a97d7f0e-1ec9-450d-a664-a8c7fa9155ac · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-300-1002/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37811-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; (S) 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei, Linai Paulauskienei, Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam A. D.,jos gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui M.

B.,liudytojams: R. D., V. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas:2015-05-28 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu A. D. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, kuriuos privalo atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslÄ bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;2016-01-12 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.2016-09-09 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi 2016-01-12 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę. 2016-12-21 bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs; 2017-11-21 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės dėl 2017-08-13, 2017-08-14, 2017-08-31 vagysčių subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skirtos bausmės dėl 2017-08-05, 2017-08-21, 2017-08-22 vagysčių subendrintos visiško sudėjimo būdu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos bausmės dėl 2017-08-13, 2017-08-14, 2017-08-31 vagysčių ir 2017-08-05, 2017-08-21, 2017-08-22 vagysčių subendrintos apėmimo būdu ir skirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. skirta galutinė, sumažinta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikai, iÅ¡bÅ«ti suėmime ir laikinajame sulaikyme: nuo 2017-08-28 21.25 val. iki 2017-08-30 16.35 val. ir nuo 2017-09-07 iki 2017-11-07 ir 2017-11-07 iki 2017-12-07, bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (Nuosprendis įsiteisėjo 2018-02-13);2017-12-01 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. skirta galutinė sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia A. D. skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-23);2017-12-01 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė, sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-29);2018 m. sausio 9 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. (Nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo artimui - mažamečiui broliui I. B., gim. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: 2017-07-26 apie 13:00 val., Å iauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė I.

B. į kairiÄ jÄ kojÄ , taip padarė kraujosruvÄ kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis A. D. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Prisimena, kad tuo laiku jo nebuvo namuose. Jo namuose jau 12.00 val. nebuvo. Brolis namuose buvo vienas. Jis nežino kas jam galėjo atsitikti. Nurodo, kad į namus jis grįždavo naktį. Kai grįžo namo, atvyko policija. Jis sužinojo, kad yra kaltinamas brolio sumuÅ¡imu.

Tai ne pirmas konfliktas su broliu. Su mama santykiai nėra geri Nurodo, kad Å¡iuo metu jis yra pilnametis. Pragyvendavo iÅ¡ vagysčių. Jis buvo blaivus. Su narkotikais problemų neturi. Jis nežino kodėl jo mama parašė pareiÅ¡kimÄ . Jis mano, kad įvyko klaida. Å eimoje nėra smurtinių santykių. Å eimoje jie nėra mušę vienas kito. Jo sveikata yra gera ir jis jaučiasi normaliai. Vaistų negauna. Nuotaika normali. Mano, kad brolis „ne pirmÄ kartÄ meluoja“.Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M.

B. apklaustas teisme parodė, kad su A. D. jie gyvena kartu. Santykiai su juo buvo geri iki 16 metų. Nuo tada jam pablogėjo. Prasidėjo konfliktai, kartais tekdavo brolius iÅ¡skirti. Žino, kad 2017-07-26 einant I. į tualetÄ A. jam trenkė. Jam pasakojo R. D.. Jis irgi klausė I. kas buvo. Sužalojimus matė vakare, grįžęs iÅ¡ darbo. Ant kojos buvo kraujosruvos. Broliai konfliktuoja. Konfliktai prasidėjo, kai A. sukako 16 metų. Paaugliui visko reikėjo. Kai jis bÅ«davo namuose, viskas buvo ramu. Jis mano, kad A.

D. nuteikdavo draugai. Jie bandė su juo kalbėtis, bet jis nesikalbėjo. I. sakė, kad jeigu jį skriaus, kad pasakytų jiems arba skambintų į policijÄ . A. į namus grįždavo naktimis. Jie miegodavo, nes rytÄ reikia eiti į darbÄ . I. miegodavo jų kambaryje. A. vienas kitame kambaryje. Kai jis pareidavo, jie klausdavo kur jis buvo, bet jis atsakydavo „ne mÅ«sų reikalas“. Ä® mokyklÄ vengė eiti nuo 16 metų, nesimokė. I. mokosi, o A. nesimoko. A. savo ligos atžvilgiu yra kritiÅ¡kas.

Vaistų negerdavo.Liudytoja R. D. apklausta teisme parodė, kad A. yra jos sÅ«nus. Santykiai su sÅ«numi konfliktiÅ¡ki, su sugyventiniu geri. Jis yra (duomenys neskelbtini). BÅ«damas laisvėje nesutarė su ja. A. buvo trys metai, kai pradėjo gyventi su M. B.. Dar nebuvo gimęs sÅ«nus, kai auklėtoja sakė, kad A. D. darželyje ožiuojasi, pats save žaloja. Jie kreipėsi į gydytojÄ ir į psichologÄ . IÅ¡ namų sÅ«nus pradėjo iÅ¡eiti bÅ«damas septintoje klasėje. IÅ¡eidavo, nesakydavo nei kur, nei su kuo.

Grįždavo naktį. Mokslai jam sekėsi vidutiniÅ¡kai. IÅ¡ namų pradėjo dingti pinigai ir daiktai. Sakydavo, kad nori visada turėti pinigų. D. vogė iÅ¡ parduotuvių, nes jam reikėjo pinigų. Ji jo klausdavo „kodėl?“, bet jis jai atsakydavo, kad ji jo nesupranta ir tai ne jos reikalas. PraÅ¡ydavo jos pinigų. Nedavus pinigų, jis daužydavo duris, langus. Kol buvo nepilnametis, iÅ¡kviesdavo jam greitÄ jÄ pagalbÄ . IÅ¡veždavo, suleisdavo vaistus ir paleisdavo. Jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, bet jis jų nevartojo.

Alkoholio namuose nevartojo. Ä®vykio dienÄ ji buvo darbe. Jai paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , nes kilo konfliktas su broliu. SÅ«nui I. yra (duomenys neskelbtini) metų. Broliai dažnai konfliktavo. Jie yra įraÅ¡yti į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Pamačiusi I. vaikų teisių tarnybos skyriuje, važiavo pasiimti. Jis jai aiÅ¡kino, kad brolis prašė įleisti jį į kambarį. Jis jo neįsileido. Vėliau jis galvojo, kad A. D. išėjo ir ėjo į tualetÄ .

A. D. jam spyrė į kojÄ . Ant kojos buvo mėlynė. A. D. yra smurtavęs ir prieÅ¡ jÄ . Po to buvo dar vienas smurtavimo atvejis prieÅ¡ jÄ ir brolį. Policijos pareigÅ«nai davė siuntimÄ atlikti ekspertizę. SÅ«nui yra sakiusi, kad kviestų policijÄ jeigu jį skriaus brolis. SÅ«nus skambindavo jai ir sakydavo, kad jį skriaudžia. Ji iÅ¡ darbo negali iÅ¡eiti. Jei sėdėdavo I., A. D. duodavo iÅ¡ kumščio, kad pasitrauktų. Jis yra agresyvus.Liudytojas V. R. apklaustas teisme parodė, kad jis yra policijos pareigÅ«nas, vykęs pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ .

Buvo gautas praneÅ¡imas, apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Su kolega S. nuvyko nurodytu adresu. Buto duris atidarė mažametis, kuris paaiÅ¡kino, kad brolis jį mušė. Nurodė, kad jo brolis jį pastoviai muÅ¡a. Kolega S. bendravo su mama. Mažametis buvo pasimetęs, apsiverkęs. Kaltinamasis A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-07-26 iki 12 valandos buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), po to išėjo. Brolis I. buvo savo kambaryje užsirakinęs. Jis su broliu nebendrauja, tarpusavio santykiai prasti.

Ä® kambarį pas brolį nėjo, neprašė įleisti ir jam nesudavė. Atsikėlė ir išėjo apie 12 valandÄ . Susitiko su draugu T., kurio pavardę atsisako pasakyti. Namo grįžo vakare, apie 22.30 val. Namuose buvo mama, patėvis ir brolis. Jo niekas nekaltino sudavus I.. Maždaug po 20 minučių atvyko policija. Jį sulaikė ir iÅ¡sivežė. Jis nesuprato už kÄ jį sulaiko. Policijoje jam pasakė, kad už brolio sumuÅ¡imÄ . Jis brolio nemušė, jam nesudavė. Jokio konflikto tarp jų nebuvo.

Kodėl mama parašė ant jo pareiÅ¡kimÄ , nežino. Mamos namuose nebuvo. Ji nieko nematė. Mano, kad jo brolis meluoja (1 t., b. l. 138-139, 164).Nepaistant to, kad A. D. savo kaltė nepripažino, jo kaltė yra įrodyta Å¡iais įrodymais:2017-07-26 gavus R. D. pareiÅ¡kimÄ , pradėtas ikiteismini tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2017-07-26 apie 13.00 val., Å iauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), A. D., suduodamas kumščiu mažamečiui broliui I.

B. į kairiÄ jÄ kojÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 6);2017-07-26 buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra adresu: (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 12, 14);Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė pagalbos kvietimo garso įraÅ¡o kopija, įraÅ¡yta į kompaktinę plokÅ¡telę (1 t., b. l. 19);2017-09-07 apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u. (1 t., b. l. 20-21);Duomenys iÅ¡ policijos ataskaitų žiÅ«ryklės, I.

B. praneÅ¡imas apie patirtÄ smurtÄ gautas 2017-07-26 13.49 val. (1 t., b. l. 23-26); 2017-07-26 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame buvo užfiksuotas I. B. paaiÅ¡kinimas apie įvykio aplinkybes, smurtÄ galintys rodyti požymiai - patinimas kojoje (1 t., b. l. 27-30);Nukentėjusysis I. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad buvo užsidaręs savo kambaryje, neįsileido brolio. Jis daužė duris. Jis ėjo į tualetÄ , brolis avėsi batus. Jam išėjus iÅ¡ tualeto, brolis trenkė jam į kojÄ .

Viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini), apie 13 val. Brolis buvo nepatenkintas, supykęs. Jis trenkė sėdėdamas, trenkė virÅ¡ kelio. Jam skaudėjo apie 5 minutes. Toje vietoje iÅ¡liko mėlynė apie 3 dienas. Konflikto niekas nematė. Visi buvo darbuose. Jis pranešė policijai apie smurtaujantį brolį, kuris daug kartų yra prieÅ¡ jį pakėlęs rankÄ . Jo brolis tėvus muÅ¡a, yra praskėlęs jam galvÄ . Po įvykio brolis jo neatsiprašė. Jis jam neatleistų, nes dažnai muÅ¡asi.

Brolis, jam sutrenkęs, pabėgo, nes iÅ¡girdo kaip jis kviečia policijÄ (1 t., b. l. 49-50);2017-07-26 nutarimu I. B. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 64);Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G972/2017(04), kurioje matyti, kad I. B. padaryta kraujosruva kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jam padaryti reikėjo vieno smÅ«gio buku kietu daiktu ir nėra bÅ«dingas kritiminei ar griuviminei traumai. I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54);Liudytojas M.

B. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad su R. D. kartu gyvena 16 metų. A. D. buvo treji metai ir jis buvo geras vaikas. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus I.. Viskas kurį laikÄ buvo gerai. Problemos prasidėjo, kai A. buvo 6 klasėje, neidavo į mokyklÄ , bėgdavo, negrįždavo į namus. Atsirado įtartini draugai ir kompanijos. Paauglystėje jis pradėjo neklausyti, prasidėjo vagystės. Jis vogdavo iÅ¡ namų, prasidėjo agresijos priepuoliai, daužydavo namie kÄ papuola, trankydavo sienas.

Jį gydė psichiatrijos skyriuje, tačiau nepadėjo. I. ramus vaikas. Jis pastebėjo, kad A. pradėjo jį skriausti. Yra puolęs ir jį, tačiau palaikydavo ir A. nurimdavo. Motinai yra sudavęs. I. neiÅ¡sigalvojo. Jis pats matė ant kojos sumuÅ¡imÄ , buvo mėlynė. I. buvo užsirakinęs kambaryje, nes taip liepdavo daryti. Rakindavo, nes A. neÅ¡davo daiktus iÅ¡ namų. I. išėjo į kambario, kad nueitų į tualetÄ . Išėjęs gavo kumščiu į kojÄ . Pats iÅ¡sikvietė policijÄ ir paskambino mamai (1 t., b. l. 69-70);2017-09-11 nutarimu M.

B. leista kaip atstovui pagal įstatymÄ dalyvauti procese (1 t., b. l. 73-74);Liudytoja R. D. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2017-07-26 apie 14.00 val. bÅ«nant darbe paskambino jaunesnysis sÅ«nus I. B., kuris paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus t. y., brolis A. D. prieÅ¡ jį smurtavo. Sudavė rankos kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ kairiÄ jÄ kojÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . Jis apie tai pranešė policijai. A. D. pamatęs, kad jo brolis iÅ¡kvietė policijÄ , iÅ¡ namų pasiÅ¡alino. Kiek jai aiÅ¡kino sÅ«nus I.

B., konfliktas kilo dėl to, kad jis neatidarė kambario durų savo broliui. A. D. buvo blaivus. Konfliktai su juo kyla jau nebe pirmÄ kartÄ . Dėl A. elgesio ji yra kvietusi policijÄ , nes Å¡is darosi nebeprognozuojantis ir agresyvus. Rašė pareiÅ¡kimus dėl jo elgesio, bet pokyčių nebuvo. PraÅ¡o A. D. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 58-59);Liudytojas V. R. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, datos neprisimena, patruliuojant buvo gautas OVS praneÅ¡imas, kad namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, mažametį sumušė jo brolis.

Apie 14 val. nuvykus minėtu adresu, į butÄ juos įsileido maždaug 12 metų berniukas, kuris atrodė sutrikęs. Nepastebėjo, kad bÅ«tų verkęs ar pasimetęs, tačiau jautėsi nejaukiai. Berniukas sakė, kad vyresnysis brolis dažnai jį skriaudžia, sudavė jam į kojÄ ir kad skaudėjo. Kuo sudavė minėjo, bet dabar nepamena. Tėvų nebuvo namuose. Brolis iÅ¡ namų jau buvo išėjęs. Berniukas pasakė mamos telefono numerį, kolega R. S. kalbėjo su mama, kuri negalėjo grįžti į namus iÅ¡ darbo.

Berniukas sakė, jog supranta, kad broliui bus blogai. Jie aiÅ¡kinosi ar tai nebuvo kažkoks broliÅ¡kas apsistumdymas, tačiau berniukas sakė, kad brolis pastoviai jį muÅ¡a. Mama tikrai raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Mama telefonu S. patvirtino, kad turės pretenzijų, ir taip pat patvirtino, kad vyresnysis smurtauja prieÅ¡ maÅ¾Ä jį. Ji nesusitvarko su vyresniuoju sÅ«numi. Buvo iÅ¡kviesta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kuriai atvykus perdavė vaikÄ . Specialistė vaikÄ vežė perduoti močiutei.

Akivaizdžių sumuÅ¡imo žymių ant vaiko nesimatė. Neprisimena ar vaikas rodė kojÄ , kur sudavė brolis (1 t., b. l. 79-80);2017-09-18 tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame matyti, kad (duomenys neskelbtini) name gyvenantys R. D. kaimynai nurodė, kad 2017-07-26 apie 13 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto sklindančio triukÅ¡mo negirdėjo, su Å¡io buto gyventojais nebendrauja (1 t., b. l. 85);Asmens blaivumo testu, kuriame matyti, kad 2017-07-26 22.56 val. A. D. buvo blaivus (0,00 promilių) (1 t., b. l. 126).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A.

D. vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė I. B. į kairiÄ jÄ kojÄ . Taip padarė kraujosruvas kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Savo kaltės kaltinamasis nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Mažamečiu netikėti nėra pagrindo, nes ant kojos buvo mėlynė ir patinimas. Apklaustas pareigÅ«nas V. R., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietÄ ir mažametis nurodė identiÅ¡kas aplinkybes. Nurodė, kad konfliktai įvyksta tarp brolių ne pirmÄ kartÄ .

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas M. B. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime parodė, kad sužalojimus „jis matė vakare, grįžęs iÅ¡ darbo. Ant kojos buvo kraujosruvos“. Teisme ir ikiteisminiame tyrime apklausta kaltinamojo mama liudytoja R. D. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes: „Jos sÅ«nus jai aiÅ¡kino, kad brolis prašė įleisti jį į kambarį. Jis jo neįsileido. Vėliau jis galvojo, kad A. D. išėjo ir ėjo į tualetÄ . A. D. jam spyrė į kojÄ . Ant kojos buvo mėlynė.

A. D. yra smurtavęs ir prieÅ¡ jÄ . Po to buvo dar vienas smurtavimo atvejis prieÅ¡ jÄ ir brolį“. KaltinimÄ pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. 2017-07-26 gavus R. D. pareiÅ¡kimÄ , pradėtas ikiteismini tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad 2017-07-26 apie 13.00 val., Å iauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), A. D., suduodamas kumščiu mažamečiui broliui I. B. į kairiÄ jÄ kojÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 6). 2017-07-26 buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra adresu: (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 12, 14). 2017-09-07 apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u. (1 t., b. l. 20-21). 2017-09-07 apžiÅ«ros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u. (1 t., b. l. 20-21).

Duomenys iÅ¡ policijos ataskaitų žiÅ«ryklės, I. B. praneÅ¡imas apie patirtÄ smurtÄ gautas 2017-07-26 13.49 val. (1 t., b. l. 23-26). 2017-07-26 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame buvo užfiksuotas I. B. paaiÅ¡kinimas apie įvykio aplinkybes, smurtÄ galintys rodyti požymiai - patinimas kojoje (1 t., b. l. 27-30). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G972/2017(04), kurioje matyti, kad I. B. padaryta kraujosruva kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jam padaryti reikėjo vieno smÅ«gio buku kietu daiktu ir nėra bÅ«dingas kritiminei ar griuviminei traumai.

I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54). Nukentėjusysis I. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad buvo užsidaręs savo kambaryje, neįsileido brolio. Jis daužė duris. Jis ėjo į tualetÄ , brolis avėsi batus. Jam išėjus iÅ¡ tualeto, brolis trenkė jam į kojÄ . Viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini), apie 13 val. Brolis buvo nepatenkintas, supykęs. Jis trenkė sėdėdamas, trenkė virÅ¡ kelio. Jam skaudėjo apie 5 minutes. Toje vietoje iÅ¡liko mėlynė apie 3 dienas.

Konflikto niekas nematė. Visi buvo darbuose. Jis pranešė policijai apie smurtaujantį brolį, kuris daug kartų yra prieÅ¡ jį pakėlęs rankÄ . Jo brolis tėvus muÅ¡a, yra praskėlęs jam galvÄ . Po įvykio brolis jo neatsiprašė. Jis jam neatleistų, nes dažnai muÅ¡asi. Brolis, jam sutrenkęs, pabėgo, nes iÅ¡girdo kaip jis kviečia policijÄ (1 t., b. l. 49-50). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. D. prieÅ¡ Å¡eimos narius ne pirmÄ kartÄ smurtauja. A. D. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priimtas baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieÅ¡ mamÄ .

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje yra visiÅ¡kai įrodyta.Kaltinamasis A. D. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui savo broliui – I. B. todėl jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieÅ¡ mažametį I. B. vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė į kairiÄ jÄ kojÄ , padarė kraujosruvÄ kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje ir to siekė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančia aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis A. D. padarė 1 nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis A. D. teistas (1 t., b. l. 88-95), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-118), nedirbantis (1 t., b. l. 102), neregistruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 103). 2017-09-07 VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės raÅ¡te Nr. S-4888 (1.16), nurodoma, kad kaltinamasis A. D. VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (Moters ir vaiko klinikoje) buvo gydytas: nuo 2013-12-02 iki 2013-12-19 Diagnozė – F92.8 Kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimas.

F43.2 Adaptacijos sutrikimas. Nuo 2014-06-06 iki 2014-06-30 Diagnozė – F92.8 Kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Nuo 2014-10-13 iki 2014-10-31 Diagnozė - F91.1 Nesocializuoto elgesio sutrikimas. F32.10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Z91.5 Buvęs parasuicidas (smaugiantis diržu). Nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29 Diagnozė – Nesocializuoto elgesio sutrikimas (1 t., b. l. 121). 2017-09-06 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymėjime Nr. 542 nurodoma, kad kaltinamasis A.

D. psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra įraÅ¡ytas (1 t., b. l. 122). 2017-09-05 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te nurodoma, kad R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Å¡eima 2015-02-04, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 124 yra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl tėvystės įgÅ«džių stokos. Å iuo metu Å¡eimoje auga vienas nepilnametis vaikas I.

B. (1 t., b. l. 41).BK 41 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės paskirtį, Å¡alia kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skirtas bausmės teisingumo tikslas. Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , bendrininkavimo formÄ , bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011).

Taigi aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sÄ voka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011). Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti Å¡velnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iÅ¡ esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į visuomenės interesÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Tačiau nė vienas iÅ¡ BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į tikslų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011).Konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad konstitucinė teisė į teisingÄ teismÄ , (inter alia) (be kita ko), reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi bÅ«ti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi bÅ«ti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi bÅ«ti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , paskirti teisingÄ bausmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Be to, ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340-648/2017).

Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad „[...] BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017).BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymÄ , sprendžia teismas ir Å¡ios teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teisingos bausmės skyrimo, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bus pasiekti asmeniui skyrus laisvės atėmimo bausmę artimÄ jos minimumui, neatidedant paskirtos bausmės vykdymo.

Teismas atsižvelgė į kaltinamojo charakteristikÄ (serga, niekur nedirba, baustas administracine tvarka už vagystes iÅ¡ parduotuvių, teistas, jauno amžiaus). Teismas konstatuoja, kad A. D., atsižvelgus į jo asmenybę, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę artimÄ jos minimumui, neatidedant bausmės vykdymo. Kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-07-26 22.40 val. iki 2017-07-28 09.50 val. (1 t., b. l. 130-131, 148). 2017-07-28 nutarimais kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. 1. 142-143, 145-146). 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Martynas Galvičius atliko mažamečio nukentėjusiojo I. B. apklausÄ (1 t., b. l. 49-50).2017-09-20 nutarimu ikiteisminiame tyrime A. D. skirtas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (1 t., b. l. 156, 158). 2017-11-17 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. D. paskirta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (1 t., b. l. 198-199).2017-11-28 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi baudžiamosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungtos ir bylai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)(Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 199-201; 2 t., b. l. 38-40). 2017-12-20 Sujungta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡skirta į bylas:

Nr. (duomenys neskelbtini) (Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)(Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70-72).2017-12-12 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo etapuojamas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Å iaulių apylinkės teismÄ (2 t., b. l. 53). 2018-01-11 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. buvo pristatytas į teismo posėdį 2018-02-05 (2 t., b. l. 77-78). 2018-02-05 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi A. D. pristatytinas į nuosprendžio paskelbimÄ 2018-02-22 (2 t., b. l. 91-92).Å iuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas A.

D. atžvilgiu nesprendžiamas, kadangi 2018 m. sausio 9 m. Å iaulių apylinkės teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, Å¡is nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Pažymėtina ir tai, kad 2017-11-21 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2018-02-13), 2017-12-01 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-23), 2017-12-01 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis (Nuosprendis įsiteisėjo 2017-12-29).

Visiems nuosprendžiams įsiteisėjus, atskira nutartimi bus sprendžiamas klausimas dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: A. D. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Bausmę atlikti atvirose kolonijose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-07-26 22.40 val. iki 2017-07-28 09.50 val.Kaltinamajam A.

D. skirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:Kompaktinis diskas (CD) su nukentėjusiojo I. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, galinio bylos virÅ¡elio su užraÅ¡u: Paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos;Kompaktinis diskas (CD) su garso įraÅ¡u gautu iÅ¡ BPC kvietimo, esantis baltame voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo, galinio bylos virÅ¡elio su užraÅ¡u Paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas             Mantas Liesis