a97e8f0d-a124-469a-b2f0-056cc0ebfdab · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-906/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02308-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2.;110.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas atsakovo praÅ¡ymas pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, o praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių atlyginimo – atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VÄ® Turto banko, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „FF lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolÄ ir 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.             Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tavo atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims.             Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d.:

a) leisti įregistruoti VĮ Registrų centre 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „FF lizingas” ir UAB „ANAKI INVEST” (dab. pavadinimas – UAB „Aibė holding”) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2011/08/09-01;

b) leisti sudaryti UAB „FF Lizingas” nekilnojamojo turto nuomos, lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis už rinkos kainas, įpareigojant atsakovÄ Ä¯registruoti jas VÄ® „Registrų centre”;

c) leisti atsakovui parduoti UAB „FF Lizingas” turtÄ , esantį Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, už rinkos kainÄ , sudarant pirkimo – pardavimo, lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartis;

d) leisti atsakovui parduoti UAB „FF Lizingas” turtÄ , esantį ŽirmÅ«nų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainÄ , sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartis; įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti nuostolių dėl paliktų galioti laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimÄ â€“ banko garantijÄ ar depozitÄ teismo sÄ skaitoje 2 metams atsakovo nuostolių atlyginimo sumai – 357 121,98 Lt. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir dėl nuostolių, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymus dėl leidimo sudaryti areÅ¡tuoto turto lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartis bei praÅ¡ymus leisti parduoti turtÄ , esantį ŽirmÅ«nų g. 84, Vilniuje. Teismas nurodė, kad tiek lizingo sutarties, tiek ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atvejais, Å¡alys, įvykdžiusios tam tikrus sutarties reikalavimus (pvz., sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ , arba padengus daikto vertę ir įvykdžius kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus), įgyja nuosavybės teisę į sutarčių dalyku esantį turtÄ .

Todėl leidus UAB „FF Lizingas” sudaryti nekilnojamojo turto lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, nebÅ«tų efektyviai užtikrinti pareikÅ¡ti reikalavimai, todėl praÅ¡ymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turto, esančio Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, kurį atsakovas praÅ¡o teismo leisti parduoti, vidutinė rinkos vertė yra 1 970 685 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ arba už atsakovÄ yra laiduojama. PraÅ¡ymo nagrinėjimo dienÄ nebuvo įrodymų, kad atsakovas reikalaujamÄ sumÄ bÅ«tų pervedęs į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , todėl teismas pasiÅ«lė atsakovui per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 1 970 685 Lt, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad įmokėjus pinigus į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto (CK 6.271 str. 1, 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į Finansų ministerijos internetiniame tinklapyje vieÅ¡ai skelbiamÄ ir prieinamÄ informacijÄ apie valstybės surenkamas pajamas bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas yra valstybės institucija, neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto areÅ¡tas nėra kliÅ«tis atsakovui VÄ® Registrų centre įregistruoti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2011/08/09-01. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį, pakeisti 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti sudaryti nekilnojamojo turto nuomos, lizingo ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis už rinkos kainas, leisti atsakovui parduoti turtÄ , esantį Vytauto g. 64/L.

V. g. 2, Palangoje, už rinkos kainÄ , leisti atsakovui parduoti turtÄ , esantį ŽirmÅ«nų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti 357 121,98 Lt vertės nuostolių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja taikant laikinÄ sias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, t. y. vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

LygiateisiÅ¡kumo principas gali bÅ«ti užtikrintas, jei UAB „FF Lizingas“ ir jo klientų interesai nebus ignoruojami (CPK 17 str.). Negali bÅ«ti pažeisti ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimai (CK 1.5 str.) – tiek dėl areÅ¡to masto, tiek dėl atsakovo kaip finansų įstaigos veiklos stabdymo.Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad didžioji dalis atsakovo pajamų yra iÅ¡ turto valdymo ir pardavimo, tačiau atmetė praÅ¡ymus dėl turto nuosavybės teisių perleidimo už rinkos kainÄ .

Teismas konstatavęs, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ taikyti kitas laikinÄ sias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastÄ , skundžiamoje nutartyje to nepadarė ir netinkamai vertino atsakovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar masto sumažinimo.UAB „FF Lizingas“ 0,6 mln. sumažėjo įsipareigojimai, lyginant su 2010 m. bendrovės balanso duomenimis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali bÅ«ti mažinamas.

Atsakovo turto pardavimas už rinkos kainÄ nereiÅ¡kia, kad atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje mažėja.Pažeisdamas CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas dėl atsakovo praÅ¡ymo leisti sudaryti areÅ¡tuoto turto lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos sutartis ar pirkimo – pardavimo sutartis už rinkos kainÄ , nepasisakė. Teismas tik paaiÅ¡kino, kad Å¡ie sandoriai yra tokie, kurių įvykdymo metu perleidžiamos turto nuosavybės teisės. Tačiau tai negali bÅ«ti laikoma teismo motyvu, nes atsakovas, praÅ¡ydamas teismo leisti sudaryti tokius sandorius, žino, kad turto nuosavybės teisė pereitų naujam savininkui.

Todėl skundžiama nutartis Å¡ioje dalyje laikytina kaip priimta be motyvų ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Kad atsakovas galėtų vykdyti veiklÄ , jam bÅ«tina sudaryti jo turto nuomos arba lizingo sutartis, o kai kuriais atvejais – kai turtas nėra tinkamas bÅ«ti lizingo objektu – ir pirkimo – pardavimo sutartis, nes nekilnojamojo turto mokestį ir žemės nuomos mokestį atsakovas privalo mokėti. Negaunant pajamų iÅ¡ tokio turto, didėja atsakovo nuostoliai.Teismo pasiÅ«lymas sumokėti visÄ rinkos kainÄ už parduodamÄ turtÄ Ä¯ specialiÄ jÄ teismo sÄ skaitÄ neužtikrina Å¡alių interesų pusiausvyros.

Atsakovas neturi tokio dydžio laisvų lėšų.Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo turto, esančio adresu Vytauto g. 64/L. V. g. 2, Palangoje, neatkreipė dėmesio, kad dar iki nutarties priėmimo buvo pasiraÅ¡yta 2008 m. kovo 26 d. UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Senoji Birutė“ Lizingo sutartis Nr.C-HU-F4-08-0009, 2009 m. rugsėjo 12 d. UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Senoji Birutė“ susitarimas dėl jos atnaujinimo. 2011 m. gruodžio 5 d. praÅ¡ymu UAB „Senoji Birutė“ tik pranešė atsakovui, kad gauna paskolÄ ir yra pasiruoÅ¡usi dalimis, bet anksčiau lizingo sutartyje sutarto laiko iÅ¡simokėti už šį objektÄ .

Tačiau esant visam atsakovo nekilnojamojo turto – tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio, tiek lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos objektų – areÅ¡tui, UAB „Senoji Birutė“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Å¡ioje byloje, neturi jokių garantijų, kad Å¡io turto nuosavybės teisės bus perregistruotos Å¡iam atsakovo klientui. Atsakovas neturi jokių garantijų, kad gaus iÅ¡ Å¡io sandorio nors kiek lėšų savo veiklai, jei visos jos bus pervestos į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ .Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ parduoti jo turtÄ , esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainÄ , sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, argumentuodamas tuo, kad Å¡is daiktas yra iÅ¡nuomotas.

Å is argumentas atmestinas, nes neturi nieko bendro su aukščiau apraÅ¡ytais atskirojo skundo argumentais dėl turto pardavimo, kaip vienintelio esminio atsakovo pajamų Å¡altinio, siekiant atnaujinti Å¡ioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis praktiÅ¡kai sustabdytÄ atsakovo veiklÄ . Nuomos pajamos yra labai mažos, lyginant su pajamomis, kurias atsakovas gautų už parduotÄ turtÄ . Be to, nuoma nieko bendro neturi su turto pardavimu, gali jį tik apsunkinti.Nepagrįsti teismo argumentai dėl atsisakymo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, remiantis vien tuo, kad ieÅ¡kovas atstovauja valstybę, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Valstybė atlygina žalÄ , padarytÄ asmenims dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau Å¡iÄ Å¾alÄ dar reikia prisiteisti teisme jau po to, kai baigsis Å¡is teismo procesas. Žalos atlyginimo geriausiu atveju atsakovas gali tikėtis po Å¡ios bylos ir teismo sprendimo dėl žalos priteisimo įsiteisėjimo. Protinga manyti, kad tai gali nutikti tik po 3-5 metų. IeÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismas jau sprendė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ tiek pirmÄ ja, tiek apeliacine instancija.

Apeliantas iÅ¡ esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pakartotinai siekia, jog tas pats teismas dar kartÄ persvarstytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ (CPK 293 str. 1 d. 3 punktas). Apeliantas praÅ¡o teismÄ leisti apsunkinti areÅ¡tuotÄ turtÄ lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos sutartimis ar net leisti parduoti šį turtÄ â€“ tai vienareikÅ¡miÅ¡kai apsunkina ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymÄ . Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ .

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas yra nepajėgus padengti apelianto nuostolius. Negali bÅ«ti abejonių dėl ieÅ¡kovo finansinio pajėgumo atlyginti apelianto patirtus nuostolius dėl areÅ¡to jo turtui taikymo, jei tokie nuostoliai atsirastų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-199-516/2012 pagal ieÅ¡kovo Finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „FF Lizingas“ dėl 6 911 101,06 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areÅ¡tavo atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims.

Minėta teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2568/2011 palikta nepakeista.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, pasiÅ«lė atsakovui į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 1 970 685 Lt ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad įmokėjus pinigus bus sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Teismas praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 148 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkcijÄ : jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti jas pakeisti kitomis, ir prieÅ¡ingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡is ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti praÅ¡ymÄ taikyti kitas jo siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastÄ .Nagrinėjamu atveju atsakovas nepraÅ¡o pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kitomis.

Atsakovas praÅ¡o leisti parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ arba leisti sudaryti iÅ¡perkamosios nuomos ar lizingo sutartis. Tokiu praÅ¡ymu atsakovas iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti jo turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi sudarius iÅ¡perkamosios nuomos ar lizingo sutartis ir įvykdžius jų sÄ lygas, keičiasi turto savininkas. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui yra apribota disponavimo teisė areÅ¡tuotu turtu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad turto areÅ¡to panaikinimas atsakovo praÅ¡omam parduoti turtui ar leidimas sudaryti nurodyto turto iÅ¡perkamosios nuomos ar lizingo sutartis pažeistų ieÅ¡kovo interesus ir neužtikrintų galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Apeliantas nurodo, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei laikytis proporcingumo principo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2568/2011, kurioje teismas nurodė, kad atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieÅ¡kovo reikalavimus bei galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių interesų proporcingumo principus.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ arba už atsakovÄ yra laiduojama.

Be to, atsakovas gali įkeisti turimÄ turtÄ ieÅ¡kovo naudai. Tačiau tokiomis įstatymo suteiktomis galimybės atsakovas nepasinaudojo. Atsakovas nurodytos pinigų sumos į teismo sÄ skaitÄ neįmokėjo teigdamas, kad toks teismo pasiÅ«lymas neužtikrina Å¡alių interesų pusiausvyros, kadangi atsakovas neturi tokio dydžio laisvų lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praÅ¡ydamas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , atsakovas turėtų pasiÅ«lyti adekvatų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ .

Tačiau atsakovas nenurodo kito turto, kuris galėtų bÅ«ti areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, arba kitos adekvačios laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas siekia sumažinti areÅ¡to mastÄ , nesiÅ«lydamas papildomų ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantijų. Todėl teigti, kad teismo pasiÅ«lymas įmokėti į teismo sÄ skaitÄ praÅ¡omo leisti parduoti turto vertės sumÄ pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, leidimas atsakovui parduoti turtÄ , kurio areÅ¡tu yra užtikrinamas ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepateikiant jokių alternatyvių teismo sprendimo įvykdymo garantijų, pažeistų ieÅ¡kovo interesus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tavo tik atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovo piniginės lėšos nebuvo areÅ¡tuotos. Nors apeliantas teigia, kad pardavus praÅ¡omÄ turtÄ atsakovo finansinė padėtis nepasikeis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu bÅ«du pasikeistų atsakovo turimo turto sudėtis, t. y. nekilnojamasis turtas virstų pinigais, o kadangi piniginių lėšų areÅ¡tas nėra pritaikytas ir atsakovas tokios laikinosios apsaugos priemonės nesiÅ«lo, be to nesutinka su teismo siÅ«lymu į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėti pinigų sumÄ , atsakovui nebÅ«tų kliūčių pardavus turtÄ gautas pinigines lėšas iÅ¡leisti ir taip sumažinti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantijas.

Jei apeliantas siekia pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ekonomiÅ¡kesnėmis, jam nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į bylÄ nagrinėjantį teismÄ su siÅ«lymu taikyti konkrečias priemones (pvz., leisti parduoti atitinkamÄ turtÄ už iÅ¡ anksto nustatytÄ ir įrodymais pagrįstÄ kainÄ , pervedant gautas lėšas į depozitinę sÄ skaitÄ ). Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad dėl jo praÅ¡ymo leisti sudaryti areÅ¡tuoto turto lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos sutartis ar pirkimo – pardavimo sutartis už rinkos kainÄ , teismas nepasisakė, todėl nutartis Å¡ioje dalyje laikytina kaip priimta be motyvų ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo praÅ¡ymo leisti sudaryti lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis, nurodė, kad tiek lizingo sutarties, tiek ir iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atvejais, Å¡alys, įvykdžiusios tam tikras sutarties sÄ lygas, įgyja nuosavybės teisę į sutarčių dalyku esantį turtÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovui leidus sudaryti minėtas sutartis nebÅ«tų efektyviai užtikrinti pareikÅ¡ti reikalavimai, todėl praÅ¡ymo netenkino.

Atsakovo turtas buvo areštuotas, konstatavus, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunktinas. Atsakovas, prašydamas leisti parduoti ar sudaryti išperkamosios nuomos sutartis, nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų žymiai pagerėjusi, dėl ko būtų pagrindas naikinti dalį pritaikyto turto arešto. Apeliantas nurodė, kad jo įsipareigojimai kreditoriams lyginant su įsipareigojimais praėjusiais metais sumažėjo 0,6 milijonais Lt (t. 2, b. l. 61), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad buhalterinė pažyma, kurioje nurodytas atsakovo kreditorinių įsipareigojimų dydis, nepatvirtina atsakovo pagerėjusios finansinės būklės, kadangi turtinė padėtis yra vertina atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį.

Be to, buhalterinėje pažymoje nurodyti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai 1 469 193,06 Lt nors ir gali bÅ«ti mažesni nei ankstesniais finansiniais laikotarpiais, tačiau nepaÅ¡alina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, t. y. jie parodo tik sumažėjusį atsakovo skolų mÄ stÄ , o ne galimybę įvykdyti galbÅ«t nepalankų teismo sprendimÄ . Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ parduoti jo turtÄ , esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 84, Vilniuje, už rinkos kainÄ , sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, lizingo ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, argumentuodamas tuo, kad Å¡is daiktas yra iÅ¡nuomotas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teismas papildomai nepakartojo jau ankščiau nurodytų argumentų, kad turto pardavimas arba iÅ¡perkamosios nuomos sutarčių sudarymas neužtikrinta ieÅ¡kovo interesų, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismo nutartis Å¡ioje dalyje yra nemotyvuota ar nepagrįsta.Atsakovas prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo užtikrinimÄ . Teismas šį atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų), privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto (CK 6.271 str. 1, 3 d.).

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra valstybės institucija, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieÅ¡kovo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas. Teisėjų kolegija su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka. Kolegija pažymi, kad vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutÄ iÅ¡ esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į atsakovo teisinį statusÄ , nes atsakovo teisinis statusas gali bÅ«ti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimÄ . Sprendžiant dėl atsakovo nuostolių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo, tokios pat nuostatos taikomos ir vertinant ieÅ¡kovo teisinį statusÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovas yra valstybė, o pagal teismų praktikÄ preziumuojama, kad valstybė bus pajėgi atlyginti jos padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2010), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo konstatavęs, kad atsakovo nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti apsunktinas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuostolių iÅ¡siieÅ¡kojimas gali užtrukti ilgesnį laikÄ , nesudaro pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymÄ .

Nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo taikymas (CPK 146 str. 2 d.) neatleidžia tokius nuostolius patyrusios Å¡alies nuo žalos dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ , ir panaikinimÄ bei nuostolių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė GasiÅ«nienė Audronė Jarackaitė Rimvydas Norkus