2017-04-28 atliko areÅ¡to bausmÄ MarijampolÄs pataisos namų areÅ¡tinÄje perpildytoje kameroje. Dalį patalpų ploto užÄmÄ inventorius. Kameroje bÅ«davo 4 asmenys. Kameroje buvo pastoviai drÄgna, Å¡alta, trÅ«ko deguonies, bloga ventiliacija, apÅ¡vietimas. Pastoviai neiÅ¡simiegodavo dviaukÅ¡tÄje lovoje, kadangi kitas asmuo neramiai miegodavo.
DÄl ploto trÅ«kumo pastoviai kildavo konfliktai tarp asmenų. DuÅ¡e nebuvo guminių kilimÄlių, duÅ¡ai sulūžÄ. DÄl to pareiÅ¡kÄjas patyrÄ moralinÄ Å¾alÄ , garbÄs ir orumo pažeminimÄ . Atsakovas teismo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ Â Â (b. l. 7-9) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas MarijampolÄs pataisos namų areÅ¡tinÄje atliko 60 parų areÅ¡to bausmÄ laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29. PareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas į 18 kamerÄ , kurios plotas 14,82 kv. m ir joje buvo 4 gyvenamosios vietos, todÄl vienam nuteistajam teko 3,705 kv. m gyvenamojo ploto.
Sanitarinis mazgas kameroje buvo atitvertas. Kameroje vÄdinimas vyksta per langus. GinÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas į administracijÄ nesikreipÄ dÄl blogų sÄ lygų areÅ¡tinÄje. PareiÅ¡kÄjui buvo suteikta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitÄ kaip numato teisÄs aktai. Be to, teisÄs aktai nenumato kokios konstrukcijos lovos turi bÅ«ti kamerose. PareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais PareiÅ¡kÄjo skundas netenkintinas.NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad jis atliko areÅ¡to bausmÄ MarijampolÄs pataisos namų (toliau â ir MarijampolÄs PN) areÅ¡tinÄs kameroje nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29 teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar MarijampolÄs PN arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina dÄl jo kalinimo MarijampolÄs PN areÅ¡tinÄs kameroje pažeidžiant minimaliÄ teisÄs aktais reglamentuotÄ 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normÄ .
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â ir Ä®sakymas) 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29 areÅ¡to bausmÄ atliko MarijampolÄs PN areÅ¡tinÄs kameroje Nr. 18, kurios plotas 14,82 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 13).
MinÄtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui Å¡ioje kameroje teko 3,705 kv. m (14,82/4) ploto. TodÄl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo užtikrinta Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad didelÄ dalį kameros ploto užÄmÄ baldai bei sanitarinis mazgas. Teismas akcentuoja, kad pagal Ä®sakymo 1.3.1 punktÄ , skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â 3,6 kv. m â neiÅ¡skaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ar kitų įrenginių užimamas plotas.
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. NagrinÄjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Be to, bendras gyvenamasis kameros plotas apskaiÄiuotas be sanitarinio mazgo ploto (b. l. 13).PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad kameroje buvo drÄgna, Å¡alta, trÅ«ko deguonies, buvo bloga ventiliacija, natÅ«ralus apÅ¡vietimas.GinÄo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau â Higienos norma HN 134:2015).Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, areÅ¡tinÄs kameroje patalpų vÄdinimas vyksta per langus. Be to, atsakovo atstovo teigimu, ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamo kameros vÄdinimo nesiskundÄ. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie vÄdinimÄ areÅ¡tinÄs kameroje, todÄl jais remiasi. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drÄgmÄs patalpose, pats pareiÅ¡kÄjas Å¡ios aplinkybÄs neneigia.
Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kÄjo deklaratyvių paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į pataisos namų administracijÄ dÄl to, kad jis nebÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vÄdinti kameros, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vÄdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vÄdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todÄl atsakovas dÄl patalpų vÄdinimo teisÄs aktų normų nÄra pažeidÄs. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ (santykinÄ oro drÄgmÄ turi bÅ«ti 35â65 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C).
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžio Å¡i higienos norma nereglamentuoja.Remiantis bylos duomenimis, kameroje yra įrengtas natÅ«ralus apÅ¡vietimas (langas). NatÅ«ralios apÅ¡vietos užtikrinimas yra susijÄs su pastato rekonstrukcijos darbais, todÄl reikalavimai dÄl natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficiento netaikomi (Higienos normos HN 134:2015 3 p.). PareiÅ¡kÄjo teigimu kamerose buvo Å¡alta, taÄiau kokiu bÅ«du (prietaisu) jis temperatÅ«rÄ iÅ¡matavo nenurodÄ. Be to, pareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodÄ, kad MarijampolÄs PN areÅ¡tinÄs kameroje yra netinkamas apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ, taÄiau nedetalizavo kuo pasireiÅ¡kÄ (ar galÄjo pasireikÅ¡ti) dÄl minÄtų neatitikimų patiriama neturtinÄ Å¾ala, todÄl nÄra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dÄl netinkamos natÅ«ralios apÅ¡vietos, santykinÄs oro drÄgmÄs ar oro temperatÅ«ros pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti jo nurodytÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
DÄl nurodytų priežasÄių pareiÅ¡kÄjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.Byloje pareiÅ¡kÄjas nepateikia kitų įrodymų, o taip pat ir VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų dÄl ginÄo laikotarpiu tikrintos kameros Nr. 18 apÅ¡vietos, ventiliacijos, drÄgmÄs, temperatÅ«ros, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.
įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drÄgmÄs, temperatÅ«ros galÄjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä .
Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drÄgmÄs, temperatÅ«ros) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drÄgmÄs, temperatÅ«ros neatitikimo teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.Atsakovas pateikÄs MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 14-18), taÄiau jie neapima ginÄo laikotarpio, todÄl nevertintini.Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, jog duÅ¡e turi bÅ«ti guminiai kilimÄliai.
Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«tent naudodamasis duÅ¡u, dÄl slidžių grindų bÅ«tų patyrÄs traumas byloje taip pat nÄra, todÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidÄ teisÄs aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kÄjas naudodavosi duÅ¡ais, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog negalÄjo tinkamai iÅ¡simiegoti, kadangi buvo dviejų aukÅ¡tų lovos ir kitas asmuo trikdydavo jo miegÄ . Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ (redakcija galiojanti nuo 2017-01-01) nenumato kokios konstrukcijos lovos yra įrengiamos kamerose.
TodÄl atsakovas įrengdamas kamerose dviaukÅ¡tes lovas teisÄs aktų nepažeidÄ. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs).
Å ioje administracinÄje byloje aplinkybių, suponuojanÄių neturtinÄs žalos atsiradimÄ , nenustatyta. PareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl sveikatos pablogÄjimo (jautÄ oro trÅ«kumÄ ir pan.) paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma (b. l. 22), iÅ¡ kurio matyti, jog per skunde nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kÄjas sveikatos problemomis susijusiomis su blogomis laikymo sÄ lygomis nesiskundÄ. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.
Veiksmų neteisÄtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga) siejamas su valstybÄs ar savivaldybÄs aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.
LVAT nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1840/2012). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â jo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinÄs valdžios institucijos (MarijampolÄs PN) ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo).
NenustaÄius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisÄtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjo naudai priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs PN. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                               Jolanta MedvedevienÄ