2023-08-23 Nr. AB-15170-3-61-3-02172-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-891-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02172-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, R. B. ir V. B., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. K. ir J. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai arba atskirai – pareiškėjas, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr. S-5890 (1.4E) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. CSPR-116 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti VĮ „Registrų centras“ ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašant, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 80,53 kv. m.

2. Pareiškėjų skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai yra patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie siekia nustatyti šio daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarką. Rengiant šių patalpų naudojimosi tvarkos projektą Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įrašas) buvo pastebėta klaida. Įraše klaidingai nurodoma, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 158,26 kv. m., kai pagal pirminius šio buto įsigijimo dokumentus plotas yra 80,53 kv. m., t. y. butui priskirta papildoma 77,73 kv. m. ploto pastogės patalpų dalis, esanti virš šio buto.

2.2. Pastogės patalpų dalies prijungimo prie trečiųjų suinteresuotų asmenų buto klausimas buvo išspręstas VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 382, kuriuo buvo paliktas galioti teritorinio registratoriaus – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2008 m. liepos 23 d. sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“. Šiais sprendimais atsisakyta įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teises į pastogės patalpas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-1914 (toliau – Pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendime Nr. 382 nurodoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. B. ir R. B. minėtą butą įsigijo 1998 m. lapkričio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kurio plotas sudaro 80,53 kv. m. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys minėtu aktu 2008 metais siekė 77,73 kv. m ploto pastogės patalpų dalį priskirti savo nuosavybei, tačiau Komisija nustatė, kad šis aktas negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į svetimą turtą. Tačiau iš Įrašo matyti, kad 2015 m. vasario 19 d. nuosavybės teisė į pastogės patalpas buvo įregistruota minėtu aktu, nepaisant to, jog Komisija 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 382 neleido įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teisių į šias patalpas.

2.3. Kadastro tvarkytojas 2022 m. vasario 10 d. atsakyme nurodė, jog 2015 m. vasario 9 d. trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. pateikė prašymą įregistruoti pakeistus kadastro duomenis po atliktų rekonstrukcijos darbų bei Pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, trukdančių įregistruoti kadastro duomenis ir nuosavybės teises į pastogės patalpas, V. B. prašymą patenkino ir atliko Įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuris prieštarauja Komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimui Nr. 382, kuriame nurodoma, kad yra reikalingi kitų bendraturčių sutikimai perleisti pastogės patalpas, kurių VĮ „Registrų centras“ archyvinėje byloje nėra.

2.4. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra dokumentas, kuriuo buvo pripažinta, kad minėtas butas po rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo yra tinkamas naudoti, tačiau šis dokumentas nepagrindžia trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių į pastogės patalpas teisėto įgijimo bei registracijos teisinio pagrindo. Įraše matyti, kad yra įregistruotas 158,26 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įrašo 4.1. papunktyje nurodoma, kad savininkai yra tretieji suinteresuoti asmenys V. B. ir R. B., įregistravimo pagrindas – 1998 m. lapkričio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VŠ-2448 ir 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (101)11.4-1914. Iš Komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 382 turinio matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgiję 80,53 kv. m ploto butą ir po buto rekonstrukcijos ir pastogės įrengimo darbų siekė padidinti jiems priklausančio buto plotą iki 158,26 kv. m. Pastogė yra bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl nuosavybės teisės turi būti perleidžiamos visų šios patalpos bendraturčių. Duomenų apie atidalintas pastogės patalpas byloje nėra.

2.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje numatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla negali būti pagrindu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. daiktinės teisės į pastogės patalpas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kadangi nei Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nei Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla nėra dokumentai, patvirtinantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į šias patalpas.

3. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

4. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Įvertinus pareiškėjų skundą, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų skundo dalyko, nes, viena vertus, pareiškėjai teismo prašo panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą atsisakyti ištaisyti techninę klaidą, kita vertus, pareiškėjų skundo didžiąją dalį sudaro 2015 m. vasario 19 d. atliktos nuosavybės teisių registracijos į 158,26 kv. m. ploto butą pagrįstumo ginčijimas.

4.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas yra du atskiri ir skirtingi institutai, kurie turi atskirą įstatyminį reglamentavimą. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju Kadastro tvarkytojui pateikė prašymą prašydami ištaisyti techninę klaidą. Todėl šios administracinės bylos dalykas yra tai, ar Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą ir pakeisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančio buto kadastro duomenis. Duomenų apie tai, jog 2015 m. vasario 19 d. atliktos teisinės registracijos teisiniai pagrindai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais VĮ „Registrų centras“ neturi, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai.

4.3. Kadastro tvarkytojas ir Komisija pagrįstai konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti buto kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Nekilnojamojo turto registre nurodomi klaidingi arba netikslūs duomenis. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) yra numatytas kaip savarankiškas pagrindas nekilnojamam daiktui ir nuosavybės teisėms į jį įregistruoti.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys V. B. ir R. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

6. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjai nėra tinkami pareiškėjai, nes jie negali atstovauti visiems daugiabučio namo patalpų savininkams. Šio daugiabučio namo patalpų savininkus turi teisę atstovauti daugiabučių namų savininkų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nenurodo, kokias jų subjektines teises tretieji suinteresuoti asmenys pažeidė prieš 16 metų įregistruodami pastogės patalpas. Tretieji suinteresuoti asmenys įsigijo butą turėdami dalį bendraturčių sutikimų.

6.2. Pareiškėjai tvirtina, kad rengiant bendro naudojimo patalpų tvarkos projektą, buvo pastebėta klaida Nekilnojamojo turto registre, dėl kurios sumažėjo bendro naudojimo patalpų plotas, tačiau nenurodo, koks plotas ir kurioje dalyje sumažėjo. Pareiškėjų argumentai nėra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija, tačiau susiję su privačių asmenų ginču dėl teisės į bendro naudojimo patalpas, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

6.3. Pareiškėjai yra patys savavališkai užvaldę daugiabučiame name kitiems bendraturčiams priklausančias bendro naudojimo patalpas ir trukdo daugiabučio administratoriui prižiūrėti bendro naudojimo inžinierius tinklus. Šis ginčas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šiame teisme taip pat nagrinėjama ir kita byla, kurioje pareiškėjai prašo teismo suteikti jiems teisę be bendraturčių sutikimo keisti daugiabučiame name jiems priklausančios patalpos naudojimo paskirtį ir atlikti kapitalinio remonto darbus, nors šiuos darbus, pažeisdami teisės aktus be jokių statybos leidimų ir bendraturčių sutikimų jie jau yra atlikę. Pareiškėjai ne kartą bausti administracine tvarka už įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, susijusius su daugiabučiame name vykdoma veikla.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjų lygiomis dalimis 400 Eur, t. y. po 200 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjai 2022 m. vasario 7 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi Nekilnojamojo turto registre išviešintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys.

8.2. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-5890 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą. Atsakovas rašte nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo daikto – buto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius duomenis ir dokumentus bei Įraše įrašytus minėto nekilnojamojo daikto duomenis nustatyta, kad jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys, klaidingų įrašų nėra.

8.3. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo raštu, 2022 m. kovo 8 d. pateikė skundą Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu paliko galioti atsakovo raštą.

8.4. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos sprendimu ir atsakovo Raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl jų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti buto kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti netikslių ar klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų buvimo fakto. Duomenys į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, o dokumentai, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, yra tinkami.

10. Teismas sprendė, jog pareiškėjai neįrodė savo argumentų pagrįstumo, o skundžiami Raštas ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Kaip ir nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

10.1. Teismas atmetęs pareiškėjų skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjų lygiomis dalimis 400 Eur, t. y. po 200 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Pareiškėjai V. K. ir J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, nepagrįstai konstatavo, kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra tinkami dokumentai nuosavybės teisei įregistruoti. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Įrašas atliktas nesant tam teisinio pagrindo ir neatitinka pirminiuose įsigijimo dokumentuose nurodytų duomenų.

12.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatytas pareigas patikrinti nuosavybės įgijimo ar perleidimo kitam asmeniui pagrindą patvirtinančius dokumentus ir tokiu būdu pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas įregistravo pastogės patalpų dalį tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nesant tam teisinio pagrindo, tokiu būdu nepagrįstai išplėsdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų ir sumažindamas kitų bendraturčių daiktinių teisių apimtį.

12.3. Pastogės patalpų dalies prijungimo prie trečiųjų suinteresuotų asmenų buto klausimas jau buvo išspręstas VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 382, kuriuo buvo paliktas galioti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2008 m. liepos 23 d. sprendimas. Šiais sprendimais atsisakyta įregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į pastogės patalpas. Komisija pripažino, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra dokumentai, kuriais remiantis įregistruojamos nuosavybės teisės, todėl pastogės patalpų dalis negalėjo būti įregistruota.

12.4. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neįsigilino į pareiškėjų skundo esmę, o tik formaliai įvertino pareiškėjų skundo reikalavimus, neanalizuodamas teisės aktų nuostatų.

13. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų skundo dalyko. Viena vertus, pareiškėjai teismo prašo panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą atsisakyti ištaisyti techninę klaidą, kitas vertus, pareiškėjų apeliacinio skundo 1-12 motyvų turinį sudaro 2015 m. vasario 19 d. atliktos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių registracijos į 158,26 kv. m ploto butą, pagrįstumo ginčijimas.

14.2. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nurodoma, jog priešingai, nei tvirtina pareiškėjai, dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto registrą yra tinkami, įrašyti nepažeidus nustatytos tvarkos. Pareiškėjai nenurodo argumentų, kodėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

14.3. Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašymas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas yra du atskiri ir skirtingi institutai, kurie turi atskirą įstatyminį reglamentavimą. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju Kadastro tvarkytojui pateikė prašymą ištaisyti techninę klaidą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjant pareiškėjų prašymą nebuvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka įregistravimui tinkamų dokumentų, ar, kad įrašant duomenis buvo padaryta techninė klaida.

14.4. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra numatytas kaip savarankiškas pagrindas nekilnojamam daiktui ir nuosavybei į jį įregistruoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog teritorinis registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, o techninės klaidos gali būti taisomos tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų interesus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų lygiomis dalimis 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, kuriame numatyta, kad, kai suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pareiškėjų pasirinktas teisminės gynybos būdas buvo ištaisyti neteisingai arba klaidingai įrašytus duomenis Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju nėra pagrindo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų arba buvo padaryta techninė klaida. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių pakeitimų, kurie nulemtų savininkų daiktinių teisių turinį arba pakeistų jų apimtį.

16.2. Tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teises į 158,26 kv. m ploto butą įregistravo dviejų dokumentų pagrindu, t. y. pirkimo-pardavimo sutartimi ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Abu nurodyti dokumentai yra tinkami nuosavybės teisėms įregistruoti. Šie dokumentai galiojantys, nenuginčyti, todėl ir Įrašas yra teisėtas ir pagrįstas. Jokių neatitikimų arba techninių klaidų tarp Nekilnojamojo turto registro įrašų ir šių dokumentų nėra. Pareiškėjai nėra pateikę teismui duomenų, patvirtinančių, kad Įrašas yra neteisingas ar buvo padaryta techninė klaida. Pareiškėjai iš esmės siekia nuginčyti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Dėl skundo dalyko, jo pagrindų neatitikimo skundo dalykui ir apeliaciniame skunde nurodomų pagrindų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, peržengimo skundo ribas.

17.1. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjai 2022 m. vasario 7 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi Nekilnojamojo turto registre išviešintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys.

17.2. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-5890 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą. Atsakovas rašte nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo daikto – buto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius duomenis ir dokumentus bei Įraše įrašytus minėto nekilnojamojo daikto duomenis nustatyta, kad jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys, klaidingų įrašų nėra.

17.3. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo raštu, 2022 m. kovo 8 d. pateikė skundą Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu paliko galioti atsakovo raštą.

17.4. Taigi, ginčas šioje byloje yra dėl nuosavybės teisės išviešinimo procese padarytos klaidos, o reikalavimas – ištaisyti neteisingai arba klaidingai įrašytus duomenis Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tiek, ar į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

17.5. Pareiškėjų argumentai (skundo, o taip pat ir apeliacinio skundo), kuriais grindžiamas anksčiau nurodytas reikalavimas, yra tokio turinio, kuris patvirtina, kad yra ginčijamas 2015 m. vasario 19 d. atliktos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių registracijos į 158,26 kv. m ploto butą pagrįstumas bei teisėtumas.

17.6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai siekia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į dalį nekilnojamojo turto paneigimo būdu, kuris negali padaryti jokios įtakos toms teisėms, akivaizdu, jog skundo pagrindai niekaip nedera su skundo dalyku ir jau vien dėl to toks skundas pirmosios instancijos teismo pagrįstai yra atmestas.

18. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 158,26 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės į jį. Registracija buvo atlikta remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 18 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-1914 ir 2006 m. rugsėjo 4 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kuriuose yra nurodytas būtent toks buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, koks jis, kaip matyti iš Įraše nurodytų duomenų, yra šiuo metu įrašytas Nekilnojamojo turto registre – 158,26 kv. m.

19. Šios Nutarties 18 punkte nurodyti dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto registrą, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, patvirtina atsakovo atliktų veiksmų pagrįstumą bei teisėtumą šioje byloje nagrinėjamo ginčo aspektu.

20. Pažymėtina, kad pareiškėjai, siekdami paneigti (iš dalies paneigti) trečiųjų suinteresuotų asmenų civilines teises, turėtų inicijuoti ginčą bendrosios kompetencijos teismuose įrodinėdami jiems priklausančios nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą daiktą pažeidimą, kurį įrodžius tokios teisės išviešinimas registruose būtų keičiamas teismo sprendimo pagrindu.

21. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

22. Pareiškėjai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. prašo priteisti jam iš pareiškėjų V. K. ir J. K. lygiomis dalimis 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios grindžiamos byloje pateiktais dokumentais – 2022 m. rugsėjo 19 d. sąskaita už teisinę pagalbą IB-22-1026 ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Swedbank mokėjimo nurodymu.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

25. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatuose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

26. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjų V. K. ir J. K. lygiomis dalimis priteistina 400 Eur (t. y. po 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. iš pareiškėjų V. K. ir J. K. lygiomis dalimis 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys