2017-12-06 Nr. AB-22740-3-61-3-02058-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2699-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02058-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K neužtikrinant jo privatumo, nes sanitariniame mazge buvo stebimas pareigūnų bei kitų kameroje laikomų asmenų. Sumontuota pertvara neužtikrino jo privatumo. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, akcentavo, kad galimybės privačiai pasinaudoti tualetu ribojimas vertinamas kaip vienas iš faktorių nustatant, ar pasiektas kankinimo ir pažeidimo lygis, jog būtų konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 6–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo 6,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

4. Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Tualetas nuo patalpos atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Teisės aktai nereglamentuoja, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose būtų įrengtos durelės. Be to, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punktą, kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys su akute ar langeliu daiktams perduoti. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kamerose sanitarinių mazgų atitvėrimas būtų atskirtas nuo kameros akučių. Tokie atitvėrimai trukdytų vykdyti nuolatinę stebėjimo kontrolę. Pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja mandagiai, laikydamiesi etikos reikalavimų. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė, todėl nėra sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 152‑155) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 2 ir 21 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ HN 134:2015 3 punktu, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu. Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusios kameros pertvara, jokių kitų duomenų nurodytiems teiginiams pagrįsti nepateikė, į administraciją su skundais nesikreipė. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais, kad sanitarinis mazgas atskirtas pertvara. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose pažeidimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir atskyrimo nebuvo nustatyta. Minėtuose aktuose taip pat buvo konstatuota, kad Higienos norma HN 76:2010, įrengiant sanitarinį mazgą, eksploatuojamame Lukiškių TI-K, netaikytina. Teismas, įvertinęs patikrinimo aktus, pripažino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengti nėra galimybių. Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, teismas analizuojamus pareiškėjo teiginius pripažino nepagrįstais.

7. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė ir pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija ir nustatė, kad viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Ta aplinkybė, kad prižiūrėtojai, tarp kurių yra ir moterų, atlieka kamerų stebėjimo kontrolę, savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Kameroje įrengta sienelė, kuria atskirtas sanitarinis mazgas, užtikrino minimalų privatumą atliekant gamtinius reikalus. Atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip žiaurus elgesys Konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjo patiriami nepatogumai neribojo jo, kaip žmogaus, orumo. Pareiškėjui, kaip ir kitiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims, taikomi tie patys elgesio reikalavimai, kad būtų užtikrinta vieninga Lukiškių TI-K laikomų asmenų apsauga. Teismas išskirtinių aplinkybių nenustatė.

8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip privalėjo veikti, užtikrinant sanitarinio mazgo įrengimą, bei nepažeidė pareiškėjo privatumo. Lukiškių TI-K veikoje nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų būtinųjų sąlygų nustatymas yra betikslis, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia žalos fakto ir jos dydžio. Taigi nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, todėl jo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

9. Teismas taip pat atmetė Lukiškių TI-K prašymą priteisti 6,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 165–166) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

11. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nepripažinęs, jog jo teisė į privatumą Lukiškių TI-K kameros sanitariniame mazge buvo pažeista.

12. Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 175–178) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

14. Pareiškėjas tiek skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniu skundu reikalauja priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur sumą neturinės žalos atlyginimui, nes jam kalint Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (su pertraukomis) nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas dėl bylos faktinių aplinkybių (sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, tačiau neatskirtas nuo kameros durų) tarp šalių nekyla. Šias aplinkybes nurodo pareiškėjas savo skunduose, jas patvirtina atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai bei nuotraukos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo (žr. nutarties 6 p.), jog paminėtas sanitarinio mazgo įrengimas atitiko ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo apeliaciniu skundu prieš tai paminėto pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto faktinių aplinkybių vertinimo neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada (žr. nutarties 7 p.), kad nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas nepažeidė jo privatumo.

16. Pareiškėjo ginčijamu aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, ne kartą yra akcentavęs, jog suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑337‑146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Lukiškių TI‑K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas jokiomis kitomis kalinimo Lukiškių TI-K sąlygomis nesiskundė, todėl pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos Konvencijos 3 straipsnyje, nėra, tačiau konstatuotinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į privatumą pažeidimas („kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“).

18. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nutarties 16 punkte nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

20. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais.

22. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas minėtuose dokumentuose iš viso nedetalizavo, kuo pasireiškė jo patirta neturinė žala, nepateikė jokių šią žalą patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 500 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui už jo teisės į privatumą pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti, V. M. skundą iš dalies tenkinant ir priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimui; kitą V. M. skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius