2021-01-06 Nr. AB-549-3-61-3-02625-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2268-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-131 „Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir VMI Sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 3R-294(AG-236/07-2018) (toliau – ir Komisijos Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog kurį laiką vykdė veiklą Vokietijoje. Pareiškėjo įmonė užsiėmė valymo paslaugų teikimu. Vokietijoje buvo samdoma ir buhalterines paslaugas tvarkanti įmonė. Paaiškėjus, jog minėtos, Vokietijoje veikusios įmonės darbuotojai galimai darė nusikalstamas veikas, pareiškėjui buvo perskaičiuota sumokėti tikrovės neatitinkanti mokėtinų mokesčių suma. Dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės veiksmų Vokietijoje vyksta ikiteisminis tyrimas.

3. 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjas gavo VMI Sprendimą, kuriame nurodyta, kad yra gautas Vokietijos mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 189 525,53 Eur mokestinės nepriemokos ir su ja susijusių sumų išieškojimo iš pareiškėjo. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi apie jame nurodytą mokestinę nepriemoką sužinojo tik 2018 m. kovo 22 d., kai iš VMI buvo gautas 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-7878 „Dėl išieškojimo iš D. Š. vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas) bei prie jo pridėtą prašymą vykdyti reikalavimą ir suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje.

4. Nurodė, kad prašančioji valstybė neatliko jokių veiksmų, jog pareiškėjui būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjui nebuvo įteikti jokie dokumentai, leidžiantys išieškojimo vykdymą Vokietijoje ir patvirtinantys skolos dydį Vokietijos mokesčių administratoriui, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų suprasti, jog iš jo bus vykdomas išieškojimas.

5. Pareiškėjas teigė, jog ginčijamas VMI Sprendimas neatitinka gero valdymo principo, užtikrinančio kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Nei Rašte, nei su juo pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kokiu pagrindu pradėtas išieškojimas Lietuvos Respublikoje, nenurodyta, kad Vokietija buvo pradėjusi išieškojimo procesą, nei tai, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kurioms esant Vokietija galėjo neinicijuoti išieškojimo. Be to, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija, nors ir turėjo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vokietijoje dirbančią advokatų kontorą, dėl paaiškėjusios mokesčių nepriemokos užginčijimo, nesiėmė jokių veiksmų, su tikslu išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, neįpareigojo VMI užklausti informacijos iš atitinkamų Vokietijos institucijų ir įsitikinti, kad minėtas sprendimas dėl skolos išieškojimo vis dar vykdytinas.

6. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad VMI 2018 m. kovo 14 d. gavo Vokietijos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei suvienodintą dokumentą (toliau – ir Suvienodintas dokumentas). Šiais dokumentais Vokietijos mokesčių administratorius prašė imtis išieškojimo priemonių dėl 189 525,53 Eur akcizų iš pareiškėjo.

8. Paaiškino, kad VMI 2018 m. kovo 19 d. Raštu informavo pareiškėją apie VMI gautą Vokietijos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą. Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės prievolės per 30 dienų nuo Rašto įteikimo dienos buvo priimtas skundžiamas VMI Sprendimas dėl 189 525,53 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Pareiškėjui sprendimas buvo įteiktas 2018 m. gegužės 7 d.

9. Sprendimo priėmimo pagrindas Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktas Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl nereikia jokių papildomų prašančiosios valstybės sprendimų ar duomenų, patvirtinančių skolos atsiradimo aplinkybes. Pareiškėjo pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsirado ne ginčijamo sprendimo pagrindu, o pagal užsienio valstybės pateiktą prašymą.

10. Atsakovo nuomone, iš pareiškėjui siųstų dokumentų jis galėjo suprasti perduoto dokumento dalyką ir pagrindą bei aktyviai ginti savo teises. Pareiškėjas gavo pakankamai informacijos, kad galėtų būti aktyvus ir kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją. Prašyme vykdyti reikalavimą nurodyta, jog „prašančios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo vykdymo procedūros“. Papildomų faktinių aplinkybių, nei nurodyta Prašyme vykdyti reikalavimą, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI kompetencijos ribas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Vokietijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma gali būti užginčyta vadovaujantis Vokietijos įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai tos šalies įstaigai. Pareiškėjas, gavęs VMI Raštą galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Vokietijos institucijai. VMI nėra gavusi prašančiosios institucijos pranešimo apie prašymo vykdyti išieškojimo sustabdymą ar nutraukimą.

11. Atsakovo nuomone, VMI gavusi Vokietijos mokesčių administratoriaus Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl VMI ir Komisijos priimti ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. Nr. 3R-294(AG-236/07-2018) ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-131 teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teismas vadovavosi 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva) 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 ir 4 dalimis. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Vokietijos institucijos 2018 m. kovo 9 d. Prašyme vykdyti reikalavimą buvo nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje ir kad reikalavimas nėra užginčytas. Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Šių dokumentų gavimas laikytinas pakankamu pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, todėl VMI pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo pagrįstai.

15. VMI pateiktame Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytas reikalavimo pobūdis (pajamų ir kapitalo mokestis), jo apimtis (189 525,53 Eur), įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą (Byndeszentralamt fur Steuern), prašymą teikianti institucija ir jos kontaktiniai duomenys, pateiktų dokumentų apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė. Taigi, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog VMI Sprendime yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI pareiškėjo atžvilgiu pradėjo išieškojimo veiksmus. VMI pareiškėjui yra pateikusi bei išaiškinusi visą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu, t. y. apskundimo tvarką, delspinigių skaičiavimo tvarką, terminą, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė. Įvertinęs tai, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės, leidžiančios išieškojimo vykdymą, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo byloje pateiktas 2018 m. liepos 12 d. susirašinėjimas tarp Vokietijos teisininko/advokato ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros, kuriuo prašoma galimybės susipažinti su konfiskuotais dokumentais, iš pažįstamo sužinojus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas rašto viršuje nurodyto asmens atžvilgiu. Pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 22 d., gavęs VMI 2018 m. kovo 19 d. raštą Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7878, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Vokietijos įstaigai, tačiau ja nepasinaudojo.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Vokietijoje veikusios įmonės darbuotojai galimai darė nusikalstamas veikas, pareiškėjui buvo perskaičiuota sumokėti tikrovės neatitinkanti mokėtinų mokesčių suma, nėra patvirtinti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog dėl buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės veiksmų, Vokietijoje šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, laikytini abstrakčiais. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės vertinti nei dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, nei Suvienodintame dokumente nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įvertino, kad Komisija neturėjo pareigos atlikti išsamaus Vokietijos kompetentingos institucijos pateikto Suvienodinto dokumento vertinimo, todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad šiuo aspektu Komisija nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų pareigų.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime yra nurodytas jo faktinis pagrindas – Vokietijos kompetentingos institucijos Prašymas bei Suvienodintas dokumentas, kuriame pateikti pagrindiniai duomenys apie mokestinę prievolę. Minėtas dokumentas buvo pridėtas prie VMI Sprendimo. Sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad VMI ir Komisijos priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimus.

19. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes minėtų teisės aktų kontekste, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti VMI ir Komisijos priimtus Sprendimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ir Komisija būtų veikusios pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Skundžiami Sprendimai pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas.

III. 20. Pareiškėjas D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Teigia, kad inspekcijos Sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. kovo 22 d., kai iš inspekcijos buvo gautas 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. (23.1-08-3-5)RNA-7878 „Dėl išieškojimo iš D. Š., vykdant užsienio valstybės prašymą“ bei prie jo pridėtą prašymą vykdyti reikalavimą ir suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje. Prašančioji valstybė neatliko jokių veiksmų, jog pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti ir / ar vykdomas procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus. Pareiškėjui nebuvo įteikti jokie dokumentai, leidžiantys išieškojimo vykdymą Vokietijoje ir patvirtinantys skolos dydį Vokietijos mokesčių administratoriui, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų suprasti, kad iš jo bus vykdomas išieškojimas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtinta teise ginti savo pažeistas teises reiškiant pretenzijas ar ginčijant jo atžvilgiu pradėtas ir / ar vykdomas procedūras, priimtus procesinius sprendimus prašančioje valstybėje.

22. Pažymi, kad inspekcijos Sprendimas neatitinka gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su raštu pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo pradėtas išieškojimas Lietuvos Respublikoje, nėra nurodyta nei tai, kad Vokietijos Federacinė Respublika buvo pradėjusi išieškojimo procesą, nei tai, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstaymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kurioms esant Vokietija galėjo neinicijuoti išieškojimo.

23. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija, nors ir turėjo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vokietijoje dirbančią advokatų kontorą, dėl paaiškėjusios mokesčių nepriemokos užginčijimo, nesiėmė jokių veiksmų, tikslu išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, neįpareigojo VMI užklausti informacijos iš atitinkamų Vokietijos institucijų ir įsitikinti, kad minėtas sprendimas dėl skolos išieškojimo vis dar vykdytinas.

24. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d.). Motyvų nebuvimas – pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatliko pareigos bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo sprendimas buvo parengtas nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių turi būti laikomasi priimant individualų administracinį aktą, pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti ir / ar vykdomas procedūras, todėl nebuvo suteikta galimybė ginti savo pažeistas teises, reiškiant pretenzijas ar ginčijant jo atžvilgiu pradėtas ir / ar vykdomas procedūras, priimtus procesinius sprendimus prašančioje valstybėje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą skundą atmesti.

25. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Teigia, kad sprendimo priėmimo pagrindas buvo Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktas Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl nereikia jokių papildomų prašančiosios valstybės sprendimų ar duomenų, patvirtinančių skolos atsiradimo aplinkybes. VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (23.31-08) 491-131 aiškiai nurodyta, kad išieškojimas yra vykdomas pagal užsienio valstybės Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktą 2018 m. kovo 9 d. prašymą vykdyti reikalavimą ir 2018 m. kovo 9 d. Suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, kurio patvirtinta kopija yra šio Sprendimo priedas. Šie Vokietijos mokesčių administratoriaus dokumentai pareiškėjui įteikti 2018 m. kovo 22 d. Šiuo atveju D. Š. pareiga įvykdyti mokestinę prievolę atsirado ne ginčijamo sprendimo pagrindu, o pagal užsienio valstybės Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktą prašymą.

27. VMI nuomone, iš pareiškėjui siųstų dokumentų pareiškėjas galėjo suprasti perduoto dokumento dalyką ir pagrindą bei aktyviai ginti savo teises. Pareiškėjas gavo pakankamai informacijos, kad siekdamas apginti savo teises galėtų būti aktyvus ir tuoj pat kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją.

28. VMI 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-7878 informavo pareiškėją, kad Vokietijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti suma gali būti užginčyta vadovaujantis Vokietijos įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai tos šalies įstaigai. Pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. liepos 12 d. susirašinėjimą tarp Vokietijos teisininko / advokato ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros, kuriuo prašoma galimybės susipažinti su konfiskuotais dokumentais, iš vieno pažįstamo sužinojus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas rašto viduje nurodyto asmens atžvilgiu. 2018 m. liepos 12 d. susirašinėjimo turinys nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas inicijavo ginčą Vokietijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 3R-294(AG-236/07-2018) ir VMI 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-131 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamoje byloje aktualus Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas, kuriuo įgyvendinta 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Tarybos direktyva 2010/24/ES).

32. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones; Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti; Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4, 10 ir 11 str.).

33. Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. Tarybos direktyvos 2010/24/ES 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi prašymai suteikti pagalbą, standartinės pranešimo formos ir suvienodinti dokumentai, kuriais leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėse narėse, į kurias kreipiamasi, siunčiami valstybės narės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų arba prie jų pridedamas vertimas į tokią (-ias) kalbą (-as).

34. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

35. Taigi, Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Todėl, Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1382-438/2017).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą Suvienodintą dokumentą, priena prie išvados, kad minėtame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, yra pateikta visa būtina informacija pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad Prašyme vykdyti reikalavimą yra pažymėta, jog reikalavimas neužginčytas.

37. Suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, ir Prašymas vykdyti reikalavimą pareiškėjui buvo išsiųsti kartu su VMI 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5), todėl pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos 189 525,53 Eur sumos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Vokietijos įstaigai, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. liepos 12 d. susirašinėjimą tarp Vokietijos teisininko ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros, kuriame pareškėjas prašo susipažinti su konfiskuotais dokumentais, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas užginčijo Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktą VMI Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą.

38. Pareiškėjas nurodo, kad prašančioji valstybė neatliko jokių veiksmų, jog pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti ir / ar vykdomas procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus, buvo pažeistos jo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai galėtų būti reikšmingi pareiškėjui Vokietijos Respublikoje ginčijant sprendimus išieškoti iš jo mokestinę nepriemoką pagal tos valstybės įstatymus, bet jokie įstatymai nenumato, kad dėl pareiškėjo paminėtų aplinkybių gali būti mokesčiai neišieškomi Lietuvos Respublikoje, gavus atitinkamos valstybės prašymą. Be to, papildomai pažymėtina, kad Suvienodinto dokumento 8 punkte yra nurodytos pranešimų pareiškėjui dėl pirminio dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą prašančioje valstybėje (Vokietijoje) datos, t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gegužės 25 d. ir 2014 m. liepos 10 d.

39. Pareiškėjas teigia, kad VMI Sprendimas neatitinka gero valdymo principo, taip pat kartu su Raštu pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo pradėtas išieškojimas Lietuvos Respublikoje, nėra nurodyta, ar Vokietijos Federacinė Respublika buvo pradėjusi išieškojimo procesą, bei tai, ar egzistuoja Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kurioms esant Vokietija galėjo neinicijuoti išieškojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija, prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą, atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų. Nagrinėjamu atveju Lenkijos Respublikos mokesčių administratorius patvirtino, jog prašančios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo įvykdymo procedūros, tačiau visa reikalavimo suma nebus išieškota. Taigi, ši aplinkybė patvirtinta, kad atsakovas šiuo atveju įsitikino, jog užsienio institucija yra išnaudojusi visas įprastines galimybes siekiamam tikslui pasiekti.

40. Skundžiamas VMI sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad VMI Sprendime yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI pareiškėjo atžvilgiu pradėjo išieškojimo veiksmus, VMI pareiškėjui yra pateikusi bei išaiškinusi visą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu, t. y. apskundimo tvarką, delspinigių skaičiavimo tvarką, terminą, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

41. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys