a9838e98-e803-42b9-bc18-bd1039aa1dc4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1558-413/2014Proceso Nr. 2-83-3-00631-2013-1Procesinio sprendimo kategorija:35.4; 35.5; 35.3.6; 45.5;121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-374/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės Å¡iluma“, atsižvelgdama į tai, jog 2013 m. birželio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartimi sujungė atnaujintas civilines bylas Nr. 2-1082-374/2013 ir Nr. 2-4772-802/2012 į vienÄ civilinę bylÄ , paliekant civilinę bylÄ Nr. 2-1082-374/2013, o 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. 2-1082-374/2013 prijungė atnaujintÄ civilinę bylÄ Nr. 2-116-301/2012, bei tai, jog iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-116-301/2012 (už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01) ir Nr. 2-4772-802/2012 (už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-04-30) iÅ¡ atsakovo V.

B. priteistos skolos (iÅ¡ viso 2 251,44 Lt) per antstolio kontorÄ jau yra iÅ¡ieÅ¡kotos, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. 1 897,34 Lt skolos už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ir pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., 75 Lt žyminio mokesčio ir 5 % dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ namÄ (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr.

23. Atsakovo buto ir karÅ¡to vandens sistemų įrenginiai nuo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų yra atjungti ir butas Å¡ildomas kitokiu bÅ«du, tačiau kiti namo butai ir patalpos, įskaitant ir bendrojo naudojimo patalpas, ieÅ¡kovės yra Å¡ildomos centralizuotai tiekiama Å¡ilumos energija, todėl, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, atsakovui, kaip daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkui, tenka pareiga apmokėti jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Atsakovas V. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ arba jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė visose bylose, sujungtose į Å¡iÄ bylÄ , nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, skaičiuodama mokesčius taikė netinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ bendro naudojimo patalpoms; Å¡ilumos apskaitai naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ apskaitos sistemÄ â€žRubisafe“, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamam atsakovui, neteisėtai reikalauja delspinigių.

Vėliau atsakovas nusprendė pradiniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti skolÄ â€“ 480,12 Lt, sumokėti ir dėl asmeninių priežasčių nebetęsti ginčo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 897,34 Lt skolÄ už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012/2013 m.

Å¡ildymo sezono pabaigos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. 2-116-301/2012 (civ. byla Nr. A2-307-896/2013) ir Nr. 2-4772-802/2012 (civ. byla Nr. A2-1696-570/2013) atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 45,16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iÅ¡nagrinėjo atsakovo skundÄ dėl ieÅ¡kovo Å¡ilumos paskirstymo teisėtumo, liko iÅ¡spręsti tik skolos už prievolės nevykdymÄ priteisimo klausimÄ , todėl, atsižvelgdamas į Energetikos Ä®statymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyta tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotÄ energijÄ , bet ne tada, kai Å¡ilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotÄ energijÄ priteisimo, ir vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pripažino atsakovo teiginius dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo nepagrįstais.Teismas, vadovaudamasis Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatomis, CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalimis, teismų praktika, bei įvertinęs tai, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, iÅ¡nagrinėjusi V.

B. skundÄ dėl mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , savo sprendime pažymėjo, kad: „ UAB „LITESKO“ filialas „Marijampolės Å¡iluma“ nuo 2008 m. sausio 1 d. privalėjo taikyti Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodÄ (metodus), t. y., MetodÄ Nr. 4 kartu su Metodu Nr.5“, tuo pačiu patvirtindama, kad ieÅ¡kovas taiko name tinkamus Å¡ilumos paskirstymo metodus, konstatavo, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi pareigÄ mokėti už Å¡ilumÄ , suvartotÄ namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui.Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovo V.

B. pareiÅ¡kimuose dėl proceso atnaujinimo bei dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti motyvai yra nepagrįsti, todėl sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-116-301/2012 ir 2-4772-802/2012 paliko nepakeistus, nagrinėjamoje byloje priėmė galutinį sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino (CK 6.2, 6.383, 6.384, 6.385, 6.388, 6.391, 6.185, 6.210 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. praÅ¡o teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :1) atnaujinti procesÄ civilinėse bylose Nr. 2-116-301/2012 (civ. byla Nr. A2-307-896/2013) ir 2-4772-802/2012 (civ. byla Nr. A2-1696-570/2013);2) ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, jeigu iÅ¡ankstine tvarka dar galima pasinaudoti, arba bylÄ nutraukti, jeigu iÅ¡ankstine tvarka nebegalima pasinaudoti;3) atmesti ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu apeliacinės instancijos teismas pats negali paÅ¡alinti pirmosios instancijos padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų;4) skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į klausimÄ â€“ „kokį kiekį centralizuotos Å¡ilumos energijos, priskirtos atsakovo vietiniu (autonominiu) Å¡ildymu Å¡ildomam butui tenkančiai bendro naudojimo patalpų daliai, atsakovas faktiÅ¡kai (realiai) gavo ginčo laikotarpiu, įvertinus autonominiu bÅ«du Å¡ildomo buto padėtį name ir atsakovo prievolės proporcingai Å¡ildyti bendro naudojimo patalpas įvykdymÄ , patiekiant iÅ¡ atsakovo autonominiu bÅ«du Å¡ildomo buto iÅ¡skirtÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯ namo bendro naudojimo patalpas?“;5) sustabdyti civilinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Å¡ildymo bÅ«do keitimo reglamentavimo Å¡ilumos vartojimo taisyklėmis teisėtumo;6) sustabdyti civilinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar LR Å«kio ministro patvirtintų 2003 m.

„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 181 p. nuostata neprieštarauja LR Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalies bei 6.263 straipsnio 3 dalies, CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, CK 6.329 straipsnio 1 dalies, CK 6.388 straipsnio 1 dalies, CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatoms;7) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, kad ieškinį ieškovo UAB „Litesko“ vardu pareiškė neįgaliotas asmuo, kuris nėra ieškovo darbuotojas, dėl ko byla turi būti nutraukta.

Apelianto nuomone, uždarosios akcinės bendrovės filialo darbuotojai nėra ir negali būti laikomi pačios bendrovės darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos netinkamo atstovavimo klausimu.

2. Teismas nepragrįstai nusprendė, kad Å¡alių ginčui nėra privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apelianto nuomone, Å¡i tvarka turi bÅ«ti taikoma, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo iÅ¡ atsakovo priteisti tariamÄ Ä¯siskolinimÄ už jam suteiktas Å¡ildymo paslaugas, įskaitant delspinigius, kurių atsakovas faktiÅ¡kai negavo. Todėl ginčas yra kilęs dėl Å¡ilumos paskirstymo, apskaitos, Å¡ilumos tiekimo nutraukimo, apmokėjimo už Å¡ilumos energijÄ pažeidimų.

Minėta tvarka nepasinaudojus, teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu. 3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovas faktiškai gavo ginčo šilumos energijos kiekį. Apelianto nuomone, jis byloje įrodė, jog apskirai negavo ginčo energijos kiekio, nes šio energijos kiekio buvo neįmanoma patiekti į bendrojo naudojimo patalpas, kurios buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo tiekimo tinklų, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, atsisakė šiuo tikslu skirti byloje ekspertizę, kurios prašė atsakovas.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ , dėl ko neatskleidė bylos esmės. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo bei ieÅ¡kovo argumentų matyti, jog visos bylos esmė – teisėtai ar neteisėtai atsakovas pakeitė bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ , nors pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas turėjo tik aiÅ¡kintis, ar atsakovas faktiÅ¡kai suvartojo ginčo Å¡ilumos energijos kiekį, kurio pateikimo faktÄ ir apimtį privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas.

Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas faktiÅ¡kai ir realiai gavo ginčo energijos kiekį, nes vien tik tariamai neteisėtas Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas pats savaime neįrodo, kad ieÅ¡kovas į butÄ pateikė ginčo energijos kiekį.4. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas netinkamai vykdo savo prievolę apskaityti ir paskirstyti atsakovo name suvartotÄ centralizuotÄ Å¡ilumÄ pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės patvirtintÄ 4-tÄ ir 5-tÄ metodus, kadangi dalį Å¡ilumos energijos priskyrė ir atsakovo bendrojo naudojimo patalpoms, kurios buvo Å¡ildomos vietiniu bÅ«du.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, rungimosi civiliniame procese principÄ , įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nes iÅ¡imtinai rėmėsi ieÅ¡kovo pasvarstymais, Å ilumos vartojimo bei paskirstymo taisyklėmis, visiÅ¡kai ignoruodamas visus kitus byloje esančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog faktiÅ¡kai ginčo Å¡ilumÄ suvartojo ne atsijungęs vartotojas, o kitų butų savininkai, savo butus Å¡ildantys centralizuotu Å¡ildymu. Be to, teismas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, kuri atsakytų į klausimÄ , kokį faktinį kiekį centralizuotos Å¡ilumos energijos, tenkančios atsakovo butui ir bendro naudojimo patalpoms, atsakovas faktiÅ¡kai ir realiai gavo ginčo laikotarpiu. Pasak apelianto, tik atlikus ekspertizę galima tinkamai iÅ¡spręsti bylÄ .7. Apelianto nuomone, yra pagrindas stabdyti bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar LR Å«kio ministro patvirtintų 2003 m.

„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 181 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja LR Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalies bei 6.263 straipsnio 3 dalies, CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, CK 6.329 straipsnio 1 dalies, CK 6.388 straipsnio 1 dalies, CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kinys paduotas neįgalioto asmens, kuris neturėjo teisės atstovauti ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kinio padavimo metu nebuvo ieÅ¡kovo UAB „Litesko“ darbuotojas, o tik filialo darbuotojas. IeÅ¡kovo filialai nėra atskiri juridiniai asmenys, o tik vieno juridinio asmens struktÅ«riniai padaliniai, todėl pagal suteiktÄ kompetencijÄ filialui priėmus darbuotojÄ , jis laikomas ir UAB „Litesko“ darbuotoju. Be to, bendrovės filialo „Marijampolės Å¡iluma“ nuostatuose nurodyta, jog filialas yra įgaliotas bendrovės vardu atstovauti bendrovės interesus visuose teisėsaugos organuose, jeigu toks atstovavimas susijęs su filialo veikla.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl neva netinkamai ir nepagrįstai skirstytos Å¡ilumos energijos name ir bendrojo naudojimo patalpose. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡alių ginčas dėl Å¡ilumos energijos paskirstymo ginčo name pagal apelianto pateiktÄ skundÄ jau yra iÅ¡spręstas 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu Nr. R2-1587. Komisija sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovę perskaičiuoti visiems namo vartotojams, o kartu ir apeliantui, mokesčius už Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012/2013 Å¡ildymo sezono pabaigos vadovaujantis Metodu Nr. 5, kartu su Å ilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19.

Å is perskaičiavimas buvo atliktas 2013 m. birželio mėnesį ir apie tai informuota Komisija. Apeliantas Komisijos sprendimo neskundė ir parengiamajame Å¡ios bylos teismo posėdyje patvirtino, kad Komisijos sprendimas jį tenkina. Be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas Å¡ilumos paskirstymo klausimo nekėlė. 3. Dėl Energetikos įstatyme įtvirtintos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ieÅ¡kovo nuomone, nei Komisija, nei Valstybinė energetikos inspekcija neturi teisės priteisti iÅ¡ energijos vartotojų skolas, tokiÄ teisę turi tik teismas.

Be to, Komisija jau yra iÅ¡nagrinėjusi atsakovo skundÄ dėl ieÅ¡kovės Å¡ilumos paskirstymo teisėtumo ginčo name ir pateikusi savo iÅ¡vadÄ , todėl nagrinėjamoje byloje liko neiÅ¡spręstas tik skolos priteisimo už prievolės nevykdymÄ klausimas.4. IeÅ¡kovės nuomone, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Å¡ildymo bÅ«do keitimo teisėtumo, ginčas vyksta dėl susidariusios skolos priteisimo atsakovui nevykdant prievolės atsiskaityti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Todėl sustabdyti civilinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ tuo klausimu, dėl kurio nėra ginčo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl netinkamo atstovavimo Apeliacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, jog ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo UAB „Litesko“ vardu pareiÅ¡kė neįgaliotas (neturintis teisės atstovauti ieÅ¡kovÄ ) asmuo, kuris nėra ieÅ¡kovo darbuotojas, dėl ko byla turi bÅ«ti nutraukta.

Apelianto nuomone, uždarosios akcinės bendrovės filialo darbuotojai, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį pateikusi UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ darbuotoja G. J., nėra ir negali bÅ«ti laikomi pačios bendrovės darbuotojais.Pagal ieÅ¡kovės UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ nuostatų 1.1 punktÄ ieÅ¡kovės filialas yra neturintis juridinio asmens teisių UAB „Litesko“ padalinys, kuris veikia bendrovės vardu kitoje nei bendrovės buveinė vietoje ir vykdo bendrovės veiklos sritis, numatytas įstatuose pagal įgaliojimÄ (t. 3, b. l. 17-21).

Ä®statymas numato, kad kiekvienas įmonės struktÅ«rinis padalinys (filialas) veikia patvirtintų nuostatų pagrindu (CK 2.54 straipsnis). Juridinio asmens filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens filialas neturi visų juridinio asmens požymių, todėl juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, o filialas – pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.53 straipsnio 2 dalis). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės filialai nėra atskiri juridiniai asmenys (įmonės), todėl priimtas į darbÄ darbuotojas laikytinas ir juridinio asmens (UAB „Litesko“) darbuotoju.

Be to, filialo nuostatų 3.4.2. punkte numatyta, jog filialas yra įgaliotas bendrovės vardu atstovauti bendrovės interesus visose teisėsaugos organuose, jeigu toks atstovavimas susijęs su filialo vykdoma veikla, taip pat savo kompetencijos ribose atlikti procesinius veiksmus – pareikšti ieškinį (filialo nuostatų 3.4.3 punktas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra tiesiogiai susijęs su filialo vykdoma veikla – centralizuotu šilumos tiekimu Marijampolės mieste. Ieškinį padavęs asmuo – juristė G.

J., veikė vadovaudamasi jai iÅ¡duotu UAB „Litekso“ įgaliojimu Nr. 012-06-265, suteikiančiu teisę atstovauti tiek paties juridinio asmens, tiek jos filialo „Marijampolės Å¡iluma“ interesams visose civilinėse bylose, įskaitant ieÅ¡kinio pasiraÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 11; t. 3, b. l. 9). G. J. turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ (t. 3, b. l. 10), todėl ieÅ¡kovės atstovavimas neprieÅ¡tarauja ir CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-504-212/2014).

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Dėl iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos Energetikos įstatymo (toliau - ir EÄ®) 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡ankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija (toliau - ir Inspekcija) įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Kitas subjektas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) iÅ¡ankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energijÄ , dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos iÅ¡teklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014).

Tokiems ginčams, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, atriboti nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikÅ¡mingas tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas. Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energijÄ perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolÄ ar jÄ sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2014).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo buvo praÅ¡oma priteisti skolÄ už Å¡ilumos tiekimÄ bendrojo naudojimo patalpoms, kurių bendraturtis yra atsakovas, ir Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ , taigi ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ prievolinių teisnių santykių, dėl ko EÄ® 34 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai kreiptis pirmiau į InspekcijÄ ar KomisijÄ nei į teismÄ , yra netaikomi. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad atsakovas pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl netinkamos Å¡ilumos energijos apskaitos (mokesčių) 2013 m. balandžio 23 d. kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu (iÅ¡vada) atsakovo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo ieÅ¡kovę perskaičiuoti atsakovui mokesčius už Å¡ilumos energijÄ vadovaujantis Å¡ilumos paskirstymo metodu Nr. 4 ir Nr. 5 už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012/2013 Å¡ildymo sezono pabaigos (t. 1, b. l. 117-120).

Å alims Å¡ios Komisijos iÅ¡vados neapskundus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo V. B. ir ieÅ¡kovės UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės Å¡iluma“ ginčas dėl Å¡ilumos tiekimo kainų ir tarifų (metodų) nustatymo už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kaip tai numatyta Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo iÅ¡spręstas. Remdamasi Komisijos iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovė šį Komisijos sprendimÄ Ä¯vykdė, perskaičiavo atsakovui mokesčiui už aptartÄ laikotarpį ir pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas (t. 1, b. l. 151-153, 161-165).

Atsakovas mokesčio dydžio neginčijo, atskiro reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl kitų taikytinų metodų Å¡ilumos tiekimui ir mokesčiams skaičiuoti nereiÅ¡kė, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo palikti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba taikyti kitÄ Å¡ilumos apskaitos metodÄ atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atsakovo prievolės mokėti mokestį už Å¡ilumos tiekimÄ ir tinklų priežiÅ«rÄ Apeliantas teigia, kad atsakovas negavo ir negalėjo gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡ilumos energijos tiekimo paslaugos, kadangi jo buto Å¡ildymo prietaisai buvo teisėtai atjungti nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos.

Be to, nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo tinklų buvo atjungtos ir bendro naudojimo patalpos. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Daugiabučio namo bendraturčių pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iÅ¡ įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, kuriÄ detalizuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos (2 straipsnio 15 punktas), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡ie bendrojo naudojimo objektai:

1) bendrosios pastato konstrukcijos;

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos;

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos;

4) vietiniai inžineriniai tinklai;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis pripažįstama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, gilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus). Bendrojo naudojimo objektų nuosavybės specifika lemia tai, jog nėra fiziÅ¡kai įmanoma kiekvienam bendraturčiui individualizuoti jam priklausiančios bendrojo naudojimo objektų dalies, todėl prie Å¡ių objektų iÅ¡laikymo privalo prisidėti visi namo bendraturčiai proporcingai turimam buto/patalpos plotui (CK 4.76 straipsnis).

Taigi, net ir atsijungęs savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, atsakovas išlieka šilumos ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, išaiškino, jog „pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos“.

Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Å iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines /.../ bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butÄ atjungė nuo centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo.

Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Bylos duomenimis, Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus darbuotojai, atsakovo praÅ¡ymu atlikę daugiabučio namo Vytauto g. 87, Marijampolėje Å¡ilumos punktuose naudojamų matavimo priemonių patikrÄ , 2013 m. gegužės 13 d. Patikrinimo akte, be kita ko, konstatavo, kad namo vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas prižiÅ«ri ieÅ¡kovė; apskaita ir atsiskaitymas už sunaudotÄ Å¡iluminę energijÄ vykdomi pagal mazguose sumontuotų atskirų įvadinių Å¡ilumos skaitiklių Ultraheat 2WR5 rodmenis;

Å¡ilumos skaitiklių rodmenys užraÅ¡omi į Å¡ilumos punktų žurnalus; žurnalai laikomi namo Å¡ilumos punktų patalpoje, rodmenų tikrumÄ patvirtina ieÅ¡kovės atstovo paraÅ¡as; name nuotolinė duomenų nuskaitymo sistema karÅ¡to vandens ir skaitiklių rodmenims nuskaityti nėra įrengta; Å¡ilumos punkte naudojamos matavimo priemonės įrengtos kaip nurodyta Å¡ilumos punkto principinėse schemose; iÅ¡vada – nepažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimai (t. 1, b. l. 73-76).

Pažymėtina, kad minėtas Patikrinimo aktas CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Todėl spręstina, kad ieÅ¡kovė tiekė Vytauto g. 87 namui Å¡ilumos energijÄ ir jÄ apskaitė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. IeÅ¡kovo gi apeliacinio skundo argumentai, kad bendro naudojimo patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo tinklų, grindžiami prielaidomis ir neparemti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančiais kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , neturėjo jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė netiekė (netinkamai tiekė) ir netinkamai apskaitė gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo butas, bendro naudojimo patalpoms tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovas yra atjungęs savo butÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, jam neiÅ¡nyksta įstatymu nustatyta pareiga mokėti mokesčius už namo bendro naudojimo Å¡ildymÄ ir Å¡ilumos tinklų priežiÅ«rÄ .   Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ Atsakydama į apelianto argumentÄ sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar LR Å«kio ministro patvirtintų 2003 m.

„Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 181 punkto nuostata neprieÅ¡tarauja LR Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalies bei 6.263 straipsnio 3 dalies, CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, CK 6.329 straipsnio 1 dalies, CK 6.388 straipsnio 1 dalies, CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ dėl skolos priteisimo. Å ioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ prievolinių teisnių santykių, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tiekiamos Å¡ilumos energijos bÅ«do pakeitimo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl atitinkamų iÅ¡aiÅ¡kinimų nėra pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikÅ¡mės sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę ir pateikti įrodymus, kuriuos atsakovas pridėjo prie apeliacinio skundo, apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau Å¡ia procesine teise nepasinaudojo dėl subjektyvių priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, todėl panaikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                               RÅ«ta Palubinskaitė                                                                               Albina Rimdeikaitė                                                                              Â