Legislator Case Law & Legislation
a984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335 AI generated

a984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number a984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1738-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

a984860e-020d-4bf3-bb97-2f5d3011e335 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1738-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. Å . skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2017-03-15 iki 2017-04-28 atliko areÅ¡to bausmę Marijampolės pataisos namų areÅ¡tinėje perpildytoje kameroje. Dalį patalpų ploto užėmė inventorius. Kameroje bÅ«davo 4 asmenys. Kameroje buvo pastoviai drėgna, Å¡alta, trÅ«ko deguonies, bloga ventiliacija, apÅ¡vietimas. Pastoviai neiÅ¡simiegodavo dviaukÅ¡tėje lovoje, kadangi kitas asmuo neramiai miegodavo.

Dėl ploto trÅ«kumo pastoviai kildavo konfliktai tarp asmenų. DuÅ¡e nebuvo guminių kilimėlių, duÅ¡ai sulūžę. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė moralinę žalÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ Â Â (b. l. 7-9) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų areÅ¡tinėje atliko 60 parų areÅ¡to bausmę laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29. PareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 18 kamerÄ , kurios plotas 14,82 kv. m ir joje buvo 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,705 kv. m gyvenamojo ploto.

Sanitarinis mazgas kameroje buvo atitvertas. Kameroje vėdinimas vyksta per langus. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į administracijÄ nesikreipė dėl blogų sÄ lygų areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę kaip numato teisės aktai. Be to, teisės aktai nenumato kokios konstrukcijos lovos turi bÅ«ti kamerose. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jis atliko areÅ¡to bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) areÅ¡tinės kameroje nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Marijampolės PN arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo Marijampolės PN areÅ¡tinės kameroje pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2017-04-29 arešto bausmę atliko Marijampolės PN areštinės kameroje Nr. 18, kurios plotas 14,82 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 13).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Å¡ioje kameroje teko 3,705 kv. m (14,82/4) ploto. Todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad didelę dalį kameros ploto užėmė baldai bei sanitarinis mazgas. Teismas akcentuoja, kad pagal Ä®sakymo 1.3.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ar kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Be to, bendras gyvenamasis kameros plotas apskaičiuotas be sanitarinio mazgo ploto (b. l. 13).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kameroje buvo drėgna, Å¡alta, trÅ«ko deguonies, buvo bloga ventiliacija, natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, areÅ¡tinės kameroje patalpų vėdinimas vyksta per langus. Be to, atsakovo atstovo teigimu, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo kameros vėdinimo nesiskundė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie vėdinimÄ areÅ¡tinės kameroje, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia.

Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo deklaratyvių paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl to, kad jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vėdinti kameros, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė (santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C).

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžio Å¡i higienos norma nereglamentuoja.Remiantis bylos duomenimis, kameroje yra įrengtas natÅ«ralus apÅ¡vietimas (langas). NatÅ«ralios apÅ¡vietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimai dėl natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficiento netaikomi (Higienos normos HN 134:2015 3 p.). PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose buvo Å¡alta, tačiau kokiu bÅ«du (prietaisu) jis temperatÅ«rÄ iÅ¡matavo nenurodė. Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad Marijampolės PN areÅ¡tinės kameroje yra netinkamas apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, tačiau nedetalizavo kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl netinkamos natÅ«ralios apÅ¡vietos, santykinės oro drėgmės ar oro temperatÅ«ros pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.Byloje pareiškėjas nepateikia kitų įrodymų, o taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintos kameros Nr. 18 apšvietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos, ventiliacijos, drėgmės, temperatÅ«ros neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.Atsakovas pateikęs Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 14-18), tačiau jie neapima ginčo laikotarpio, todėl nevertintini.Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, jog duÅ¡e turi bÅ«ti guminiai kilimėliai.

Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«tent naudodamasis duÅ¡u, dėl slidžių grindų bÅ«tų patyręs traumas byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kėjas naudodavosi duÅ¡ais, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, kadangi buvo dviejų aukÅ¡tų lovos ir kitas asmuo trikdydavo jo miegÄ . Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (redakcija galiojanti nuo 2017-01-01) nenumato kokios konstrukcijos lovos yra įrengiamos kamerose.

Todėl atsakovas įrengdamas kamerose dviaukÅ¡tes lovas teisės aktų nepažeidė. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl sveikatos pablogėjimo (jautė oro trÅ«kumÄ ir pan.) paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma (b. l. 22), iÅ¡ kurio matyti, jog per skunde nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas sveikatos problemomis susijusiomis su blogomis laikymo sÄ lygomis nesiskundė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Jolanta Medvedevienė