a97d460d-bf77-4315-98ee-8a671febcccb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                 Civilinė

byla Nr. 2-525/2011

                                        Â

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Donato Å erno,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės ,,Amilina“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės ,,Amilina“ ieÅ¡kinį atsakovui kooperatyvui ,,LietuviÅ¡ki javai“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB „Amilina“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo kooperatyvo „LietuviÅ¡ki javai“ ieÅ¡kovo naudai 1 800 000 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies, areÅ¡tavo 1 800 000 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ , ar bet kuriuos trečiuosius asmenis, uždraudžiant esamiems turto valdytojams areÅ¡tuojamuoju turtu disponuoti, areÅ¡tuotÄ turtÄ Ä¯keisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apsunkinti.

IeÅ¡kovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ir taikyti atsakovo piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ar esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ . Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, ieÅ¡kovui pateikė raÅ¡tÄ apie teismo sprendimo vykdymÄ , kuriame nurodė, jog pagal pateiktÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ yra apraÅ¡ytas atsakovui kooperatyvui „LietuviÅ¡ki javai“ priklausantis kilnojamas trumpalaikis turtas 14 566,10 Lt sumai. Antstolis nurodė, kad kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto skolininkas neturi, pas trečiuosius asmenis turto antstolis taip pat nerado. Esant tokiai situacijai, objektyviai neįmanoma pasiekti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nurodytų tikslų – užtikrinti bÅ«simo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ , ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio

28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad priimdamas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį bei atsisakydamas areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas, teismas įvertino tai, jog atsakovas gali neturėti pakankamai turto, kurio užtektų padengti ieÅ¡kovo reikalavimo sumÄ . Teismas, priimdamas minėtÄ nutartį, atsižvelgė į ieÅ¡kovo ir atsakovų interesų pusiausvyrÄ . Teismo teigimu, ieÅ¡kovas galėjo numanyti, jog atsakovas gali neturėti pakankamai turto, kuris bÅ«tų areÅ¡tuojamas 1 800 000 Lt sumai, tačiau Å¡ios nutarties neskundė, pripažindamas, jog piniginių lėšų areÅ¡tas suvaržytų atsakovo Å«kinę veiklÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ duomenų bazės, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas užsiima panaÅ¡ia veikla, t. y. Å«kine-komercine veikla, susijusia su grÅ«dų prekyba, t. y. Å¡ioje byloje ginčas kilo iÅ¡ vienoje rinkoje veikiančių Å«kio subjektų, kurie galimai konkuruoja tarpusavyje, todėl teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju piniginių lėšų areÅ¡tas yra itin varžanti įmonės veiklÄ priemonė, kuriÄ pritaikius atsakovui bÅ«tų sukeltas nemokumas, todėl galėtų bÅ«ti iÅ¡kelta bankroto byla ir tokiu bÅ«du įmonė bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ rinkos. Ä®vertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas AB ,,Amilina“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ

iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo piniginių lėšų bei

turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, areÅ¡to, leidžiant mokėti atlyginimus darbuotojams bei daryti privalomus atsiskaitymus į valstybės biudžetÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Vykdant teismo nutartį, kurioje teismas konstatavo, jog yra bÅ«tina užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ viso 1 800 000 Lt sumai, paaiÅ¡kėjo, jog teismo pasirinktomis laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡imis to padaryti yra objektyviai neįmanoma. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti visÄ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ bei nenumato galimybės teismui taikyti dalinį ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimÄ . Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovo piniginių lėšų areÅ¡to, iÅ¡ esmės pripažino, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytinas tik dalinis ieÅ¡kinio užtikrinimas apsiribojant tuo atsakovo turtu, kurį pavyko surasti ir apraÅ¡yti antstoliui.

2. Teismas, atsisakydamas taikyti atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , pažeidė Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros principÄ , kadangi atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios realiai bÅ«tų susijusios su ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu bei apimtų visÄ ginčo objektÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo pagrįstos bei atitiko ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų taikymÄ atsakovo atžvilgiu, bei siekdamas užtikrinti, kad atsakovo galimai patiriami nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s, galėjo taikyti atsakovo sÄ skaitų areÅ¡tÄ leisdamas atsakovui daryti privalomus mokėjimus, galėjo taikyti atsakovo sÄ skaitų areÅ¡tÄ leisdamas atsakovui daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetÄ , atsiskaityti su darbuotojais ir kt. tačiau ne atsisakyti tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti.

3. Teismas nepagrįstai įvertino ieÅ¡kovo elgesį kaip netinkamÄ nurodydamas, kad ieÅ¡kovas, neskųsdamas teismo nutarties, kuria buvo pritaikytas tik atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areÅ¡tas, neva savo elgesiu pripažino, jog piniginių lėšų areÅ¡tas suvaržytų atsakovo Å«kinę veiklÄ . Toks teismo motyvas ne tik kad prieÅ¡tarauja įtvirtintam sÄ Å¾iningumo principui, bet ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl atsakovo piniginių lėšų areÅ¡to.

4. Teismo motyvai, neva ieÅ¡kovas ir atsakovas yra konkurentai, o ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl atsakovo sÄ skaitų areÅ¡to galimai galėtų bÅ«ti vertintinas kaip ieÅ¡kovo siekis sukelti atsakovo nemokumÄ bei paÅ¡alinti konkurentÄ iÅ¡ rinkos, vertintini kaip neturintys teisinio, ekonominio bei faktinio pagrindimo.

Atsakovas kooperatyvas ,,LietuviÅ¡ki javai“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai ir teisingai taikė procesinės teisės normas. Teismas pritaikė ieÅ¡kovo praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones visai ieÅ¡kinio sumai. Tai, kad teismas atsisakė dar kartÄ spręsti jau iÅ¡spręstÄ klausimÄ , kuris buvo paremtas paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu netaikyti tų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali sukelti žalos atsakovui, yra teisingas sprendimas. Teismas pagrįstai nustatė, kad areÅ¡tavus atsakovo lėšas, atsakovas bÅ«tų finansiÅ¡kai sužlugdytas ir privestas prie bankroto.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir

nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų

pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis

laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi

bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi areštavo 1

800 000 Lt sumai atsakovui kooperatyvui ,,LietuviÅ¡ki javai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar

kilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas AB ,,Amilina“ praÅ¡o pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones ir taikyti atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , motyvuodamas tuo, kad antstoliui, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, buvo areÅ¡tuotas atsakovui priklausantis kilnojamas trumpalaikis turtas tik 14 566,10 Lt sumai, nes atsakovas kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieÅ¡kinio atmetimo atveju galėtų bÅ«ti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų bÅ«ti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju areÅ¡tavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas 1 800 000 Lt sumai, kai jis neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto tokiai sumai, be abejonės gali bÅ«ti sutrikdyta juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sÄ lygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieÅ¡kovui įvykdyti teismo sprendimÄ visa apimtimi, t. y. pasiekiamas prieÅ¡ingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti siekiama palikti galimybę iÅ¡ esmės netrikdomai vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ . Juolab teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atsisakydamas taikyti atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros principo nepažeidė.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atsakovo piniginių lėšų areÅ¡to, iÅ¡ esmės pripažino, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytinas tik dalinis ieÅ¡kinio užtikrinimas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi areÅ¡tavo 1 800 000 Lt sumai atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ . Aplinkybė, kad minėtai sumai atsakovas nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto neturi, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog yra pritaikytas dalinis ieÅ¡kinio užtikrinimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai įvertino ieÅ¡kovo elgesį kaip netinkamÄ nurodydamas, kad ieÅ¡kovas, neskųsdamas teismo nutarties, kuria buvo pritaikytas tik atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areÅ¡tas, neva savo elgesiu pripažino, jog piniginių lėšų areÅ¡tas

suvaržytų atsakovo Å«kinę veiklÄ . Tačiau nurodytas teismo argumentas Å¡iuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl tai nėra teisinis pagrindas

naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita klausimÄ , tinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbias bylos aplinkybes ir klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai     Â

                                                                                         Alė Bukavinienė

                                                                                                         Â

Danutė MilaÅ¡ienė Â

                                                        Â

                                                          Â

                                                Donatas Å ernasÂ