2017-11-15 Nr. AB-21272-3-61-3-05391-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1930-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05391-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–11), patikslintą skundą (I t., b. 51, 196), kuriuose prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (10 000 Eur už netinkamas kalinimo sąlygas (laikotarpis nenurodytas) ir 2 500 Eur dėl Lukiškių TI-K pareigūno (prižiūrėtojo) veiksmų (laikotarpis nenurodytas) bei įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipiasi iš karto po to, kai ją patyrė, žalos darymo jam metu. Pasak pareiškėjo, jis kalintas itin mažo ploto kamerose – 6 kv. m – 8 kv. m – su dar 2–3 asmenimis, kameros plotą užimdavo ir joje įrengtas tualetas (1 kv. m), 1,2 m sienelė (0,5 kv.

m) bei inventorius: stalas (1,3 kv. m), prie kurio pritvirtintos 2 kėdės; 2 dviaukščiai gultai (po 2 kv. m). Taigi, pareiškėjui tekdavo mažiau kaip 1 kv. m kameros ploto, dėl ko jis jautė diskomfortą. Taip pat laikytas kartu su sergančiaisiais ŽIV. Dėl to ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, pareigūnus žodžiu, tačiau pareigūnai nereaguodavo. Be to, Lukiškių TI-K kiekvieną dieną jam buvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore apie 1 val., tačiau tai neatitinka tarptautinių teisės aktų. Be to, kai pareiškėjas laikytas Lukiškių TI-K karantino kamerose, jis nebuvo vestas pasivaikščioti gryname ore.

Jis prašė pareigūnų suteikti ilgesnį pasivaikščiojimo laiką, taip pat ir raštu, tačiau pareiškėjui buvo atsakoma neigiamai. Kameroje įrengti tualetas, kriauklė ir kiti baldai yra seni, pavojingi sveikatai. Kamerose įrengti tualetai neatskirti nuo likusios kameros erdvės, kur ir miegama, ir valgoma. Šiltu vandeniu ir dušu buvo galima naudotis tik 1 kartą per savaitę, be to, 3–4 asmenys turėdavo nusiprausti per 15 min. Niekur nebuvo veidrodžių, lentynėlių, skirtų higienos priemonėms sudėti (skutimosi priemonėms ir kt.).

Per mėnesį jis gaudavo 1 tualetinio popieriaus ritinėlį (10 m) ir 100 g muilo, tačiau šių priemonių užtekdavo tik 10 dienų; su tuo pačiu muilu reikėjo ir praustis, ir skalbti apatinius bei viršutinius drabužius. Kamerose nebuvo adekvačios ventiliacijos, todėl nuolat būdavo drėgna, vidutinė drėgmė siekė 80 proc., dėl to išskalbti drabužiai nedžiūdavo. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės), užvalkalai buvo seni, purvini, smirdintys. Kamerose buvo buitinių kenkėjų: žiurkių (pelių), tarakonų.

Kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, vienintelis langas uždengtas metaliniu sieteliu, įrengtos 3 poros grotų, į kameras beveik nepatekdavo natūralios šviesos, o vienintelė elektros lemputė skleisdavo blankią ir nepakankamą šviesą (20 W). Lukiškių TI-K pareigūnas M. P. darė pareiškėjui psichologinį spaudimą, dėl pareigūno veiksmų pareiškėjas kreipėsi ir į teismą. Pasak pareiškėjo, jis daug kartų rašė skundus įvairiais klausimais dėl pareigūnų, dėl parduotuvės, dėl gydytojų ir kt., tačiau administracija pateikdavo neigiamus atsakymus.

Pareiškėjas pats nerūkė, todėl kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo perkėlimo į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys, tačiau į prašymą nebuvo sureaguota. Taigi, teko apie 4 mėnesius praleisti su rūkančiais, dėl to pareiškėjas vėliau pats pradėjo rūkyti. Pareiškėjui nebuvo leista apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje 13 parų, o jeigu ir leidžiama apsipirkti, tai neatnešami būtiniausi daiktai, pavyzdžiui, smilkalai, saldiklis. Pareiškėjas 7 dienoms buvo nugabentas į Varėnos areštinę be maisto produktų ir būtiniausių prekių ir priemonių, t. y. cigarečių, kavos, arbatos, šokolado, dantų šepetėlio, lūpų balzamo, pašto ženklų ir kt.

Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nežmoniškomis, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis, o tai sukėlė jam nežmoniškus ir traumuojančius išgyvenimus ir potyrius, jis patyrė depresiją, buvo sužalota pareiškėjo sveikata.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 56–64) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad 2014 m. spalio 4 d. – 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 14 d. – 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 28 d. – 2015 m. spalio 5 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Esant perpildytoms kameroms, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Teigė, kad nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius kamerų valymui visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus vykdo UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys patys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Teigė, kad vėdinimo sąlygos atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl sanitarinio mazgo, veidrodžio pažymėjo, kad teisės aktuose nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, tačiau nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Šiuo metu Lukiškių TI-K ruošiamasi montuoti reikiamą kiekį veidrodžių gyvenamosiose kamerose.

Dėl higienos priemonių išdavimo nurodė, kad Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kiekvieną mėnesį taip pat išduodami dantų šepetėlis, vienkartiniai skustuvai. Dėl dušų nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims 1 kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais išvedimo į dušą tvarkos nepažeidė.

Dėl aprūpinimo patalyne, skalbimo, džiovinimo nurodė, kad Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal teisės aktuose nustatytas normas, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių (viršutinių drabužių) skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga ir už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, o jeigu suimtasis / nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai.

Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Dėl laikymo kartu su rūkančiais / nerūkančiais pažymėjo, kad pagal turimus duomenis, ar suimtasis (nuteistasis) pageidavo / nepageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis, jis taip ir laikomas įstaigoje. Dėl pareigūnų elgesio nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Dėl pasivaikščiojimų pažymėjo, kad jie vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, o pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, be to, skundžiamas laikotarpis yra pakankamai trumpas. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

3. Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo atsiliepimą, papildė savo skundą (II t., b. l. 2–3), nurodydamas, kad atvykęs į Lukiškių TI-K 2015 m. birželio 30 d., buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios kameros plotas su visu inventoriumi ir tualetu – 6,43 kv. m, tačiau kameroje buvo iš viso 3 asmenys (2 asmenys ir pareiškėjas), o ne 2 asmenys, kaip nurodė Lukiškių TI-K, t. y. į kamerą Nr. 113, kurioje jau buvo pareiškėjas ir 1 asmuo, apie 23.00 val. buvo uždarytas dar vienas asmuo, o tai sudrumstė pareiškėjo ramybę, be to, atvykęs asmuo triukšmavo. Pareiškėjas 2015 m. liepos 1 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 278, joje buvo jis ir dar vienas asmuo, tačiau kameros plotas su visais baldais – 7,92 kv. m, todėl pareiškėjas neturėjo erdvės judėti. 2015 m. liepos 14 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 kv. m, tačiau Lukiškių TI-K klaidingai nurodė, kad kameroje buvo vienas asmuo: pareiškėją uždarant į šią kamerą, joje jau buvo laikomas vienas asmuo, tik tą asmenį po kelių valandų perkėlė į kitą kamerą, o į jo vietą uždarė naują asmenį; taigi, pareiškėjas nurodytą dieną (parą) kameroje Nr. 105 buvo kartu su dar vienu asmeniu. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 kv. m), joje laikytas jis ir dar 2 asmenys, taigi, asmeniui neteko net 1 kv. m. Pareiškėjas 2015 m. liepos 28 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 kv. m), tačiau joje, priešingai, nei teigia Lukiškių TI-K, jis nebuvo vienas: po 30 min. į šią kamerą buvo uždarytas dar vienas asmuo; taiki kameroje Nr. 116 pareiškėjas neturėjo pakankamai ploto judėti. Pareiškėjas kameroje Nr. 267 praleido beveik 2 mėnesius (plotas – 7,63 kv. m) su dar vienu asmeniu, todėl asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatyto minimalaus reikalavimo. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 322, kurioje nuo sienų buvo atsilupę dažai, be to, šios kameros plotas su visais baldais yra 7,77 kv. m, taigi, asmeniui taip pat neužtikrintas minimalus plotas.

4. Pareiškėjas D. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 24–48) priėmė pareiškėjo skundo dalies dėl įpareigojimo atsakovui nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 90 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 2 paras). Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 4 d. – 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 14 d. – 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 28 d. – 2015 m. spalio 5 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2014 m. spalio 15d. iki 2015 m. birželio 29 d. (imtinai) (į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių), nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 27d. (imtinai) (į Varėnos areštinę).

7. Teismas rėmėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose nustatytais duomenimis dėl kamerų Nr. 209 (I t., b. l. 147–149, 161–162), Nr. 113 (I t., b. l. 150), Nr. 267 (I t., b. l. 165–166), Nr. 105 (I t., b. l. 167–168), Nr. 116 (I t., b. l. 179–180, b. l. 181–182, b. l. 183–184), Nr. 322 (I t., b. l. 185–186), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, taip pat Kalėjimų departamento pažymomis apie priimtus skundus, t. y. kad šioje institucijoje 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir rugpjūčio 26 d. gauti 2 pareiškėjo skundai dėl kalinimo sąlygų ir administracijos elgesio (I t., b. l. 38, 39), 2015 m. rugsėjo 2 d.

– skundas dėl administracijos elgesio (I t., b. l. 40), 2015 m. rugsėjo 21 d. – skundas dėl administracijos elgesio (I t., b. l. 41), 2015 m. spalio 1 d. – 2 skundai dėl netinkamo darbuotojų elgesio su įkalintais asmeninis (fizinis smurtas, įžeidinėjimas žodžiu) (I t., b. l. 20, 21), 2015 m. spalio 5 d. – 2 skundai (dėl nuobaudų taikymo ir administracijos elgesio) (I t., b. l. 36–37), Lukiškių TI-K pažymomis apie priimtus dokumentus, t. y. kad 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 5 d. priimti pareiškėjo skundai dėl pareigūno veiksmų (I t., b. l. 13, 14, 12), 2015 m. spalio 1 d.

– dėl perkėlimo į kitą kamerą (I t., b. l. 15), Vilniaus VSC pažymomis apie priimtus dokumentus, t. .y kad 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. spalio 5 d. gauti pareiškėjo skundai dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (I t., b. l. 16–18), Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. J. 2015 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl suimtojo D. K. skundo“ (I t., b. l. 72), Lukiškių TI-K, atsakymu į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą (2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 96-2557 „Dėl pareigūno veiksmų bei laikymo sąlygų“ (I t., b. l. 24–25, 70–71), Kalėjimų departamento 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 2S-4247 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (I t., b. l. 23), Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 2 d. raštu Nr. 96-2602 „Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų“ (I t., b. l. 42, 78), Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. 96-2656 „Dėl pasivaikščiojimo ir higienos priemonių“ (I t., b. l. 30), Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. 96-2853 „Dėl pareigūno veiksmų“ (I t., b. l. 28–29, 82–83), Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. 96-2878 „Dėl laikymo sąlygų“ (II t., b. l. 18), Kalėjimų departamento 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2S-4909 „Dėl trijų skundų nagrinėjimo“ (adresuotas pareiškėjui ir Lukiškių TI-K direktoriui) (I t., b. l. 22), Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 28 d. raštu Nr. 96-2883 „Dėl pasivaikščiojimo“ (I t., b. l. 197–198), Kalėjimų departamento 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 2S-4999 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, Vilniaus VSC 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. 13-15(2.1)-2-13151 (I t., b. l. 19), Vilniaus VSC 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. 13-15(2.1)-2-13205 (I t., b. l. 33–35).

8. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė laikotarpio, už kurį prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-6935-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00846-2015-9) pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (pareiškėjas teikė skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. birželio 5 d.), 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime, įvertinęs tai, kad faktiškai pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir skųstą teismo sprendimą paliko nepakeistą), taip pat į tai, kad šioje administracinėje byloje pagal Lukiškių TI-K pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog po 2014 m. vasario 13 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo periodiškai laikomas nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d. (I t., b. l. 56–64, 65–69), teismas šioje administracinėje byloje sprendė dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d.

9. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio, 6. 247 straipsnio, 6.249 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2011 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011), apibendrinęs kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, teismas padarė išvadą, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 2 paras.

Teismas atkreipė dėmesį, jog 2014 m. spalio 4 d. – 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d., 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. liepos 14 d. – 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 28 d. – 2015 m. spalio 5 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2014 m. spalio 15d. iki 2015 m. birželio 29 d. (imtinai) (į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių), nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 13 d. (imtinai) (į Varėnos areštinę), nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. liepos 27d. (imtinai) (į Varėnos areštinę) (I t., b. l. 56–64, b. l. 65–69).

Taigi, teismas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

10. Teismas taip pat rėmėsi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 taip pat sprendimais administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.) bei pabrėžė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, todėl nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodyti.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (I t., b. l. 187–189);

Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (I t., b. l. 191–193).

Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir minėtuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, adresuotus Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (I t., b. l. 16–18), padarė išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu (nes vėdinimo sistemos, apšvietos sistemos iš esmės atitiko higienos normas), tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertino ir smulkesnius pažeidimus, o ypač pažeidimus, susijusius su pasivaikščiojimais gryname ore, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d., liepos 14, 17 d. nebuvo vedamas pasivaikščioti (I t., b. l. 197–198).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, rūkančiais asmenimis (juolab, kad pats pareiškėjas yra rūkantis, o rūkymo priežasčių neįmanoma nustatyti) nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pareiškėjo nepasitenkinimas galimybe naudotis šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę nėra pagrįstas, nes būtent tokį reikalavimą nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kiekvieną mėnesį taip pat išduodami dantų šepetėlis, vienkartiniai skustuvai. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl tualetinio popieriaus trūkumo yra nepagrįsti.

Nors pareiškėjas pareiškė nusiskundimus apsipirkimo asortimento skurdumu, tačiau apsipirkimo asortimento jokie teisės aktai nereglamentuoja, o, teismo vertinimu, smilkalai, saldikliai nėra būtinieji daiktai. Dėl pareigūno M. P. daromo psichologinio spaudimo teismas posėdžio metu išsiaiškino, kad pareiškėjas buvo nepatenkintas šio pareigūno necenzūriniais žodžiais, nepagarbiu elgesiu, atliktu 2015 m. rugsėjo 25 d. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (II t., b. l.

15) nenustatyta, kad pareigūnas elgėsi netinkamai. Teismas akcentavo, jog Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 96-2853 „Dėl pareigūno veiksmų“, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 28–29, 82–83), jog 2015 m. rugsėjo 25 d. laiko tarpo nuo 9.30 val. iki 12.00 val. išsaugotos vaizdo medžiagos peržiūrėjimo metu neteisėtų prižiūrėtojo M. P. veiksmų neužfiksuota; Lukiškių TI-K vaizdo stebėjimo kameros garso neįrašo, nes neturi tokių techninių galimybių. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 2 500 Eur dėl pareigūno neteisėtų veiksmų atmestas kaip visiškai nepagrįstas.

12. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (2 paras pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikti pasivaikščiojimai 2015 m. birželio 30 d., liepos 14, 17 d., į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 1 035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 90 Eur suma, kuri priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas pabrėžė, kad vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 500 Eur. Teismo vertinimu, didesnės negu 90 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, teismas, pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus, o priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo skundo dalies atsisakymo, nesant, šį atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė, išaiškindamas pareiškėjui, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

III. 14. Pareiškėjas D. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 54–57), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

14.1. Administracinėje byloje Nr. I-6935-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00846-2015-9) Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nepilnametis. Sulaukęs pilnametystės, nuo 2014 m. spalio 3 d. vėl buvo laikomas Lukiškių TI-K su pertraukom iki 2015 m. vasario 11 d. (kai buvo paleistas į laisvę iš Pravieniškių pataisos namų) ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįskaičiavo į žalos atlyginimo laikotarpį laiko nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d., kai pareiškėjas atlikinėjo naują bausmę, ir tai nereiškia, kad pareiškėjas antrą kartą prašo atlyginti žalą už tą patį laikotarpį. Taigi iš viso pareiškėjas 87 paras buvo laikomas jo nurodytomis nežmoniškomis sąlygomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo prašo į pažeidimo laiką įskaičiuoti pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ir už vieną parą priteisti po 45 Eur.

14.2. Suklydo teismo posėdžio metu sakydamas, kad atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus, kadangi teismo posėdis vyko pareiškėjui neįprastu – vaizdo konferencijos būdu – ir jis buvo susijaudinęs, ne viską teisingai suprato, todėl prašo įpareigoti atsakovą nutraukti kankinimo veiksmus, nepaisant to, kad bausmę pareiškėjas šiuo metu atlieka Alytaus pataisos namuose, tačiau bet kada vėl gali būti etapuojamas į Lukiškių TI-K.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 60–63) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Taigi, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, būtinus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, bei pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl laikotarpio trukmės, kai buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės kalėti atitinkamo ploto kameroje. Pareiškėjo teigimu, jo teisės į minimalų plotą buvo pažeidžiamos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ir sudaro 87 dienas, o ne 2 dienas, kaip nustatė teismas. Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė jam 2 500 Eur žalos atlyginimo dėl neteisėtų pareigūno M. P. veiksmų.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad aptartos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

18. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino bei analizavo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d., kai pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Į šį laikotarpį patenka ir pareiškėjo nurodomas laikotarpis - nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d., kurį pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino.

19. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 6 d., pareiškėjas 2 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv/m ploto. Tačiau teismo sprendime nėra konkretizuota kokiomis kalendorinėmis dienomis šie pažeidimai buvo padaryti.

20. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas aptariamu laikotarpiu matyti, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv/m ploto šiomis datomis: 2014 m. spalio 3 d. (kameros Nr. 118 plotas 7,38kv/m, kalėjo 3 asmenys); 2015 m. liepos 16 -20 d. (5 paros, kamera Nr. 263 plotas 7,83 kv/m, kalėjo 3 asmenys). Tokios aplinkybės yra nurodomos ir atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

21. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė neteisingą išvadą dėl trukmės, kurios metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės į minimalų kalinimo plotą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo teisės šioje srityje buvo pažeidžiamos 6 paras. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog šis pažeidimas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d., sudarė 87 dienas nėra patvirtinamas byloje surinktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas tuo laikotarpiu. Kokių tai faktinių aplinkybių tuo klausimu nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl jo teiginiai šiuo klausimu pripažintini neįrodytais.

22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis pažeidimas (minimalaus ploto neužtikrinimas) visumoje su kitu nustatytu pažeidimu (teisės į pasivaikščiojimus pažeidimu), turi būti kompensuotas pareiškėjui, jam padarytą neturtinę žalą atlyginant pinigais. Atsižvelgus į nustatytą ilgesnės trukmės pažeidimo laiką, darytina išvada, kad pareiškėjui žalai atlyginti yra tikslinga priteisti 150 Eur.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas likusioje dalyje yra nepagrįstas bei atmestinas. Pareiškėjo teiginiai, kad jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus atliko pareigūnas M. P., nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, esantys vaizdo įrašai, kuriuos ištyrė bei aptarė pirmosios instancijos teismas, paneigia šiuos pareiškėjo teiginius bei patvirtina atsakovo teiginius, kad minėtas pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.

24. Atmestinas ir tas pareiškėjo argumentas, kuriuo teigiama, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo - įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinimo veiksmus, nes kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo jis pripažįsta, jog teismo posėdžio metu atsisakė šio reikalavimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo susijaudinęs, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir panašiai, šiuo atveju nėra grindžiama jokiais objektyviais faktoriais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas iš tikrųjų galėjo nesuprasti savo veiksmo esmės. Todėl jo subjektyvaus pobūdžio teiginiai yra atmetami, o teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį dėl priteisto 90 Eur žalos atlyginimo pakeisti ir pareiškėjui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys