2022-04-27 Nr. AB-10351-3-61-3-00128-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2067-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00128-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal jo skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, Atsakovas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43869 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 6K-2586 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė konkrečias individualias prieglobsčio suteikimo aplinkybes ir priežastį – (duomenys neskelbtini). Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, jis prašė, kad atsakovas sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuotų taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo laikymasis ir teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė prieglobsčio prašytojui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime ir nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta, nes būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui galimybę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Pareiškėjas taip pat nesutiko su išsiuntimu ir draudimo atvykti laikotarpio nustatymu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3.1. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra atmestinas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra nei savaime detalus ir nuoseklus, ir nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė daiktinių įrodymų, dokumentų, kitų rašytinių, garso ir vaizdo įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimą.

3.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Departamento teigimu, surinkta kilmės valstybės informacija parodo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Atsakovas pažymėjo, jog dėl to, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Departamentas manė, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra atmestinas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra nei savaime detalus ar nuoseklus, ir nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė daiktinių įrodymų, dokumentų, kitų rašytinių, garso ir vaizdo įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimą. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.4. Atsakovas akcentavo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (duomenys neskelbtini). Aplinkybių visuma, Departamento vertinimu, leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti, o iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.5. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo žodine tvarka ir nurodė, kad remiantis Tvarkos aprašo 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43869 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini).

6. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES), 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatomis, Įstatymu, Tvarkos aprašu. Teismas atsižvelgė į tai, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino iš įvairių šaltinių surinktą informaciją (Vikipedijos – interneto enciklopedijos duomenis, internete paskelbtas nevyriausybinės organizacijos Human Rights Watch publikacijas, (duomenys neskelbtini) pateikiamą informaciją ir kitus šaltinius) apie pareiškėjo kilmės šalį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pateiktas kilmės valstybės įvertinimas nėra visiškai išsamus, tačiau kiekviena situacija turi būti įvertinta individualiai ir kilmės šalies informacijos rinkimas taip pat yra sąlygojamas ir asmens pateiktų paaiškinimų kontekste. Teismas, įvertinęs pateiktus pareiškėjo paaiškinimus sprendė, kad šiuo atveju atsakovo surinkta kilmės šalies informacija gali būti vertinama kaip pakankama, nes iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų akivaizdu, jog jie neatitinka informacijos, kurią galima patikrinti pasinaudojus viešai prieinama informacija: pvz., (duomenys neskelbtini).

8. Teismas pažymėjo, kad vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, negalima identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tariamo persekiojimo motyvų, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų būti nužudytam ar persekiojamam, tad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, taigi, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statuso.

9. Vertindamas pareiškėjo atitikimą papildomos apsaugos kriterijams Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų penkerių metų terminą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar būtų Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nenustačius aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl buvo sumažintas iki trijų metų.

III. 11. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodė, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas šios informacijos nevertino, apsiribojo tik paviene informacija apie kilmės šalį.

14. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas vadovavosi 2020 m. surinkta informacija, taigi, neįvykdė pareigos surinkti aktualią informaciją šioje byloje.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas nurodo, nurodė tokias pat aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo (Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43869 ir Departamento Komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 6K-2586).

19. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju yra kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

21. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

22. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

25. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį grindė tuo, kad jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Migracijos departamentas Sprendime nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus bei keliantis abejonių(duomenys neskelbtini). Šiuos pareiškėjo pasakojimo trūkumus tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nenaudai, kaip sudarančius pagrindą jo pasakojimą vertinti kaip neatitinkantį tikrovės. Tokiai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija.

27. Atsakovas išsamiai, įvairiais aspektais įvertino tiek pareiškėjo individualią situaciją, tiek situaciją jo kilmės valstybėje.

28. Remdamasis iš įvairių šaltinių surinkta informacija Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Tyrimo metu nenustatytos pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini).

29. Vertinant individualią pareiškėjo situaciją atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Jokių šią atsakovo bei pirmosios instancijos išvadą paneigiančių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde ar ankstesnėse proceso stadijose nenurodė. Galimas pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje buvo motyvuotai paneigti.

31. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kurie yra deklaratyvaus pobūdžio, teigiant, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą surinkti ir visapusiškai ištirti informaciją, tačiau nenurodant, kokias konkrečiais klaidas padarė atsakovas. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė