Legislator Case Law & Legislation
a97fbfdb-2b53-4dbd-893f-66f8b42c058e AI generated

a97fbfdb-2b53-4dbd-893f-66f8b42c058e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a97fbfdb-2b53-4dbd-893f-66f8b42c058e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Č. (pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. C. ir atsakovės I. C. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-755/2012 pagal ieÅ¡kovo R. C. ieÅ¡kinį atsakovei I. C. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovėms I. C., G.

Legislator headnote

AI generated

a97fbfdb-2b53-4dbd-893f-66f8b42c058e · Panevėžio apygardos teismas: K.. 2010 m. pradžioje jų bendras gyvenimas baigėsi. IeÅ¡kovas birželio mėnesį jÄ sumušė, spardė, smaugė, tÄ sė po namus. Paskui buvo dar didesni iÅ¡puoliai prieÅ¡ jÄ , jos mamÄ ieÅ¡kovo sugyventinės ir jų vaikų akivaizdoje. IeÅ¡kovas vaikams iÅ¡laikymo neteikia ir su jais nebendrauja. Mano, kad jis turi galimybę kiekvienam vaikui mokėti 500 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, o vieno vaiko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti reikia apie 1000 Lt. Nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas RÅ«tų g.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Pirmosios instancijos teismo                           Civilinė byla Nr. 2A-483-544/2012Teisėjas Eigirdas Činka                                                  Proceso Nr. 2-08-3-01978-2010-7                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2;32.2; 33;75.4.3; 75.6.1; 75.8;78.2.1; 114.11; 121.18;125.1; (S)                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų R.

Č. (pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. C. ir atsakovės I. C. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-755/2012 pagal ieÅ¡kovo R. C. ieÅ¡kinį atsakovei I. C. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovėms I. C., G.

M., J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo, turto padalijimo, tretieji asmenys: Česlovas ir D. C., V. C..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ: IeÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės; palikti santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų Luko ir K. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; vaikų iÅ¡laikymui priteisti ne didesnį kaip 250 Lt iÅ¡laikymÄ ; jo asmeninėn nuosavybėn priteisti 300 Lt vertės automobilį Citroen BX19, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), automobilinę priekabÄ , valst. Nr. AX195; I. C. asmeninėn nuosavybėn priteisti 3000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, kuri nevykdė CK 3.27 str. numatytų sutuoktinės pareigų, nuolat be pagrindo jam priekaiÅ¡tavo, buvo viskuo nepatenkinta, vartojo prieÅ¡ jį psicologinį smurtÄ , pasikvietė pas save gyventi savo motinÄ , kuri tapo pagrindine nesantaikos kurstytoja, nuolat reikalavo turtinės naudos.

Kai atsakovės asmeninėn nuosavybėn buvo perleistas turtas ir pablogėjus finansinei padėčiai, Å¡eimoje iÅ¡kilo problemos, atsirado priekaiÅ¡tai. Siekdamas iÅ¡vengti didesnių nesutarimų, dažnai nakvodavo pas savo tėvus, vėliau buvo privertas iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Dabar turi kitÄ moterį A. K., bet iki tol. kol išėjo gyventi atskirai nuo atsakovės, buvo jai iÅ¡tikimas, kas sumušė atsakovę – nežino. Å eimos ryÅ¡iai nutrÅ«ko 2010 m. pradžioje. Vaikams gali teikti ne didesnį kaip 250 Lt iÅ¡laikymÄ Â periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnsį kiekvienam vaikui, nes buvo registruotas darbo biržoje, dabar dirba vadybininku puse etato, pajamos minimalios, vaikams padeda pirkdamas drabužius, daiktus, duoda pinigų, vaikai maitinami pas senelius.

Atsakovė, siekdama prisiteisti didesnį iÅ¡laikymÄ ir skyrybų atveju įrodyti, kad su vaikais neturi kur gyventi, savo artimiesiems giminaičiams iÅ¡dovanojo savo asmeninės nuosavybės teise valdytÄ vertingÄ nekilnojamÄ turtÄ ir tik tada 2010-07-02 kriepėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo. Santuokoje įgytÄ turtÄ sudaro 3000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. 797, 300 Lt vertės automobilis Citroen BX19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 Lt automobilinė priekaba, valst.

Nr. AH195. 2004-03-16 sutartimi jo tėvai Č. ir D. C. jam asmeninės nuosavybės teise padovanojo 0,1226 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais Rutų g. 3, Kėdainiuose, kurie yra jo asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalintini, nes atsakovė prie jo įgijimo ar rekonstrukcijos iÅ¡ esmės neprisidėjo, visi esminiai remonto, statybos, rekonstravimo darbai buvo atlikti iki to laiko, kol namas dar priklausė tėvui ir pagal jam iÅ¡duotÄ leidimÄ (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Nurodė, kad santuokoje su atsakove iÅ¡ bendrų lėšų B. Å . vardu buvo įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ Basanavičiaus g. 27A, Kėdainių m. Atsakovės reikalavimu, neva dėl to, kad jis turi problemų su teisėsauga, 2000-11-08 pirkimo-pardavimo sutartimi šį turtÄ pardavėjas B. Å . pardavė ieÅ¡kovės motinai R. M., o Å¡i turtÄ padovanojo atsakovei, ir taip jų bendras turtas tapo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). 2010-06-14 atsakovė dalį savo turto padovanojo močiutei J.

B.: 102 000 Lt vertės trijų kambarių butÄ Savanorių pr. 16-5, Kaune, 74 038 Lt vertės 0,0270 žemės sklypÄ ir pastatÄ -kavinę Basanavičiaus g. 27A, Kėdainiai, 6100 Lt vertės 0,2574 ha žemės sklypÄ ir 63 000 Lt vertės gyvenamÄ namÄ su priklausiniais Topolių g. 1, Viduklės mst., Raseinių rajone. 2010-06-17 dovanojimo sutartimi atsakovė 20 100 Lt vertės butÄ Gravrogkų g. 17-217, Kaune padovanojo seseriai G. M.. Taip atsakovė siekia įrodyti, kad vaikai neturi kur gyventi ir pasilikti gyventi name RÅ«tų g.

Prie Å¡ios bylos prijungtos bylos, kuriose minėtus tris sandorius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ir taikyti restitucijÄ , nes jie prieÅ¡tarauja gerai moralei, sudaryti turint tikslÄ paslėpti turtÄ . Jis iki 2005 m užsiiminėjo transporto priemonių pirkimu-pardavimu ir iki 2009 metų turėjo dideles pajamas. IÅ¡ brolio V. C. pagal dvi sutartis yra pasiskolinęs 130 000 Lt, kurie negrÄ Å¾inti ir paskolinti pagal vekselį V. B.. Kadangi jis skolos negrÄ Å¾ino, pradėta priverstinė iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra.

Tvirtina, jog tai yra jo asmeninė nuosavybė (1 t., b. l. 34-38).Atsakovė I. C. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, vaikų iÅ¡laikymui priteisti po 500 Lt; pripažinti žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , pagalbinius statinius, esančius RÅ«tų g. 3, Kėdainiuose ir transporto priemonę BMW, v/n (duomenys neskelbtini) bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ tokiu bÅ«du: jai priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį RÅ«tų g. 3, bendros 126 015 Lt vertės;

R. C. - automobilius CITROEN BX 19 300 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) 12950 Lt vertės, BMW, v/n (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt vertės; priekabÄ 100 Lt vertės; priteisti iÅ¡ jos ieÅ¡kovui 10 330 Lt kompensacijÄ už jai tenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ ; padalinti reikalavimo teisę gauti iÅ¡ V. B. 130 390 Lt skolÄ jai priteisiant 105 000 Lt reikalavimo teisę, ieÅ¡kovui – 25 390 Lt reikalavimo teisę. Santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis kartas nuo karto bÅ«davo neiÅ¡tikimas, o 2009 m. birželio mėnesį pradėjo romanÄ su A.

K.. 2010 m. pradžioje jų bendras gyvenimas baigėsi. IeÅ¡kovas birželio mėnesį jÄ sumušė, spardė, smaugė, tÄ sė po namus. Paskui buvo dar didesni iÅ¡puoliai prieÅ¡ jÄ , jos mamÄ ieÅ¡kovo sugyventinės ir jų vaikų akivaizdoje. IeÅ¡kovas vaikams iÅ¡laikymo neteikia ir su jais nebendrauja. Mano, kad jis turi galimybę kiekvienam vaikui mokėti 500 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, o vieno vaiko bÅ«tiniems poreikiams tenkinti reikia apie 1000 Lt. Nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas RÅ«tų g.

Kėdainių rajone buvo įgytas jos ir ieškovo 1994 metais, padedant jos motinai, tačiau sutartis įforminta ieškovo tėvo vardu, nes ieškovas buvo teisėsaugos institucijų akiratyje. Namas buvo padegtas, reikėjo iš esmės rekonstruoti ir tai padarė bendromis santuokoje įgytomis lėšomis, o ieškovo tėvai neprisidėjo. 2000-2006 metais jiems jau gyvenant name buvo remontuojamos grindys, rūsys, sienos, lubos, durys, griaunamos pertvaros, pakeistas išplanavimas pirmame aukšte, antrame aukšte įrengtas dušas, įvestas vandentiekis ir centrinis šildymas, išgriauta mansarda, lauke padaryta pavėsinė, įrengta terasa, rekonstruotas garažas, ūkiniame pastate įrengta pirtis, poilsio kambarys, dušas, tualetas, pastatytas sandėliukas, o kiemas sutvarkytas naujai.

Kadangi įdėta daug darbo ir bendrų lėšų, praÅ¡o pripažinti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe ir padalinti nukrypstant nuo lygių teisių principo, nes su ja pasilieka vaikai. Namo ir žemės sklypo rekonstrukcijai, remonto darbams lėšų turėjo, nes vyras užsiiminėjo automobilių verslu, ji pati dirbo, prekiavo turguje daržovėmis. Dėl piniginių lėšų panaudojimo namo rekonstrukcijai įrodyti yra pateikta sÄ mata, parengta nauja inventorizacinė byla.

Automobilis BMW X5 buvo pirktas daužtas už 13000 EUR iÅ¡ bendrų lėšų, bet įregistruotas ieÅ¡kovo tėvo vardu, nes ieÅ¡kovas jau turėjo kitÄ moterį. Automobilis (duomenys neskelbtini) įvertintas nepriklausomo eksperto, už jį praÅ¡o kompensacijos, nes atsakovas jį sugadino ir pasiėmė. IeÅ¡kovui iÅ¡ savo ir motinos pinigų verslui yra paskolinusi virÅ¡ 130 000 Lt, kurie buvo perskolinti pagal vekselį. Tai įrodo deklaracijos, dovanojimo sutartys. Nesutinka su patikslintu ieÅ¡kiniu dėl sandorių negaliojimo, kadangi turtas buvo padovanotas jos mamos, ji jo nevaldė, o mama, prasidėjus nesutarimams, liepė turtÄ perleisti seseriai ir močiutei. V.

B. 50000 Lt buvo paskolinti iÅ¡ bendrų santaupų, o tos santaupos iÅ¡ verslo. 80 000 Lt padovanojo jos motina, kÄ patvirtina deklaracijų duomenys (2 t., b. l. 138-144). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino dalinai: nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinės žalos atlyginimui 4000 Lt, vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikaui iki pilnametystės bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 27 mėnesius 21 600 Lt nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 2012-04-02, iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį mažino faktiÅ¡kai sumokėtu dydžiu.

IeÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti žemės sklypÄ RÅ«tų g.3, Kėdainiuose su ant jo esančiu namu bei priklausiniais teismas atmetė, bet ieÅ¡kovei suteikė uzufrukto teisę naudotis minėtu turtu iki vaikų pilnametystės. IeÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiomis 2010-06-17, 2010-06-14 dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovė perleido nekilnojamÄ jį turtÄ G. M., J. B., teismas atmetė. Pripažino R. C. nuosavybės teisę į transporto priemones (duomenys neskelbtini), priekabÄ , Opel Calibra ir Citroen BX9, o atsakovei iÅ¡ jo priteisė 2285 Lt piniginę kompensacijÄ .

Reikalavimo teises pagal V. B. 2007-10-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ir pagal šį vekselį notaro 2009-03-16 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 130390 Lt sumai teismas pripažino jungtine sutuoktinių turtine teise 50 000 Lt sumai ir padalino tarp sutuoktinių lyginiomis dalimis, o 80000 Lt reikalavimÄ pripažino asmenine I. C. turtine teise. Teismas nustatė, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio pradžios Å¡alys gyvena atskirai, bendro Å«kio neveda ir šeimyninių ryÅ¡ių nepalaiko.

Teismas nustatė, kad Å¡eima iÅ¡irimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, kuris dar iki santuokinio gyvenimo pabaigos buvo neiÅ¡tikimas atsakovei, bent du kartus 2010-06-10 ir 2010-10-06 vartojo prieÅ¡ atsakovę, o antruoju atveju - ir prieÅ¡ liudytojÄ R. M., smurtÄ . Savo elgesiu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas atsakovės kaltės nenustatė. Nustatė, kad Å¡iuo pagrindu atsakovė ir vaikai patyrė neturtinę žalÄ , kurios dydį įvertino 4000 Lt. Padarė iÅ¡vadÄ , jog kiekvienam vaikui reikalingas bent 800 Lt iÅ¡laikymas.

Pažymėjo, kad nepateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas negalėtų papildomai dirbti, kad jam nepavyko rasti tokio darbo, gauti pajamų dėl sveikatos bÅ«klės ar yra kitokių rimtų priežasčių, dėl kurių jis neiÅ¡galėtų vaikams teikti 400 Lt iÅ¡laikymo nuo Å¡alių gyvenimo skyrium. IeÅ¡kovas neįrodė vykdęs pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus nuo jo atsiskyrimo nuo Å¡eimos 2010 m. sausio mėn., o atsakovė neįrodė negaudavusi reikiamo dydžio iÅ¡laikymo vaikams nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2010-01 mėn. Todėl priteisė įsiskolinimÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kas sudaro 21 600 Lt už 27 mėnesius (4 t., b. l. 154-155).Teismas nustatė, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra įgyti ieÅ¡kovo tėvo Č.

C. vardu pagal 1994-10-09 ir 1999-11-02 sutartis. Pagal 2004-03-16 dovanojimo sutartį Å¡is turtas padovanotas ieÅ¡kovui asmeninėn nuosavybėn. Įrodymai apie R. C. pajamas tuo metu nepateikti, o atsakovės pajamos pagal darbo sutartį 1994 m. vos virÅ¡ijo 100 Lt per mėnesį, 1995 m. - nesiekė 200 Lt. Todėl teismas sprendė, jog Č. ir D. C. aiÅ¡kinimas, jog jie savo lėšomis ir sau pirko šį turtÄ nenuneigtas. Žemės sklypÄ ÄŒ. C. nupirko už valstybės vienkartines iÅ¡mokas. Žemės sklypo dydis nesikeitė.

Ä®rodymų, jog jo vertė pakito dėl sklypo pagerinimų, nepateikta. Teismas nenustatė, kad atlikti gyvenamojo namo pagerinimai galėtų bÅ«ti laikomi esminiais. IeÅ¡kovo tėvų teiginys, kad jie namo remontui davę lėšų, įrodymais nenuneigtas. Atsakovė neįrodė, kad ji su vyru investavo į namo pagerinimÄ Å¾enklesnes sumas. IÅ¡ pateiktų dokumentų padarė iÅ¡vadÄ , jog maksimaliai iÅ¡laidų buvo apie 9400 Lt, tačiau negalima daryti iÅ¡vados, kad visos jos susijusios tik su namo tvarkymu ir yra bÅ«tent bylos Å¡alių lėšos.

Atsakovės pateikta UAB „Skena“ lokalinė sÄ mata 245 000 Lt sumai negali pakeisti konkrečių įrodymų dėl patirtų iÅ¡laidų, nes įrodinėjimo dalyku Å¡ioje byloje yra faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų faktas bei jų dydis. Teismo nuomone, sÄ mata nerodo ir turto vertės padidėjimo. IÅ¡ name atliktų darbų pobÅ«džio teismas sprendė, jog jie atitinka statinio paprastojo remonto apibrėžimui. Atsakovė neįrodė bendrų lėšų investavimo fakto ir jų dydžio žemės sklype ir priklausiniuose.

Nekilnojamasis turtas yra Å¡eimos turtas, juo Å¡alių vaikai naudojasi daug metų, ten turi geras buitines ir įprastas gyvenimo sÄ lygas, dėl to vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su jų motina, teismas jai suteikė uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu.Reikalavimo dėl automobilio BMW X5 padalijimo teismas netenkino, nes neįrodyta, jog Å¡is turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jis buvo įsigytas trečiojo asmens vardu, Å¡io sandorio atsakovė neginčijo, įrodymų, jog pirkimui buvo panaudotos Å¡alių bendros ar kurio nors vienų jų asmeninės lėšos, nepateikta.

Å alys nesutarė dėl (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog realesnę vertę nustato ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita, parengta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, vertinimas atliktas turto vertintojo, dėl ataskaitos turinio ieÅ¡kovė prieÅ¡taravimų neiÅ¡sakė. Atsakovės pateikta pažyma suraÅ¡yta natÅ«ra automobilio neapžiÅ«rėjus, vertinusio asmens kvalifikacija nežinoma, pažymoje yra neaptartų taisymų. Pati atsakovė pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu šį automobilį vertino tik 300 Lt.

Duomenų, jog automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, kuri proceso metu iÅ¡montuota, negauta. Pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo lygių dalių taisyklės. IeÅ¡kovui natÅ«ra priteisus automobilius, teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė piniginę kompensacijÄ 2285 Lt (4070+300+100+100 Lt):2).Teismas nustatė, jog V. B. pagal 2007-10-01 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 2009-03-05 įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 130 000 Lt. Pagal šį vekselį notaras 2009-03-16 iÅ¡davė ieÅ¡kovui vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 130 390 Lt, kurie iki Å¡iol nesumokėti.

Teismas nustatė, kad ši suma buvo V. B. paskolinta 2007 m. rudenį šeimos interesais, tikintis finansinės naudos iš skolininko, kuri būtų jungtine sutuoktinų nuosavybe (CK 3.88 str.). Šalys prašo tik paskolinto turto paskirstymo. Sutinkamai su CK 3.88 str.3 d., 3.89 str., ieškovas neįrodė, jog jis perdavė V. B. savo asmenines ar paskolintas iš brolio lėšas, nes ieškovas teigia, kad pinigus, kuriuos pasiskolino iš Kalėdoms atostogų grįžusio brolio V. C., jis faktiškai perdavė 2007-10-01, t.y. iki brolio grįžimo.

Todėl teismas Å¡iuos duomenis vertino kritiÅ¡kai ir nurodė, jog iÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad V. C. turėjo galimybę tokias stambias sumas skolinti. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas dėl lėšų kilmės aiÅ¡kino, jog jo asmeninių lėšų buvo 50000 Lt, o 80000 Lt yra jo žmonos motinos paskolinti tuo tikslu pinigai. Atsakovės tvirtinimÄ , jog buvo paskolinta jos asmeninių 50000 Lt ir 80000 Lt motinos tuo metu paskolintų lėšų, teismas pripažino pagrįstu dalinai.

IÅ¡ R. M. turto deklaracijos duomenų nustatė, jog ji disponavo ženkliomis pinigų sumomis, nes 2004 m. sausio mėn. J. B. jai padovanojo 230 000 Lt. PanaÅ¡iÄ sumÄ - 70000 Lt, ji 2009 metais deklaravo kaip paskolÄ . Pinigų dovanojimo tarp atsakovės ir R. M. sutartys 84 500 Lt sumai patvirtina aiÅ¡kinimÄ , jog, Å¡alių Å¡eimai ėmus irti, po smurto atvejo buvo nuspręsta paskolintas lėšas įforminti kaip dovanÄ atsakovei. Teismas laikė, kad atsakovė teiginio apie 50000 Lt asmeninių lėšų paskolinimÄ V.

B. neįrodė, todėl šį reikalavimÄ pripažino jungtine sutuoktinių turtine teise ir padalijo, o reikalavimÄ 80000 Lt dalyje pripažino asmenine atsakovės turtine teise. Teismo nuomone, reikalavimai dėl 2010-06-17, 2010-06-14 dovanojimo sutarčių prieÅ¡taravimo gerai moralei ir jų pripažinimo negaliojančiomis, nepagrįsti. IeÅ¡kovo nurodytos sandorių sudarymo priežastys – noras pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad prisiteisti daugiau turto iÅ¡tuokos procese, konkrečiais įrodymais nepagrįstos.

Samprotavimas, kad atsakovė gali siekti uzufrukto į ieÅ¡kovo namÄ , negali bÅ«ti pripažįstamas nei amoraliu, nei prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai. Nei vienas iÅ¡ perleistų objektų nebuvo vaikų gyvenamÄ ja vieta ir apie jų tinkamumÄ vaikams gyventi įrodymai nebuvo teikiami. Teigimas, jog sandoriai tariami, įrodymais nepagrįstas. Tai, jog šį turtÄ norėta perleisti artimiems giminaičiams, patvirtina ir tai, kad visus Å¡iuos objektus atsakovei prieÅ¡ tai dovanojimo sutartimis perleido jos motina R.

M. (4 t., b. l. 135-151). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti 2012-04-02 Panevėžio apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo ir jo dydžio, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovei suteikimo uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Mano, jog turėjo bÅ«ti nustatyta, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Nors santuoka tęsėsi ilgai, tačiau atsakovės per didelis naudos ir turtų siekis iÅ¡ esmės įtakojo jos sugriuvimÄ .

Santuokos metu jis smurto nenaudojo, kol gerai uždirbo, atsakovė buvo patenkinta, tačiau ji, pasinaudojusi savo žiniomis, nes dirba notarų biure, kavinę J. Basanavičiaus g.

27. Kėdainiai, kuriÄ jis įsigijo su savo draugu, perleido savo motinai. Didžioji dalis turto buvo įforminta atsakovės vardu, o Å¡iuo metu Å¡is turtas perdovanotas artimiausiems jos giminaičiams, todėl neįtrauktas į dalintinÄ turtÄ . Perleidus vertingesnį turtÄ , prasidėjo konfliktai, po kurių, siekdamas iÅ¡vengti didesnių nesutarimų, dažnai nakvodavo pas tėvus, bet reguliariai lankydavosi namuose, rÅ«pinosi vaikais. Gyvendamas santuokoje kitų moterų neturėjo. Å eimos ryÅ¡iai nutrÅ«ko 2010 m. pradžioje.

Dabar turi kitÄ moterį, su kuria susipažino išėjęs iÅ¡ namų. Tik atsakovės kaltė tiesiogiai įtakojo Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Nesutinka su sprendimo dalimi dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į jo gaunamas pajamas ir priteisti ne daugiau kaip po 250 Lt kiekvienam vaikui, nes dirba puse etato vadybininku ir gauna minimalias pajamas. Jei gerai dirba, gauna papildomai 200 ar 300 Lt, kitų pajamų neturi. Padeda vaikams kitais bÅ«dais - drabužiais, daiktais, duoda pinigų.

Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas padalijo reikalavimo teises pagal V. B. 2007-10-01 suraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Kėdainių rajono apylinkės teisme iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-565-825/2012 dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu. MinėtÄ sumÄ V. B. paskolino iÅ¡ savo brolio pasiskolinęs 130 000 Lt, kÄ patvirtna paskolos sutartys. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atsakovei suteikta uzufrukto teisė naudotis nekilnojamuoju turtu, nes turtas yra jo asmeninė nuosavybė, kito turto, kuriame galėtų gyventi, neturi, gyvena nuomojamame bute.

Jo pajamos minimalios, todėl papildomos iÅ¡laidos dar labiau blogina jo finasinę padėtį (5 t., b. l. 4-6). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė I. C. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ skundo nėra galimybės spręsti, kas konkrečiai ieÅ¡kovo netenkina ir kÄ jis nori pakeisti. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais dėl Å¡ių motyvų. Byloje surinkta pakankamai daug įrodymų, patvirtinančių atsakovo neiÅ¡tikimybę, netinkamÄ elgesį jos ir vaikų, jos artimųjų atžvilgiu, vartotÄ fizinį smurtÄ .

Dėl sumuÅ¡imo ieÅ¡kovui yra iÅ¡kelta ir nagrinėjama baudžiamoji byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡alių santuoka teismo buvo nutraukta pagrįstai dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovo argumentai apie jos netinkamÄ elgesį yra neįrodyti. Atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo byloje patvirtina ne tik atsakovės paaiÅ¡kinimai, liudytojos R. M. parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, 2010-07-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas, Kėdainių rajono PK nutarimas, nedarbingumo pažymėjimai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti ieÅ¡kovo padaryti sužalojimai, medicininiai dokumentai, medikų siuntimai vaikų patikrai, iÅ¡vados, teismo nutarimas, kiti dokumentai.

Pagal CK 3.70 str., ji turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ , todėl teismas pagrįstai jÄ priteisė. Skundo argumentai apie turtinę ieÅ¡kovo padėtį neatleidžia jo nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas.

IeÅ¡kovas yra jaunas, darbingas, jis pajėgus teikti vaikams netgi didesnį iÅ¡laikymÄ nei 400 Lt. IÅ¡laikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai, nes jie su ieÅ¡kovu negyvena nuo 2010 m. sausio mėnesio ir jis iÅ¡laikymo vaikams neteikė. Dėl nusikalstamo ieÅ¡kovo elgesio jam netgi yra uždrausta bendrauti su vaikais. Nepagrįsti ir neaiÅ¡kÅ«s apelianto argumentai dėl reikalavimo teisės pagal vekselį. Nesutinka ir su apelianto argumentais dėl uzufrukto nustatymo, kadangi name RÅ«tų g. 3, Kėdainiuose Å¡iuo metu gyvena ji ir vaikai, kurie lanko mokyklÄ Kėdainiuose, tai yra jų vienintelė gyvenamoji vieta.

Neturi jokių papildomų lėšų, iÅ¡ kurių galėtų vaikams nupirkti kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ . CK 3.86 str. nustato specialiÄ taisyklę, jog ir pasibaigus Å¡eimos turto teisiniam režimui dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu uzufrukto teise. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai naudojasi savo teisėmis ir neteisingai teigia, jog jis neturi kito gyvenamojo ploto, kadangi palikęs Å¡eimÄ pasiėmė visas santaupas ir nusipirko 4 kambarių butÄ Kėdainių m., Rasos g.2-57, kuriame gyvena su A.

K.. Tačiau Å¡is butas buvo nupirktas ieÅ¡kovo tėvų Č. ir D. C. ir A. K. motinos V. B. vardais (5 t., b. l. 72-76).Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o pakeisti 2012-04-12 sprendimÄ dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir patikslinti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo: pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypÄ su priklausiniais RÅ«tų g. 3, Kėdainiai 126 015 Lt vertės ir priteisti jos nuosavybėn; ieÅ¡kovui nuosavybės teise priteisti automobilius CITROEN BX 19 300 Lt vertės, priekabÄ 100 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) - 11480 Lt vertės, o jai už juos priteisti 5940 Lt kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ jos ieÅ¡kovui 42 005 Lt kompensacijÄ už jai tenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismui nepripažinus minėtos namų valdos bendra jungtine nuosavybe, praÅ¡o jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 163 339 Lt kompensacijÄ už turto pagerinimÄ ; patikslinti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, nustatant, kad jis nustatytas už 27 mėnesius ir sudaro 21 600 Lt bei atitinkamai pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nurodo, kad teismas padarė klaidÄ , kurios neiÅ¡taisė, nes iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimÄ priteisė nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai yra ne 15 mėnesių ir 12000 Lt, bet 27 mėnesiai ir 21 600 Lt.

Teismas, spręsdamas reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalinimÄ , neteisingai nustatė turto balansÄ . 2004-03-16 ieÅ¡kovui jo tėvai asmeninės nuosavybės teise padovanojo žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ bei kiemo statinius, jų įvertintus 10 000 Lt. Č. C., bÅ«damas statinių savininku, 1999-11-02 sutartimi lengvatine tvarka įgijo iÅ¡ valstybės 1226 kv.m.žemės sklypÄ . Tačiau ji su ieÅ¡kovu buvo nusprendę įsigyti aukščiau paminėtÄ turtÄ , bet, kadangi ieÅ¡kovas buvo policijos akiratyje, nusprendė jį įregistruoti ieÅ¡kovo tėvo vardu.

Å is turtas buvo įgytas iÅ¡ jų santuokinių lėšų, gautų už parduotas transporto priemones, mamos dovanotas lėšas ir kitÄ turtÄ . IÅ¡ pateiktos 1997-10-09 sutarties matyti, kad Č. C. už 18000 Lt įgijo minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Teismas analizavo nurodytus teiginius ir nurodė, jog ji nepateikė leistinų įrodymų, paneigiančių sutartis. Tačiau ji neginčijo minėtų sutarčių, o įrodinėjimo dalykas buvo tas, kad nekilnojamas turtas buvo Å¡alių valdomas, jų lėšomis suremontuos, perstatytas, rekonstruotas, jame investuota santuokoje įgyti 245 009 Lt.

Teismas neatskleidė bylos esmės dėl reikalavimo, kuriuo buvo praÅ¡oma pripažinti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, neatliko tinkamos įrodymų analizės, nors nustatė dėl turto pagerinimų eilę reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau jų nevertino. Byloje nėra ginčo, kad jų Å¡eima namų valdoje apsigyveno 1999-2000 metais po to, kai 1999-12-06 už 12 000 Lt pardavė santuokoje įgytÄ butÄ esantį Pavasario 39-16, Kėdainiai. Namas įgytas 1997-10-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo 1958 m. statybos ir reikalingas remonto. 1998-01-16 name kilo gaisras ir dalis statinių sudegė.

IÅ¡ lėšų už butÄ , savo pajamų rekonstravo minėtÄ namų valdÄ ir laikotarpiu nuo 1999 metų iki 2010 metų iÅ¡rovė medžius, pakeitė sklypo iÅ¡planavimÄ , iÅ¡lygino teritorijÄ , pasėjo pievÄ , įrengė sodelį, pavėsinę iÅ¡ akmenų ir medžio konstrukcijos, pievÄ nuo daržo atskyrė medine dekoratyvine tvorele, prie Å«kio pastato prijungė malkinę, Å«kio pastatÄ pakeitė iÅ¡ esmės, iÅ¡ sandėlio įrengė lauko virtuvėlę ir pirtelę, iÅ¡kalė lentelėmis, iÅ¡klojo plytelėmis, buvo sumÅ«rintas duonkepio pečius, pastatė du naujus pastatus, garaže įrengė poilsio kambarį, kiemÄ aptvėrė mÅ«rine tvora, pakeitė įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ , įrengė naujus vartus ir vartelius, pakeitė stogÄ , langus, rekonstravo du namo aukÅ¡tus, naujai įrengė terasÄ , balkonÄ .

Å ias aplinkybes pripažino ieÅ¡kovas R. C., kas užfiksuota 2012-01-05 teismo posėdžio protokole, tÄ nustatė ir teismas, tačiau teismas nelaikė Å¡ių darbų esminiais. FaktÄ , kad minėtus darbus finansavo ieÅ¡kovo tėvas, paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių akivaizdu, jog statybines medžiagas, įrengimus, detales pirko R. C., o teismas nepagrįstai nurodė, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad iÅ¡laidos susijusios tik su minėto gyvenamojo namo tvarkymu. Teismas iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes Å¡alims nevienodai taikė taisyklę dėl negalėjimo remtis liudytojų parodymais įrodinėjant pinigų perdavimÄ .

IeÅ¡kovas ir tretieji asmenys Č. ir D. C. nepateikė jokių įrodymų nei apie lėšų turėjimÄ , nei apie jų dovanojimÄ ar davimÄ jų Å¡eimai. Č. ir D. C. negalėjo nurodyti kada, kokius ir kokios vertės darbus atliko ginčo namų valdoje. Å alių pripažintas faktas, kad jie su Å¡eima ginčo valdoje gyveno nuo 2000 metų, pateikta dalis iÅ¡likusių kvitų, sutarčių, kurie iÅ¡raÅ¡yti R. C. vardu, R. C. parodymai, trečiųjų asmenų G. M., J. B., liudytojos R. M. parodymai, pateikti įrodymai apie Å¡alių gautas pajamas ir vykdytÄ verslÄ paneigia teismo iÅ¡vadÄ .

FaktÄ apie statinių rekonstrukcijÄ , kiosko ir tvoros statybÄ 2000-2005 m. laikotarpiu patvirtina statybos leidimas Č. C. vardu. Teismas neteisingai vertino vadovaujantis pateiktais inventorizaciniais duomenis, gyvenamoje namų valdoje atliktų statybos-remonto darbų apraÅ¡ymÄ bei vadovaujantis STR nuostatomis UAB „Skena“ atliktÄ Â statybos - remonto darbų vertinimÄ 245 009 Lt sumai. IeÅ¡kovas neginčijo Å¡ios atskaitos, tačiau teismas Å¡io svarbaus ir didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡me turinčio dokumento nepagristai nevertino ir juo nesivadovavo.

SÄ matoje nurodomi darbai ir jų vertė atlikti Å«kio bÅ«du namų valdoje, nurodyti darbų atlikimo metai. Å iuo atveju buvo įrodytas ne tik rekonstrukcijos faktas, esminis turto pagerinimas, bet ir atsakovės bei ieÅ¡kovo darbas gerinant turtÄ . Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turėjo įvertinti tai, kad name yra padaryti esminiai pagerinimai. Jeigu apylinkės teismas priėjo iÅ¡vados, kad ginčo turtas nebuvo pagerintas ir nėra pagrindo pripažinti namų valdÄ bendrÄ jÄ nuosavybe, o į jį investuota tik dalis lėšų, tai teismas privalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ reikalavimų ribų ir priteisti kompensacijÄ .

Kadangi prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi 2 nepilnamečiai vaikai, jai priteistina 2/3 dalys investuotų lėšų, kas sudaro 163 339 Lt. Padalinti turtÄ natÅ«ra Å¡ioje situacijoje taip pat neįmanoma. 2010-07-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-706-550/2010 teismas pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nes jis 2010-06-10 mažamečių vaikų akivaizdoje konflikto metu, pavartodamas necenzÅ«rinius žodžius bei smurtÄ , iÅ¡gÄ sdino vaikus. 2010-10-06 ieÅ¡kovas, vaikų akivaizdoje jÄ ir jos mamÄ sumušė.

Todėl turtas natÅ«ra negali bÅ«ti dalinamas. Pagal VÄ® Registrų centro įkainavimus bendra turto vertė yra 126 015 Lt, kadangi praÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis, tai ieÅ¡kovui sutinka sumokėti 42 005 Lt kompensacijÄ . Nepagrįsta sprendimo dalis, kuria teismas savo iniciatyva dalino transporto priemonę Opel Calibra, nes Å¡ios transporto priemonės sprendimo priėmimo metu nebuvo, jÄ ieÅ¡kovas be jos žinios pardavė bylos metu. Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė santuokoje įgytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertę - 4070 Lt.

Sutinka, jog bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta Å¡io turto vertė 11 480 Lt. Prasidėjus ginčams, ieÅ¡kovas atėmė iÅ¡ jos šį automobilį, kuris buvo geros bÅ«klės, su dujų įranga, kÄ patvirtina 2011-11-14 pareiÅ¡kimas policijai,2010-11-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis, 2010-01-27 Techninės apžiÅ«ros rezultatų ataskaita. IeÅ¡kovas proceso metu iÅ¡montavo iÅ¡ Å¡io automobilio dujų įrangÄ , taip sumažindamas automobilio vertę. Todėl automobilio rinkos vertė turėjo bÅ«ti nustatyta 11480 Lt, ir nuo Å¡ios sumos jai turėjo bÅ«ti priteista 5740 Lt kompensacija, o ieÅ¡kovui – automobilis (4 t., b. l. 185-197).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliantės apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad atsakovė tyčia pablogino savo turtinę padėtį ir tuo tikslu neatlygintinai perleido visÄ jos turėtÄ labai vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ savo artimiems Å¡eimos nariams. Teismas konstatavo, jog, nors jo darbinės pajamos nedidelės, jis turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau Å¡iam turtui nustatytas uzufruktas, todėl Å¡iuo turtu negali disponuoti bei jį valdyti ir gauti pajamų,.

Priteisus iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ po 400 Lt/mėn. kiekvienam vaikui, sukurta tokia situacija, kad iÅ¡ esmės pablogėja jo padėtis ir dėl to jis apskritai negalės Å¡ios pareigos vykdyti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkins jo apeliacinio skundo dalyje dėl nustatymo atsakovei uzufrukto teise naudotis žemės sklypu ir jame esančiu gyvenamuoju namu, tai tada Å¡io uzufrukto nustatymas turėtu bÅ«ti vertinamas kaip jo prisidėjimas prie vaikų iÅ¡laikymo. Minėti atsakovės sudaryti turto perleidimo sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, susijusiam su nepilnamečių vaikų minėtais interesais, todėl teismas turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų ir savo iniciatyva pripažinti negaliojančiu vienÄ ar visus ieÅ¡kovės sudarytus dovanojimo sandorius.

Atsakovės turtinė padėtis yra ir turi bÅ«ti vertinama kaip geresnė už jo, todėl atsakovė turi daugiau prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, o jis turi bÅ«ti pripažintas negalinčiu Å¡iuo metu teikti 400 Lt iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui. Vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga ne daugiau 600 Lt. Todėl iÅ¡laikymo dydis mažintinas iki 250 Lt. Atsakovė neįrodė, kad negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikams iÅ¡laikymo nuo 2010-01-01, nes nuo Å¡io laiko teikia vaikams iÅ¡laikymÄ kitokiu bÅ«du.

Todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas bei reikalavimas atmestinas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo iÅ¡laikymo dydį nuo 2010-01-01 tokį patį, kaip ir priteistÄ Ä¯ ateitį, kadangi prieÅ¡ tai nurodytos aplinkybės įrodo, kad tuo metu atsakovės turtinė padėtis buvo žymiai geresnė ir vien dėl Å¡ios priežasties, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra, įsiskolinimo dydis mažintinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl jo asmeninio turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ir to turto padalijimo bei atsakovės reikalaujamo nukrypimo nuo turto lygių dalių prezumpcijos, nes ji Å¡ių savo deklaratyvių argumentų neįrodė. R. M. aiÅ¡kinimas, esÄ ji davusi namui pirkti 2000 JAV dolerių, raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįstas (1964 m. CK 43 str., 53 str.). Atsakovės pajamos pagal darbo sutartį 1994-1995 metais buvo mažos.

Č. ir D. C. aiÅ¡kinimas, jog jie savo lėšomis ir sau pirko šį turtÄ , nenuneigtas. Atsakovės aiÅ¡kinimas, jog turtas pirktas uoÅ¡vio vardu, nes jos sutuoktinis turėjo „nemalonumų" su teisėsauga, yra nelogiÅ¡kas, nepagrįstas įrodymais. Ä®rodymų, jog žemės sklypo vertė dėl sklypo pagerinimų tariamai padidėjo, nepateikta. Nesutinka su atsakovės įrodinėjama atliktų remonto, pagerinimo ar pakeitimų darbų apimtimi ir nerealia jų verte. Be to, Å¡io ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovės įrodinėjami pagerinimai galėtų bÅ«ti laikomi esminiais.

Iš esmės visi darbai buvo pradėti ir atlikti jo tėvo Č. C. lėšomis, kai šis turtas buvo jo nuosavybė, o jam su atsakove tuo metu tėvas tik leido neatlygintinai gyventi tame name. Atsakovės pateikti tam tikro remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai patvirtina tik apie tėvo Č. C. prašymu jo pinigais atliktus mokėjimus už tam tikrus remonto darbus. Č. C. patvirtino, kad pagrindiniai remonto pertvarkymo darbai atlikti iki jis dovanojo žemę bei statinius. Toks aiškinimas patikimais įrodymais nenuneigtas.

Atsakovė neįrodė, kad jie investavo į namo pagerinimÄ Å¾enklesnes sumas. Pagal atsakovės pateiktas sÄ matas, tariamai buvo atlikti darbai atitinkamai 245009 Lt ir 408691 Lt vertės, tačiau pati atsakovė apeliaciniame skunde, aptardama Å¡io namo vertę, vertina ir nurodo, kad jo bendra vertė yra viso tik 126015 Lt. Vertinant pačios atsakovės pripažintÄ aplinkybę dėl Å¡io turto vertės nepasikeitimo po 2004-02-27, kai Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir 2010-06-23 VÄ® "Registrų centras" NTR CDB iÅ¡raÅ¡as, konstatuotina, jog atsakovės reikalavimas šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nepagrįstas.

NelogiÅ¡kas ir nepagrįstas vertinimas, kad turtas, kuris pačios atsakovės vertinimu 2004 m. buvo ir dabar yra 126015 Lt vertės, galėjo bÅ«ti gerintas, tam iÅ¡leidžiant atitinkamai 245009 Lt. Pačioje sÄ matoje nurodoma, kad skaičiuojant iÅ¡laidas vadovaujamasi STATYBOS TECHNINIU REGLAMENTU STR 3.01.01:2002, kuris nėra skirtas tokių iÅ¡laidų apskaičiavimui. Atsakovė neatlygintinai gyveno minėtame name ir žemės sklype, todėl jų Å¡eimos pareiga buvo iÅ¡laikyti ir saugoti šį turtÄ , daryti jo einamÄ ji ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (CK 6.636 str.).

Lauko židinys ir stoginė, į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, negali bÅ«ti visaverčiais civilinės apyvartos objektais, nes nepatikrintas jų sukÅ«rimo teisėtumas įstatymų prasme. Be to, Å¡ie darbai iÅ¡ esmės buvo padaryti iki 2004-03-16. Liudytojas G. K., atlikęs namų valdoje eilę įvairių darbų, paaiÅ¡kino dėl jų taręsis ir kalbėjęs su Č. C.. Techninis projektas buvo padarytas 2000 m. ir jis buvo paruoÅ¡tas Č. C. užsakymu. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ginčo turtui pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra reikÅ¡mingas ir ieÅ¡kovo darbas gerinant šį turtÄ , kadangi, kaip nustato CK 3.90 str. 1 d., tuo tikslu yra reikÅ¡mingas ir vertintinas tik kito sutuoktinio (ne turto savininko) darbas.

ReikalavimÄ dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo atsakovė pareiÅ¡kė tik apeliacinėje instancijoje, kas yra draudžiama. Ginčo nekilnojamasis turtas yra jo vienintelis gyvenamasis bÅ«stas ir, netekus Å¡io turto, jis ateityje nebeturėtų kur gyventi, bÅ«tų pažistas LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, CK 4.93 str. 1 d., CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos principai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė lygių dalių principÄ ir nenustatė jokių sÄ lygų nuo jo nukrypti. Dalijant sutuoktinių bendrÄ turtÄ , yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Sprendžiant Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ , buvo teisingai atsižvelgta į bylos Å¡alių turtinę padėtį. Be to, nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo ir vertinant tai, kad atsakovė Å¡ių skyrybų bylos pradžioje tyčia pablogino savo turtinę padėtį ir tuo tikslu neatlygintinai perleido visÄ jos turėtÄ labai vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ savo artimiems Å¡eimos nariams.

Atsakovė nepagrįstai ginčija automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę santuokos nutraukimo momentu. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog realesnę maÅ¡inos vertę nustato ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Kol nustatyta tvarka sudaryta turto vertės ataskaita nenuginčyta, joje nustatyti duomenys laikomi teisingais (5 t., b. l. 60-70).Apeliaciniai skundai atmestini, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balanžio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å iuo atveju peržengti apeliacinių skundų ribas nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų sprendimų dalių, kurių teisėtumas ir pagrįstumas apeliantų ginčajamas apeliaciniuose skunduose.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, ieÅ¡kovas R. C. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo ir iÅ¡ jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atsakovei I. C., dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir įsiskolinimo termino nutatymo, dėl nepagrįsto uzufrukto teisės atsakovei naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, gyvenamuoju namu su priklausiniais iki vaikų pilnametystės nustatymo, taip pat dėl reikalavimo pagal 2007-10-01 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 50 000 Lt sumai pripažinimo Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir 80 000 Lt reikalavimo teisės pripažinimo asmenine atsakovės I.

C. nuosavybe (5 t., b. l. 4-6). Atsakovė I. C. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl padarytos klaidos nustatant iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpį, dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir CK 3.90 str. taikymo sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimÄ , dėl be pagrindo netaikyto nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais Rutų g. 3, Kėdainiuose nepagrįsto pripažinimo ieÅ¡kovo R.

C. asmenine nuosavybe (nepripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe arba 163 339 Lt kompensacijos už minėto nekilnojamojo turto pagerinimÄ nepriteisimo), dėl automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįsto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybė, dėl neteisingai nustatytos per mažos automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr, (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, dėl jai buvo priteista per maža kompensacija (4 t., b. l. 185-197). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp buvusių sutuoktinių ginčus, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagridu buvo nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinių skundų argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų. Dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvų, kad santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl atsakovės kaltės. Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Å eimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, ar paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metu visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 str. 3 d.).

Nurodytais pagrindais kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiÅ¡kia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Atsakovės tvirtinimÄ , jog ieÅ¡kovas jai buvo neiÅ¡tikimas ir Å¡iuo metu gyvena su moterimi, dėl kurios iÅ¡iro jų santuoka, žiauriai elgėsi su ja ir jos motina, paliko Å¡eimÄ ir jÄ nesirÅ«pino, patvirtino tarpusavyje sutampanti įrodymų visuma: R. M. parodymai, iÅ¡ dalies paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, administracinės bylos dėl nuobaudos skyrimo medžiaga, taip pat baudžiamosios bylos, kuri Å¡iuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, duomenys (1 t., b. l. 50-53, 169-182,3 t., b. l. 181, teismų sistemos „Liteko“ duomenys).

CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išdėstė įrodymus ir jų turinį, kurių pagrindu sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovo apeliaciniame skundo argumentai minėtų teismo išvadų ir argumentų nepaneigia.

IeÅ¡kovas, tvirtindamas, kad dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kalta tik atsakovė, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti minėtÄ aplinkybę. Pagrįstos pirmosios instancijos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas kaltų atsakovės veiksmų, dėl kurių iÅ¡iro Å¡eima, neįrodė. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu Å¡alies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiÅ¡kai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas preziumuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovės, bet dėl ieÅ¡kovo kaltės. Kadangi teismas pripažino, jog santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturinę žalÄ (CK 3.70 str., 6.250 str.).

Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija teisinį pagrindÄ tokios žalos reikalauti, nes mano, jog santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau skunde nenurodyta argumentų ir motyvų apie tai, kad, jeigu yra tam teisinis pagrindas, pats neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai ir nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl Å¡iuo klausimu iÅ¡samiau nepasisakoma. Dėl apeliacinių skundų motyvų, susijusių su iÅ¡laikymu nepilnamečiams vaikams. Å alys yra L. C., gim. 1997-11-19, ir K.

C., gim 2001-02-28, tėvai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiams vaikams nustatė tinkamo dydžio ir atitinkantį ieÅ¡kovo turtinę padėtį.

Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mÄ dėl vai­kų iÅ¡­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 p., 9 p.).

Konkretūs šalių vaikų poreikiams (mokymuisi, bendram vaikų ugdymui, maistui, drabužiams, apavui, higienos priemonėms, pravažiavimui ir pan.) reikalingų išlaidų dydžiai išdėstyti pateiktuose apskaičiavimuose ir sudaro apie 1000 Lt per mėnesį kievienam vaikui ( Nr. 2-2089-836/2010 – b. l. 9-10). Apeliantas apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad kai kurie poreikiai nebūtini arba kad jų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų išlaidų ir poreikių reikalingumas realus ir protingumo ribas atitinka, išlaidos apskaičiuotas beveik prieš dvejus metus, vadinasi, šiam laikui vaikų poreikiai vien dėl vaikų amžiaus padidėję.

Pagal teismų praktikÄ , orientaciniu kriterijumi nustatant iÅ¡laikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri tuo metu buvo 800 Lt (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas 800 Lt bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui, atsivelgiant į tai, kad vaikams yra 11 ir 15 metų, yra teisingas ir pagrįstas.

Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­Å¾vel­giant į vi­sų rÅ«­Å¡ių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­Å¡as ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mÄ ­jį ir ne­kil­no­ja­mÄ ­jį tur­tÄ ; ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tÄ . Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos bÅ«klę.

Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mÄ tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, atkreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iÅ¡­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 str. 2 d.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mÄ tarp tė­vų tur­ti­nės padėties tu­ri bÅ«­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iÅ¡ tė­vų da­lis iÅ¡­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iÅ¡­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.).

Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Sprendžiant dėl Å¡alių turtinės padėties ir kiekvieno iÅ¡ jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. 1, 2 d.

įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigos lygiai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo.

Nors apeliantas tvirtina, jog jis gali teikti vaikams tik po 250 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas yra jauno amžiaus, darbingas, profesinio iÅ¡silavinimo, dirba UAB „Ormėjas“ vadybininku. Pats byloje įrodinėjo, jog anksčiau gyveno pakankamai pasiturinčiai, gavo dideles pajamas iš prekybos naudotais automobiliais, turi reikalavimo teisę į didielę sumÄ iÅ¡ V. B. pagal 2007-10-01 vekselį, nuosavybės teise valdo vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , turi ir kilnojamojo turto, yra paaiÅ¡kinęs, jog skolindavo tretiesiems asmenims ženklias pinigų sumas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir, pagal turimus duomenis šiuo metu, ieškovas dirba UAB „Ormėjas“. Teismas nurodė, kad ieškovo darbo pajamos buvo artimos minimalioms (3 t., b. l. 35-37). Apie vėliau ir šiuo metu gautas pajamas, susijusias su darbo teisniais santykiais, tikslių duomenų nepateikta. Tačiau pats apeliantas pripažįsta, kad, jei dirba gerai, gali gauti priedus, kad jis padeda vaikams kitais būdais (drabužiais, daiktais, duoda pinigų). Ieškovas pajamas, kurias skiria paramai kitais būdais, gali skirti teismo nustatyto dydžio išlaikymui teikti.

Be to, kaip matyti iÅ¡ teismų sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.), sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo, pakeitimo baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovui klausimus (Panevėžio apygardos teismo bylos Nr. 1S-807-337/2010, Nr. 1-78-72/2011), jis pats savo skunduose įrodinėjo ir tvirtino, jog nori ir gali užsiimti lengvųjų automobilių remontu, kad 2011 metais atliko darbovietėje svarbias vadybininko užduotis, vyko į komandiruotę užsienyje derėtis dėl žemės Å«kio technikos įsigijimo sÄ lygų ir sudaryti sutartis.

Todėl labiau tikėtina, kad tokias atsakingas užduotis Å¡iuo metu vykdantis vadybininkas gauna ne minimalaus dydžio darbo užmokestį. Nors apeliantas skunde nurodo, kad turėtų bÅ«ti sumažintas įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo laikotarpis, tačiau nenurodo įtikinimų argumentų, dėl kurių taip turėtų bÅ«ti padaryta. Apeliantas nenuginčijo teismo nustatyto fakto, kad teisė į iÅ¡laikymÄ atsirado nuo 2010 metų pradžios, kada Å¡alys ėmė gyventi skyrium ir nebevesti bendro Å«kio.

Teismas nurodė, jog įsiskolinimo dydis turi būti sumažintas faktiškai sumokėtu išklaikymo dydžiu. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti kitokį išlaikymo dydį ir įsiskolinimo priteisimo laikotarpį, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovės (apeliantės) I. C. apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo sprendime padaryta klaida nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydį ir laikotarpį, pagrįsti.

Tačiau atsakovės praÅ¡ymu (4 t., b. l. 154-155) klaidÄ dėl nustatyto 15 mėnesių įsiskolinimo laikotarpio ir 12 000 Lt įsiskolinimo sumos vietoje turėjusių bÅ«ti 27 mėnesių laikotarpio ir 21 600 Lt sumos iÅ¡taisė pats pirmosios instancijos teismas CPK 276 str. tvarka 2011-05-02 nutartimi (4 t., b. l. 172-173). Todėl Å¡ioje dalyje tenkinti apeliantės apeliacinį skundÄ nebeliko pagrindo. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų dėl reikalavimo teisių pagal 2007-10-01 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį.Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apie tai, kad pagal V.

B. 2007-01-01 vekselį ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Â reikalavimo teisė dėl 50 000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo šalims priklauso lygiomis dalimis po 25 000 Lt, o 80 000 Lt reikalavimo teisė yra asmeninė atsakovės I. C. teisė, tačiau kaip konkrečiai kitaip Å¡i ginčo dalis turi bÅ«ti iÅ¡spręsta, nenurodo. Pagal skundo turinį sektų, kad apeliantas siekia, jog visa reikalavimo suma bÅ«tų pripažinta jo asmenine nuosavybe, nes visÄ nurodytÄ sumÄ jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ brolio V.

C. (1 t., b. l. 109-110). Tačiau Å¡ie apelianto argumentai buvo iÅ¡dėstyti bylos procesiniuose dokumentuose, dėl jų Å¡alys davė paaiÅ¡kinimus, teismas juos nagrinėjo, vertino visų įrodymų visumoje ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog  pagal minėtÄ vekselį paskolino savo asmenines lėšas, o dėl 50 000 Lt sumos nepaneigė CK 3.88 str. 3 d. numatytos prezumpcijos (CPK 185 str.). IÅ¡ faktinių Å¡ios bylos duomenų dėl 2007-01-01 vekselio sudarymo aplinkybių matyti, kad pirmiausia pats ieÅ¡kovas 2009-12-14, t. y. iki ginčų teisme iÅ¡kėlimo, apklausoje nurodė, kad „pinigus 80 000 litų aÅ¡ gavau iÅ¡ savo žmonos I.

C., kuri Å¡iÄ sumÄ pinigų pasiskolino iÅ¡ savo motinos R. M.. Kiti 50 000 litų yra mano asmeninės santaupos“ (2 t., b. l. 182-183). Kaip teisingai nurodė ir motyvavo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens V. C. ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie pinigų skolinimosi aplinkybes nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi tarpusavyje ir su kitais įrodymais, o atsakovės paaiÅ¡kinimai sutampa su minėtais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ dalies patvirtinti raÅ¡ytinių įrodymų turinio. Todėl įrodymai įvertinti tinkamai, laikantis įrodinėjimÄ procesÄ reglamentuojančių teisės normų, teismo iÅ¡vados pilnai atitinka byloje minėtų įrodymų visuma nustatytas aplinkybes Å¡ioje dalyje. Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su uzufrukto teisės nustatymu, turto balanso nustatytu, turto vertės nustatymu ir turto padalijimu.

Byloje neginčijama, kad ieÅ¡kovui R. C. jo tėvai Č. ir D. C. pagal 2004-03-16 dovanojimo sutartį, kuri vieÅ¡ame registre įregistruota 2004-03-28 ir 2004-03-30, padovanojo 0.1226 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais RÅ«tų g. 3,Kėdainiuose (1 t., b. l. 12-14, 2 t., b. l. 87-91). MinėtÄ turtÄ ieÅ¡kovo tėvai įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ne vienu metu, ne iÅ¡ vieno savininko, per kelis sandorius, už pinigus ir valstybės vienkartines iÅ¡mokas. Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog minėtas nekilnojamas turtas dovanojamas asmeninėn ieÅ¡kovo nuosavybėn, jis ieÅ¡kovo vardu vieÅ¡ame registe yra įregistruotas kaip asmeninė jo nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d., CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ tinkamai motyvavo ir pagrindė savo sprendime, jog atsakovė nepaneigė prezumcijos, kad minėtas nekilnojamas turtas yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė, bei neįrodė, kad šiam turtui įgyti buvo panaudotos jos motinos dovanotos lėšos, taip pat kad turtui suremontuoti, perstatyti, rekonstruoti buvo panaudota 245 009 Lt bendrų Å¡alių lėšų, kas sudarytų faktinį ir teisinį pagrindÄ taikyti CK 3.90 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde jokių esminių naujų argumentų, įrodymų ir motyvų atsakovės teiginiams Å¡ioje dalyje pagrįsti nebuvo nurodyta. Visi faktiniai duomenys buvo atskleisti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo jie buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti. Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alys 1997-1999 metais disponavo tokiomis lėšomis, kad galėjo sumokėti už minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ pinigais, o valstybės vienakrtinių iÅ¡mokų pagal sutarties turinį taip pat nemokėjo.

Apeliantė tvirtina, kad name apsigyveno 1999-2000 metais pardavę butÄ , vadinasi, pagal bylos duomenis iki tol jie turto nevaldė r juo nesinaudojo. Argumentai apie tai, kad namas buvo pirktas ieÅ¡kovo tėvų vardu dėl ieÅ¡kovo problemų su teisėsauga prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams (3 t., b. l. 180-186). Procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kinimuose teismui abi Å¡alys iÅ¡ esmės pripažįsta, jog name ir jo priklausiniuose, taip pat tvarkant aplinkÄ aplink statinius žemės sklype jiems beveik 10 metų gyvenant minėtame name buvo atlikta iÅ¡vardinti remonto, apdailos, pagerinimo darbai.

Tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų apie Å¡ių darbų apimtį, kiekį, sudėtingumÄ nėra pagrindo spręsti, jog dėl Å¡ių darbų ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis minėtas nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų arba atsakovės lėšomis ar darbu, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar kita. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų apie stiklo paketų, langų, plytų, molio, stogo detalių ir pan. pirkimÄ (1 t., b. l. 92-101, 107-108, 2 t., b. l. 79-85) negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kas mokėjo pinigus už minėtas prekes, taip pat negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad visos medžiagos buvo panaudotos bÅ«tent virÅ¡ minėto turto remontui, tuo labiau tai nepatvirtina kapitalinio, iÅ¡ esmės pagerinančio turtÄ , remonto fakto.

Pateikta UAB „Skena“ sÄ mata apie galimai atliktų darbų kiekį ir tikėtinÄ vertę gali bÅ«ti teisingi, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas Å¡alių bendromis lėšomis ar atsakovės lėšomis ar darbu. IÅ¡ Vį Registrų centras ir Å¡alių pateiktų kadastro duomenų matyti, kad po to, kai gyvenamas namas su priklausniais buvo įgyti ieÅ¡kovo tėvų, buvo pastatytas lauko židinys, stoginė (neįregistruoti), pastatyta tvora, aikÅ¡telės, pertvarkyti Å«kiniai pastatai (2I1p, 3I1p).

Leidimas (2 t., b. l.

26) garažo, Å«kinio, pastato rekonstrukcijai tvoros ir kt. rekonstrukcijoms iÅ¡duotas 1999 metais, pratęstas 2005 metais Č. C. (ieÅ¡kovo tėvui). Jis tvirtina, jog esminiai statybos darbai buvo atlikti iki dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvų lėšų. Liudytojas G. K. tvirtina, jog dėl darbų apimties derėjosi su Č. C.. Esant tokiems faktiniams duomenims, apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektui vertinti nepagrįstais jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais ir vertinti kaip nepagrįsta prielaida.Kadangi pagal Å¡iuo metu esančiÄ padėtį namas RÅ«tų g. 3, Kėdainiuose yra Å¡eimos turtas, kuris yra dviejų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenomoji vieta, prie kurios jie yra pripratę, turi tinkamas sÄ lygas, o atsakovė pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus kito tinkamo nuolat vaikams saugiai gyventi ploto neturi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių buvo pritaikytos CK 3.84 str., 3.86 str. nuostatos dėl atsakovės teisės naudotis Å¡eimos turtu nustatymo (uzufruktas).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CK 3.117 str. 1 d. numatyta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tinkamai argumentavo ir motyvavo iÅ¡vadas, su kuo teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

Atsižvelgiant į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo prezumpcijÄ , sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobÅ«dis. BÅ«tent Å¡is principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ . CK 3.123 str. 1 d. numatytų aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, byloje nenustatyta.

Vien tas faktas, kad Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų, nes, esant pagrindui galima reikalauti didenio iÅ¡laikymo ir/ar prisiteisti papildomas bÅ«tinas iÅ¡laidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005 nurodė, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo.

Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 strstr. 4 d.). Tokių aplinkybių Å¡iuo atveju nenustatyta.Ä®statymo leidėjas numatė, kad, jeigu ne daugiau kaip prieÅ¡ metus iki turto padalijimo bylos iÅ¡kėlimo, vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali bÅ«ti mažinama prarasto bendro turto verte.

Vieno sutuoktinio dalis iÅ¡ bendro turto taip pat gali bÅ«ti sumažinama Å¡eimos negautų pajamų suma, kurių Å¡eima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo Å¡eimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 3, 4 d.). Minėtomis teisės normomis pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi ieÅ¡kovui priteisdamas šalių santuokos metu turėtÄ , tačiau bylos eigos metu ieÅ¡kovo, kaip teigia atsakovė – be jos žinios, parduotÄ automobilį Opel Calibra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Abi Å¡alys Å¡io automobilio nevertino, prie dalintino turto nenurodė, atsakovė už jį peiteisti kompensacijos nepraÅ¡o, ir tai yra jos teisė (CPK 42 str.). Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d., 3.123 str.). Apeliantė (atsakovė) sutinka ir ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, jog santuokoje įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natÅ«ra bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovui.

Ginčas Å¡ioje dalyje kilo dėl to, kokia Å¡io automobilio rinkos vertė. Apeliantės nuomone, automobilio rinkos vertė turėjo bÅ«ti nustatyta 11 480 Lt pagal ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje nurodytÄ minėto automobilio vertę iki koreaguotos vidutinės vertės nustatymo, todėl atsakovei už šį automobilį turėjo bÅ«ti priteista 5740 Lt piniginė kompensacija (4 t., b. l. 108-116). IeÅ¡kovo pateiktÄ Â automboilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitÄ tinkamiausiu Å¡io turto rinkos vertės įrodymu laikė ir Å¡alys, ir pirmosios instancijos teismas.

Kad ši ataskaita yra leistinas ir priimtinas įrodymas turto rinkos vertei nustatyti pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantės pateikta pažyma apie minėto turto vertę yra preliminari (3 t., b . l. 151). Ieškinyje minėtas automobilis buvo įvertintas 3000 Lt, priešieškinyje - 300 Lt. Jis yra 1998 metų gamybos, su virš 300 000 km rida, nuo 2006 metų registruota Lietuvoje (4 t., b. l. 198), turi defektų, kurie aptarti ataskaitoje. Techninės apžiūros rezultatų ataskaita atlikta 2010-01-27 (4 t., b. l. 198).

Apeliantės kreipimasis policijai, ginčai dėl minėto automobilio įvyko 2010-11-14 (1 t., b. l. 148, 149). Byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie minėto automobilio bÅ«klę tuo metu. Todėl apeliantės argumentai, kad automobilio vertė santuokinio gyvenimo pabaigoje buvo didesnė, o ieÅ¡kovas tyčiÄ tÄ vertę sumažino iÅ¡imdamas dujų įrangÄ ir kitais kaltais veiksmais, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina, jog minėto automobilio rinkos vertė Å¡alių santuokinio gyvenimo pabaigoje buvo 4070 Lt, ir nuo Å¡ios vertės apeliantei pagrįstai priteista atitinkamo dydžio kompensacija.

IÅ¡laidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., N U T A R I A: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:                                       Ramunė Čeknienė                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                    Birutė Valiulienė