Legislator Case Law & Legislation
2025-10-22 Nr. AB-17346-3-62-3-00099-2023-9 AI generated

2025-10-22 Nr. AB-17346-3-62-3-00099-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-10-22 Nr. AB-17346-3-62-3-00099-2023-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Legislator headnote

AI generated

2025-10-22 Nr. AB-17346-3-62-3-00099-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S-81003 (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 (toliau – ir VSDFV Sprendimas) dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-407-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00099-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 7.6.8; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S-81003 (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 (toliau – ir VSDFV Sprendimas) dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, reikalaudamas nutraukti neveikimą, ištaisyti galimas klaidas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras). Pareiškėjas prašė, kad jam pensiją mokėtų nuo 55 metų amžiaus, bet atsakovas neįtraukia į Registrą visų duomenų apie jo darbą ypatingomis sąlygomis.

2.2. VSDFV Kauno skyrius 2022 m. rugsėjo 5 d. surašė aktą Nr. (10.12)DV_S-81003 „Dėl duomenų įrašymo“ kuriuo, pažeisdamas pareiškėjo teises ir nurodytus teisės aktus, piktavališkai neįrašo: į Registro punktą Nr. 12.8 – to meto tarifo valstybinio socialinio draudimo įnašo nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d.; nuo 1964 m. rugpjūčio 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d.; nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. rugpjūčio 25 d.; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. kovo 15 d.; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. liepos 31 d.; nuo 1973 m. rugpjūčio 1 d. iki 1980 m. rugpjūčio 10 d.; nuo 1981 m. vasario 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d.; nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d.; nuo 1989 m. gegužės 11 d. iki 1989 m. rugpjūčio 1 d.; nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d.; neįrašo į Registro punktą Nr. 14.7.1 apdraustojo draudžiamųjų pajamų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d.; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d.; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d.; nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d.; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. vasario 15 d.; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d.; nuo l974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d.; nuo 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d.; nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d.; nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d.; 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d.; nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d.; nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1980 m. liepos 13 d.; nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1980 m. rugpjūčio 10 d. ir taip toliau iki 1994 m. gruodžio 31 d.;

į Registro punktą Nr. 14.7.2 darbdavių realiai priskaičiuotų ir įmokėtų valstybinio socialinio draudimo įnašų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d.; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d.; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d.; nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d.; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. vasario 15 d.; nuo 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. gruodžio 31 d.; nuo 1974 m. sausio 1 d. iki 1974 m. gruodžio 31 d.; 1975 m. sausio 1 d. iki 1975 m. gruodžio 31 d.; nuo 1976 m. sausio 1 d. iki 1976 m. gruodžio 31 d.; nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1977 m. gruodžio 31 d.; nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. gruodžio 31 d.; nuo 1979 m. sausio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d.; nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1980 m. rugpjūčio 10 d. ir taip toliau iki 1994 m. gruodžio 31 d.;

į Registro punktą Nr. 23.1 laikotarpius ypatingų darbo sąlygų nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d.; nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d.; nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d.; nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d.; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. kovo 15 d.; 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. liepos 31 d.; 1981 m. vasario 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d.; į Registro punktą Nr. 23.3 punktą darbo kategorijų Nr. 2170500a – derintojo (elektronikos pramonės), Nr. 2151200a – šaltkalvio, darbininko (metalo pramonėje nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. su abrazyviniais diskais);

Nr. 23200000-19756 suvirintojo (metalo pramonėje); iš 2-o Sąrašo skyriaus XIV „Metalo darbai“ darbo kategorija Nr. 23200000-19756-..suvirintojai; kategorija Nr. 2151200a a/– darbuotojai: šaltkalviai–remontininkai, darbininkai, skyriaus XIII „Elektroninės įrangos produktų gamyba ir radijo įranga“, 3 dalies „Radijo komponentų gamyba“ kategorija Nr. 2170500a a/darbuotojai: derintojai, ir yra įrašę į punktą Nr. 23.3. tik abstrakciją – „pagal 2 sąrašą“; į Registro punktą Nr. 23.2 neįrašė ypatingomis sąlygomis faktiškai dirbto laiko / stažo 16 metų 1 mėnesio 6 dienų;

Registro punkte Nr. 20.1.2 neįrašė 118 dienų į faktinį darbo laiką / stažą įskaitomo laiko, kurį sudaro nepertraukiamas 31 kalendorinės dienos įskaitymas pereinant iš vienos darbovietės į kitą; Registro punkte Nr. 28.2 platina melą dėl teisės į socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo datos, kurios faktinė data 2001 m. gegužės 10 d., kaip išdirbusio virš 12.5 metų ypatingose sąlygose, o ne 2008 m. lapkričio 10 d.

2.3. VSDFV Sprendime nurodė, kad dokumento (-ų) draudžiančio įrašyti pareiškėjo darbdavių priskaičiuotus valstybinio socialinio draudimo įnašus į Lietuvos biudžetą, darbo užmokestį, nepertraukiamą faktinį darbo laiką / stažą nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d., darbo kategorijas Nr. 23200000-19756; Nr. 2151200a a/- Nr. 2170500a į „Registrą“, draudžiantį skirti pareiškėjui socialinio draudimo senatvės pensija nuo 55 metų amžiaus, draudžiantį įrašyti į „Registro“ punktą Nr. 23.3 ypatingose sąlygose atliktą darbą nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1962 m. gruodžio 15 d., nuo 1962 m. gruodžio 28 d. iki 1964 m. liepos 23 d., nuo 1964 m. rugsėjo 8 d. iki 1965 m. spalio 2 d. ir nuo 1968 m. gruodžio 17 d. iki 1969 m. liepos 25 d.; nuo 1970 m. rugpjūčio 3 d. iki 1973 m. kovo 15 d.; 1973 m. balandžio 5 d. iki 1973 m. liepos 31 d., 1981 m. gruodžio 4 d. iki 1981 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1982 m. sausio 2 d. iki 1983 m. vasario 21 d. nepateikė.

3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius nesutiko su pareiškėjo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. pareiškėjas skundžia VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, kadangi VSDFV Kauno skyrius nesutinka įrašyti į Registrą jo prašomus duomenis iki 1994 m. sausio 1 d. ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo.

4.2. Atsakovas pažymėjo, kad Registre yra saugomi duomenys apie asmenų draudžiamąsias pajamas ir darbo (draudimo) laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. bei duomenys apie įmonių, įstaigų, organizacijų valstybinio socialinio draudimo įmokų už dirbančiuosius mokėjimą laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Informacija apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Registre kaupiama tik nuo socialinio draudimo pažymėjimo išdavimo dienos. Pareiškėjui darbo knygelė į socialinio draudimo pažymėjimą pakeista 2001 m. birželio 4 d., o duomenys įrašyti nuo 2001 m. kovo 1 d., t. y. nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos. Į Registrą yra įrašyti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų ir joms prilyginamų pajamų duomenys nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Ankstesnio laikotarpio draudžiamųjų pajamų duomenys nėra įrašyti į Registrą, kadangi šie duomenys nėra ir negali būti naudojami apskaičiuojant pareiškėjui pensiją, taip pat jie nesudaro pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyrius sprendime pagrįstai nurodė, kad įrašyti pareiškėjo prašomų duomenų (įnašų tarifų, darbo kategorijų, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, formų darbo sutarties, įnašų pabaigos) nuo ankstesnių metų (nuo prašomų 1962 m.), nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – ir Registro nuostatai), nėra pagrindo.

4.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-553-552/2018 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti jam kompensaciją už ypatingai kenksmingomis ir sunkiomis sveikatai sąlygomis dirbtą darbą už visą laikotarpį – 13 metų ir 5 mėnesius, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog šis klausimas yra išspręstas VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10.33.5-7609. Šio sprendimo pareiškėjas nenuginčijo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

4.4. Nėra pagrindo įrašyti į Registrą pareiškėjo prašomus laikotarpius kaip dirbtus ypatingomis sąlygomis.

4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VSDFV Kauno skyrius turi perskaičiuoti jo senatvės pensijos individualiąją ir bendrąją dalį nuo 55 metų amžiaus, kaip išdirbusiam virš 16 metų ypatingose sąlygose bei sumokėti jam 8 procentus priedo už kiekvienus uždelstus metus. Pareiškėjas neturi teisės gauti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Pagal pareiškėjo kreipimosi dėl senatvės pensijos skyrimo dieną galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį nustatytas senatvės pensijos amžius vyrams buvo 62 metai ir 6 mėnesiai. Taigi, skirti senatvės pensiją pareiškėjui nuo 55 metų amžiaus nėra teisinio pagrindo. Todėl senatvės pensiją pareiškėjui paskyrus nuo 2008 m. lapkričio 10 d., t. y. nuo dienos, kurią jam sukako Pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas senatvės pensijos amžius, nėra pagrindo pareiškėjui sumokėti jo 8 procentų priedą už kiekvienus uždelstus metus.

4.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, apskundė jį VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-14288 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Skundžiamu Sprendimu VSDFV išsamiai ir aiškiai paaiškino pareiškėjui, kad nesant teisiniam pagrindui negalima įrašyti į Registrą jo prašomų duomenų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir prašė nutraukti netinkamą, pažeidžiančią jo turtinius interesus veiklą, esamus jo asmens dokumentus ir duomenis, išvardintus prašyme, įrašyti į Registro punktus Nr. 12.8, 14.1, 14.2.1, 14.7.1, 14.7.2, 19.4, 20.2.1, 20.2, 23.1, 23.2, 23.3, 26.1, 26.2 – 27.5, 28.2, 28.3 ir laike iki 24 val. nuo šio rašto gavimo pranešti, kad ištaisė esamas klaidas (toliau – ir Prašymas).

6.2. VSDFV Kauno skyrius sprendime, atsakydamas į Prašymą, nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (10.1)DV_S-34606 pateikė pareiškėjui išsamius duomenis, kurie pagal Registro nuostatų punktus yra kaupiami ir tvarkomi Registre, taip pat nurodė pareiškėjui, kokie jo asmeniniai duomenys yra sukaupti Registre pagal atskirus Registro nuostatų punktus. Pakartotinai paaiškino, kad vadovaujantis Registro nuostatais informacija apie apdraustųjų asmenų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiama tik nuo socialinio draudimo pažymėjimo išdavimo (darbo knygelės keitimo į pažymėjimą) dienos. Nurodė, kad pareiškėjo darbo knygelė į socialinio draudimo pažymėjimą pakeista 2001 m. birželio 4 d., o duomenys įrašyti nuo 2001 m. kovo 1 d., t. y. nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos. Įrašyti pareiškėjo prašomų duomenų (įnašų tarifų, darbo kategorijų, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, formų darbo sutarties, įnašų pabaigos) nuo ankstesnių metų (1962) nei numatyta Registro nuostatuose, nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad į Registro 14.7.1 punktą įrašyti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų ir joms prilygimų pajamų duomenys nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Ankstesnio laikotarpio draudžiamųjų pajamų duomenys nėra įrašyti į Registrą, kadangi šie duomenys nėra ir negali būti naudojami apskaičiuojant pareiškėjui pensiją, taip pat jie nesudaro pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją, todėl įrašyti prašyme nurodytų duomenų į Registrą neturi pagrindo. Nurodė, kad į Registro 19.4 punktą yra įrašoma kreipimosi dėl išmokos skyrimo data. Pareiškėjo atveju Registro 19.4 punkte yra įrašyta 2008 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo kreipimosi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pirmą kartą data. Specialieji duomenys apie darbą ypatingomis sąlygomis įrašomi į Registro 23 punktą. Nurodė, kad į Registro 23.3 punktą yra įrašoma darbo ypatingomis sąlygomis kategorija (pagal darbų ir profesijų sąrašus ir profesijas), t. y. nurodoma kuriame sąraše (1-ajame ar 2-ajame) yra įtraukti darbai ypatingomis darbo sąlygomis. Pareiškėjo atveju Registro 23.3 punkte yra nurodytas 2-asis sąrašas.

6.3. Dėl Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas Prašyme, pateiktame VSDFV Kauno skyriui, prašė įrašyti atitinkamus duomenis į Registro punktus Nr. 12.8, 14.1, 14.2.1, 14.7.1, 14.7.2, 19.4, 20.2.1, 20.2, 23.1, 23.2, 23.3, 26.1, 26.2 – 27.5, 28.2, 28.3, o patikslintame skunde teismui ginčija ir nurodo savo argumentus ne dėl visų Prašyme nurodytų Registro punktų netinkamo pildymo, o tik dėl punktų Nr. 12.8, 14.7.1, 14.7.2, 20.1.2; 23.1, 23.2, 23.3, 28.2. Tai reiškia, kad dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų duomenų įrašymo į Registro punktus Nr. 14.1, 14.2.1, 19.4, 20.2.1, 20.2, 26.1, 26.2 – 27.5, 28.3 pareiškėjas ginčo nekelia, nes dėl šių punktų netinkamo vertinimo VSDFV Kauno skyriaus sprendime pareiškėjas patikslintame skunde nepasisako ir reikalavimų nereiškia.

8. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad patikslintu skundu ir teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais bei papildomai pateiktais teismo posėdžio metu rašytiniais paaiškinimais pareiškėjas teikė savo argumentus dėl atitinkamų duomenų (apie įskaitomą į faktinį darbo laiką / stažą laiką, kurį sudaro nepertraukiamas 31 kalendorinės dienos laikas pareiškėjui pereinant iš vienos darbovietės į kitą) įrašymo į Registro punktą Nr. 20.1.2, tačiau šio punkto vertinimas nėra šios bylos dalykas, nes pareiškėjas nei Prašyme, nei skunde VSDFV nereiškė reikalavimo įrašyti / taisyti šio punkto duomenis. Atitinkamai, nei VSDFV Kauno skyrius, nei VSDFV savo sprendimuose nėra pasisakę dėl duomenų įrašymo ar atsisakymo įrašyti / taisyti į Registro punktą Nr. 20.1.2, todėl teismas nepasisakė dėl šio Registro punkto, t. y. teismas nusprendė, kad šioje situacijoje nėra kilęs ginčas dėl punkto Nr. 20.1.2, kadangi atsakovas dėl jo nėra priėmęs sprendimo.

9. Dėl Registro punktų Nr. 12.8, 14.7.1, 14.7.2, 23.1, 23.2, 23.3, 28.2, dėl kurių pareiškėjas teikė patikslintą skundą, teismas pirmiausiai pažymėjo, kad Registro punktai Nr. 23.1, 23.2, 23.3 ir visi pareiškėjo argumentai dėl jo darbo ypatingomis sąlygomis visų laikotarpių įrašymo į Registrą yra susiję su specialiaisiais duomenimis apie darbą ypatingomis sąlygomis (Registro punktai Nr. 23.1 – 23.4). Tačiau klausimas dėl pareiškėjo darbo ypatingomis sąlygomis tinkamo vertinimo, priimant atsakovo sprendimus pareiškėjo atžvilgiu dėl kompensacijos už šias darbo sąlygas priklausymo ar nepriklausymo jam, jau yra išspręstas galiojančiu atsakovo administraciniu sprendimu ir įvertintas teismų, nagrinėjusių iš esmės tuos pačius pareiškėjo argumentus.

10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas visada žinojo ir dabar žino visus pareiškėjo darbo laikotarpius ir visus darbus, kuriuos jis dirbo, tačiau į Registrą įtraukia ne absoliučiai visus duomenis apie pareiškėją, kaip jis to pageidauja, o tik tuos, kurie turi įtakos priimant sprendimą dėl to, ar jis turi teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Registro nuostatų 6 punkte nurodyta, kad Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis, reikalingus skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas (toliau – ir išmokos). Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV pagrįstai atsisako įrašyti į Registrą pareiškėjo reikalaujamus kitus darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpius ir jo darbo kategorijas, nei šiuo metu yra Registre, nes tokie duomenys nėra reikalingi vertinant pareiškėjo teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kai yra galiojantis VDSFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 10.33.5-7609, kuriuo šis klausimas ir buvo išspręstas. Teismas akcentavo, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už visą pareiškėjo pageidaujamą laikotarpį, t. y. už ilgesnį nei 6 mėnesius 13 dienų per 1986 m. – 1994 m laikotarpį.

11. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad atmestini visi pareiškėjo argumentai apie jo teisę gauti senatvės pensiją nuo 55 metų amžiaus ir į Registrą įrašyti visus su tuo susijusius duomenis, nes lengvatinės sąlygos į pensinį amžių priklauso nuo to, kada toks amžius suėjo ir kokie įstatymai tuo metu galiojo, o pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai pareiškėjui suėjo 55 metai, jis neįgijo teisės į lengvatinę pensiją nuo 55 metų.

12. Dėl pareiškėjo skunde nurodomo reikalavimo papildyti Registro 12.8, 14.7.1, 14.7.2 punktus, t. y. duomenis apie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, draudžiamųjų pajamų sumas, socialinio draudimo įmokų sumas nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d., teismas pažymėjo, kad visus šiuos duomenis atsakovas taip pat žino ir turi, tačiau jų neįtraukimas į Registrą nėra neteisėtas, nes Registre kaupiami ne visi įmanomi duomenys, o tik tie, kurie reikalingi skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas. Todėl pareiškėjo reikalavimas įrašyti į Registrą kitokius duomenis, nei jame jau yra, (naujus) galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu tokie duomenys galėtų būti naudojami senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti.

13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu asmuo turi stažo, įgyto iki 1994 m. sausio 1 d., Pensijų įstatyme nenumatyta galimybė apskaičiuoti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą iš kito laikotarpio, nei pagal penkerių paeiliui einančių palankiausių kalendorinių metų pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovas neturi nei pagrindo, nei teisės perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją pagal kitų laikotarpių kitus duomenis, ko siekia pareiškėjas, reikalaudamas į Registrą įrašyti visus jo norimus duomenis apie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, draudžiamųjų pajamų sumas, socialinio draudimo įmokų sumas nuo 1962 m. Todėl, kaip nurodė teismas, pildyti Registrą duomenimis, kurių atsakovas negali naudoti skaičiuojant pensiją, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Registre kaupiami ne visi įmanomi duomenys, o tik tie, kurie reikalingi skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas, ir įvertinus tai, kad Registre yra visi duomenys, kuriais remiantis turi būti skiriama, ir pareiškėjui yra paskirta, pensija, o pareiškėjas neskundė ir nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka nei vieno atsakovo sprendimo paskirti ir perskaičiuoti jo pensiją, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo įrašyti jo prašomus duomenis (įnašų tarifus, darbo kategorijas, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, darbo formų, įnašų pabaigos duomenis) nuo 1962 metų, nes tokie duomenys nėra ir negali būti naudojami apskaičiuojant pareiškėjo pensiją ir nesudaro pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją. Atitinkamai ir VSDFV neturėjo pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiami VSDFV Kauno skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra pagrįsti ir neprieštarauja Pensijų įstatymui bei Nuostatams, todėl juos naikinti ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą nėra nei vieno pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje. Todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir VSDFV sprendimą bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo, priskirto „Lengvatinei kategorijai“ asmenų, turinčio teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2001 m. gegužės 10 d., skaičiuojant iš pajamų, gautų nuo 1974 m. sausio 1 d. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro papunkčius 12.8, 14.1, 14.2.1, 14.7.1, 14.7.2, 14.10, 19.4, 20.1.1, 20.1.2, 20.1.3, 20.1.4, 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 23.1, 23.2, 23.3, 23.4, 26.1, 26.2-27.5, 28.2, 28.3 pareiškėjo nurodytų duomenų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, jog teismo padarytos prielaidos neatitinka tikrovės.

18. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ABTĮ numatytų pagrindų nėra.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo vadyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Fondo valdyba mano, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-991-780/2024 yra priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, tinkamai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes ir proceso šalių paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis A. B. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Fondo valdyba pritaria visiems Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo argumentams ir motyvams, todėl prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. birželio 26 d. ir 2025 m. vasario 4 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai (įvardinti kaip atsikirtimai). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. gautų papildomų paaiškinimų matyti, jog siekia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę apklausti J. B. ir J. V.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo ir VSDFV Sprendimo dalies dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Registre kaupiami ne visi įmanomi duomenys, o tik tie, kurie reikalingi skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas, ir įvertinus tai, kad Registre yra visi duomenys, kuriais remiantis turi būti skiriama, ir pareiškėjui yra paskirta, pensija, o pareiškėjas neskundė ir nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka nei vieno atsakovo sprendimo paskirti ir perskaičiuoti jo pensiją, atsakovas skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo įrašyti jo prašomus duomenis (įnašų tarifus, darbo kategorijas, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, darbo formų, įnašų pabaigos duomenis) nuo 1962 metų, nes tokie duomenys nėra ir negali būti naudojami apskaičiuojant pareiškėjo pensiją ir nesudaro pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją. Atitinkamai ir VSDFV neturėjo pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

26. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pirmosios instancijos teisme, proceso šalys savo argumentus dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus, pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2024 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1-520/2024 ir kt.). Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje turėjo būti apklausti jo nurodomi liudytojai.

28. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. Remiantis byloje esančia medžiaga teisėjų kolegija nustatė, kad:

30.1. pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas nutraukti netinkamą, pažeidžiančią pareiškėjo turtinius interesus veiklą ir esamus jo asmens dokumentus ir duomenis įrašyti į Registro punktus (12.8, 14.1, 14.2.1, 14.7.1, 14.7.2, 19.4, 20.2.1, 20.2, 23.1, 23.2, 23.3, 26.1, 26.2 iki 27.5, 28.2, 28.3) ir laike 24 val. nuo šio rašto gavimo dienos pranešti, kad ištaisė esamas klaidas (I t., b. l. 10).

30.2. VSDFV Kauno skyrius sprendime, atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą, nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (10.1)DV_S-34606 pateikė pareiškėjui išsamius duomenis, kurie pagal Registro nuostatų punktus yra kaupiami ir tvarkomi Registre. Paaiškino, kad, vadovaujantis Registro nuostatais, informacija apie apdraustųjų asmenų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiama tik nuo socialinio draudimo pažymėjimo išdavimo (darbo knygelės keitimo į pažymėjimą) dienos. Pareiškėjo darbo knygelė į socialinio draudimo pažymėjimą pakeista 2001 m. birželio 6 d., o duomenys įrašyti nuo 2001 m. kovo 1 d., t. y. nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos. Todėl, vadovaujantis šia nuostata, įrašyti pareiškėjo prašomų duomenų (tarifų, darbo kategorijų, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, formų darbo sutarties, įnašų pabaigos) nuo ankstesnių metų (1962) nei numatyta Registro nuostatuose, nėra pagrindo. Taip pat pažymėta, kad į Registro 14.7.1 punktą įrašyti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų ir joms prilyginamų pajamų duomenys nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d., vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Ankstesnio laikotarpio draudžiamųjų pajamų duomenys nėra įrašyti į Registrą, nes šie duomenys nėra ir negali būti apskaičiuojant pareiškėjui pensiją, taip pat jie nesudaro pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją, todėl įrašyti prašyme nurodytų duomenų į Registrą neturi pagrindo (I t., b. l. 55–56).

30.3. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įrašyti jam žinomus pareiškėjo asmens duomenis į Registro punktus nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 11).

30.4. VSDFV Sprendime, pasisakydama dėl pareiškėjo 2022 m. lapkričio 7 d. skundo, nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius sprendime teisingai paaiškino, kodėl į Registrą neįrašyti duomenys apie ankstesnių nei 1984 m. laikotarpių pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, taip pat teisingai informavo, kad jei pareiškėjas turi duomenis apie draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą stažą, kurie nebuvo įvertinti skiriant senatvės pensiją, gali juos pateikti ir senatvės bendrojo ir (ar) individualioji dalys (dalis) bus nustatytos (nustatyta) iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) pajamų duomenis, o naujo dydžio senatvės bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) bus pradėtos (pradėta) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos. Kadangi pareiškėjas kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu VSDFV Kauno skyriui ir su 2022 m. lapkričio 7 d. skundu VSDFV nepateikė papildomų stažo ir (ar) pajamų duomenų, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos individualiąją ir bendrąją dalis atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 12–14).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galiojant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems pareiškėjo iš esmės ankstesnio analogiško prašymo netenkinusiems atsakovo administraciniams aktams, visų pirma VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimui, dėl pareiškėjo neišdirbto nustatytos trukmės laiko kenksmingomis sąlygomis, pakartotinis pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. Prašymas ir 2022 m. lapkričio 7 d. skundas galėjo būti pagrįstai netenkinami nagrinėjamu atveju ginčijamais VSDFV Kauno skyriaus sprendimu ir VSDFV Sprendimu. Šiems aktams priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, t. y. atsakovas objektyviai galėjo laikytis pozicijos, jog pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo naujai pateiktais duomenimis. Tikslas, kurio nagrinėjamu atveju siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas nurodant naujas aplinkybes ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus, o nesiremiant vien tomis aplinkybėmis (jais patvirtinančiais įrodymais), kuriomis jau buvo grindžiamas pareiškėjo anksčiau pradėtas ir nesėkmingai įgyvendintas siekis, kad tam tikri ginčo laikotarpiai būtų įrašyti į Registrą ir vertinami kaip darbas ypatingomis sąlygomis, ir kad kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis klausimas būtų nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjui nenurodžius naujų ginčo darbinės veiklos tam tikrais laikotarpiais aplinkybių ir nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui skųstus ginčo aktus nepagrįstais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo ir pateiktų į bylą papildomų paaiškinimų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-968/2025 ir kt.).

33. Pažymėtina, kad nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė administracinio proceso teisės principų ir normų, nustatytų šios nutarties 32 punkte.

34. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo ir VSDFV Sprendimo dalies dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė